- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- e2A-826-460/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00920-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- V. Z. D., V. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Kategorijos
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. ir atsakovės V. Z. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams V. S., V. Z. D., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir įrengtos nuotekų sistemos pašalinimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei D. D., atsakovei V. Z. D., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams V. S., V. Z. D., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą tokiu būdu: pripažinti ieškovei D. D. teisę naudotis 41 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“, 1171 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C1“ bei 92 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“, atsakovui V. S. pripažinti teisę naudotis 2836 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „E“ bei 116 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“, atsakovei V. Z. D. pripažinti teisę naudotis 247 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, 9 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B1“, 259 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B2“, 924 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B3“, 92 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“; įpareigoti atsakovą V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šulinį su nuotekų sistemomis iš bendro ir su juo besiribojančio gretimo sklypo bei priteisti iš atsakovo V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra ginčo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1380/5904 dalys, atsakovui V. S. 2959/5904 dalys, o atsakovei V. Z. D. 1565/5904 dalys minėto žemės sklypo. Ieškovė norėdama netrukdomai disponuoti savo turtu kreipėsi į matininką G. V., kuris sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė V. Z. D. sutiko nusistatyti bendro žemės sklypo naudojimosi tvarką ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė žemės sklypo naudojimosi plane, o atsakovas V. S. tą padaryti kategoriškai atsisakė. Be to, atsakovas V. S. be rašytinio ieškovės D. D. bei atsakovės V. Z. D. sutikimo savavališkai įsirengė šulinį su nuotekų sistemomis, kurias nuvedė per bendrą bei per ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į gretimo sklypo kanalą. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas V. S. akivaizdžiai pažeidė tiek ieškovės, tiek atsakovės teises, kadangi suvaržė bendro bei asmeninio žemės sklypo paskirtis. Po žeme nutiesus nuotekų vamzdį, toje vietoje nebus galimi statybos darbai (kasinėjimai). Atsakovas V. S. taip pat be ieškovės ir atsakovės raštiško sutikimo savavališkai įsirengė įvairius statinius bendrame žemės sklype, pasistatė priestatą prie bendro gyvenamojo namo. Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių protokole. Jei atsakovas geranoriškai pašalins nuotekų šulinį su vamzdynais iš bendro bei asmeninio žemės sklypo ir sutiks nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovė atsakovui pretenzijų dėl savavališkai pastatyto priestato pašalinimo nereikš.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. S. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir pareiškė byloje priešieškinį prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. ieškovei D. D. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais A1 (724 m²), A2 (221 m²), A3 (231 m²), atsakovei V. Z. D. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais B1 (259 m²), B2 (1075 m²); atsakovui V. S. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais C1 (1372 m²), C2 (362 m²), C3 (788 m²), žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu D (872 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams; nustatyti neatlygintiną servitutą aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas S1 (viešpataujantis daiktas), kurio plotas 53 m², ilgis 10,6 m. ir plotis 5 m. MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp 4 taškų koordinačių (duomenys neskelbtini) tarnaujančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir suteikiantį teisę V. S. prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka prieštarauja naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo kriterijams, ypač faktiniam nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui bei naudojimosi daiktų racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui. Atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitinka faktines sklypo naudojimosi ribas, kuri yra nusistovėjusi apie 60 metų ir visiškai atitinka visų bendraturčių turimas nuosavybės teisės dalis. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypo planas (naudojimosi tvarka) buvo parengta dar 2006 m. matininko R. B., kuria ir naudojosi buvę žemės sklypų savininkai. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labai artima 2006 m. parengtam planui. Pažymėjo, kad atsakovo tėvai ginčo sklype esančiame name apsigyveno apie 1960 m. Jie visada naudojosi ta žemės sklypo dalimi, kurią atsakovas teikiamu planu ir prašo nustatyti jam. Šiame name užaugo ir pats atsakovas. Tuo tarpu ieškovė nuosavybės teisę į ginčo sklypo bei namo dalis įgijo tik 2013 m. liepos 10 d. Atsakovo tėvai įveisė sodą (atsakovo plane indeksu C2 pažymėtoje dalyje), kurį šiuo metu prižiūri atsakovas V. S. bei jo brolis S. S.. Sodas aptvertas tvora, jame auga obelys, slyvos, agrastų bei serbentų krūmai. Ieškovė savo siūlomu planu siekia minėtą sodą priskirti prie jos naudojamos dalies, nors ji prie sodo įveisimo neprisidėjo, juo nesirūpino. Atsakovas yra susitvarkęs savo naudojamas žemės sklypo dalis pagal nusistovėjusias ribas, turi pasistatęs statinius, dalį naudojamos žemės apsitvėręs tvora. Keičiant naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovui esančias tvoras reikėtų griauti ir statyti naujas. Be to, gyvenamajame name, kuriame niekada nebuvo patogumų, buvo įrengta nuotekų valymo sistema, kuri buvo būtina, kadangi atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje šiuo metu gyvena atsakovo brolis su dviem vaikais. Minėtos sistemos vamzdynas yra 1,5 m. gylyje po žeme ir eina per atsakovo prašomą priskirti (plane pažymėta indeksu C2) bei ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su kanalu ir į kurį išvestas vamzdis nuotekoms nubėgti. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu teiginiu, kad valymo įrenginio vamzdyną per jai priklausantį žemės sklypą atsakovas prasivedė neteisėtai. Pažymėjo, kad minėtą vamzdį iki kanalo pravedė vadovaudamasis byloje esančiu 2006 m. planu per pravažiavimą, nežinodamas, kad šioje vietoje jau yra suformuotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas. Taip pat pažymėjo, kad jo pateiktame plane žemės sklypo naudojimosi tvarka yra suskirstyta taip, kad visi ginčo sklypo bendraturčiai galėtų laisvai ir nevaržomai patekti tiek į gyvenamąjį namą, tiek ir į kitus bendraturčiams priklausančius statinius per bendrojo naudojimo žemę, kiekvienai šaliai naudojimuisi tektų žemės sklypų dalys, esančios apie šalims priklausančius statinius. Pvz., ieškovės plano C1 dalyje yra malkinė, kuri priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui, tačiau pagal ieškovės teikiamą planą šis statinys patektų tik į ieškovės naudojamą sklypo dalį, dėl to atsakovui būtų apsunkintas patekimas prie jo pastato dalies. Pagal atsakovo pateiktą planą ieškovei priklausanti malkinės dalis patenka į jai priskirtiną žemės sklypo dalį (atsakovo plane pažymėta indeksu A3), o atsakovo V. S. į jo (atsakovo plane pažymėta indeksu C3). Dėl šios priežasties atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcingesnė, užkertanti kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti. Atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka taip pat užtikrintų socialinį teisingumą. Atsakovas prašomomis jam naudojimui paskirti žemės sklypo dalimis iš esmės naudojasi nuo vaikystės. Ieškovė namo (bei kitų statinių) ir sklypo dalį įsigijo tik 2013 m. liepos 10 d. ir iki šiol jame negyvena. Atsakovo plane, indeksu A1 pažymėtoje dalyje, kurią atsakovas prašo priskirti naudotis ieškovei, yra ieškovei priklausanti nugriuvusi tvarto dalis. Ieškovė šios dalies nesitvarko, nesirūpina, o savo siūloma tvarka šią dalį prašo priskirti atsakovui V. S. (ieškovės plane ši dalis pažymėta indeksu E). Tokiu būdu ieškovė elgiasi nesąžiningai. Pagal atsakovo planą, iš namo einantis jam priklausantis valymo įrenginio vamzdynas liktų jo valdomoje žemės sklypo dalyje (atsakovo plane pažymėta indeksu C2) ir nevaržytų kitų bendraturčių interesų. Tuo tarpu pagal ieškovės planą šie inžineriniai tinklai patektų į ieškovės pageidaujamą sklypo dalį (ieškovės plano dalis pažymėta indeksu C1). Toks sprendimas nebūtų racionalus, kadangi būtų apsunkintas atsakovo patekimas prie jo inžinerinių tinklų, tarp ieškovės ir atsakovo būtų automatiškai užprogramuoti vėlesni ginčai. Taip pat atsakovo pateikiamame plane yra išsprendžiamas inžinerinių tinklų – nuotekų valymo sistemos naudojimo klausimas, nustatant servitutą, kuris yra būtinas, kadangi jo nenustačius, atsakovas neturėtų jokios galimybės aptarnauti ir prižiūrėti inžinerinių tinklų, esančių ieškovės privačiame žemės sklype. Servitutas turėtų būti nustatytas neatlygintinis, kadangi inžineriniai tinklai yra požeminiai ir netrukdys ieškovei naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Be to, servituto teisėmis atsakovas naudotųsi ne nuolat, o tik esant poreikiui atlikti inžinerinių tinklų remontą, atnaujinimą.
3. Ieškovė D. D. pateiktu atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo V. S. pateiktas planas neužtikrina visų bendrasavininkų interesų, nes išskaidžius žemės sklypą po kelias dalis jomis būtų nepatogu naudotis ir valdyti. Pagal atsakovo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką tiek ieškovė, tiek kita atsakovė norėdamos naudotis savo žemės sklypo dalimis būtų priverstos vaikščioti per atsakovo žemės sklypo dalis, kas automatiškai iššauktų nesutarimus. Jau ir dabar atsakovas neleidžia nei ieškovei, nei atsakovei patekti į visą žemės sklypą, kadangi savavališkai yra užsitvėręs dalį sklypo tvora bei pasistatęs įvairių statinių, prieš tai nederinęs nei su ieškove, nei atsakove. Ieškovė nesutinka su priešieškinyje nurodytu argumentu, kad patvirtinus ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą atsakovas neturėtų galimybės patekti prie savo malkinės dalies, kuri priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui. Pažymėjo, kad minėtas statinys nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, t. y. buvo įrengtas neteisėtai. Atsakovas minėta malkine nesinaudoja, kadangi ji yra praktiškai sugriuvusi. Atsakovas tokių malkinių nederinęs su bendrasavininkėmis bendrame žemės sklype yra įsirengęs ne vieną. Ieškovė taip pat visiškai nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ginčo žemės sklype yra nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tokia tvarka nustatyta nebuvo, atsakovas sklypo dalį, kuria naudojasi, yra užvaldęs piktybiškai. Ieškovė taip pat visiškai nesutinka su atsakovo reikalavimu nustatyti neatlygintiną servitutą privačiame ieškovės žemės sklype, kad atsakovas galėtų naudotis neteisėtai įrengtu nuotekų valymo įrenginio vamzdynu, kadangi būtų apribotos ieškovės teisės į sklypą, ieškovė negalėtų ant šio sklypo statyti jokių statinių. Pažymėjo, kad atsakovui buvo puikiai žinoma, kad šalia besiribojantis žemės sklypas priklauso ieškovei. Ieškovė buvo ne vieną kartą įspėjusi atsakovą, kad nebandytų atlikti jokių statybos, kasinėjimo darbų, tačiau atsakovas į pastabas nereagavo.
4. Atsakovė V. Z. D. pateiktais atsiliepimais su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. paveldėjo turimą namų valdą. Tais pačiais metais jos iniciatyva matininkas R. B. parengė bendrą žemės sklypo naudojimosi plano pasiūlymą, tačiau su juo nesutiko atsakovo V. S. tėvai teigdami, kad jai niekas nepriklauso ir patys valdė bei naudojosi žemės sklypu. Iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir atsakovas. Dėl minėtų priežasčių atsakovė galėjo naudotis tik žemės sklypu plane pažymėtu B1 (pagal MB „Geoventa“ planą) arba B (pagal UAB „Kartografijos biuras“ planą), t. y. iš jai priklausančių apie 15 arų dalies sklypo iki šiol gali naudotis tik 2,5 arų sodu po jos buto langais. Atsakovė nesutinka su priešieškinyje nurodytu teiginiu, kad atsakovo pateiktas planas labiausiai atitinka faktines (nusistovėjusias) sklypo naudojimosi ribas, kadangi atsakovo šeima jai priklausančią sklypo dalį buvo užgrobę ir labai apleidę – užtvėrė tvora, užvertė žvyru, užstatė išardytais automobiliais. Dėl to atsakovė netgi turėjo mokėti žemės mokesčio baudas už nesutvarkytą turimą sklypą. Taip pat atsakovas V. S. be jos sutikimo įsirengė šulinį su nuotekų valymo sistemomis. Su atsakovo V. S. parengtu plano pasiūlymu nesutinka, nes kategoriškai su atsakovu nenori turėti bendro naudojimo sklypo, kuris pagal atsakovo planą atsirastų jo namo pusėje, kiemo viduryje. Vaikščiojimas per atsakovui priklausanti kiemą atsakovei sukeltų nervinę įtampą. Be to, atsakovė negalėtų pasodinti jokių augalų, nes atsakovas V. S. toje vietoje yra pripylęs žvyro ir akmenų. Patvirtinus atsakovo parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką taip pat kiltų problemų su žemės sklypų atidalinimu, kadangi sklypas liktų nepatogios formos.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktu atsiliepimu į ieškinį, bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais A1 (724 m²), A2 (221 m²), A3 (231 m²), V. Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais B1 (259 m²), B2 (1075 m²); V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais C1 (1372 m²), C2 (362 m²), C3 (788 m²), žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu D (872 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams. Nustatė servitutą aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas S1 (viešpataujantis daiktas), kurio plotas 53 m², ilgis 10,6 m. ir plotis 5 m. MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp 4 taškų koordinačių (duomenys neskelbtini) tarnaujančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir suteikiantį teisę atsakovui V. S. prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Priteisė iš atsakovo V. S. 14,37 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą ieškovei D. D.. Priteisė iš ieškovės D. D. ir atsakovės V. Z. D., iš kiekvienos po 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S.. Teismo motyvai:
6.1. Nustatė, kad atsakovė V. Z. D. ginčo žemės sklypo dalį įgijo 2006 m. Tais pačiais metais jos iniciatyva buvo nustatytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos sklypo ribos pagal matininko R. B. parengtą žemės sklypo planą. Kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžio metu, naudojimosi žemės sklypu tvarka plane buvo užfiksuota pagal tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų A. S. (atsakovo tėvo) ir A. T. sūnaus ((nes pastaroji, pasak atsakovės, dėl sveikatos būklės pati parodyti sklypo ribų neturėjo galimybės (A. T. ieškovės sugyventinio mama)) paaiškinimus. Ji su tokiomis dalimis sutiko ir pasirašė plane, kaip ir kita tuometinė bendrasavininkė A. T.. Atsakovės teigimu, A. S. ant plano nepasirašė iš esmės dėl to, kad nesutiko su nustatytu sklypo plotu, o ne su naudotinomis dalimis. Nors 2006 m. parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka oficialiai patvirtinta nebuvo, tačiau, kaip patvirtino atsakovas V. S., liudytojai S. S. ir P. P., ja buvę bendrasavininkai faktiškai naudojosi. Tą iš dalies patvirtino ir atsakovė V. Z. D. teismo posėdžio metu nurodydama, kad ji faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia po jos langais (2006 m. plane pažymėta indeksu J), o A. T. šeimos viena iš naudojamų sklypo dalių atitiko 2006 m. plane indeksu E pažymėtą dalį (netaisyklingo trikampio formos dalis sklypo šiaurės vakarų pusėje). 2013 m. A. T. ir A. S. priklausiusių sklypų dalis įgijus ieškovei D. D. ir atsakovui V. S., naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės nepasikeitė. Atsakovė V. Z. D. ir toliau naudojosi žemės sklypo dalimi 2006 m. plane pažymėta indeksu J. Atsakovas V. S. naudojosi prieš tai jo tėvų naudotomis sklypo dalimis 2006 m. plane pažymėtomis indeksais C, D, F, H. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad naudojasi sklypo dalimis, esančiomis po jos langais (pagal 2006 m. planą pažymėtą indeksais I ir G). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatavo, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi ilgalaikė faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovės ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad neva ieškovo tėvas, o vėliau ir pats ieškovas piktybiškai užgrobė beveik visą žemės sklypą, atmestinos kaip nepagrįstos. Duomenų, kad tarp buvusių ar esamų bendraturčių butų vykę teisminiai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu ar kad ieškovė su atsakove būtų kreipęsi į atsakovą su pretenzijomis, byloje nėra.
6.2. Padarė išvadą, kad susipažinus su abiejų šalių pateiktais ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektais matyti, kad pagal ieškovės pateiktą planą ginčo žemės sklypas būtų suskirstytas į 9 plotus (A, B, B1, B2, B3, C, C1, D, E), iš kurių 2 (A ir D) skirti bendram naudojimui, o pagal atsakovo pateiktą planą ginčo žemės sklypas būtų suskirstytas taip pat į 9 plotus (A1, A2, A3, B1, B2, C1, C2, C3, D), iš kurių 1 (D) skirtas bendram naudojimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teigti, kad pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypo dalys būtų ženkliai sustambintos nėra pagrindo. Kitas ieškovės teiginys, kad pagal jos pateiktą planą žemės sklypą būtų lengviau atsidalinti, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir vertintinas kritiškai. Sutiko su ieškovės argumentu, kad jai priskyrus žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su jos asmeniniu žemės sklypu būtų patogesnis sklypų valdymas, tačiau tokiu būdu ieškovės interesai būtų iškelti aukščiau kitų bendrasavininkų interesų.
6.3. Nurodė, kad iš ieškovės teismui pateikto UAB „Kartografijos biuras“ rengto plano, matyti, kad šalys prie bendrojo naudojimo konstrukcijų – išorinių namo sienų galėtų patekti iš esmės tik prie savo įėjimų į namą. Tuo tarpu atsakovo pateiktame MB „Geoventa“ rengtame plane sklypo dalis einanti aplink visą namą palikta bendram naudojimui. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas variantas yra racionalesnis, nes turėdami priėjimą prie pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrasavininkai turėtų galimybę nevaržomai rūpintis pastato priežiūra ir eksploatavimu.
6.4. Nustatė, kad sklypo pietrytinėje dalyje yra malkinė, kuri nors VĮ Registrų centre neįregistruota, tačiau faktiškai egzistuoja jau daugelį metų. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, kad šis statinys buvo pažymėtas dar 2006 m. matininko R. B. rengtame plane (sklypo dalyse pažymėtose indeksais F ir G). Kad minėta malkine naudojasi tiek ieškovė D. D., tiek atsakovas V. S., patvirtino liudytojas S. S. bei pati ieškovė teismo posėdžio metu. Tik ji statinį sklypo C1 dalyje pagal jos pateiktą planą įvardino ne malkine, o tvartu, nurodydama, kad atsakovas prie jos tvarto yra prisistatęs priestatą ir juo naudojasi. Kad minėta malkinė buvo skirta bendram naudojimui matyti ir iš 2006 m. plano. Pagal šį planą, naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo suskirstyta taip, kad prie malkinės galėtų patekti abu tuometiniai savininkai A. S. ir A. T.. Iš atsakovo V. S. pateikto plano matyti, kad patekimas prie malkinės ir toliau būtų užtikrintas abiem pastato naudotojams. Pagal MB „Geoventa“ parengtą planą malkinė patektų į žemės sklypo dalis pažymėtas indeksais A3 ir C3 ir prie jos laisvai galėtų patekti tiek ieškovė, tiek atsakovas iš jiems asmeniniam naudojimui priskirtų sklypo dalių. Tuo tarpu iš ieškovės pateikto UAB „Kartografijos biuras“ rengto plano, matyti, kad malkinė patektų į sklypo dalį pažymėtą indeksu C1, kuri būtų priskirta tik ieškovės asmeniniam naudojimui. Atsakovui patekimas prie malkinės nenumatytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad toks planas neužtikrintų socialinės taikos ir galimai iššauktų tolesnius bendrasavininkių ginčus ateityje.
6.5. Nustatė, kad ginčo žemės sklype atsakovo V. S. vardu yra registruota 61/100 dalių, o ieškovės D. D. vardu 39/100 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2006 m. planą stovėjo sklypo dalyse pažymėtose indeksais E ir D. Iš šalių parodymų nustatė, kad minėtas tvartas sudegė. Atsakovų šeima tvartą, sklypo dalyje pažymėtoje indeksu D, atsistatė. Ieškovės šeima to nepadarė ir iš esmės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E, liko buvusio tvarto griuvėsiai. Nors ieškovei priklausiusios tvarto dalies faktiškai nebėra, tačiau juridiškai ji tebelaikoma pastato savininke, kadangi jis nėra pripažintas išnykusiu ir išregistruotas iš viešojo registro (CK 4.254 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Šiuo atveju sklypo dalies, kurioje tebėra įregistruotas ieškovės nekilnojamasis turtas, priskyrimas naudotis atsakovui, prieštarautų susiformavusiai teismų praktikai. Sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu H, kaip nurodė atsakovas bei patvirtino į bylą pakviesti liudytojai, yra atsakovo tėvų sodintas sodas. Nors ieškovė ir atsakovė teigė, kad sodas nėra itin prižiūrėtas, tačiau pačio fakto, kad jis yra nepaneigė. Taip pat teismo posėdžio metu abi patvirtino, kad ta sklypo dalimi pačios anksčiau niekada nesinaudojo. Padarė išvadą, kad sklypo dalį, 2006 m. plane pažymėtą indeksu H, priskirti naudoti ieškovei būtų socialiai neteisinga.
6.6. Nurodė, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Nors pagal ieškovės pateiktą planą priskirtinos naudoti dalys, nuo faktiškai priklausančių dalių skiriasi itin neženkliai, tačiau atsakovo pateiktame plane tos dalys visiškai sutampa.
6.7. Padarė išvadą, kad ieškovė, prašydama nustatyti visiškai naują žemės sklypo naudojimosi tvarką, motyvuotai nepagrindė, kodėl per ilgą laiką nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką reikėtų keisti būtent jos siūlomu būdu. Pripažino, kad atsakovo siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal MB „Geoventa“ parengtą planą iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali, atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtą žemės sklypo planą.
6.8. Nurodė, kad gyvenamasis namas, kuriame yra šalims priklausantys butai, pastatytas 1910 m. Pagal VĮ Registrų centras duomenis namui aptarnauti buvo įrengtas vietinis vandentiekis, tačiau nuotekų tvarkymo sistema įrengta nebuvo. Kaip paaiškino šalys teismo posėdžio metu, šiuo metu vanduo į butus yra tiekiamas centralizuotai. 2018 m. rudenį atsakovas V. S. į jam priklausantį butą įsivedė individualią nuotekų valymo sistemą. Kaip patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu, nei ieškovės, nei atsakovės sutikimo vykdyti statybos darbus neprašė, nors pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas tą padaryti privalėjo. Nuotekų valymo sistema įrengta sklypo dalyje pažymėtoje indeksu H (pagal 2006 m. planą). Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad minėta sklypo dalimi nei ieškovė, nei atsakovė niekada nesinaudojo. Priešingai, pagal ilgametę nusistovėjusią sklypo naudojimosi tvarką, minėta dalimi visada naudojosi atsakovo tėvai, vėliau pats atsakovas. Ieškovė teigdama, kad nuotekų valymo įrenginys skleidžia kvapą, garsą ar vibraciją jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė V. Z. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nei kvapo, nei garso nejaučia. Tą patį patvirtino ir liudytojas S. S.. Duomenų, kad asmeninio sklypo dalyje, pro kurią yra pravestas požeminis atsakovo nuotekų valymo įrenginio vamzdynas, ieškovė planuoja vykdyti kokius nors statybos darbus, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalia bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas yra ganėtinai siauras, mažai tikėtina, kad toje vietoje būtų įmanoma vykdyti kokius nors statybos darbus.
6.9. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015), todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovas nors ir negavęs bendrasavininkių sutikimo nuotekų sistemai įrengti, nuotekas įrengė racionaliausiu ir kuo mažiau kitų bendrasavininkių teises ribojančiu būdu, t. y. vedė per jo naudojamą sklypo dalį, nuotekų vamzdžiai yra išvesti į pakalnę, įkasti pakankamai giliai po žeme, o paviršiuje yra tik du šuliniai, kurie teismo vertinimu kitų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų iš esmės nepažeidžia, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo be jos sutikimo įrengta nuotekų sistema, iš esmės pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, todėl pagrindo įpareigoti atsakovą pašalinti nuotekų sistemą nėra.
6.10. Pažymėjo, kad inžineriniai tinklai iš esmės tarnauja ne tik atsakovo asmeniniams poreikiams, bet ir tam tikra prasme viešajam interesui (iki tol nevalytos nuotekos bus tinkamai tvarkomos, nebus teršiama aplinka), todėl teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl servituto nustatymo prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, tenkinti. Iš teismui pateikto MB „Geoventa“ rengto plano matyti, kad nustatytino servituto plotas ieškovės D. D. asmeninės nuosavybės teise valdomame 0,4900 ha ploto žemės sklype sudaro 0,0053 ha. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu – 1329,00 Eur, atitinkamai sklypo dalies, kurioje nustatytinas servitutas vertė – 14,37 Eur (1329,00 Eur x 0,0053 ha / 0,4900 ha). Servitutas nustatytinas iš esmės labai nedidelėje ieškovei priklausančio sklypo dalyje. Inžineriniai tinklai, kuriems aptarnauti nustatytinas servitutas yra požeminiai, įrengti apie 1,5 m gylyje, dėl to ieškovė, esant poreikiui, galės nevaržomai toje vietoje sodinti įvairius augalus ar kt. Jos sklypo dalyje iš esmės yra užkastas plastikinis vamzdis, kuriuo bėga išvalytos nuotekos. Atsižvelgiant į plastiko ilgaamžiškumą, mažai tikėtina, kad bus poreikis jį dažnai remontuoti ar keisti. Kad dėl servituto nustatymo ieškovė patirtų kokių nors nuostolių, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais laikyta, kad vienkartinė 14,37 Eur suma yra pakankama ieškovės patiriamiems suvaržymams dėl servituto nustatymo kompensuoti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė D. D. ir atsakovė V. Z. D. (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas netenkinti apeliantės (ieškovės) reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas.
7.2. Nurodo, kad atsakovė V. Z. D. ginčo žemės sklypo dalį įsigijo 2006 metais ir ji pati inicijavo žemės sklypo ribų nustatymą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, ji taip pat nebuvo įregistruota viešame registre, o pagal matininko R. B. 2006 metais parengtą žemės sklypo planą buvo nustatytos ir VĮ Registro centre užregistruotos sklypo ribos, tačiau ne naudojimosi žemės sklypu tvarka.
7.3. Mano, kad tokių liudytojų, kaip S. S. (kuris tėra žemės naudotojas, o ne savininkas) ir P. P. (kaimyno, kuris tėra kartą matęs, kaip A. T. (ieškovės uošvis) purškė sklypo dalį) parodymai, teismui negali tapti kertiniu argumentu, patvirtinančiu atsakovo V. S. teiginį, jog bendraturčiai faktiškai naudojosi 2006 metais parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pažymi, kad visi šie asmenys, išskyrus apeliantę (atsakovę) V. Z. D., nedalyvavo rengiant 2006 metų žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai ir jais byloje nesiremti.
7.4. Nurodo, kad atsakovo siūlomas planas neatitinka teisinio reglamentavimo (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių), kadangi kiekvienam iš bendraturčių teks po du arba tris atskirus netaisyklingos konfigūracijos suformuotus žemės ūkio paskirties sklypus, kurie dar yra ir skirtingose ginčijamo žemės sklypo vietose. Nors viena iš pagrindinių sąlygų, siekiant ateityje išvengti galimų ginčų tarp šalių, yra tai, jog siūlomu projektu privalo būti nustatoma kuo mažiau sklypo ribų su atsakovu. Apeliantės yra ne kartą aiškiai išreiškusios poziciją, kad nori kuo mažiau kontakto su atsakovu ir jo šeima, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir tokiu būdu ginčo neišsprendė.
7.5. Nurodo, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams inžineriniams ir kitiems statiniams. Analizuojant atsakovo pateiktą planą, mano, jog bendrai valdoma žemės sklypo dalis yra nepagrįstai didelė. Būtinai ir racionaliai neatidalinto bendros dalinės nuosavybės statinio priežiūrai ir eksploatacijai yra reikalinga bendro naudojimo sklypo žemė suformuota po namu ir, poreikiui esant, daugiausiai 1 metro atstumu apie namą.
7.6. Nurodo, kad atsakovo argumentai apie egzistuojančią malkinę sklypo pietrytinėje dalyje yra nepagrįsti. Visame ginčo sklype yra daug statinių, tokių kaip malkinė, kurie yra fiziškai nusidėvėję ir nebetinkami naudojimui. Byloje yra pateiktos nuotraukos, kurios leidžia konstatuoti, kad statiniai, tarp jų ir atsakovo minima malkinė yra neprižiūrimi, negali būti naudojami pagal paskirtį, kelią grėsmę žmonėms ir aplinkai, o skirti lėšų jų remontui ar rekonstrukcijai nėra tikslinga.
7.7. Nurodo, kad atsakovo šeima nesirūpina sodu, medžiai ir krūmynai yra apleisti, dalis jų nebeduoda vaisių, sode taip pat gausu išmėtytų atliekų (padangų, plastikinių butelių ir kt.), todėl galima spręsti, jog sodo vaidmuo šioje byloje tėra dingstis ir būdas atsakovui įteisinti užsitęsusį savavališką ir įžūlų žemės sklypo užvaldymą.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsakovas gali visiškai naudotis bendro sklypo dalimi, kuriame savavališkai įrengti ne bendro naudojimo valymo įrengimai, o tik jam priklausiantis įrengimai. Pagal atsakovo pasiūlytą planą apeliantės visiškai negalės naudotis bendrojo sklypo dalimi (D - 872 kv. m.), tokių būdų de fakto atsakovo sklypo dalis didinama 872 kv. m. (dalies D sąskaita), o tai prieštarauja CK 4.81 straipsnio reikalavimams.
7.9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiga apeliantei įrodyti nuosavybės teisė pažeidimą. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir sąlygotos netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu, kadangi Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
7.10. Nurodo, kad ginčijamame sprendime yra nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas yra siauras ir mažai tikėtina, jog bus vykdomi statybos darbai. Nurodo, kad tai tėra paties teismo subjektyvi nuomonė, kuri yra nepagrįsta, ir tai nepanaikina apeliantės (ieškovės) nuosavybės teisės į žemės sklypą, į jai priklausančio žemės sklypo viršutinį sluoksnį bei teisės juo naudotis pagal apeliantės (ieškovės) asmeninį poreikį.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, savo argumentus pateikė ganėtinai didelės apimties sprendime, itin išsamiai išklausė bylos šalis, apklausė liudytojus, tenkino šalių prašymus dėl įrodymų pateikimo, todėl teismas betarpiškai įsitikino, kad atsakovo naudojimosi tvarkos planas yra geresnis.
8.2. Nurodo, kad abi apeliantės „kovoja“ su atsakovu ne tiek dėl rezultato, kiek iš principo, nes pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarkos planą apeliantėms tenka tam tikros sklypo dalys, kuriomis jos ir taip ilgus metus naudojasi. Be to, apeliantėms yra priskiriama naudotis sklypo tiek, kiek joms priklauso pagal turimas nuosavybės dalis. Jokių rimtų argumentų, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų kokia nors itin nepatogi, sunkiai įgyvendinama, neracionali, nėra. Tuo labiau, kad abi apeliantės ginčo sklype net negyvena, atvyksta retkarčiais sodininkystės-daržininkystės tikslais, leisti laisvalaikį, todėl sklypo naudojimosi tvarkos klausimo užaštrinimas yra nesuprantamas.
8.3. Pažymi, kad apeliantės iš esmės siekia ne šalinti, o gilinti konfliktą tarp bendraturčių, jos siekia perimti atsakovo ir jo tėvų dešimtmečiais valdytą sodą, per kurį eina nuotekų sistema, kuri realiai niekam netrukdo, bet užtikriną ekologišką nuotekų valymą, tuo pačiu siekia pašalinti šią sistemą, palikti atsakovą be valymo įrenginių arba priversti atsakovą patirti naujas investicijas įrengiant nuotekų sistemą iš naujo, nors tam jokio realaus ir būtino poreikio nėra.
8.4. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai bei dirbtinai kuriami nauji įrodymai (apie sugriuvusio statinio išregistravimą, naują nuotekų schemą, ilgus metus nenaudoto ir žolėmis užversto šulinio naudojimo poreikio „atsiradimą“ ir t.t) neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių argumentus bei pateiktus įrodymus ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
8.5. Nurodo, kad 2006 m. plane numatyta naudojimosi tvarka nebuvo įforminta taip, kaip reikalauja įstatymas ir atitinkamai nebuvo įregistruota viešame registre. Jeigu tokia naudojimosi tvarka būtų buvusi įregistruota civilinio kodekso nustatyta tvarka, tai apskritai nebūtų reikėję šios civilinės bylos arba ieškinio ir priešieškinio reikalavimai būtų buvę kitokie, t. y. ne dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo.
8.6. Nurodo, kad apeliančių pasikartojantys teiginiai apie tai, kad atsakovas „užvaldė 80 % sklypo“, „piktybiškai užgrobė beveik visą žemės sklypą“, „atsakovo šeimos neteisėtą ir įžūlų elgesį“ ir pan. nėra pagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, neatitinka tikrovės ir šmeižia atsakovą.
8.7. Nurodo, kad ieškovė su atsakovo planu nesutinka ne tiek dėl to, kad jis netinkamas, o dėl to, kad faktiškai ieškovė siekia sujungti du atskirus sklypus į vieną. Ieškovė nurodo, kad ji turi nuosavybės teise besiribojantį žemės sklypą, todėl siekia sau naudojimui priskirti pagal jos planą „C1“ plotą, kad galėtų panaikinti 47,86 m. ilgio bendrą ribą su besiribojančiu asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu rytinėje pusėje, t.y. jai priskirtina „C1“ sklypo dalis bei besiribojantis sklypas taptų vientisu žemės masyvu. Akivaizdu, kad toks siekis yra neteisėtas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai negynė tokio ieškovės intereso.
8.8. Nurodo, kad apeliančių nurodyti kriterijai, kurie neva daro ieškovės planą pranašesnį, nepagrindžia, kad atsakovo planas blogesnis.
8.9. Nurodo, kad nesutinka su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar atsakovo planas nėra ydingas ir nesprendė varianto atmesti galbūt abu naudojimosi tvarkos variantus, kadangi teismo sprendime yra pakankamai argumentų, jog atsakovo planas buvo vertinamas ir nenustatyta jokių esminių priežasčių, jog tokia naudojimosi tvarka negalima.
8.10. Nurodo, kad nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tačiau apeliantės nors ir vardina teisės aktus, tačiau neįvardijo kuriuos konkrečiai teisės aktų reikalavimus, apeliančių nuomone, teismas pažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nustatytas servitutas bei priteista kompensacija už servituto nustatymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus – buitinių nuotekų tinklų pastatui (duomenys neskelbtini), priešprojektinį pasiūlymą, planą ir nuotraukas, kurios apeliančių manymu patvirtina Statybos techninio reglamento reikalavimų pažeidimus. Atsakovas taip pat pateikė papildomus dokumentus - fotonuotrauką apie griovio situaciją.
13. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
16. Kadangi tiek apeliantės, tiek atsakovas teikdami naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliančių ir atsakovo pateiktus papildomus dokumentus, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertinti.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. D. ir atsakovai V. S. bei V. Z. D. yra 0,5904 ha ploto ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1380/5904 dalys (0,138 ha), atsakovui V. S. 2959/5904 dalys (0,2959 ha), o atsakovei V. Z. D. 1565/5904 dalys (0,1565 ha) minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatytas 167,30 m² bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. Taip pat minėtame sklype ieškovės D. D. (39/100 dalys) ir atsakovo V. S. (61/100 dalių) vardu yra įregistruotas ūkinis pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovas V. S. sklypo C1 dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą), C2 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) arba H dalyje (pagal 2006 m. matininko R. B. parengtą planą) yra įsirengęs individualią nuotekų valymo sistemą, kurios dalis vamzdžio yra pravesta per ieškovei D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
19. Ginčo žemės sklype taip pat yra šie šalių naudojami statiniai: ieškovė D. D. faktiškai naudojasi sklypo C1 dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba A3 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančios malkinės dalimi, taip pat sklypo E dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba A1 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) yra jai nuosavybės teise priklausiusių 39/100 dalių pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griuvėsiai; atsakovė V. Z. D. faktiškai naudojasi sklypo B dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba B1 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančia malkine; atsakovas V. S. faktiškai naudojasi sklypo E dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba C1 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančiu ūkiniu pastatu, garažu, daržine, rūsiu, C1 dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba C2 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančiu sodu bei atsakovo lėšomis įrengta nuotekų valymo sistema, E ir C1 dalyse (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba C3 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančiu vasarnamiu, šiltnamiu ir malkinės dalimi.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą bei įpareigoti atsakovą V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šulinį su nuotekų sistemomis iš bendro ir su juo besiribojančio gretimo sklypo. Teismas iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį ir nustatė atsakovo pasiūlytą žemės sklypu naudojimosi tvarką bei nustatė servitutą ir priteisė ieškovei kompensaciją už jį. Ieškovė ir atsakovė, nesutikdamos su ginčijamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
21. Apeliantės nurodo, kad matininko R. B. parengtas 2006 m. žemės sklypo planas nebuvo pasirašytas visų bendraturčių ir jame numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taip pat apeliantės nurodo šio plano sudarymo bei pasirašymo aplinkybes.
22. Teisėjų kolegija šiuos apeliančių argumentus vertina kaip teisiškai nereikšmingus ir nepagrindžiančius pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, kadangi dėl 2006 m. plano sudarymo aplinkybių apskritai ginčo byloje nėra, o tai, kad 2006 m. plane nustatyta naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota, pirmosios instancijos teismas kitokių išvadų ir nepadarė. Tai, kad šiuo atveju 2006 m. plane numatyta naudojimosi tvarka nebuvo įteisinta taip, kaip reikalauja įstatymas ir atitinkamai dėl to nebuvo įregistruota viešame registre, ginčo nėra, kadangi jeigu tokia naudojimosi tvarka būtų buvusi įregistruota civilinio kodekso nustatyta tvarka, tai šalių reikalavimai nagrinėjamu atveju būtų buvę visai kitokie, t. y. ne dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo.
23. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, svarbią reikšmę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
24. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo atsižvelgti į faktinio naudojimo tvarką kaip vieną iš esminių kriterijų sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2006 m. sudarytą planą vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais įrodymais civilinėje byloje dėl faktinės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių egzistavimo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo planu vadovavosi kaip rašytiniu įrodymu, o ne kaip viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pateikdamas argumentus ir vertinimus dėl 2006 m. plano pažeidė CK 4.81 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
25. Apeliantės nurodo, kad A. S. nepasirašė 2006 m. plano teigdamas, kad V. Z. D. niekas nepriklauso. Tačiau teisėjų kolegija tokį apeliančių teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi išklausius 2020 m. vasario 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog A. S. plano nepasirašė ne todėl, kad nesutiko su jame nurodyta naudojimosi tvarka, kurią jis pats parodė matininkui, o todėl, kad manė, jog žemės sklypas turėtų būti didesnis, turėtų būti įtrauktas tvenkinys. Būtent šią plano nepasirašymo aplinkybę nurodė pati apeliantė V. Z. D..
26. Apeliantės mano, kad tokių liudytojų, kaip S. S. ir P. P. parodymai, teismui negali tapti kertiniu argumentu, patvirtinančiu atsakovo V. S. teiginį, jog bendraturčiai faktiškai naudojosi 2006 metais parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
27. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliančių argumentais, kadangi įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, nenustatyta, kad liudytojų S. S. bei P. P. paaiškinimai būtų buvę kertiniu įrodymų šaltiniu teismui priimant sprendimą. Šių liudytojų paaiškinimai buvo tik vienas iš daugelio įrodymų šaltinių, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo reikšmingas aplinkybes. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad jų paaiškinimai daugeliu atveju sutapo tiek su atsakovės V. Z. D. paaiškinimais, tiek su R. B. parengtu 2006 m. planu. Pažymėtina, kad S. S. ginčo vietoje gyvena nuo gimimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti, kad jam yra puikiai žinomos sklypo naudojimo aplinkybės, tuo tarpu atsakovė V. Z. D. sklypu pradėjo naudotis tik 2006 metais, o ieškovė nuo 2010 m. Be to, šių liudytojų paaiškinimus apie sklypo naudojimo pasiskirstymą patvirtina objektyvi aplinkybė – sklypo dalys aptvertos tvoromis. Todėl konstatuotina, kad šių liudytojų paaiškinimais netikėti nėra pagrindo.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis apeliančių, atsakovo ir liudytojų paaiškinimais, 2006 m. planu pagrįstai konstatavo faktinį naudojimosi tvarkos buvimą ginčo sklype ir kadangi ieškovės teikiamas naudojimosi tvarkos variantas šią nusistovėjusią naudojimosi tvarką keičia iš esmės (ieškovės plane pažymėtos „B2“, „B3“, „C1“ ir „E“ visiškai neatitinka 2006 metų plano, atspindinčio faktinį naudojimą), pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės užsakymu parengtas planas neatitinka faktinio naudojimosi kriterijaus, o atsakovo planas yra itin artimas nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
29. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovo planas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 numatytų reikalavimų dėl žemės naudojimo, veiklos sąlygų, formuojamų sklypų formos, nes atsakovo formuojami sklypai yra netaisyklingos konfigūracijos, lieka daug bendrų ribų tarp apeliančių ir atsakovo naudotinų sklypo dalių.
30. Teisėjų kolegija tokius apeliančių argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nėra taikomos nustatant naudojimosi tvarką. Minėtos taisyklės taikomos kai sklypai padalijami į atskirus turtinius vienetus, registruojamus Nekilnojamojo turto registre, arba atvirkščiai – sklypai sujungiami į vieną vienetą, keičiamos sklypų išorinės ribos, keičiama naudojimo paskirtis ir pan. (Taisyklių 2 ir 4 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas šių taisyklių reikalavimų, jų nepažeidė, kadangi jų apskritai ir nereikėjo taikyti. Pažymėtina, kad sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas reiškia, suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymą paskirstant tarp bendraturčių atskirai ir bendrai naudotinus šio žemės sklypo plotus, tuo tarpu sklypų formavimas ir pertvarkymas (atsidalinti, sujungti su gretimu sklypu ir pan.) yra visiškai kitas žemės tvarkymo būdas, kai suformuojamas iki tol neegzistavęs žemės sklypas, arba esami žemės sklypai padalinami į mažesnius vienetus, arba žemės sklypas sujungiamas su kitu žemės sklypu, arba žemės sklypo dalis atidalinama ir sujungiama su gretimu sklypu, t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo metu sprendžiamas ne vidinės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, o keičiamas žemės sklypo statusas iš esmės, keičiamas jo plotas, žemės paskirtis, savininkų skaičius ir t.t. Todėl apeliančių teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir joje suformuotų principų yra vertintini kaip nepagrįsti.
31. Apeliantės nurodo, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams inžineriniams ir kitiems statiniams. Analizuojant atsakovo pateiktą planą, mano, jog bendrai valdoma žemės sklypo dalis yra nepagrįstai didelė. Būtinai ir racionaliai neatidalinto bendros dalinės nuosavybės statinio priežiūrai ir eksploatacijai yra reikalinga bendro naudojimo sklypo žemė suformuota po namu ir, poreikiui esant, daugiausiai 1 metro atstumu apie namą.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiek reikia žemės ploto bendro naudojimo objektams aptarnauti yra vertinamasis kriterijus. Iš pateikto atsakovo plano matyti, kad bendram naudojimui skiriama beveik 1 aru mažiau ploto nei buvo numatyta 2006 m. plane, bendro naudojimo plotas racionaliai išdėstytas aplink namą ir nevertintinas kaip neprotingai didelis. Be to, į bendro naudojimo plotą įtraukiamas plotas, skirtas patekti prie malkinės, tuo tarpu ieškovės plane tokio priėjimo apskritai nenumatyta, o atsakovo malkinė netgi atsidurtų ieškovei priskiriamoje (pagal jos planą) sklypo dalyje „C1“, todėl ne tik nenumatytas bendras plotas praėjimui, tačiau galimybė atsakovui patekti į savo malkinę apskritai panaikinta. Atsakovo plane numatytas visiems bendraturčiams priėjimas prie kieme esančio šulinio, o ieškovės plane šis plotas priskiriamas išimtinai atsakovui neišsprendžiant kitų bendraturčių patekimo klausimo prie šulinio. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu, kad negalėjimas prieiti prie malkinės ar šulinio užprogramuoja naujus konfliktus tarp bendraturčių ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo plane numatytas bendras plotas, pažymėtas indeksu „D“ yra racionalaus dydžio, patogiai išplanuotas ir patekimo prie bendro naudojimo ar asmeninių objektų aspektu yra pranašesnis nei ieškovės planas, kuris tokių priėjimų nenumato.
33. Apeliantės nurodo, kad atsakovui malkinė ir sodas nebereikalingi, nes statinys susidėvėjęs, o sodas neprižiūrimas ir pan. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad malkinė nebetinkama naudojimui, nenaudojama ir jos remontas ar rekonstrukcija yra netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad ir kokios būklės šie nuosavybės objektai būtų, jie visgi egzistuoja ir tik pats atsakovas nuspręs ar jam reikia ir kiek reikia remontuoti malkinę, ar puoselėti savo sodą.
34. Pažymėtina, kad pačiame apeliaciniame skunde yra pripažįstamas ieškovės plano ydingumas siekiant priskirti atsakovui sklypo dalį („A1“ pagal atsakovo planą), kuriame yra ieškovei priklausančio ir įregistruoto tvarto pamatai ir griuvėsiai. Ieškovė nurodo, kad tik dabar ėmėsi veiksmų tvartui išregistruoti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ši aplinkybė egzistavo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima atsakovui priskirti sklypo dalies, kuriame yra ieškovės nuosavybės objektas (tvartas, jo likučiai).
35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar atsakovo planas nėra ydingas ir nesprendė varianto atmesti galbūt abu naudojimosi tvarkos variantus. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, matyti, kad jame yra pakankamai argumentų, jog atsakovo planas buvo vertinamas ir nenustatyta jokių esminių priežasčių, jog tokia naudojimosi tvarka būtų negalima. Tai, kad šis planas netenkina apeliančių, savaime nereiškia, kad jis negali būti patvirtintas ar yra ydingas. Abiejų šalių planus teismas turėtų pagrindą atmesti, jeigu nustatytų, kad jie abu iš esmės yra neracionalūs, sunkiai įgyvendinami, sudarytų bendraturčiams dar daugiau sunkumų ar kitų nepatogumų, stipriai išaugtų konfliktų tikimybė, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės jokių pagrįstų argumentų nepateikė. Apeliantės neįrodė, kad naudotis sklypu pagal atsakovo planą nėra galimybės.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės taip pat nepagrįstai teigia, kad bendro naudojimo plote („D“ pagal atsakovo planą) yra tik atsakovui priklausantys valymo įrenginiai, todėl neva tik atsakovas visu šiuo plotu naudosis ir jo valdoma sklypo dalis bus padidinta 872 m² plotu. Vien požeminio vamzdžio buvimas dalyje bendro naudojimo sklypo ploto nereiškia, kad kiti bendraturčiai nebegali naudotis bendro naudojimo plotu, jo žemės paviršiumi ir vien šio vamzdžio po žeme buvimas niekaip nereiškia, kad tik atsakovas naudosis virš jo esančiu ir dar didesniu žemės plotu, net aplink visą namą ir net po apeliančių langais. Todėl šis apeliančių teiginys apie negalėjimą naudotis bendru plotu yra atmestinas kaip nepagrįstas.
37. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiga įrodyti, kad atsakovo pastatytas inžinerinis statinys – nuotekų valymo įrenginys iš esmės pažeidžia apeliantės ir atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus tenka taip teigiančioms šalims.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, kad norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir pastato bendraturčio teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-260/2009. Analogiška įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
39. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė Statybos įstatymo nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas. Minimas statybos techninis reglamentas nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi gyvenamajame name yra trys butai, o reglamentas reguliuoja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų reikalavimus. Taip pat apeliančių nurodomas rašytinių sutikimų privalomumas tiesiant inžinerinius tinklus pagal to paties reglamento 9 priedo 4 punktą yra taikytinas kaimyninių sklypų savininkų atžvilgiu, bet ne sklypo bendraturčiams, nes reglamentuojamas atstumas nuo sklypo ribos, o ne atvejai, kai inžinerinis tinklas eina per kaimyninį sklypą ir klausimas sprendžiamas kito instituto – servituto numatytu teisiniu reglamentavimu.
40. Nors apeliantės nurodo, kad buvo pažeistos jų teisės įrengiant nuotekų valymo sistemą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės apeliančių teisių pažeidimo nėra, nes vamzdynas išvestas per atsakovo daug metų valdomą sklypo dalį (kuri priskirta atsakovui valdyti ir ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu), vamzdynas eina giliai po žeme, išorėje yra tik du šulinių dangčiai. Pati atsakovė V. Z. D. teisme paaiškino, kad nei valymo įrenginių skleidžiamo triukšmo, nei kvapo nejaučia, be to, pats valymo įrenginys pašalina egzistuojančią problemą, kadangi naudojimasis lauko tualetu neatitinka nei higienos, nei ekologijos, nei šiuolaikinio gyvenimo standartų. Apeliantės neįrodė, kad atsakovo įrengta nuotekų sistema trukdo naudotis joms priskirtomis sklypo atskiromis ar bendro naudojimo sklypo dalimis, apeliantės nenurodė, kad inžinerinis įrenginys kliudytų joms praeiti, ką nors statyti, auginti ar kitaip pagal paskirtį naudoti bendrą žemės sklypą juolab, kad vamzdynas eina per atsakovo valdomą sodą bei giliai po žeme.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 4.103 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes įvertinęs visas faktines aplinkybes apie įrengto nuotekų tinklo dislokaciją bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką pagrįstai sprendė, jog nuotekų valymo sistema, nors ir įrengta be bendraturčių sutikimo, realiai jų teisių nepažeidžia ir tokia sistema gali funkcionuoti. Todėl apeliančių argumentai apie jų teisių pažeidimą atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
42. Apeliantės nurodo, kad ginčijamame sprendime yra nepagrįstai teigiama, kad apeliantei (ieškovei) asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis yra siaura ir mažai tikėtina, jog ten bus vykdomi statybos darbai. Nurodo, kad tai tėra paties teismo subjektyvi nuomonė, kuri yra nepagrįsta, ir tai nepanaikina apeliantės (ieškovės) nuosavybės teisės į žemės sklypą, į jai priklausančio žemės sklypo viršutinį sluoksnį bei teisės juo naudotis pagal apeliantės (ieškovės) asmeninį poreikį.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, kas sukliudytų ieškovei įgyvendinti statytojo teises, jeigu ateityje ji ketintų, ką nors statyti. Viena vertus, neįmanoma iš namo išvesti nuotekų sistemos, kuriai nebūtų taikomos apsaugos zonos apskritai, kita vertus – ieškovės sklypo dalis, ties kanalu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip išties siaura, visą laiką buvusi naudojama kaip pravažiavimas. Ieškovė teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kad būtų suplanavusi, ką nors statyti toje vietoje, kur po žeme yra pravestas atsakovo nuotekų vamzdis, o kaip tik nurodė, kad šią sklypo juostą tvarkėsi, sodino žolę ir apart poilsio ir želdinių auginimo jokių kitų planų šioje sklypo dalyje, kur nustatytas servitutas, neturi. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas servitutas minimaliai varžo ieškovės teises, nes vamzdis eina giliai po žeme ir ieškovės teisės naudotis viršutiniu savo žemės sklypo sluoksniu nėra niekaip apribotos. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei vieno argumento kaip konkrečiai ieškovei trukdo po žeme pravestas vamzdis ir nustatytas servitutas, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisių pažeidimą ir prašomo servituto nenustatyti. Dėl to šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
44. Apeliantės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jurisprudencijos vertindamas byloje pateiktus įrodymus.
45. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiu apeliančių argumentu nurodo, kad vertindamas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi vertino įrodymų visetą, o ne vieną kurį nors įrodymą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
46. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrindė padarytas išvadas, sprendime analizavo ir įvertino ne tik procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, bet ir šalių bei liudytojų duotus paaiškinimus, įvertinus sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis ir priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė nepalankias apeliantėms išvadas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir teisingai nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagrįstai nustatė servitutą ir suteikė teisę atsakovui prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus bei teisingai priteisė ieškovei vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą. Savo padarytas išvadas teismas aiškiai motyvavo byloje esančiais duomenimis.
47. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Kadangi ieškovės ir atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovas V. S. pateikė duomenis, jog patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus apeliacinį skundą, priteistina atsakovui iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 250 Eur iš ieškovės D. D. ir atsakovės V. Z. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. Z. D., gimusios (duomenys neskelbtini), iš kiekvienos po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)