- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2-9-1028/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00495-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Trečiasis asmuo
- M. L., D. K., V. Š.
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- V. M., MB „V. N.“
trečiųjų asmenų (gyventojų) atstovei advokatei V. Ž. ir tretiesiems asmenims M. L., D. K., V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovui V. M., MB „V. N.“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Šiaulių rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, gyventojams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus ginčo vietovėje - R. L., T. K., D. K., J. M., L. Š., V. Š., D. P., Z. G., D. B. ir J. B., M. L., R. K., A. K., R. J., N. S., R. S., R. V., D. V., R. V., L. V., J. V., D. V., R. M., S. M., S. G., D. G., N. V., V. V., L. M., T. K., V. J., T. J., N. L., R. L., Ž. M., V. Š., G. Š., D. K., M. K., R. L., D. J., G. D., M. K., A. K., J. K., R. K., J. N., E. N., E. M., T. V., S. V., T. L., L. L., A. S.-M., K. J., B. S., S. S., G. K., A. K., V. J., A. Š., S. S., R. S., dėl kelio servitutų patekti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais adresais nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1) nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav. (viešpataujantys daiktai) – naudai;
2) nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini) sav. (viešpataujantys daiktai) – naudai;
3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2019-09-30 gautas 6 asmenų prašymas dėl pažeistų interesų gynimo, kuriame nurodyta, kad į jiems priklausančius žemės sklypus ir juose esančius gyvenamuosius namus gali patekti vieninteliu keliu, einančiu per V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis yra išnuomojęs mažajai bendrijai (toliau - MB) „V. N.“, kurios vadovas yra V. M.. 2018 m. gegužės mėn. žemės sklype įrengtas elektroninis kelio užtvaras. 2018-05-21 kelio užtvaru užtvertas įvažiavimas į kelią, tokiu būdu užblokuojant įvažiavimą į akligatvį, dėl ko apribota galimybė transporto priemonėmis privažiuoti prie savo namų ir iš jų išvažiuoti. Už vienkartinį užtvaro pakėlimą reikalaujama sumokėti nustatytą 2 Eur mokestį. Šalia kelio užtvaro yra pastatyta lenta, kurioje skelbiama žetonų įsigijimo tvarka: vieno žetono kaina - 2 Eur, žetonų atvežimo kaina - 10 Eur. Be to, minėtoje lentoje nurodyta, kad specialios tarnybos dėl įvažiavimo turi teirautis telefonu, kurio numeris nurodytas skelbime. V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Servituto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „A.“ ir AB „L. d.“, pagrindu nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Servitutas nustatytas tarnaujančio daikto 0,0485 kv. m. ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Pareiškėjų sklypai detaliajame plane pažymėti numeriais 6-11. Nors detaliajame plane indeksu 101 pažymėtas kelio servitutas, tačiau kelio servitutas, kaip tarnaujantis daiktas priklausantiems žemės sklypams, nebuvo įregistruotas. Iš detaliojo plano akivaizdžiai matyti, kad V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas kelias. Užtvėrus vienintelį kelią, kuriuo galima transporto priemonėmis privažiuoti prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir namų, yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi kyla reali grėsmė, jog ne tik jie, bet ir kiti asmenys bei specialiųjų tarnybų transportas negalės privažiuoti prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, be to, kyla pavojus eismo saugumui, todėl prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis ieškiniu į teismą dėl kelio servituto nustatymo. 2019-10-23 pateiktas papildomas prašymas, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad savavališkai užtvėrus kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik pareiškėjai, bet ir kiti asmenys bei specialiųjų tarnybų transportas nebegali privažiuoti prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, be to, iškilo realus pavojus eismo saugumui, prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojant pašalinti kelyje įrengtą kliūtį - atidaryti įrengtą elektroninį kelio užtvarą ir jo neuždaryti. 2019-10-08 gautas 17 asmenų prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) akligatvyje, adresai (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. M.. Jų kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) jau susidūrė su patekimo į namus problema užtvėrus kelią. Kaimynai negalėjo patekti į namus, iškilo grėsmė jų saugumui ir normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Pareiškėjų akligatvis turi tęstinumą, pro pareiškėjų namus pravažiuoja gyventojai ir į tolimesnius sklypus. Mano, kad V. M. planuoja užtverti šį akligatvį ir taip riboti patekimą į namus. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, detaliajame plane buvo numatyti įvažiavimai į pareiškėjų sklypus iš akligatvio. Detaliajame plane numatyti servitutai buvo klaidingai suformuluoti, pridaryta daug techninių klaidų. Prašoma apginti viešą interesą, apginti pareiškėjų teisėtus interesus ir užkirsti kelią V. M. savivaliavimui. 2019-12-18 gautas 45 asmenų prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjams yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai 2019-09-30 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl to, kad V. M. žemės sklype įrengtas elektroninis kelio užtvaras. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse iš viso yra apie 50 gyvenamųjų namų, gyvena apie 200 gyventojų. Tiek Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tiek teisėsaugos institucijoms toleruojant V. M. ir jo vadovaujamos MB „V. N.“ interesus, V. M. ateityje gali taip pat uždaryti ir kitus kelius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra tapę jo asmenine nuosavybe. Prašoma apginti pareiškėjų Konstitucines teises, bei žemės įstatyme išdėstytus principus. Visi pareiškimai buvo sujungti ir atliktas vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - žemės ūkio, plotas - 4,05 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ buvo patvirtintas šio žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas. Kvartalo gatvės projektuojamos taip, kad gatvės juostoje galima būtų sutalpinti visus inžinerinius tinklus. Pagrindinių gatvių juostos plotis yra planuojamas 15 m., akligatvinių gatvelių - 12 m. Planuojamas grįstos važiuojamosios gatvės dalies plotis - 6,0 metrai. Taip pat numatomi grįsti šaligatviai ir dviračių takai, kurių plotis atitinkamai 1.2 ir 1.5 m. Atsižvelgiant į akligatvinių gatvelių nedidelį pėsčiųjų, automobilių, dviračių srautą, dviračių takai neplanuojami. Gatvės formuojamos atskirais sklypais. Rengiant detalų planą buvo suformuoti žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir jiems nustatyti naudojimo reglamentai, numatant servitutus: 106, 107, 108 - teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas bei 101 kelio servitutas. Tačiau kelio servitutas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. 2008 m. detaliuoju planu buvo suformuotas kvartalas gyvenamųjų namų statybai. UAB „G.“ žemės sklypus, kurių naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, pirkimo pardavimo sutartimis perleido fiziniams asmenims. 2010-01-07 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „G.“ žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „A.“. 2011-01-05 UAB „A.“ įkeitė žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ naudai, dėl ko buvo išduotas sutartinės hipotekos lakštas ir 2011-02-17 Nekilnojamojo turto registre įregistruota hipoteka. 2014-01-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į antstolį A. B., prašydami priimti vykdyti Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2014-01-06 vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš BUAB „G.“ ir su skolininku subsidiariai atsakingo asmens - įkaito davėjo UAB „A.“ išieškojimo. Buvo prašoma parduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą - žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-06-25 paskelbtos pirmosios varžytinės. Nurodoma, kad parduodamas žemės sklypas, naudojimo pobūdis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Neįvykus pirmosioms varžytinėms buvo skelbiamos kitos ir mažinama parduodamo turto vertė. 2016-11-04 buvo parduoti žemės sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) už 2349 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 4868 Eur. Juos nupirko V. M., (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktu įregistravo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Mažosios bendrijos „V. N.“ direktorius V. M. 2017-02-17 pateikė prašymą įregistruoti su daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktą, nuomos sutartį. 2017-02-21 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, jog žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas MB „V. n.“. Pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Suformuotame (duomenys neskelbtini), kvartale dalyje žemės sklypų jau yra pastatyti gyvenamieji namai, kituose vyksta statybos darbai. Tiek tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui, tiek ir žemės sklypo naudojimui būtina galimybė patekti į žemės sklypą. Turi būti numatyta galimybė žemės sklypų savininkams prieiti pėsčiomis prie žemės sklypo, o taip pat privažiuoti transporto priemonėmis, kad būtų užtikrinti būtini poreikiai atsivežti įvairius daiktus, kurą į gyvenamąjį namą, jį remontuoti, patekti komunalines paslaugas teikiančių įmonių, greitosios pagalbos automobiliams, užsitikrinti gaisrinės pagalbos suteikimo galimybes ir pan., o taip pat atsivežti statybines medžiagas į žemės sklypą, privažiuoti prie žemės sklypo statybinei technikai, kad nuosavybės teise valdomą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį - sklype statyti statinius. Iš detaliojo plano dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypų savininkai tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis prie savo žemės sklypų gali patekti tik privačia (duomenys neskelbtini) gatve, kurios nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso V. M.. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, V. M. įsigytų žemės sklypų naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos su nustatytais servitutais (tarnaujantys daiktai): kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, t.y. privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų; teisė naudoti, tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, t.y. skirstomojo dujotiekio naudojimui bei naujų vartotojų prijungimui; kiti servitutai, t.y. elektros oro/kabelių linijų statybai ir eksploatavimui. Tačiau nėra nustatytas servitutas, suteikiantis gyventojams teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų, todėl jie neturi teisės naudotis V. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Poreikis nustatyti kelio servitutą atsirado, kai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas rakinamas kelio užtvaras, kuris visą laiką yra užrakintas ir trukdo žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pažymėtina, jog gyventojai tvirtina, kad V. M. žodžiu informavo, jog planuoja pastatyti užtvarą ir kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų patekimas į namus. Todėl būtina nustatyti V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atitinkamų 6 žemės sklypų (viešpataujantys daiktai) - naudai. Taip pat V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atitinkamų 38 žemės sklypų naudai. Prašomi nustatyti kelio servitutai yra objektyviai būtini, nes nenustačius servituto nurodytų žemės sklypų (viešpataujančių daiktų) savininkai objektyviai negalės naudotis savo žemės sklypais ir pastatais ir bet kokia kita patekimo į žemės sklypus alternatyva negalima, kadangi detaliojo plano sprendiniuose šiose vietose buvo numatyti akligatviai gyventojų saugumui padidinti. Žemės sklypų savininkai, negalintys patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią teritoriją, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad kelio danga buvo įrengta už jų pinigus ir už tai pilnai atsiskaityta. Ankstesnis sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB G. buvo sudaręs susitarimą, jog įrengs kelią už gyventojų pinigus. Šis susitarimas buvo įtvirtintas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo įsipareigojimo sutartyse, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyse, rangos sutartyse taip pat yra notaro-patvirtinti liudijimai, kad už įrengtą kelią atsiskaityta. V. M. įsigijo žemės sklypus, ant kurių jau buvo įrengtas kelias ir prie šio kelio įrengimo neprisidėjo, todėl 0,0813 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1667 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantys daiktai) būtina nustatyti neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus 6 ir 38 žemės sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju nustačius kelio servitutą išlaikoma interesų pusiausvyra, kadangi šiuo metu (duomenys neskelbtini) didelei daliai esančių žemės sklypų savininkams nesuteikta teisė transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o tai iškreipia interesų pusiausvyra ir nepateisinamai suvaržo žemės sklypų savininkų bei (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teises. Būtent nustačius kelio servitutą V. M. priklausančiuose žemės sklypuose išlaikomas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų teisių lygiateisiškumas. Žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti būtent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės detalųjį planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas 101 - kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), 596 kv. m., todėl šiuose žemės sklypuose jokia kita veikla kaip tik gatvių ar kitų inžinerinių komunikacijų statyba negalima, todėl bet kokiu atveju dėl servituto nustatymo V. M. gyvenimo ir aplinkos kokybė nepablogės, be to, bus įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai. Nustačius kelio servitutą V. M. nuosavybės teisė būtų suvaržyta esant objektyviai būtinybei ir žymiai mažesne apimtimi, negu jau ilgą laiką yra suvaržyta (duomenys neskelbtini) kaime esančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 49 straipsnio 1 dalyje numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Visuomenės saugumas, gyventojų teisė patekti į rekreacines zonas, o taip pat asmenų teisė be apribojimų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, į namus yra viešas interesas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos dėl kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobūdį. Kadangi servitutą prašoma nustatyti žemės sklypuose, kurie ir buvo suformuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai, šiuo metu faktiškai jie yra naudojami kaip keliai, servitutą prašoma nustatyti visame žemės sklypo plote, todėl servituto planas ar schema neteikiami.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas (planavimo organizatorius - UAB „A.“) buvo parengtas, paviešintas, suderintas ir patvirtintas. Projektas buvo tvirtinamas vadovaujantis Šiaulių apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kur patikrinimo apibendrinime nustatyta, kad detaliojo plano projekte rengimo procedūros pažeidimų nerasta. Projektas atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus. Detaliojo plano sprendiniuose (pagrindiniame brėžinyje) suplanuotiems inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) žemės sklypams yra numatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), tačiau servitutas neįregistruotas. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Servituto nustatymas reikalingas, dėl jo formos nustatymo paliekama spręsti teismui.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Detalusis planas), 4,05 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 21 kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bei į 4 kitos paskirties žemės sklypus (žemės sklypų naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), paliekant 1 žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Rengto detaliojo plano planavimo tikslas buvo žemės sklypo padalinimas, paskirties keitimas, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas gyvenamųjų namų su priklausiniais kvartalo statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, plano rengimas, gatvių ir inžinerinių tinklų koridorių sklypų suformavimas. Atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantis kitos paskirties žemės sklypas (žemės sklypo naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendiniais buvo numatytas privažiavimui prie kitos paskirties žemės sklypų (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), esančių (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui kelio servitutas, kuris suteiktų teisę privažiuoti nurodytų žemės sklypų savininkams prie jiems priklausančių žemės sklypų, nėra nustatytas ir nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, nustatytas tarnaujančio daikto 485 kv. m. ploto dalyje, privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Įvertinant tai, kad kelio servitutas privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, šių žemės sklypų savininkai turi teisę kreiptis į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininką dėl kelio servituto nustatymo notariškai patvirtintu sandoriu. Dar vienas kitos paskirties žemės sklypas (žemės sklypo naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui V. M., nurodytojo Detaliojo plano sprendiniais buvo numatytas taip pat privažiavimui prie kitos paskirties žemės sklypų (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), esančių (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui kelio servitutas, kuris suteiktų teisę privažiuoti nurodytų žemės sklypų savininkams prie jiems priklausančių žemės sklypų, taip pat nėra nustatytas ir nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, tačiau šis servitutas nustatytas tarnaujančio daikto 650 kv. m. ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Įvertinant tai, kad kelio servitutas privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, šių žemės sklypų savininkai turi teisę kreiptis į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininką dėl kelio servituto nustatymo notariškai patvirtintu sandoriu. Žemės sklypų savininkams nesutariant ir nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepavykus servituto nustatyti notariškai patvirtintu sandoriu, kelio servitutas turėtų būti nustatomas teismo sprendimu. Sprendžiant klausimą dėl kelio servituto nustatymo kitų prokuroro 5 ieškinio prašyme nurodytų žemės sklypų, kurie taptų viešpataujančiais atsakovo priklausančių žemės sklypų atžvilgiu, naudai, nepasisakoma. Teismas turėtų įvertinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detalaus plano, kuriame šie žemės sklypai buvo suformuoti, sprendinius, numatančius galimus patekimus į šiuos žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prokuratūros ieškinys teismo turėtų būti tenkintas.
5. Atsakovas V. M. atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nei vienas iš trečiųjų asmenų iki kol V. M. buvo iškviestas į Šiaulių apygardos prokuratūrą apklausai, nebuvo kreipęsis dėl servituto nustatymo. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita. įvertinta pinigais. Jeigu Teismas ir tenkintų ieškinio reikalavimus ir nustatytų servitutą, tai turėtų būti atlyginta nuostoliai arba kompensacija. Užtvaras stovi nuo 2018 metų gegužės mėnesio, tai kaip gyventojai nuo 2018 metų gegužės patenka į savo namus? Visi žemės sklypų savininkai ir asmenys, kurie lankosi pas žemės sklypų savininkus, sėkmingai kiekvieną dieną, rytą, vakarą ir naktį patenka į namus, niekas nei vienam gyventojui, savininkui ar bet kuriam kitam asmeniui nedraudžia ten vaikščioti ir patekti į savo namus. Nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad spec. tarnybos nepateko į šalia esančio Žemės sklypo Nr. 1, žemės sklypus. MB „V. N.” iš anksto yra pagalvojusi apie specialiąsias tarnybas ir skelbime yra nurodyta, kad „specialiųjų tarnybų transporto patekimas užtikrinamas skambinant telefonu (duomenys neskelbtini)”. V. M. įsigijo Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 iš buvusio savininko UAB A. (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių aktais. Tai rodo, kad UAB „G.“ net neturėjo tikslų parduoti tretiesiems asmenims Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, ir jeigu UAB G. yra surinkusi pinigus ir neperdavusi daikto, tai tikrai nėra V. M. ar MB V. N. problema. Nei vienas iš savininkų, įtraukti trečiaisiais asmenimis, pirkdami savo žemės sklypus iš UAB „G." nekėlė klausimo, kodėl jiems nėra parduodami Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2, kodėl jiems nėra nustatomi servitutai Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2. UAB G., t. y. buvęs žemės sklypo savininkas, buvo įkeitęs žemės sklypą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir buvo įkeista hipoteka, kaip visiškai savarankiškas daiktas. Jeigu UAB G. daiktą galėjo naudoti, kaip atskirą daiktą be servitutų nustatymo, kodėl tuomet, kai Žemės sklypai priklauso V. M., turi būti nustatyti servitutai, atsakovas su tuo nesutinka. Jeigu V. M. įsigydamas Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 būtų matęs, kad ten visiems žemės sklypams yra nustatytas servitutas aplinkui gyvenantiems asmenims, jis tokių žemės sklypų nebūtų pirkęs. 2020-01-08 V. M. paaiškinimas, duotas prokurorui D. M. dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškina aplinkybes, kodėl V. M. pastatė užtvarą, t. y. ..<...> mažesniame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), radau daug statybinės technikos, sunkiosios technikos, bobcats, statybinio laužo, šiukšlių konteinerių, transporto priemonių, rastų. <...> Aš paprašiau patraukti sunkiųjų technikų, nes ji gadino žemės sklypų suformuodama provėžas ir padarydama įdubas. Kadangi mane ignoravo apie metus laiko, technikos nepatraukė, naudojosi mano žemės sklypu, todėl įrengiau pastotę, stacionarių video kamerų <...> apšvietimų, pastačiau kelio užtvarų. <...>“. Toks servituto nustatymas ir toliau leistų iš atsakovo Žemės sklypo Nr. 1 savininko tyčiotis ir nesiskaityti, ką jie sėkmingai daro dabar pasitelkę prokurorus, prieš tai bandė daryti pasitelkę policiją. V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ ar ja registruotų daiktinių teisių, daiktinės teisės suvaržymų nėra. Pareiškėjo V. M., kaip savininko, teisės ribojamos nustatytu įregistruotu servitutu tik daliai žemės sklypo (485 m2), tik konkrečios bendrovės aptarnaujančiam transportui, o būtent, pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Byloje esantys duomenys, kurie buvo prieinami ir atsakovui sprendimų priėmimo metu, patvirtina, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo daliai nustatytas servitutas (kelio) yra aiškiai apibrėžta apimtimi, servituto turėtojas - akcinės bendrovės „L. d.“ teisių ir pareigų perėmėjas AB „E. s. o.“, bet ne šalia Žemės sklypo Nr. I esančių sklypų savininkai. Prokuroras, prašydamas nustatyti servitutą žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - Žemės sklypas Nr. 2), kur nurodo 38 žemės sklypus, šioje konkrečioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kokias jų (38 žemės sklypų savininkų) materialines teises ir kokiu būdu yra pažeidęs atsakovas šioje byloje. V. M. žemės sklypą Nr. 2 įsigijo (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo jokių ginčų su nei vienu iš šalia esančio žemės sklypo Nr. 2 savininku; nuo (duomenys neskelbtini) V. M. nei draudė, nei ribojo pravažiavimo nei vienam iš 38 žemės sklypų savininkų; nuo (duomenys neskelbtini) V. M., esant savininkui, nėra ir nebuvo jokių aplinkybių, kad specialusis transportas nepravažiuotų Žemės sklypu Nr. 2. Byloje prokuroras (ieškovas) nepateikė nei vieno jo motyvus patvirtinančio rašytinio dokumento. O pateikti jo negalėjo, nes tokių dokumentų ar duomenų nėra. Prokuroras savo prašymą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuoja tik prielaidomis. Atsakovas nėra pradėjęs jokių statybos darbų, jis net neplanuoja ten jokių statybos darbų. Atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyti žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2 servitutai, todėl, kad toks servitutų nustatymas pažeistų atsakovų nuosavybės teisę.
Atsakovo MB „V. N.“ atsiliepime nurodytos analogiškos aplinkybės.
6. Trečiųjų asmenų – suinteresuotų gyventojų - atsiliepime nurodyta, kad gyventojai sutinka su Ieškovo ieškiniu. Siekiant užtikrinti saugų eismą, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniuose įvažiavimai į Gyventojams priklausančius žemės sklypus buvo numatyti per Atsakovo V. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr. 1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr. 2) (sklypo padidintame plane aiškiai nurodytas įvažiavimas rodykle). Pagal Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) aptariami žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo suformuoti būtent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 2 str. 26 d. nustatyta, kad teritorijų planavimas - tai procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (TPĮ 18 str. 3 d ). Detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (TPĮ 17 str. 3 d ). Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (TPĮ 17 str. 2 d.). Spręsdama klausimą dėl detaliojo plano teisinio statuso administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinė sesija nurodė, jog detaliojo planavimo procesas visada yra nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami sprendiniai, nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles. Detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas į individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupę, bet yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, taigi detaliojo plano norminiu teisės aktu pripažinti negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63 2003, k t.). Atitinkamai, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką detalusis planas yra individualus teisės aktas, o patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galia, kitaip tariant, yra privalomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016, kt.). Šiuo atveju Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) detalusis planas suponuoja pagrindą teigti, kad šiuo detaliuoju planu yra nustatytas privalomas Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) teritorijos naudojimo reglamentas, apimantis, be kita ko, šios teritorijos susisiekimo komunikacijų organizavimą, ir šiuo detaliuoju planu yra pripažintas privažiavimo prie Gyventojų žemės sklypų per kitų savininkų (nuo 2016 m. - Atsakovo V. M.) nuosavybę (t.y. žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2) objektyvus būtinumas. Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose įvažiavimai į Gyventojams priklausančius žemės sklypus buvo numatyti būtent per Atsakovų žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 (sklypo padidintame plane aiškiai nurodytas įvažiavimas rodykle). Atitinkamai, projektuojant privažiavimo kelius prie gyvenamųjų namų negali būti nepaisoma detaliojo plano sprendinių ir įvažiavimai į žemės sklypus negali būti planuojami chaotiškai, pagal kiekvieno asmens norus ir pageidavimus. Taigi Teismui pateiktais dokumentais yra neginčytinai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų Gyventojai į savo sklypus gali patekti vieninteliu į juos vedančiu privažiavimu, t. y. per Atsakovų žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, ir šiais privažiavimais minėti Gyventojai ilgą laiką nekliudomai ir teisėtai naudojosi. Vis dėlto, nuo 2018 m. Atsakovams žemės sklype Nr. 1 užtvėrus privažiavimą neadekvačiais mokesčiais apmokestintu kelio užtvaru (2 Eur už žetoną vienkartiniam užtvaro pakėlimui, o savaitgaliais, švenčių dienomis ir darbo dienomis nuo 16 val. iki 8 val. - papildomai 10 Eur (!) už vienkartinį minėto žetono atvežimą), už užtvaro esančių gyvenamųjų namų gyventojai į savo nuosavybę automobiliais nebepatenka. Tą patvirtina pateikiamos nuotraukos, kuriose matyti, kad (duomenys neskelbtini) (kelio dalyje iki užtvaro) stovi automobiliai, taigi ir taip siauroje gatvėje, kur vos gali prasilenkti du automobiliai, eismas viena juosta ties įvažiavimu į žemės sklypą Nr. 1 yra visiškai paralyžiuotas dėl ten stovinčių minėtų namų gyventojų automobilių. Dėl tokios situacijos yra sukeliami nepatogumai kitiems gatvės gyventojams, kurie taip pat dalyvauja eisme ir negali saugiai naudotis keliu, yra gadinami kelio borteliai ir niokojama žalioji veja. Be to, į žemės sklypą Nr. 1 nepatenka ne tik Gyventojai, bet ir specialusis transportas, o tai trukdo įmonėms nekliudomai atlikti jiems pavestas funkcijas. Šiukšlių konteinerius ištuštinti galima tik šiukšliavežių vairuotojams patenkant į žemės sklypą Nr. 1 pėsčiomis. Dėl to Gyventojai ne kartą yra gavę priekaištų iš šios įmonės darbuotojų, įspėjant, kad šiukšlės ateityje nebus išvežamos, jei situacija dėl užtvaro nesikeis ir jie negalės nekliudomai pro jį pravažiuoti bei surinkti konteinerių. Pasitaikė tokių situacijų, kai į žemės sklypą Nr. 1 įvažiavęs specialusis transportas iš jo išvažiuoti nebegalėjo, nes buvo nuleistas užtvaras. Akivaizdu, kad dėl tokių Atsakovų veiksmų kitos institucijos, teikiančios gyventojams paslaugas, yra priverstos gaišti laiką ir patirti nepatogumų. Turint omenyje problemas su minėtu specialiuoju transportu, baisu prognozuoti, kas galėtų nutikti dėl užtvaro sukeliamų problemų ir nepatogumų, jei pro užtvarą į žemės sklypą Nr. 1 skubiai reikėtų patekti (ar iš sklypo skubiai išvažiuoti, užtvarui esant nuleistam) gaisriniam ar greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Gyventojai pagal susidariusią ginčo faktinę padėtį turi vienintelę galimybę patekti į savo sklypus ir gyvenamuosius namus - per Atsakovų žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Šiuo atveju visų Gyventojų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės yra grubiai pažeistos Atsakovų sprendimu pastatyti rakinamą ir neadekvačiais mokesčiais apmokestintą kelio užtvarą žemės sklype Nr. 1. Užtvėrus vienintelį kelią, kuriuo galima transporto priemonėmis per žemės sklypą Nr. 1 privažiuoti prie Gyventojams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, pastarieji patiria įtampą, diskomfortą, nemalonumus ir nuostolius, nes yra priversti arba mokėti Atsakovams neadekvačius mokesčius, arba savo transporto priemones palikti toliau nuo namų, eiti pėsčiomis į savo sklypus per neapšviestą sklypą, negali parsivežti į namus didesnių gabaritų daiktų ir t.t. Taip yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi ne tik Gyventojai, bet ir kiti asmenys bei specialusis transportas negali privažiuoti prie Gyventojams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, taip pat kyla pavojus eismo saugumui (duomenys neskelbtini) važiuojantiems asmenims ir patiems Gyventojams, yra gadinami kelio borteliai bei žalioji veja. Per žemės sklypą Nr. 2 besinaudojantys Gyventojai, matydami privažiavimu per žemės sklypą Nr. 1 besinaudojančių Gyventojų problemas, yra priversti gyventi įtampoje ir baimėje dėl ketinamo įrengti kelio užtvaro žemės sklype Nr. 2 (kaip žodžiu buvo informavęs Atsakovas V. M.), kas sukels dar daugiau problemų ir nepatogumų visiems Gyventojams. Gyventojai pažymi, kad nesant nustatyto kelio servituto žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, Gyventojai kasdien patiria tiek turtinius, tiek neturtinius nuostolius, pvz.: akivaizdus Gyventojų turto (žemės sklypų ir gyvenamųjų namų) nuvertėjimas dėl užtvaro sukeliamų problemų: mokesčiai už užtvaro pakėlimą, jei mokėti sutinkama (šeimoje turint du automobilius, šie mokesčiai vos per dieną galėtų siekti iki 100 Eur ar net daugiau, išlaidos už sugadintų kelio bortelių ir žalios vejos taisymą ir tvarkymą; įtampa ir nepatogumai dėl negalėjimo transporto priemonėmis pasiekti namų; problemos dėl saugaus eismo neužtikrinimo; nepatogumai ir problemos dėl specialiojo transporto riboto patekimo pro užtvarą ir t.t. Gyventojai pažymi, kad prašomas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai būtinas, nes nenustačius kelio servituto žemės sklypų (viešpataujančių daiktų) savininkai (Gyventojai) objektyviai negalės naudotis savo žemės sklypais bei gyvenamaisiais namais, nes bet kokia kita patekimo į Gyventojų žemės sklypus alternatyva yra negalima - detaliojo plano sprendiniuose šiose vietose (žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2) buvo numatyti akligatviai Gyventojų saugumui padidinti. Gyventojai supranta, kad servituto nustatymas gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Vis dėlto, pagal CK 4.129 str. turi būti atlyginami tik konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611 2016, kt.). Remiantis CK 4.129 str., be nuostolių atlyginimo, teismo sprendimu tarnaujančiojo daikto savininkui taip pat gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos nustatymo ir jos dydžio, atsižvelgia j tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217 2011, kt.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-190-916/2017, kt.). Šiuo atveju svarbu tai, kad žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 būklė buvo gerinama tik Gyventojų dėka ir lėšomis - kelio danga ant šių žemės sklypų buvo įrengta už Gyventojų pinigus. Tai patvirtina 2017 m. visos (duomenys neskelbtini), taip pat ir Atsakovų žemės sklypų Nr. 1 bei Nr. 2 (gatvių) dalies atliktų remonto darbų dokumentai (ieškinio priedai Nr. 17-21). Pastebėtina, kad Atsakovai savo turto, t. y. žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, niekuomet neprižiūrėjo, netvarkė ir iš esmės niekuomet nebuvo suinteresuoti šių žemės sklypų (kaip susisiekimo komunikacijų) būklės gerinimu. Pavyzdžiui, žemės sklypu Nr. 2 (gatve) susisiekti ilgą laiką būdavo beveik neįmanoma - tai įrodo 2019-10-10 padarytos sklypo būklės nuotraukos, kuriose matyti, kad žemės sklype Nr. 2 (gatvėje) yra daug duobių, kurios palijus lietui dėl susidariusių balų tapdavo nebeišvažiuojamos transporto priemonėmis. Vis dėlto, kaip patvirtina dokumentai, ne Atsakovai, o būtent Gyventojai buvo ir yra labiausiai suinteresuoti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 būklės gerinimu ir tinkamos jų būklės palaikymu bei saugojimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, aptariami žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti būtent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai Atitinkamai žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 jokia kita veikla kaip tik gatvių ar kitų inžinerinių komunikacijų statyba negalima. Akivaizdu, kad privažiavimas į Gyventojų namų valdos sklypus per Atsakovų sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo numatytas jau tuomet, kai Atsakovai dar nebuvo šių sklypų savininkai, o įsigydami sklypus nuosavybėn, Atsakovai žinojo ir matė esamą padėtį bei su ja sutiko (žinojo ar turėjo žinoti apie detalųjį planą ir suprato ar bent turėjo ir galėjo suprasti realius ir teisėtas įsigyto turto panaudojimo galimybes). Akivaizdu, kad Atsakovai šiuo atveju negali patirti nuostolių dėl prašomo nustatyti kelio servituto, t.y. Gyventojams nustatytinos galimybės naudoti žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 būtent pagal šių tarnaujančiųjų žemės sklypų naudojimo paskirtį (važiuoti transporto priemonėmis ir kt.). Svarbu ir tai, kad privažiavimu per aptariamus sklypus Atsakovai patys nesinaudoja, jie minėtuose sklypuose (ar už jų) neturi jokios nuosavybės, taigi Atsakovai net teoriškai negali patirti jokių nepatogumų dėl servituto nustatymo šiuose žemės sklypuose. Atitinkamai, darytina pagrįsta išvada, kad dėl servituto nustatymo jokios įstatymu ginamos Atsakovų teisės ir/ar teisėti interesai nebus pažeisti ir Atsakovai nepatirs jokių nuostolių ar nepatogumų - bus tiesiog įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai (žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vertė niekaip nesumažės ir paskirtis nepasikeis. Atsakovai nepraras galimybės naudotis aptariamais žemės sklypais pagal jų naudojimo paskirtį. Gyventojai yra įsitikinę, kad, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagal CK 4.129 str. Atsakovai šiuo atveju neturi teisės nei į nuostolių atlyginimą, nei į vienkartinę ar periodinę kompensaciją ir būtent neatlygintinis kelio servitutas šioje byloje labiausiai atitinka abiejų šalių (viešpataujančiųjų ir tarnaujančiųjų daiktų savininkų) interesų pusiausvyros, teisingumo bei proporcingumo principus. Papildomai pažymėtina, kad servituto taikymas savo esme negali būti tarnaujančiojo daikto savininko pelnymasis iš viešpataujančiojo daikto savininko. Šiame kontekste svarbu tai, kad Atsakovas V. M., kaip pats nurodo, pirko žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 „kaip investiciją” (žr. 2020-01-08 Atsakovo V. M. paaiškinimą). Išties, 2016 m. pabaigoje Atsakovas V. M., įsigijęs žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 atitinkamai už 2349 Eur ir 4868 Eur, juos netrukus pasiūlė parduoti Gyventojams už beveik 10 kartų didesnę nei įsigijo kainą (nors savo 2020-01-08 paaiškinime melagingai nurodo, kad „dėl sklypo pardavimo pokalbio nebuvo, aš pats parduoti niekam nesiūliau”). Siekį parduoti žemės sklypus patvirtina V. M. 2017-05-30 elektroninis laiškas, atsiųstas vienam iš (duomenys neskelbtini) gyventojų - S. T., kuriame nurodytos jo siūlomos sklypų pardavimo kainos-žemės sklypo Nr. 1 kaina - 23400 Eur, žemės sklypo Nr. 2 kaina - 33000 Eur. Gyventojams atsisakius pirkti sklypus už tokias neadekvačias kainas, 2017 m. liepos mėn. prie žemės sklypo Nr. 1 Atsakovai pakabino lapą su išankstinio apmokėjimo sąskaita, iš kurios matyti, kad Atsakovai ketina įrengti automatinį kelio užtvarą. Taip pat kitame lape pateikė informaciją, kad Atsakovai sumokėjo sąskaitą už projektą dėl elektros energijos įvado įrengimo ir šios lėšos bus įskaičiuotos į paslaugos mokestį už teritorijos naudojimąsi. Šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Atsakovai jau 2017 m., Gyventojams nepirkus sklypų už visiškai neadekvačią kainą ir tokiu būdu užkirtus kelią Atsakovams greitai bei nesunkiai (tačiau nepagrįstai) praturtėti, suplanavo kitokį verslo planą: pastatė užtvarą ir reikalavo už įvažiavimą ir išvažiavimą sumokėti jokiais loginiais finansiniais skaičiavimais nepagrįstą mokestį. Šie duomenys neabejotinai atskleidžia tikrąjį Atsakovų siekį, pastatant užtvarą žemės sklype Nr. 1 (ir siekiant tokį patį užtvarą pastatyti žemės sklype Nr. 2) - nepagristai praturtėti Gyventojų sąskaita. Gyventojai supranta, kad viena iš verslo sričių gali būti žemės sklypų pirkimas ir atitinkamos teisėtos veiklos juose vykdymas (pvz.: objektų statyba). Vis dėlto, verslas negali būti vykdomas ir pelno negali būti siekiama nesąžiningai, t.y. įsigyjant sklypus, skirtus privažiuoti į gyvenamuosius namus, ir siekiant praturtėti kitos galimybės patekti į savo namus neturinčių Gyventojų sąskaita. Atitinkamai, Gyventojai atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad bet koks Atsakovų atlyginimo (pelno) siekimas nustatant kelio servitutą žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, būtų nepagrįstas ir pats savaime prieštarautų servituto esmei bei aukščiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams ir dėl nustatytos kompensacijos dydžio negali susidaryti sąlygos tarnaujančiojo daikto savininkui nepagrįstai praturtėti. Tuo pačiu Gyventojai pažymi, kad pagal CK 4.114 str. 1 d. servituto turėtojas bet kuriuo atveju (nepriklausomai nuo servituto atlygintinumo) turi pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, t.y. tinkamai ir laiku mokėti tarnaujančiojo daikto remonto ir jo tinkamo išlaikymo išlaidas. Tai dar kartą patvirtina, kad, turint omenyje visas aukščiau nurodytas aplinkybes, neatlygintino servituto nustatymas šiuo atveju niekaip nepažeidžia Atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei užtikrina teisingą abiejų šalių - tiek Atsakovų, tiek Gyventojų - teisių ir interesų pusiausvyrą.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad savininkai kelio dangą įrengė už savo pinigus. Atsakovas įsigijo jau įrengtus kelius. Vienas iš reikalavimų įsigyjant gyventojų sklypus buvo, kad gyventojai prisideda prie kelio įrengimo. Pastatų statymas ant kelio dangos yra negalimas, trukdo naudoti kelią pagal paskirtį. Be to, po kelio danga yra infrastruktūros įrenginiai. Servitutų nustatymas neapriboja atsakovo investicijos, nes sklypuose jau buvo numatyti apribojimai ir servitutai. Bankroto administratorius galimai nepadarė viso darbo, turėjo informuoti žmones apie ginčo sklypų pardavimą. Atsakovas užtvėrus kelią manė, kad bus galimybė reikalauti mokėti, sudaroma ydinga aplinkybė reikalauti iš gyventojų pinigų, neįdėjus investicijų. Atsakovas prieš pirkdamas galėjo pasižiūrėti, ką perka. Jo tapimas situacijos įkaitu yra jo paties veiksmų pasekmė. Bendrovė, pardavusi gyventojams sklypus, nespėjo įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų. Pagal detalųjį planą liko nenustatyti tik kelio servitutai. Servitutai turi būti neatlygintini. Plano sprendiniai numatyti 2008 m., o atsakovas įsigijo 2016 m., niekas nepasikeitė. Plane numatyta naudojimo tvarka. Atsakovo sklypams registre įregistruoti draudimai ir ribojimai, nieko nepakeis dar vienas. Atsakovas verčia gyventojus įsigyti sklypus už neprotingą kainą. Investicija gali būti ir nuostolinga.
8. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų - gyventojų - atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad M. policijai paaiškino, kad sklypus pirko investicijai, reiškia kaip verslininkas, todėl turėjo įvertinti įsigijimą. Gyvenamųjų namų projektai negali prieštarauti detaliajam planui. Atsakovas sudarė biznio planą, kai ten jau buvo gyventojų namai. Atsakovo situacija dabar yra lygiai tokia pati kaip trečiųjų asmenų gyventojų, nes jis važinėja kitais sklypais iki savųjų. Atsakovas neįrodinėjo satisfakcijos dydžio. Kadangi tai suplanuota detaliuoju planu, servitutas turi būti neatlygintinis. L. įsigijo 424 ir 436 gatvių sklypus. Įvažiavimai į sklypus numatyti detaliajame plane. (duomenys neskelbtini) g. yra privačiuose sklypuose, jie neturi jokių pareigų tretiesiems asmenims. Prie 579 yra didelis melioracijos griovys. M. gyventojams siūlė parduoti sklypus, bet kaina buvo kaip už gyvenamos paskirties, o kelio sklypo vertė mažesnė. M. pagal detalųjį planą turi atlikti labai daug veiksmų, o nieko nedarė. Gyventojai investavo į M. turtą. Blokuodamas įvažiavimą užtvaru atsakovas elgiasi ne pagal naudojimo tvarką, o nustato verslo sąlygas. Pirkdamas naudoti versliškai atsakovas suprato turto naudojimo sąlygas. Atsakovas siekė priversti trečiuosius asmenis pirkti sklypus už jo kainą arba naudoti jo sąlygomis. Atsakovas neinvestavo į kelio dangą. Kamera, apšvietimas, šlagbaumas – tik priemonės prieš gyventojus. Atsakovas 2016 m. įsigijo sklypus, gyventojai 2017 m. tvarkė kelią. Tą galima įvertinti kaip pakankamą atlygį už servitutą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu M. L. nurodė, kad kelių pagerinimai buvo atlikti seniai, dar 2014 m., prieš M. įsigyjant. Nėra kaip kitaip patekti iki gyventojų sklypų. Jis siūlo naudotis M. savo įgytais gatvių sklypais, o M. kad leistų naudotis jo sklypais. M. sakė, kad nori pinigų. Todėl jis M. irgi neleis patekti prie M. sklypų per savo sklypus. Bandė su M. tartis dėl sklypų pirkimo, M. pradėjo siūlyti vos ne nuo 100000 Eur. Pasiūlymai buvo 3 kartus virš rinkos kainos. Sakė, ką noriu, tą darau, be kainos motyvų. Jis pats nežinojo, kad keliai yra pardavinėjami. Gyvenamųjų sklypų pardavėjas žadėjo perleisti ir gatvių sklypus. Atsakovas sklypuose nieko nedaro. Jo paties asmeninėje sutartyje buvo nurodyta, kad iš pačių gyventojų pinigų bus įrengtas kelias ir daugiau nebus reikalaujama jokių pinigų. Sklypų pardavėjas žadėjo gatves gyventojams parduoti, kai išparduos visus sklypus.
10. Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad įsigijo savo sklypą 2009-2010 m., o konfliktai atsirado 2016 m., kai M. įsigijo gatvių sklypus. Jis pasiūlė gyventojams įsigyti sklypus už beveik 10 kartų didesnę kainą. Gyventojams atsisakius pastatė šlagbaumą. 2 Eur už vieną pravažiavimą būtų gal 250 Eur jei mėnesiui. Pajuto M. spaudimą, bandymą pasinaudoti situacija. M. jai neleido savaitę laiko išvažiuoti iš namų su mašina. Visi turėjo laikyti automobilius ant (duomenys neskelbtini), buvo sunku pravažiuoti gatve, buvo automobilių apgadinimų, negalėjo patekti šiukšliavežės. 421 sklypo gyventojai irgi buvo informuoti, kad bus statomas užtvaras. Kad buvo parduodami gatvių sklypai, jie nežinojo.
11. Teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad į parkingą nori važiuoji, nori ne. O čia gyventojai priversti. Tai kaip reketas. O verslininkas prašo, kiek nori.
12. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartalas patvirtintas (duomenys neskelbtini)detaliuoju planu. Sklypai buvo gyvenamųjų namų statybai ir inžineriniams tinklams. Šie sklypai turi būti naudojami susisiekimui. Ieškinys teisėtas ir pagrįstas. Kitos galimybės patekti į sklypus nenumatytos. Situacija kilo dėl gyvenamųjų sklypų pardavėjo netinkamai įformintų sandorių, pirkėjams kartu neparduodant ir susisiekimo sklypų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas akivaizdu, kad suprato, ką perka, kad sklypų paskirties ir naudojimo būdo nebus galima keisti. Žemės sklypus formuojant viskas atlikta tinkamai. Mano, jog nėra buvę tokių atvejų, kad apmokestintų kelius juos įsigijęs asmuo. Servitutui turi būti gautas viešpataujančio daikto savininko prašymas, kad servitutas būtų nustatytas formuojant sklypus. Servitutai negalėjo būti nustatyti detaliuoju planu, nes visi sklypai priklausė vienam savininkui. Atsakovas suvokė, ką perka, ir kad detaliojo plano sprendiniai bus jam privalomi. Akivaizdu, kad atsakovas pirko sklypus tam, kad juos parduotų gyventojams gerokai brangiau, nei pirko antstolio kontoroje. Detaliuoju planu nebuvo numatyta, kad tuose sklypuose bus renkamos rinkliavos, kad bus apribotas patekimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu Šiaulių rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Patekti pro kitur, kiek žino, negalima.
14. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad atsakovas V. M. nieko neteisėto nepadarė, pamatė parduodamus sklypus ir įsigijo. Padarė investiciją. Nustačius servitutus jo nuosavybės teisė bus apribota. Nei vienam gyventojui nebuvo uždrausta važiuoti per atsakovo sklypus, bet atsakovas turi teisę rinkti rinkliavas, gauti naudą. Atsakovas iš karto sakė, kad sklypus pirko kaip investiciją. Gyventojai dėl servituto su atsakovu nesitarė. Gyventojai ir toliau norėtų neatlygintinai naudotis sklypais. V. M. nupirko iš UAB A. Reiškia UAB G neketino gatvių sklypų parduoti gyventojams. V. M. nauda po bylos būtų, jei nenustačius servituto, galbūt naudoti užtvarą, susitariant su gyventojais dėl priimtinos kainos. M. prižiūri ir saugo turtą. Į du sklypus galima įvažiuoti iš gatvės, ne iš M. sklypo. Atsakovas didžiuoju sklypu išvis netrukdė naudotis. Servitutas nustatomas tik tada, kai objektyviai būtina. Atsakovas nedraudžia gyventojams važiuoti, bet jam gauti pelno nedraudžiama. Būna mokamų kelių, aikštelių. Kodėl gyventojai nenusipirko žemės sklypų. Per didesnį sklypą nebuvo draudžiama važiuoti, nebuvo užtvaro. Gyventojai sklypus gali nusipirkti. Atsakovas už kiek nori, už tiek juos parduoda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
15. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė gyventojų 2019-09-30 prašymą, 2019-10-23 papildomą informaciją (t. 1, b. l. 17-20, 21), 2019-10-05, 2019-12-18 prašymus dėl viešojo intereso gynimo (t. 1, b. l. 22-27), savivaldybės informaciją (t. 1, b. l. 28-29), detaliojo plano aiškinamąjį raštą (t. 1, b. l. 30-39, 71-80 81-82), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) sav. administracijos direktoriaus įsakymą dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo (t. 1, b. l. 40, 83), patikrinimo aktą (t. 1, b. l. 41), NTR išrašą (t. 1, b. l. 42-43, 45-46), sklypų planą (t. 1, b. l. 44, 47), sprendinių lentelę (t. 1, b. l. 48-49), gyventojų skundą ir prašymus savivaldybei, atsakymus (t. 1, b. l. 50-59), NŽT atsakymą į 2019-10-09 raštą (t. 1, b. l. 60-62, 85), Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą ir sklypo planus (t. 1, b. l. 63-67), NTR išrašą (t. 1, b. l. 68-70), kadastro žemėlapio ištrauką (t. 1, b. l. 84), sutartinės hipotekos lakštą (t. 1, b. l. 86-90; t. 6, b. l. 1-5), dokumentai iš vykdymo proceso (t. 1, b. l. 91-99), prašymai NT registrui bei atsakymai (t. 1, b. l. 100-103), atsakovų tarpusavio nuomos sutartį (t. 1, b. l. 104-105), atsakovo paaiškinimą (t. 1, b. l. 106-107), NT pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartis ir pirkimo sutartis, duomenis apie kelio tvarkymo darbus (t. 1, b. l. 109-153), atsakovo skelbimą apie kelio apmokestinimą (t. 1, b. l. 154), NTR duomenis apie atsakovo ir gyventojų sklypus (t. 1, b. l. 155-160, 161-202; t. 2, b. l. 1-59), GRT duomenis (t. 2, b. l. 60-123), kadastro žemėlapio ištrauką (t. 5, b. l. 200).
Tretieji asmenys, gyventojai su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė duomenis, susijusius su ginču (policijos informaciją, remonto darbus, atsakovo pranešimus, nuotraukas (t. 3, b. l. 154-176, 196-212), kadastro žemėlapio ištrauką (t. 5, b. l. 159), nuotraukas (t. 5, b. l. 160-163, 166), detaliojo plano sprendimų lentelę (t. 5, b. l. 164-165, 167-168), duomenis apie pažeidimus (t. 5, b. l. 169-199), planą ir nuotraukas dėl galimybių pateikti į trečiųjų asmenų, gyventojų, sklypus (t. 6, b. l. 33-42), kitų susisiekimo sklypų nuosavybės teisę patvirtinantį išrašą (t. 6, b. l. 53-56).
Atsakovai pateikė žemės naudojimo patikrinimo aktus (t. 4, b. l. 87-95; t. 5, b. l. 21-32), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t. 4, b. l. 103-138), duomenis apie kelio užtvaro įrengimą ir sugadinimą (t. 4, b. l. 151-185), duomenis apie UAB „G.“ (t. 6, b. l. 75-76).
Išreikalauta medžiaga iš policijos (t. 6, b. l. 19-29).
16. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.). Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui (CK 4.112 str. 4 d.). Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
17. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui (CK 4.128 str. 3 d.).
18. Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2014).
19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiųjų asmenų (gyventojų) įsigyti, gyvenamiesiems namams statyti skirti žemės sklypai buvo suformuoti iš vieno didelio žemės sklypo. Remiantis (duomenys neskelbtini) sav. administracijos ieškovei pateikta informacija buvo pakeista 4,05 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis, sklypas padalintas į gyvenamosios paskirties mažesnius sklypus bei inžinerinės paskirties, įskaitant gatves, sklypus (t. 1, b. l. 28-29). (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 40) buvo patvirtintas nurodyto sklypo detalusis planas. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2008-10-27 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad detaliojo plano projekte rengimo procedūros pažeidimų nerasta, o projektas atitinka reikalavimus (t. 1, b. l. 41). Iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad žemės ūkio paskirties sklypas padalintas į 21 gyvenamąją teritoriją, 4 inžinerinės infrastruktūros teritorijas bei vieną žemės ūkio paskirties sklypą. Privažiavimai prie planuojamų sklypų planuojami akligatviniai, planuojama gatvių schema nesudaro galimybės atsirasti tranzitiniam automobilių srautui, gatvės formuojamos atskirais sklypais (t. 1, b. l. 30). Iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad sklypams Nr. 22 ir Nr. 23 nustatomas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, jiems taip pat suplanuoti kelio servitutai (101) (t. 1, b. l. 38). Iš detaliojo plano sprendinių aprašomosios lentelės (t. 1, b. l. 48-49; ryškesnė – t. 5, b. l. 164-165) matyti, kad sklypai Nr. 22 yra (duomenys neskelbtini) dalis, Nr. 23 atveju besibaigianti akligatviu. Taip pat matyti, kad abu sklypai suplanuoti kaip inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o juose numatytas kelio servitutas. Pagal kadastro žemėlapio ištrauką sklypas Nr. 22 pažymėtas 421 numeriu, sklypas Nr. 23 – 425 numeriu (t. 5, b. l. 159, 200). 421 numeriu pažymėto sklypo unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), 425 numeriu pažymėto sklypo unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), sklypų savininkas yra atsakovas V. M. (t. 1, b. l. 42-43, 45-46).
20. Atsakovui priklausantys sklypai pagal detalųjį planą buvo suplanuoti išimtinai susisiekimui ir inžineriniams tinklams. Tuo tarpu servitutai juose suplanuoti dėl to, kad kitaip nebuvo galima patekti į kitus sklypus, suprojektuotus detaliajame plane. 425 numeriu pažymėto sklypo atveju tai akivaizdu, kadangi tai yra akligatvis patenkant į 6 sklypus. 421 numeriu pažymėto sklypo atveju matyti, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, kur likusi gatvės dalis atsiremia į kitų gyvenamosios paskirties sklypų juostą. (duomenys neskelbtini) taip pat jungiasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš kadastro žemėlapio galėtų atrodyti, kad (duomenys neskelbtini) išeina tolyn ir nėra atkirsta nuo kitų gyvenamųjų kvartalų, tačiau realiai taip nėra, kadangi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje dar nėra jokios infrastruktūros ir netgi pačių gatvių, tik niekur nevedantys lauko keliukai. Tuo galima nesunkiai įsitikinti apsilankius vietoje, tas taip pat labai gerai matyti pasinaudojant Google Maps žemėlapio pagalba. Galų gale jei šioje kvartalo pusėje būtų dar vienas pravažiavimas, didžiajai daliai trečiųjų asmenų-gyventojų nebūtų jokios prasmės savo iniciatyva įsitraukinėti į teisminį ginčą. Posėdžio metu iš trečiųjų asmenų ir jų atstovės paaiškinimų nustatyta, kad visą šį kvartalą apriboja melioracijos grioviai, kas taip pat matyti iš Google Maps žemėlapio. Taigi, ieškinyje nurodytiems suinteresuotiems asmenims-gyventojams nėra galimybės patekti prie savo sklypų pagal detaliojo plano sprendinius kitaip, nei nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, pravažiuojant malūną, (duomenys neskelbtini) gatve, o toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovo atstovė argumentavo, kad gyventojai gali susitarti su kitų kvartalų gyventojais ir sklypų-gatvių savininkais dėl patekimo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat pašalinant melioracijos kanalo kliūtį. Ar perspektyvoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartalas vystysis, nėra aišku, ar bus sprendžiama ir kuriamos galimybės privažiuoti nuo J. J. g. pusės, nėra aišku, tačiau šiuo metu servitutų klausimas sprendžiamas vadovaujantis esama padėtimi, o ne ta, kokia galėtų būti.
21. Taip pat nepamirština, kad atsakovui priklausančių ginčo sklypų vienintelis tikslas buvo gatvių ir inžinerinių komunikacijų statyba, todėl gyvenamųjų namų sklypų savininkai neprivalo ieškoti alternatyvų patekti iki savo namų kitokiais būdais, nei tai buvo suplanuota detaliuoju planu. Bet koks kitoks situacijos traktavimas neatitinka elementarios logikos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
22. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka (LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d.). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d.). Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (LR Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 d.). Detalusis planas – individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-128/2008).
23. Taigi, detaliuoju planu buvo suplanuoti servitutai atsakovo ginčo sklypams, jie suplanuoti todėl, kad jau tuo metu buvo nustatytas jų poreikis. Net ir jau minėtame detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimai prie planuojamų sklypų planuojami akligatviniai, planuojama gatvių schema nesudaro galimybės atsirasti tranzitiniam automobilių srautui (t. 1, b. l. 30). Tai reiškia, kad detaliojo plano rengėjas kaip tik ir numatė, jog vienintelis būdas gyventojams patekti į savo sklypus bus per gatvių statybai specialiai skirtus sklypus, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus. Tuo tarpu vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika detaliojo plano sprendiniai privalomi visiems, įskaitant atsakovus, kaip individualūs teisės aktai, taip pat jų privalomumas numatytas įstatymu.
24. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis kelio servitutai gyventojams į ginčo sklypus nėra nustatyti. Manytina, kad tai yra sklypus pardavinėjusios įmonės UAB „G.“ kaltė. Iš trečiųjų asmenų (gyventojų) pateiktų įrodymų (pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutarčių, notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių, rangos sutarčių (t. 1, b. l. 109-153), matyti, kad neretai nurodoma, jog į perkamo gyvenamosios paskirties statybos sklypo kainą įeina ir suformuotas kelias su žvyro danga. Notarinėmis sutartimis ginčo sklypų nuosavybės teisė pirkėjams akivaizdžiai neperėjo, tačiau matyti pardavėjo įsipareigojimai suformuoti kelius su žvyro danga pagal projektą. Taip pat matyti, kad už tai yra mokama pirkėjų lėšomis, todėl kyla klausimas, kokia būtų logika pirkėjui mokėti už kelio įrengimą, jei kelias vėliau pirkėjui nepereitų dalinės nuosavybės teise ar į jį bent jau nebūtų nustatytas servitutas. Vadovaujantis trečiųjų asmenų (gyventojų) paaiškinimais sklypai-gatvės, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus, vėliau gyventojams turėjo būti perleisti faktiškai dykai (už simbolinę kainą). UAB „G.“ to nepadarė, servitutai, kaip buvo numatyta detaliuoju planu, taip pat nebuvo nustatyti, todėl akivaizdu, kad ši įmonė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Tačiau tokia padėtis tik patvirtina, kad tretieji asmenys turi teisę į servitutų nustatymą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (LAT 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
26. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad gyventojai ir atsakovas dėl servitutų ar kitokios formos ginčo sprendimo būdo nesutaria, tą patvirtina ir nesėkmingai pasibaigusi mediacija, ir byloje pateikti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės apie konfliktišką situaciją. Taip pat nustatytos aplinkybės, išdėstytos prieš tai, duoda pagrindą daryti išvadą, kad nenustačius servituto gyventojams nebūtų įmanoma ne tik normaliomis sąnaudomis, bet ir apskritai savo sklypų su gyvenamaisiais namais naudoti pagal paskirtį, todėl servitutai yra objektyviai būtini, jų būtinumas įrodytas, ir tai šiuo metu yra vienintelis būdas išspręsti gyventojų interesų įgyvendinimą.
27. Nepaisant to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, detaliojo plano atveju servituto prašantis asmuo net neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas dėl konkretaus servituto nustatymo nusprendžia įvertinęs tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumą, taip pat išspręsdamas servituto atlygintinumo klausimą (LAT 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
28. Atsakovės atstovė ginčijo šios nutarties reikšmę tuo, kad byla šia nutartimi galutinai nebuvo užbaigta. Tačiau nurodytas išaiškinimas išplaukia iš elementarios logikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl net ir kitokios bylos kontekste vargu ar galėtų būti aiškinama kitaip, nebent būtų kardinaliai pasikeitusi faktinė situacija nuo tos, kuri buvo rengiant detalųjį planą. Nagrinėjamu atveju situacija niekaip nėra pasikeitusi, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad servitutai ginčo atveju turi ir gali būti nustatyti vien jau dėl fakto, kad jie ir buvo nuo pat pradžių suplanuoti detaliuoju planu.
29. Taip pat pažymėtina, kad atsakovui V. M., kaip ginčo sklypų savininkui ir naudotojui, servitutų nustatymas sklypų naudojimo galimybių prasme iš esmės neturi visiškai jokios įtakos, kadangi atsakovas neturi jokių galimybių kažkaip protingai naudoti ginčo sklypus. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (LR Kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (LR Kelių įstatymo 2 str. 3 d.).
30. Atsakovo ginčo sklypai yra gatvės (kelio) dalys, todėl jie skirti išimtinai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Tai matyti ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašuose esančių, jau minėtų apribojimų, pagal kuriuos žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (t. 1, b. l. 42, 45). Iš atsakovo paaiškinimų policijai, prokurorui, atsakovo atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovas šiuos ginčo sklypus įsigijo kaip investiciją. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad atsakovas investicija laiko tikrai neprotingai didelį pasipelnymą iš gyventojų rinkliavų arba ginčo sklypų perpardavimo gyventojams forma. Todėl atsakovo prieštaravimas servitutų nustatymui neturi nieko bendro su jo teisių valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo sklypais apribojimu, nes nustačius servitutus to paprasčiausiai nekiltų. Taigi, faktiškai atsakovo prieštaravimas susijęs su nauda iš sklypų gavimo arba servitutų atveju – su jų atlygintinumu. Tikėtina, kad atsakovui neįtinka, jog teismas gali nustatyti ženkliai mažesnį atlygį už servitutą, nei nauda, kokią atsakovas norėtų gauti iš gyventojų, vien todėl ir yra prieštaraujama dėl servitutų nustatymo. Akivaizdu, kad vienintelis atsakovo tikslas įsigyjant tokio pobūdžio žemės sklypus buvo pasipelnyti iš gyventojų. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kokio dydžio rinkliavas už naudojimąsi mažesniuoju sklypu siekė nustatyti atsakovai (t. 1, b. l. 154), taip pat į tai, kad gyventojams ginčo sklypus atsakovas net ginčų pradžioje siekė perparduoti už keletą kartų didesnę kainą, nei pats juos įsigijo (t. 1, b. l. 98-99, t. 3, b. l. 166), o vėlesniame procese trečiųjų asmenų teigimu ta kaina išaugo beveik dešimteriopai, matyti, kad toks pasipelnymas, pasinaudojant UAB „G.“ iš esmės neteisėtu neveikimu sukurta situacija, akivaizdžiai prasilenkia visų pirma su sąžiningumo, o taip pat su teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismas neprivalo ginti pavienių asmenų verslo interesų, ypač kai tokie interesai akivaizdžiai neproporcingai pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus ir viešąjį interesą.
31. Taip pat pažymėtina, kad ir varžytynių procesas kelia pagrįstų abejonių, kadangi antstolis, realizuodamas turtą, turi stengtis parduoti jį už kuo didesnę sumą. Tokioje situacijoje, kai parduodamas turtas (ginčo sklypai) neabejotinai aktualus šalia jo gyvenantiems gyventojams, antstolis, manytina, turėjo imtis veiksmų realiai išviešinant varžytynių faktą patiems gyventojams. Taip neabejotinai būtų buvę daugiau varžytynių dalyvių, o ginčo sklypus, siekdami išvengti nemalonumų ateityje, kokie dabar ir vyksta, greičiausiai būtų įsigiję patys gyventojai, ir tikėtina, kad jų pardavimo kaina būtų buvusi didesnė, kas būtų buvę naudinga taip pat išieškotojui bei skolininkui. Iš prokuratūros atlikto tyrimo taip pat matyti, jog atsakovas V. M. buvo apklausiamas dėl ryšių su antstoliu, realizavusiu turtą, bei jo seserimi (t. 1, b. l. 106). Taigi, matyt buvo keliami ir kitokie klausimai, susiję su varžytynių procesu, kurie gali kelti abejonių dėl ginčo turto pardavimo iš varžytynių proceso.
32. Taigi, vertinant visą situaciją bendrai, atsisakius nustatyti servitutus, tai reikštų galimybių suteikimą atsakovams elgtis visiškai neproporcingai, galbūt net nesąžiningai trečiųjų asmenų-gyventojų atžvilgiu, renkant iš gyventojų kokias tik norisi rinkliavas. Toks teismo sprendimas būtų ne tik neteisingas, bet ir užprogramuotų konfliktus bei teisinius ginčus ateityje. Atsakovų atstovė taip pat teigė, kad servitutų nereikalinga nustatyti, kadangi atsakovai niekada netrukdė gyventojams naudotis ginčo sklypais. Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi teisinis procesas būtent ir prasidėjo dėl to, kad atsakovas pastatė viename iš sklypų užtvarą, dėl kurio kilo daug problemų gyventojams bei aptarnaujančiam transportui, o taip pat trečiųjų asmenų-gyventojų teigimu buvo žadama analogiškai užtvaru užtverti ir antrą sklypą. Taigi, atsakovų elgesys ginčo situacijoje yra akivaizdus ir, manytina, kartotųsi tuo atveju, jei servitutai nebūtų nustatyti.
33. Atsakovų atstovė argumentavo, kad ne visiems gyventojų sklypams reikalingas servitutas, kad sklypų, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu, kadastro žemėlapyje pažymėtu 424 numeriu (t. 5, b. l. 200) savininkai gali patekti į savo sklypus iš gatvės pusės, o ne iš sklypo Nr. 425. Pagrinde buvo kalbėta apie 408 ir 404 sklypus, taip pat galbūt apie patekimą prie 406 ir 414 sklypų iš kitos pusės kita gatvele. Šiuo atveju pastebėtina, kad kvartalas buvo suformuotas detaliuoju planu, gyventojai, vadovaudamiesi šiuo planu, kūrė statybos techninius projektus, juos derino su atitinkamomis valstybės institucijomis, suformavo namų valdas bei pastatė pastatus pagal detaliojo plano sprendinius, todėl patekimas iš kitų sklypų pusių, jei kai kuriais atvejais teoriškai ir būtų kažkaip įmanomas, nebeatitiktų namų statybos projektų sprendinių, taip pat suformuoto patekimo į teritorijas ir pastatytus pastatus, garažus ir pan. krypties (pvz. namai ir garažai sklypuose pastatyti taip, kad į juos patekti iš kitų sklypų pusių žmonėms ir automobiliams būtų labai sudėtinga arba neįmanoma). Taip pat tai reikštų gatvių, po kuriomis įrengtos komunikacijos, struktūros keitimą, vandens nutekėjimui skirto palei gatvę einančio griovio transformavimą. Tai vėlgi neatitinka nei detaliojo plano sprendimų, nei jau suformuotos infrastruktūros, o atsakovas ginčo sklypus įsigijęs vėliau, nei gyventojai vykdė sklypų formavimą ir statybas, neturi pagrindo tokių veiksmų reikalauti. Be to, net jei vieno kito sklypo savininkas teoriškai, investavus daug lėšų ir darbo galbūt galėtų nesinaudoti atsakovo ginčo sklypais, tai nekeičia esmės, nes keliasdešimčiai kitų sklypų servitutai vis tiek reikalingi, o tokiu atveju likusių sklypų savininkų nėra pagrindo diskriminuoti. Kaip minėta, atsakovui V. M. jokio skirtumo dėl to nebūtų, nes atsakovas ten vis tiek negali statyti jokių pastatų ar užsiimti jokia kita veikla, nesusijusia su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu.
34. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo pozicija, servitutas nustatomas, kai nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2014); kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LAT 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Nagrinėjamu atveju yra būtent tokia situacija, kadangi gyventojams nėra kito tinkamo patekimo į savo sklypus būdo ir nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis sklypų ir pastatų juose naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl servitutų nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas.
35. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad atsakovai ginčo sklypuose pastatė vieną ar du surūdijusius metalinius garažus, iš dalies stovinčius ant važiuojamosios kelio (gatvių) dalies. Pažymėtina, kad gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (LR Kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (LR Kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Taigi, jokia kita veikla, išskyrus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą kelyje negalima. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 str. 5 d. kelio elementai yra ne tik važiuojamoji dalis, bet ir žemės sankasa, kelkraščiai, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, želdiniai, apšvietimo įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Todėl jokių stacionarių ar kilnojamų daiktų, kaip dabar ginčo sklypuose metalinio garažo ar garažų, taip pat metalo laužo, šiukšlių ar panašiai, kelyje ir kelkraštyje negali būti. Pastatydamas metalinius garažus atsakovas akivaizdžiai piktybiškai siekia kenkti gyventojams, gadindamas bendrą infrastruktūros vaizdą ir trikdydamas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas metalinius garažus iš ginčo sklypų turi pašalinti, o nustatant servitutą atsakovams uždraustina ateityje atlikti tokius veiksmus, kadangi vadovaujantis CK 4.111 str. servitutas gali būti ne tik teisė naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), bet ir to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Nagrinėjamu atveju tokio konkretaus reikalavimo ieškinyje nepareikšta, tačiau draudimas tokiu būdu naudoti kelią, kokiu būdu dabar naudoja atsakovai, įtvirtintas įstatymu, todėl siekiant išvengti tokios piktybiškos veiklos ateityje, servitutas apibrėžtinas tokia forma. Taip pat nustatytina, kad servitutas ginčo sklypams galioja visoje važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje. Ieškiniu taip pat prašoma nustatyti servitutus pagal bendrą įstatyme nurodytą formuluotę - važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Atsižvelgiant į kvartalo pobūdį abejotina, kad gatvėmis būtų varomi galvijai, todėl šioje dalyje nustatytina tik tiek, kad naudojantis servitutu ginčo sklypais gali būti vedžiojami naminiai gyvūnai. Tai nėra ieškinio reikalavimų atmetimas ar keitimas, o tik servituto apimties detalizavimas.
36. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.).
37. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; ir kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Viena vertus, tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikalams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (LAT 2015 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).
38. Taigi, nors įstatymas bei kasacinio teismo praktika ir nenumato, kad klausimas dėl servituto atlygintinumo būtinai turi būti išsprendžiamas vienoje byloje, tokį poreikį suponuoja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo nustatyti neatlygintinį servitutą, todėl papildomai galimo atlyginimo klausimo nemotyvavo. Trečiųjų asmenų-gyventojų atstovė, kaip ir gyventojai, taip pat prašė nustatyti neatlygintiną servitutą, tačiau dėl servituto atlygintinumo proporcijų, galimo skaičiavimo būdo pasisakė teismo posėdžių metu bei baigiamojoje kalboje. Atsakovai ir jų atstovė dėl servitutų atlygintinumo apimties nepasisakė, kadangi laikėsi pozicijos, kad servitutai negali būti nustatyti, o juos nustačius galimai būtų svarstomi kažkokie kitokie atsakovų teisių gynimo būdai. Visgi atsakovų atsiliepimuose nurodyta, kad jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus ir nustatytų servitutus, tai turėtų būti atlyginti nuostoliai arba sumokėta kompensacija. Pažymėtina, kad proceso dalyvių argumentai dėl kompensacijos dydžio gali būti aktualūs sprendžiant tokį klausimą, tačiau teismui nėra privalomi. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad byloje šalių yra pateikta pakankamai įrodymų ir argumentų, kad tokį klausimą galima būtų teisingai išspręsti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika būtent teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį (žr. pvz. LAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).
39. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad dėl servitutų nustatymo atsakovai nuostolių nepatirs. Atsakovas juridinis asmuo neturi nuosavybės teisės į ginčo sklypus, todėl atsakovų tarpusavio teisiniai santykiai ir galbūt planuoto gyventojų sąskaita verslo planai nėra reikšmingi. Atsakovas V. M. jokių nuostolių byloje taip pat neįrodinėjo. Faktiškai nuostolių dėl servitutų nustatymo jis ir negali patirti, kadangi ginčo sklypai skirti tik transporto ir pėsčiųjų eismui, juose vykdyti kokią nors kitokią veiklą, statybas draudžiama. Tačiau šiuo atveju svarstytina viešpataujančiųjų daiktų savininkų (gyventojų) prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (V. M.).
40. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).
41. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 47 punktas).
42. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).
43. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020 49 punktą) (LAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).
44. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad turi būti nustatyta tam tikra kompensacija už servitutų nustatymą. Nustačius servitutus tretieji asmenys-gyventojai iš to gaus neabejotiną naudą, kadangi bus užtikrinta jų teisė prieiti ir privažiuoti iki savo sklypų (namų). Atsakovui V. M. tokiu atveju jokia nauda neatsiranda, nepaisant to, kad jis yra ginčo sklypų savininkas. Tai neatitinka šalių interesų proporcingumo ir pusiausvyros. Atsakovo pagrindinis tikslas įsigyjant ginčo sklypus, akivaizdu, buvo gerokai brangesne kaina ginčo sklypus parduoti suinteresuotiems gyventojams. Nustačius servitutus gyventojų interesas juos įsigyti gerokai sumažėtų, todėl sumažėtų atsakovo galimybės kada nors gauti naudą iš sklypų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti iš trečiųjų asmenų-gyventojų, suinteresuotų servitutais, vienkartinę kompensaciją atsakovui. Periodinė kompensacija šiuo atveju nesvarstytina, kadangi pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog įgyvendinant detalųjį planą buvo ketinama nustatyti periodiškai kompensuojamą servitutą. Kaip minėta, labai tikėtina, kad ginčo sklypai apskritai turėjo būti perleisti gyventojams. Jei taip nebūtų įvykę, pagal sudarytų sutarčių su UAB „G.“ turinį vertintina, kad turėjo būti nustatytas servitutas, kuris turėjo būti nemokamas, nes gatvės turėjo būti įrengtos už gyventojų pinigus. Atsakovas ginčo sklypuose iš esmės negali vykdyti jokios veiklos, negali užsiimti statybomis, todėl jo vienintelis praradimas servitutų atveju yra suma, sumokėta už ginčo sklypus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ginčo situaciją ir atsakovo pasinaudojimą kitų asmenų sukurta neteisinga situacija, dėl ko kilo galimybė įsigyti ginčo sklypus, nežinant suinteresuotiems gyventojams, vertintina, kad turi būti nustatyta vienkartinė kompensacija.
45. Tretieji asmenys-gyventojai pateikė įrodymų, kad savo lėšomis prisidėjo prie kelio įrengimo, dėl to servitutas turėtų būti nemokamas. Sutiktina, kad atsakovai niekaip neprisidėjo prie gatvių įrengimo, tačiau į tai atsižvelgtina nustatant kompensacijos dydį. Tuo tarpu investavimas į kelio įrengimą buvo reikalingas ir naudingas patiems gyventojams. Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku (CK 4.114 str. 1 d.). Taigi, servituto atveju gyventojai taip pat turėtų tokią pareigą. Be abejo, į tokias gyventojų investicijas galėtų ir turėtų būti atsižvelgiama, jei atsakovas jiems perleistų ginčo sklypus, kadangi gyventojai savo lėšomis prisidėjo prie atsakovo turto pagerinimo, dėl to galimai pakilo sklypų vertė. Tačiau kompensacijos atveju tokia aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad kompensacija išvis neturėtų būti mokama, nes nėra aišku, ar ateityje žemės sklypai gyventojams bus perleisti. Taip pat buvo argumentuota, kad vienas iš trečiųjų asmenų taip pat yra dalies (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl draugiškai nesusitarus draus atsakovams naudotis jo gatvės dalimi. Ši aplinkybė neturi įtakos ginčo sprendimui, nes kitų trečiųjų asmenų, nesančių savininkais, neliečia. Toks klausimas gali būti sprendžiamas atskirai, nustatant ir atsakovų pareigą mokėti kompensaciją trečiajam asmeniui.
46. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypuose iš esmės jokia atsakovo veikla yra negalima. Tokie būdai, kokiais atsakovas dabar naudoja sklypus (užtvarų, garažų statymas) yra netinkami ir neteisėti, neatitinkantys detaliojo plano sprendinių. Taip pat valstybėje nėra sukurta teisinė sistema, leidžianti pastatyti gyvenamųjų kvartalų gyventojus į tokią padėtį, kokia susidarė nagrinėjamu atveju, ir leisti verslo atstovams pasipelnyti iš gyventojų rinkliavomis už važiavimą iki savo namų, kai iš sutartinių santykių ir detaliojo plano akivaizdu, kad formuojant sklypus ir gyventojams juos įsigyjant tokios sąlygos, rinkliavų galimybės nebuvo numatytos. Verslo santykiai tarp privačių, valstybės nekontroliuojamų verslininkų ir vartotojų galimi tik tada, kai vartotojas (klientas) gali laisvai pasirinkti, ar naudotis paslauga ar ne (pvz. pasinaudojant mokama parkavimo vieta viešosiose erdvėse). Nagrinėjamu atveju gyventojai pasirinkimo neturi. Apskritai šiuo atveju įžvelgtinas teisinio reguliavimo ydingumas arba spraga, kadangi turėtų būti aiškiai sureguliuota, kas gali įsigyti gatvių sklypus, galbūt turėtų būti nustatyta pirmumo teisė tokius sklypus pirkti, pareiga informuoti gretimų sklypų savininkus apie tokio turto varžytynes, pareiga įregistruoti servitutus ar pan. Bet kuriuo atveju vertintina, kad verslo veikla atsakovai ginčo sklypuose užsiimti negali, todėl nėra dėl ko skaičiuoti periodinių praradimų, taigi, ir periodinės kompensacijos.
47. Nustatant kompensacijų už servitutus dydį atsižvelgtina į kasacinio teismo nurodytus aspektus. Vienas iš tokių yra žemės sklypo rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju rinkos kaina neaktuali, tačiau aktuali kaina, už kuria sklypai buvo įsigyti, kadangi tai vienintelės atsakovo išlaidos, objektyviai susijusios su ginču. Atsakovo atlikti darbai įvedant elektros įvadą, pastatant užtvarą ir kamerą buvo skirti ne sklypui pagerinti ar gyventojų patogumui, bet priešingai – trukdyti gyventojų susisiekimui ir iš gyventojų pasipelnyti. Tokį klausimą iš karto buvo galima spręsti teismo keliu, prašant atlyginti atsakovui už naudojimąsi jo ginčo sklypais. Atsakovas sklypą Nr. 425 įsigijo už 2349 Eur, sklypą Nr. 421 – už 4868 Eur (t. 1, b. l. 98-99; t. 5, b. l. 200).
48. Šios sumos, sumokėtos už sklypus, iš esmės yra vienintelis faktorius, kuriuo galima remtis apskaičiuojant kompensaciją. Kaip minėta, ginčo sklypuose yra negalima komercinė veikla, statybos ar pan., sklypų paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Todėl neturi reikšmės, kokiai ginčo sklypų daliai nustatomi servitutai, nesvarbus ir servitutų turinys bei laikas, kadangi kelių (gatvių) paskirtis visada bus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. Turtinių nuostolių dėl servitutų nustatymo, dėl jau nurodytų aplinkybių, dėl sklypų naudojimo pobūdžio, atsakovas V. M. nepatirs, jo kaip savininko teisės pačiam naudoti ginčo sklypus pagal jų paskirtį nebus pažeistos. Servituto nustatymu viešpataujančio daikto savininkui visada yra nauda, tačiau servitutas nustatomas ne dėl kokios nors gyventojų komercinės veiklos, todėl jų nauda yra tiesiog elementarus patekimas į namus. Pažymėtina, kad servitutų nustatymas neapriboja atsakovo galimybių ginčo sklypus parduoti, už protingą kainą, kad ir tiems patiems gyventojams. Gyventojų suinteresuotumas tuo išlieka, kadangi gyventojai galėtų netrukdomai tvarkytis aplinką, statyti transporto priemones, naudotis papildoma teritorija ir pan. Visos konfliktinės situacijos priežastis apskritai yra atsakovo noras minimaliomis pastangomis uždirbti labai daug, kas dažnai sutinkama valstybėje, tačiau nebūtinai gali būti pateisinama. Paprastai verslo iš nekilnojamojo turto teikiama grąža yra keli ar keliolika procentų per metus, net kredito įstaigų grąža yra ne ką didesnė. Taigi, savaime suprantama, kad gyventojų interesas ginčo sklypams, manytina, tebėra, tačiau šalys nesutarė dėl protingos kainos. Pažymėtina ir tai, kad ne visos investicijos būtinai privalo būti pelningos, arba pelningos tuoj pat. Atsakovas, kaip verslininkas, įsigydamas ginčo sklypus tokioje situacijoje, privalėjo suprasti, kokias rizikas prisiima, galėjo pasidomėti ir detaliuoju planu.
49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, į trečiųjų asmenų-gyventojų skaičių, į atsakovo tikslus įsigyjant ginčo sklypus, vertintina, kad teisinga kompensacija būtų ginčo sklypų įsigijimo kainų dydžio: sklypo Nr. 425 naudotojams - 2349 Eur, sklypo Nr. 421 naudotojams - 4868 Eur. Didesnės kompensacijos priteisimui nėra pagrindo, kadangi tai faktiškai reikštų ginčo sklypų pirkimą rinkos kainomis (kurios dabar galimai yra šiek tiek didesnės), neįgyjant į juos nuosavybės teisių. Pažymėtina, kad tokiu būdu yra padengiama suma, atsakovo investuota sklypų įsigijimui. Tuo tarpu atsakovo investicija atsipirks tuo atveju, jei atsakovas sklypus parduos juos įsigyti už patrauklią, protingą kainą norintiems pirkėjams.
50. Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl procesinių aspektų, susijusių su galimybe priteisti kompensaciją. Nagrinėjamu atveju būtų galima pripažinti tik servitutų atlygintinumo būtinumą, konkrečios sumos klausimą paliekant spręsti kitoje byloje. Tačiau kaip minėta tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei kasacinio teismo praktikos. Taip pat, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką dėl kompensacijos dydžio sprendžia teismas, civiliniame kodekse nėra nurodyta jokių proporcijų ar faktorių, privalomų skaičiuojant kompensacijos dydį. Bylos dalyviai daugiau laikėsi pozicijos, kad servitutai neturi būti nustatyti, arba turi būti nustatyti neatlygintiniai, todėl išsamiau atlygintinumo klausimu argumentų, išskyrus trečiųjų asmenų atstovę, neteikė. Tačiau dėl jau nurodytų aplinkybių teismo vertinimu tai nėra kliūtis nustatyti kompensaciją ir jos dydį. Be to, konstatavus, kad servitutai turi būti atlygintiniai, atlygintinumo klausimas turi būti išsprendžiamas. Taipogi, kompensacijos nenustačius vienoje byloje, pirmiausiai būtų reikalinga laukti teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl servituto nustatymo, tada dar papildomai truktų antras procesas dėl kompensacijos dydžio. Tai nėra racionalu, todėl abu klausimai spręstini vienoje byloje, kadangi byloje pakanka duomenų kompensacijos dydžiui nustatyti.
51. Taip pat nelaikytina kliūtimi tai, kad kompensacija priteistina iš trečiųjų asmenų-gyventojų, o ne ieškovės. Bylos materialiu rezultatu yra suinteresuoti tretieji asmenys-gyventojai, prokuratūrai dėl teismo sprendimo jokių naujų teisių ar naudos neatsiranda. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 str. 2 d.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Tretieji asmenys neretai veikia kurios nors vienos iš šalių pusėje. Įstatymas garantuoja trečiųjų asmenų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadinasi netenkinus šalies, kurios pusėje buvo įtrauktas trečiasis asmuo reikalavimų, priklausomai nuo situacijos gali būti reikalaujama ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens. Tokiu atveju nėra skirtumo, ar būtų sprendžiamas tik bylinėjimosi išlaidų klausimas ar ir su materialiuoju reikalavimu susijusių sumų priteisimo. Nagrinėjamu atveju prokuratūra veikė išimtinai trečiųjų asmenų-gyventojų interesais, faktiškai ieškovais ir teismo sprendimo naudos gavėjais yra gyventojai, tretieji asmenys turi teisę skųsti teismo sprendimą, todėl vertintina, kad tenkinant reikalavimus dėl servitutų nustatymo nėra teisinių procesinių kliūčių priteisti kompensacijas iš trečiųjų asmenų. Priešingu atveju tokiose situacijose visada turėtų būti keliamos dvi bylos (dėl servituto, o po to dėl kompensacijos už jį), kam nėra jokio poreikio.
52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovui priklausančio sklypo Nr. 425 servituto naudotojų (sklypų savininkų) priteistina 2349 Eur kompensacija, iš sklypo Nr. 421 naudotojų (sklypų savininkų) - 4868 Eur kompensacija. Kompensacija priteistina solidariai, kadangi esant dideliam kiekiui asmenų, jo išieškojimas pasidarytų labai sudėtingas. Tuo tarpu gyventojai tarpusavyje bendradarbiauja ir gali nesunkiai susiorganizuoti dėl kompensacijos mokėjimo. Pačios kompensacijos tarp atitinkamų gyventojų turi būti pasiskirstytos lygiomis dalimis.
Kiti klausimai.
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
54. Nagrinėjamu atveju byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 150 Eur, kadangi buvo pareikšti du reikalavimai dėl dviejų servitutų skirtingiems žemės sklypams (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Tretieji asmenys-gyventojai patyrė 3630,00 Eur išlaidų advokatui, jas apmokėjo D. K.. Atsakovas V. M. pagal atstovės pateiktas sąskaitas patyrė 1441,00 Eur išlaidų advokatui. Byloje susidarė 323,91 Eur pašto išlaidų.
55. Kadangi reikalavimai dėl servitutų nustatymo patenkinti, tačiau netenkinti reikalavimai dėl nemokamų servitutų, vertintina, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Kadangi ieškovė veikė išimtinai trečiųjų asmenų-gyventojų interesais, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų-gyventojų. Atsižvelgiant į tai, tretiesiems asmenims-gyventojams priteistina 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui – 720,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus įskaitymą tretiesiems asmenims-gyventojams (jas apmokėjusios D. K. vardu) priteistina 1094,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi servitutų nustatymas susijęs išimtinai su atsakovo V. M. kaip savininko teisėmis, o MB „V. N.“ byloje iš esmės turėjo būti suinteresuotu asmeniu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš V. M..
56. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. M. priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Iš trečiųjų asmenų-gyventojų priteistina 161,96 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, iš atsakovo V. M. – 161,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvūnus žemės sklypų:
1) 0,0854 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
2) 0,1973 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
3) 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
4) 0,0911 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
5) 0,0781 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
6) 0,1120 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . (viešpataujantys daiktai) - naudai.
Nustatyti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvūnus žemės sklypų:
1) 0,0495 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
2) 0,1140 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
3) 0,1324 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
4) 0,1450 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
5) 0,1037 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
6) 0,1035 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
7) 0,1035 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
8) 0,1026 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
9) 0,1048 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
10) 0,1245 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ;
11) 0,1163 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
12) 0,1114 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
13) 0,1098 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).;
14) 0,0949 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini).;
15) 0,0833 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
16) 0,1000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
17) 0,0999 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
18) 0,0904 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
19) 0,0903 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
20) 0,0905 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
21) 0,0905 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
22) 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23) 0,1230 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
24) 0,0894 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
25) 0,1501 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
26) 0,0996 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
27) 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
28) 0,0907 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
29) 0,0911 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
30) 0,0916 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
31) 0,0940 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
32) 0,1316 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
33) 0,1228 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
34) 0,1360 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
35) 0,1081 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
36) 0,1053 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
37) 0,0948 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini);
38) 0,0941 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (viešpataujantys daiktai) - naudai.
Nustatyti, kad servitutai atsakovo sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galioja visos važiuojamosios dalies ir kelkraščio plote.
Išaiškinti atsakovui V. M., kad jokių stacionarių ar kilnojamųjų daiktų, šiukšlių ar panašių daiktų kelyje ir kelkraštyje negali būti.
Iš atsakovui V. M. priklausančio sklypo, unik. nr. (duomenys neskelbtini), servituto naudotojų – sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Šiaulių kaimiškoji sen., (duomenys neskelbtini) sav., savininkų solidariai priteisti 2349,00 Eur kompensaciją atsakovo V. M. naudai.
Iš atsakovui V. M. priklausančio sklypo, unik. nr. (duomenys neskelbtini), servituto naudotojų – sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų solidariai priteisti 4868,00 Eur kompensaciją atsakovo V. M. naudai.
Iš atsakovo V. M. tretiesiems asmenims-gyventojams priteisti 1094,50 Eur atstovavimo išlaidų, jas priteisiant išlaidas apmokėjusiai D. K..
Iš atsakovo V. M. priteisti 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Iš trečiųjų asmenų - sklypų, kurių naudai nustatyti servitutai, savininkų priteisti 161,96 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Iš atsakovo V. M. priteisti 161,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.