- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-352-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. J. 380,50 Eur žalos atlyginimo, 20,22 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. įvykio metu buvo sulietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 380,50 Eur. Ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad jos bute trūko vamzdis ir išsiliejo vanduo. Gedimas buvo operatyviai sutvarkytas. Atsakovės butas buvo draustas civiline atsakomybe draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“. Ieškovė buvo laiku ir tinkamai informuota apie tai, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, ir todėl turėjo teisinį pagrindą žalos atlyginimo klausimą spręsti su draudimo bendrove ADB „Gjensidige“, bet pasirinko paprasčiausią variantą bylinėtis su 80 metų amžiaus moterimi. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 20,22 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme žalos atlyginimas buvo atlygintas ir ieškovė prašo priteisti iš atsakovės tik palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 380,50 Eur žalos atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukė, likusią ieškinio dalį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 20,22 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei 11,25 Eur žyminio mokesčio.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. spalio 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos paskaičiavo atsakovei 5 proc. metines palūkanas, kurios sudaro 20,22 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteisė 20,22 Eur palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas po bylos iškėlimo buvo iš esmės patenkintas, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 94 str. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas – 200 Eurų už advokato teisinę pagalbą ir 15 Eurų žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Atsakovė nepraleido jokio termino prievolei įvykdyti, nes neturėjo prievolės atlyginti žalą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas.
9.2 Nustatyta, kad įvykio, dėl kurio buvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą ir palūkanas, metu atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta savanorišku civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovei pateikus atsakovei pretenziją dėl 380,50 Eurų išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo, atsakovė pretenziją peradresavo savo draudikei, kuri ieškovei sumokėjo 373,50 Eur draudimo išmoką.
9.3 Sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja teisę reikalauti draudimo išmokos ir iš civilinės atsakomybės draudiko. Šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: reikalavimas į atsakingą už žalą asmenį atsiranda iš delikto, o reikalavimas į draudiką - iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nukentėjusiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė į civilinės atsakomybės draudiką įtvirtinta ir Draudimo įstatymo 94 straipsnyje. Taigi, tik užlieto apačioje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė turėjo teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti padarytą žalą, o ne ieškovė. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ieškovui jo nukentėjusiajai išmokėtą sumą ir palūkanas turėjo kompensuoti atsakovės draudimo bendrovė, o ne atsakovė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Atsakovė netinkamai interpretuoja subrogaciją reglamentuojančias teisės normas bei kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu.
10.2 Atsakovės sudaryta civilinės atsakomybės sutartis laikytina savanoriško draudimo sutartimi, t.y. atsakovė laisva valia, o ne įpareigota imperatyvių teisės normų, apdraudė savo civilinę atsakomybę.
10.3 Remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovė turėjo pareigą atlyginti ieškovės apdraustam turtui padarytą žalą, kadangi ją siejo prievoliniai teisiniai santykiai, t .y. šiuo atveju deliktinė civilinė atsakomybė, su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Dėl tos priežasties atsakovei tenka pareiga tenkinti ir išvestinus reikalavimus, t.y. sumokėti procesines ir kompensacines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
10.4 Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, žinodama apie įvykį, pati nesiėmė informuoti savo civilinės atsakomybės draudiko apie atsiradusią žalą, jai reiškiamus reikalavimus, kas sąlygojo tiek išvestinių reikalavimų , tiek ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
10.5 Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei reikalavimus gali reikšti tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nepagrįstas, nes ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką savo draudėjui, CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu įstojo į nukentėjusio asmens vietą ir įgijo visas draudėjo, kaip nukentėjusio asmens, teises, taigi, ir teisę pasirinkti skolininkus, į kuriuos ši reikalavimo teisė bus nukreipta.
10.6 Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir jos civilinės atsakomybės kreditoriaus prievolė ieškovės atžvilgiu yra solidari, bei į CK 6.12 str. 1 d. nuostatą, kad tais atvejais, kai skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams, taipogi į tą aplinkybę, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas tik po civilinės bylos iškėlimo, darytina išvada, jog ieškovė materialinės teisės požiūriu bylą laimėjo ir ieškovei neatsiranda pareiga atlyginti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių priteisimo atsakovė pageidauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimas.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio įvykio metu buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš virš jo esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 380,50 Eur draudimo išmoką, ir reikalavo iš atsakovės ją priteisti kaip iš už žalą atsakingo asmens. Ieškiniu taip pat reikalauta priteisti 20,22 Eur palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. spalio 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, t. y. atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė, atlygino dalį 380,50 Eur žalą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė šios ieškinio reikalavimo dalies atsisakė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą ir bylą dalyje dėl 380,50 Eur žalos atlyginimo nutraukė, reikalavimą dėl 22,22 Eur palūkanų priteisimo tenkino konstatavęs, kad ieškovė praleido terminą atsiskaityti su ieškove, taip pat priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir prašo panaikinti jį, ieškinį atmesti, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nepraleido termino prievolei įvykdyti, nes neturėjo prievolės atlyginti žalą. Apeliantės vertinimu, tik užlieto apačioje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė turėjo teisę iš atsakovės tiesiogiai reikalauti atlyginti padarytą žalą, o ne ieškovė. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ieškovui jo nukentėjusiajai išmokėtą sumą ir palūkanas turėjo kompensuoti atsakovės draudimo bendrovė, o ne atsakovė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajai, o už žalą atsakingi asmenys yra atsakovai. Ieškovei atlyginus žalą nukentėjusiam asmeniui įvyko asmenų pasikeitimas prievolėje ir ieškovė perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš už žalą atsakingų asmenų, t.y. atsakovės. Draudimo įstatymo 111 str. numato nukentėjusio asmens teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Taigi, aplinkybė, kad atsakovės civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs trečiasis asmuo, nepaneigia įstatyme įtvirtintos ieškovės teisės ieškinį pareikšti tiesiogiai asmeniui padariusiam žalos.
18. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021 pasisakė dėl nukentėjusio asmens turto draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiems asmenims ir tiesioginio reikalavimo civilinės atsakomybės draudikui teisės. Kasacinės instancijos teismas minėtoje byloje išaiškino, kad savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiam asmeniui suteiktą privilegiją aiškinti kaip jam tenkančią pareigą, tokiu būdu susiaurinant šios teisės nulemtas nukentėjusiojo pasirinkimo galimybes. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, pastarasis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš žalą padariusio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį), bet ir tiesiogiai reikalauti, kad ją atlygintų šio asmens civilinės atsakomybės draudikas. Šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui atsiranda iš delikto, o reikalavimas draudikui – iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Prievolių teisės požiūriu savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl to savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tiesioginio reikalavimo teisės turinio nėra pagrindo aiškinti kitaip atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tiesioginio reikalavimo teisę įgyvendina ne pats nukentėjęs asmuo, bet jam pagal turto draudimo sutartį išmoką išmokėjęs draudikas. Subrogacijos institutas lemia, kad nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką išmokėjęs draudikas turi lygiai tiek pat teisių, kiek jų turi nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-62-1075/2021).
19. Pasisakant dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo, pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos - minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Byloje nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad ieškovė reikalavo sumokėti jos sumokėtą draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Pagal į bylą kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, ieškovė siuntė atsakovei dvi pretenzijas, t.y. 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Pretenzijos buvo siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tuo pačiu kuriuo buvo siunčiami procesiniai dokumentai bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė į raginimus nereagavo ir reikalautos sumos nesumokėjo, todėl ieškovė turėjo įstatyminį pagrindą prašyti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą tenkino.
20. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą bei formuojamą teismų praktiką, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė neturėjo prievolės atsakovei atlyginti žalą (tame tarpe ir 22,22 Eur palūkanas, kurių priteisimas ginčijamas apeliaciniu skundu), o ieškovė neturėjo teisės ieškinį reikšti tiesiogiai atsakovei. Aplinkybė, jog ieškovė atlyginusi nukentėjusiam asmeniui žalą, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tiesiogiai žalą paduriam asmeniui, o ne jo civilinės atsakomybės draudikui, negali būti pagrindu ieškinį atmesti.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nepateikia argumentų dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydžio, laikotarpio už kurį jos paskaičiuotos (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo) bei pirmosios instancijos teismo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo remdamasis CK 6.210 ir 6.261 straipsniu ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis. Todėl naikinti skundžiamą sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
23. Ieškovė prašo priteisti 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba teikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.