Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-197-1081/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-20
Bylos Nr.: e2-197-1081/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00920-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Vorienė
Ieškovas: D. D.
Atsakovas: V. Z. D., V. S.
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Advokatai: Alius Galminas, Ričardas Noreika

Civilinė byla Nr. e2-197-1081/2020Proceso Nr. 2-25-3-00920-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2.; 2.4.2.9.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant Danutei Šolinskienei, Vitai Jokšaitei,dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui Aliui Galminui,atsakovei V. Z. D.,atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams V. S., V. Z. D., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir įrengtos nuotekų sistemos pašalinimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei D. D., atsakovei V. Z. D., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. D. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams V. S., V. Z. D., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-2081-3170, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą tokiu būdu: pripažinti ieškovei D. D. teisę naudotis 41 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“, 1171 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C1“ bei 92 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“, atsakovui V. S. pripažinti teisę naudotis 2836 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „E“ bei 116 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“, atsakovei V. Z. D. pripažinti teisę naudotis 247 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, 9 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B1“, 259 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B2“, 924 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B3“, 92 m² sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“; įpareigoti atsakovą V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šulinį su nuotekų sistemomis iš bendro ir su juo besiribojančio gretimo sklypo bei priteisti iš atsakovo V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra ginčo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1380/5904 dalys, atsakovui V. S. 2959/5904 dalys, o atsakovei V. Z. D. 1565/5904 dalys minėto žemės sklypo. Ieškovė norėdama netrukdomai disponuoti savo turtu kreipėsi į matininką G. V., kuris sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė V. Z. D. sutiko nusistatyti bendro žemės sklypo naudojimosi tvarką ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė žemės sklypo naudojimosi plane, o atsakovas V. S. tą padaryti kategoriškai atsisakė. Be to, atsakovas V. S. be rašytinio ieškovės D. D. bei atsakovės V. Z. D. sutikimo savavališkai įsirengė šulinį su nuotekų sistemomis, kurias nuvedė per bendrą bei per ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į gretimo sklypo kanalą. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas V. S. akivaizdžiai pažeidė tiek ieškovės, tiek atsakovės teises, kadangi suvaržė bendro bei asmeninio žemės sklypo paskirtis. Po žeme nutiesus nuotekų vamzdį, toje vietoje nebus galimi statybos darbai (kasinėjimai). Atsakovas V. S. taip pat be ieškovės ir atsakovės raštiško sutikimo savavališkai įsirengė įvairius statinius bendrame žemės sklype, pasistatė priestatą prie bendro gyvenamojo namo. Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių protokole. Jei atsakovas geranoriškai pašalins nuotekų šulinį su vamzdynais iš bendro bei asmeninio žemės sklypo ir sutiks nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovė atsakovui pretenzijų dėl savavališkai pastatyto priestato pašalinimo nereikš.

Atsiliepimas

Atsakovas V. S. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir pareiškė byloje priešieškinį prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. ieškovei D. D. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais A1 (724 m²), A2 (221 m²), A3 (231 m²), atsakovei V. Z. D. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais B1 (259 m²), B2 (1075 m²); atsakovui V. S. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais C1 (1372 m²), C2 (362 m²), C3 (788 m²), žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu D (872 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams; nustatyti neatlygintiną servitutą aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas S1 (viešpataujantis daiktas), kurio plotas 53 m², ilgis 10,6 m. ir plotis 5 m. MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp 4 taškų koordinačių 1) x=6193436.15/y=327817.40, 2) x=6193436.39/y=327812.37, 3) x=6193446.72/y=327814.15, 4) x=6193446.52/y=327819.19 tarnaujančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir suteikiantį teisę V. S. prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka prieštarauja naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo kriterijams, ypač faktiniam nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui bei naudojimosi daiktų racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui. Atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitinka faktines sklypo naudojimosi ribas, kuri yra nusistovėjusi apie 60 metų ir visiškai atitinka visų bendraturčių turimas nuosavybės teisės dalis. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypo planas (naudojimosi tvarka) buvo parengta dar 2006 m. matininko R. B., kuria ir naudojosi buvę žemės sklypų savininkai. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labai artima 2006 m. parengtam planui. Pažymėjo, kad atsakovo tėvai ginčo sklype esančiame name apsigyveno apie 1960 m. Jie visada naudojosi ta žemės sklypo dalimi, kurią atsakovas teikiamu planu ir prašo nustatyti jam. Šiame name užaugo ir pats atsakovas. Tuo tarpu ieškovė nuosavybės teisę į ginčo sklypo bei namo dalis įgijo tik 2013 m. liepos 10 d. Atsakovo tėvai įveisė sodą (atsakovo plane indeksu C2 pažymėtoje dalyje), kurį šiuo metu prižiūri atsakovas V. S. bei jo brolis S. S.. Sodas aptvertas tvora, jame auga obelys, slyvos, agrastų bei serbentų krūmai. Ieškovė savo siūlomu planu siekia minėtą sodą priskirti prie jos naudojamos dalies, nors ji prie sodo įveisimo neprisidėjo, juo nesirūpino. Atsakovas yra susitvarkęs savo naudojamas žemės sklypo dalis pagal nusistovėjusias ribas, turi pasistatęs statinius, dalį naudojamos žemės apsitvėręs tvora. Keičiant naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovui esančias tvoras reikėtų griauti ir statyti naujas. Be to, gyvenamajame name, kuriame niekada nebuvo patogumų, buvo įrengta nuotekų valymo sistema, kuri buvo būtina, kadangi atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje šiuo metu gyvena atsakovo brolis su dviem vaikais. Minėtos sistemos vamzdynas yra 1,5 m. gylyje po žeme ir eina per atsakovo prašomą priskirti (plane pažymėta indeksu C2) bei ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su kanalu ir į kurį išvestas vamzdis nuotekoms nubėgti. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu teiginiu, kad valymo įrenginio vamzdyną per jai priklausantį žemės sklypą atsakovas prasivedė neteisėtai. Pažymėjo, kad minėtą vamzdį iki kanalo pravedė vadovaudamasis byloje esančiu 2006 m. planu per pravažiavimą, nežinodamas, kad šioje vietoje jau yra suformuotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas. Taip pat pažymėjo, kad jo pateiktame plane žemės sklypo naudojimosi tvarka yra suskirstyta taip, kad visi ginčo sklypo bendraturčiai galėtų laisvai ir nevaržomai patekti tiek į gyvenamąjį namą, tiek ir į kitus bendraturčiams priklausančius statinius per bendrojo naudojimo žemę, kiekvienai šaliai naudojimuisi tektų žemės sklypų dalys, esančios apie šalims priklausančius statinius. Pvz., ieškovės plano C1 dalyje yra malkinė, kuri priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui, tačiau pagal ieškovės teikiamą planą šis statinys patektų tik į ieškovės naudojamą sklypo dalį, dėl to atsakovui būtų apsunkintas patekimas prie jo pastato dalies. Pagal atsakovo pateiktą planą ieškovei priklausanti malkinės dalis patenka į jai priskirtiną žemės sklypo dalį (atsakovo plane pažymėta indeksu A3), o atsakovo V. S. į jo (atsakovo plane pažymėta indeksu C3). Dėl šios priežasties atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcingesnė, užkertanti kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti. Atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka taip pat užtikrintų socialinį teisingumą. Atsakovas prašomomis jam naudojimui paskirti žemės sklypo dalimis iš esmės naudojasi nuo vaikystės. Ieškovė namo (bei kitų statinių) ir sklypo dalį įsigijo tik 2013 m. liepos 10 d. ir iki šiol jame negyvena. Atsakovo plane, indeksu A1 pažymėtoje dalyje, kurią atsakovas prašo priskirti naudotis ieškovei, yra ieškovei priklausanti nugriuvusi tvarto dalis. Ieškovė šios dalies nesitvarko, nesirūpina, o savo siūloma tvarka šią dalį prašo priskirti atsakovui V. S. (ieškovės plane ši dalis pažymėta indeksu E). Tokiu būdu ieškovė elgiasi nesąžiningai. Pagal atsakovo planą, iš namo einantis jam priklausantis valymo įrenginio vamzdynas liktų jo valdomoje žemės sklypo dalyje (atsakovo plane pažymėta indeksu C2) ir nevaržytų kitų bendraturčių interesų. Tuo tarpu pagal ieškovės planą šie inžineriniai tinklai patektų į ieškovės pageidaujamą sklypo dalį (ieškovės plano dalis pažymėta indeksu C1). Toks sprendimas nebūtų racionalus, kadangi būtų apsunkintas atsakovo patekimas prie jo inžinerinių tinklų, tarp ieškovės ir atsakovo būtų automatiškai užprogramuoti vėlesni ginčai. Taip pat atsakovo pateikiamame plane yra išsprendžiamas inžinerinių tinklų – nuotekų valymo sistemos naudojimo klausimas, nustatant servitutą, kuris yra būtinas, kadangi jo nenustačius, atsakovas neturėtų jokios galimybės aptarnauti ir prižiūrėti inžinerinių tinklų, esančių ieškovės privačiame žemės sklype. Servitutas turėtų būti nustatytas neatlygintinis, kadangi inžineriniai tinklai yra požeminiai ir netrukdys ieškovei naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Be to, servituto teisėmis atsakovas naudotųsi ne nuolat, o tik esant poreikiui atlikti inžinerinių tinklų remontą, atnaujinimą.

Ieškovė D. D. pateiktu atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo V. S. pateiktas planas neužtikrina visų bendrasavininkų interesų, nes išskaidžius žemės sklypą po kelias dalis jomis būtų nepatogu naudotis ir valdyti. Pagal atsakovo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką tiek ieškovė, tiek kita atsakovė norėdamos naudotis savo žemės sklypo dalimis būtų priverstos vaikščioti per atsakovo žemės sklypo dalis, kas automatiškai iššauktų nesutarimus. Jau ir dabar atsakovas neleidžia nei ieškovei, nei atsakovei patekti į visą žemės sklypą, kadangi savavališkai yra užsitvėręs dalį sklypo tvora bei pasistatęs įvairių statinių, prieš tai nederinęs nei su ieškove, nei atsakove. Ieškovė nesutinka su priešieškinyje nurodytu argumentu, kad patvirtinus ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą atsakovas neturėtų galimybės patekti prie savo malkinės dalies, kuri priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui. Pažymėjo, kad minėtas statinys nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, t. y. buvo įrengtas neteisėtai. Atsakovas minėta malkine nesinaudoja, kadangi ji yra praktiškai sugriuvusi. Atsakovas tokių malkinių nederinęs su bendrasavininkėmis bendrame žemės sklype yra įsirengęs ne vieną. Ieškovė taip pat visiškai nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ginčo žemės sklype yra nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tokia tvarka nustatyta nebuvo, atsakovas sklypo dalį, kuria naudojasi, yra užvaldęs piktybiškai. Ieškovė taip pat visiškai nesutinka su atsakovo reikalavimu nustatyti neatlygintiną servitutą privačiame ieškovės žemės sklype, kad atsakovas galėtų naudotis neteisėtai įrengtu nuotekų valymo įrenginio vamzdynu, kadangi būtų apribotos ieškovės teisės į sklypą, ieškovė negalėtų ant šio sklypo statyti jokių statinių. Pažymėjo, kad atsakovui buvo puikiai žinoma, kad šalia besiribojantis žemės sklypas priklauso ieškovei. Ieškovė buvo ne vieną kartą įspėjusi atsakovą, kad nebandytų atlikti jokių statybos, kasinėjimo darbų, tačiau atsakovas į pastabas nereagavo.

Atsakovė V. Z. D. pateiktais atsiliepimais su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. paveldėjo turimą namų valdą. Tais pačiais metais jos iniciatyva matininkas R. B. parengė bendrą žemės sklypo naudojimosi plano pasiūlymą, tačiau su juo nesutiko atsakovo V. S. tėvai teigdami, kad jai niekas nepriklauso ir patys valdė bei naudojosi žemės sklypu. Iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir atsakovas. Dėl minėtų priežasčių atsakovė galėjo naudotis tik žemės sklypu plane pažymėtu B1 (pagal MB „Geoventa“ planą) arba B (pagal UAB „Kartografijos biuras“ planą), t. y. iš jai priklausančių apie 15 arų dalies sklypo iki šiol gali naudotis tik 2,5 arų sodu po jos buto langais. Atsakovė nesutinka su priešieškinyje nurodytu teiginiu, kad atsakovo pateiktas planas labiausiai atitinka faktines (nusistovėjusias) sklypo naudojimosi ribas, kadangi atsakovo šeima jai priklausančią sklypo dalį buvo užgrobę ir labai apleidę – užtvėrė tvora, užvertė žvyru, užstatė išardytais automobiliais. Dėl to atsakovė netgi turėjo mokėti žemės mokesčio baudas už nesutvarkytą turimą sklypą. Taip pat atsakovas V. S. be jos sutikimo įsirengė šulinį su nuotekų valymo sistemomis. Su atsakovo V. S. parengtu plano pasiūlymu nesutinka, nes kategoriškai su atsakovu nenori turėti bendro naudojimo sklypo, kuris pagal atsakovo planą atsirastų jo namo pusėje, kiemo viduryje. Vaikščiojimas per atsakovui priklausanti kiemą atsakovei sukeltų nervinę įtampą. Be to, atsakovė negalėtų pasodinti jokių augalų, nes atsakovas V. S. toje vietoje yra pripylęs žvyro ir akmenų. Patvirtinus atsakovo parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką taip pat kiltų problemų su žemės sklypų atidalinimu, kadangi sklypas liktų nepatogios formos.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktu atsiliepimu į ieškinį, bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. D. ir jos atstovas advokatas Alius Galminas ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovė papildomai paaiškino, kad gyvenamojo namo dalį ir sklypą įsigijo 2013 m., tačiau į jį atvažiuodavo ir anksčiau, nes ten gyveno jos vaiko senelė. Tame name tik vasaroja ir augina daržoves. Įgijusi namo dalį nesigilino kokia sklypo dalis jai priklauso. Peržiūrėjusi dokumentus pamatė, kad tam tikra sklypo dalis jai priklauso, tačiau nežinojo kurioje vietoje. Nuo 2013 m. ji naudojosi tik ta sklypo dalimi, kuri yra po langais (C ir C1 dalimi pagal ieškovės planą). Kaimynė V. Z. D. taip pat naudojosi tik ta sklypo dalimi, kuri yra po jos langais (B dalis pagal ieškovės planą). Visa kita sklypo dalimi naudojosi atsakovas. Sklypo C1 dalyje yra jai priklausantis tvartas. Atsakovas prie to tvarto yra prisistatęs priestatą ir juo naudojasi. Kaip ir visais kitais statiniais. Tvartas Registrų centre neįregistruotas. Pagal jos siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovui atitektų E dalis, kurioje yra jo tvartai, rūsys, priestatas, šiltnamis, vasarnamis ir kt. Jai atitektų C1 dalis, šalia kurios yra jos nuosavas sklypas. Ji galėtų ten pasisodinti žolę, pasistatyti pavėsinę. Ieškovės vertinimu, jos pasiūlyta naudojimosi tvarka yra geresnė, kadangi žemė nebūtų išmėtyta gabaliukais, o būtų tam tikras masyvas, kurį ateityje būtų paprasčiau atsidalinti. Be to, ieškovei netinka atsakovo pasiūlyta sklypo A1 dalis pagal atsakovo planą, kadangi toje vietoje buvo sudegintas jų tvartas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas po pat jos langais, t. y. mažesniu kaip 10 m. atstumu, įsirengė nuotekų valymo sistemą. Sėdint lauke jaučiasi vibracija, girdisi burzgimas ir sklinda kvapai. Nenori, kad nuotekų valymo įrenginys būtų po jos langais. Be to, nuotekų valymo įrenginio aptarnavimui stambiagabaritė technika neturėtų kaip privažiuoti, važiuotų per jos asmeninę žemę. Galimai jie galėjo įsirengti kažką bendro. Kategoriškai nesutinka, kad per jos asmeninį sklypą būtų nustatytas servitutas. Ji toje vietoje planuoja vesti laistymo sistemas, apšvietimą. Atsakovas puikiai žinojo, kad aplink bendro naudojimo sklypą yra jai priklausanti žemė, kadangi 2015 m. tarp jų kilo konfliktas dėl per kanalą einančio liepto nugriovimo. Tada ji atsakovui paaiškino ir parodė planus, jog tas sklypas yra jos. Patvirtino, kad ta dalimi, kurioje atsakovas pravedė nuotekų valymo sistemą nesinaudojo. Taip pat patvirtino, kad jos namo dalyje yra įrengtas vandentiekis, tačiau nuotekos niekur neišbėga, nes vandenį naudoja tik laistymui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. ir jo atstovas advokatas Ričardas Noreika su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Priešieškinį palaikė. Atsakovas papildomai paaiškino, kad žemės sklypo ir namo dalį jis paveldėjo 2013 m. iš savo tėvų. Šiuo turtu leido naudotis broliui su vaikais. Pats jame nebegyvena apie 34 m., atvažiuoja maždaug kartą per mėnesį. Jo tėvai nuo seno naudojosi sklypo C1, C2 ir C3 dalimis (pagal atsakovo planą), jas buvo apsitvėrę tvoromis. Iš pradžių jos buvo medinės, vėliau pagal tas pačias ribas jos buvo pakeistos į tinklines. Malkinė sklypo C3 dalyje pastatyta dar tėvams esant gyviems. Visi statiniai sklype jau buvo, jis prisistatė tik verandą prie namo. Sklypo A1 ir A2 dalimis naudojosi ieškovės šeima, sklypo A2 dalyje buvo jų malkinė, A1 dalyje buvo tvartas, kuriame ieškovės uošvis T. nuo 1990 m. iki 2010 m. laikė vištas, augino paršiukus. Tvartas buvo įregistruotas. Kai jis nugriuvo, tos vietos niekas nebetvarkė. Atsakovė V. Z. D. naudojosi sklypo B1 dalimi. Sklypo dalimi B2 iš esmės nesinaudojo niekas, nes ten yra daug akmenų, nederlinga žemė, toje vietoje yra buvęs didelis tvartas. Jis minėto sklypo gabaliuku naudojosi tik pravažiavimui. 2019 m. rudenį jis brolio vaikams įvedė nuotekų valymo sistemą. Prieš ją įvesdamas nei su ieškove, nei su atsakove nederino. Manė, kad niekam netrukdys. Kad reikalingi bendrasavininkų parašai taip pat nežinojo. Nuotekų sistemos vamzdžiai nuo namo kampo iki valymo įrenginio yra apie 0,80 m gylyje, nuo namo iki tvoros apie 1,80 m gylyje, nuo tvoros iki kanalo apie 2 m gylyje. Šuliniai yra prie jo namo langų. O valymo įrenginys yra apie 20 m atstumu. Jis įrengtas pagal nustatytus reikalavimus, jokio garso neskleidžia. Nuotekų valymo įrenginio vamzdis yra pravestas per pravažiavimą. Manė, kad jis yra visų bendras. Patvirtino, kad 2015 m ieškovė sakė, kad prie griovio esantis sklypas yra jos, tačiau jokių dokumentų ji nerodė. Už servitutą ieškovei mokėti nesutiktų. Jo vertinimu, įkastas vamzdis ieškovei naudotis sklypu netrukdys. Plastikiniai vamzdžiai yra ilgaamžiai, todėl mažai tikėtina, kad juos reikėtų remontuoti ar keisti.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. Z. D. su ieškiniu sutiko ir prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nuosavybę 2006 m. paveldėjo iš dėdės. Kadangi nebuvo sutvarkyta namų valda, tais pačiais metais ji inicijavo sklypo plano sudarymą. Sklypo planą rengė matininkas R. B. vadovaudamasis tik kaimynų A. S. ir A. T. sūnaus parodymais, kadangi ji pati kam kuri dalis priklausė nežinojo. A. T. ant plano pasirašė, o A. S. ne, kadangi nebuvo priskaičiuotas greta esantis sklypas. Iš esmės jis nesutiko su namų valdos arų skaičiumi, pagal jį turėjo būti 80 a, o ne 60 a. Pagal 2006 m. planą buvo patvirtintas namų valdos sklypas. Pagal R. B. parengtą planą jai turėjo atitekti sklypo dalys pažymėtos indeksais K ir J. E ir I turėjo atitekti T., H – S. (pagal S. planą C2). Ji realiai naudojosi tik sklypo J dalimi bei jame esančia malkine, kitais statiniais nesinaudojo (2006 m. planas; pagal ieškovės planą B, pagal atsakovo – B1). Buvusi savininkė A. T. naudojosi E dalimi (2006 m. planas, S. plane – A1, D. plane – B2/E). S. S. sklypo dalis B2 ir C3 yra užstatęs automobiliais (pagal atsakovo pateiktą planą). Kad atsakovas sklype įsirengė nuotekų valymo sistemą, ji sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo. Matė, kad apie 10 – 15 m atstumu nuo namo yra įrengti šuliniai. Kad būtų atsiradęs kvapas ar garsas nepastebėjo. Jos vertinimu, nuotekas buvo galima išvesti į įvažiavimo kanalą. Nuotekų sistemą reikėtų pašalinti, kad būtų kuo mažiau trukdžių. Ji pati nuotekų sistemos neturi. Nuotekos išeina į šulinį, kuris yra prie pat namo. Apie tai, kad ieškovei priklauso pravažiavimas/besiribojantis sklypas sužinojo prieš du metus. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas planas jai nepriimtinas, kadangi jai tenkanti sklypo dalis būtų kiemo viduryje. Ieškovės planas būtų patogesnis.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimo į priešieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad yra atsakovo V. S. brolis bei ieškovės D. D. ir atsakovės V. Z. D. kaimynas. Nurodė, kad gyvenamojo namo dalyje gyvena nuo pat gimimo, šiuo metu ten gyvena su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė ir atsakovė ten nuolat negyvena, tik atvažiuoja. Jis naudojasi tomis pačiomis sklypo dalimis, kuriomis naudojosi ir jo tėvai, t. y. C1, C2 ir C3 (pagal atsakovo pateiktą planą). Ieškovė D. D. naudojasi A1, A2, A3. A. V. Z. D. naudojasi sklypo dalimi B1. Sklypo dalimi B2 nesinaudoja niekas. Jis sklypo C3 dalyje sodino daržą, dabar porą metų ten nieko nebesodina. Ten taip pat yra vasarnamis ir malkinė. Malkine naudojasi ir ieškovė. Sklypo C2 dalyje yra sodas. C1 dalyje buvo ūkinis pastatas, garažas, daržinė ir rūsys. Kol tėvai buvo gyvi toje dalyje laikė gyvulius. Visos jo naudojamos dalys yra aptvertos iš senų laikų. Tik C1 dalis aptverta ne visa. Tais laikais visi buvo apsitvėrę, nes augino vištas. A1 dalyje yra buvusio tvarto degėsiai, pamatai. Tuo tvartu iki gaisro naudojosi jo tėvai ir T. Gaisras įvyko prieš 10 m. Ieškovė tą dalį prižiūrėjo, t. y. pjovė žolę, purškė, tačiau paskutinius porą metų nebeprižiūri. Ant tos sklypo dalies ieškovės vyro A. leidimu buvo pasidėjęs jūrinį konteinerį. Sklypo C2 dalyje brolis V. S. įrengė nuotekų valymo įrenginį. Kartu su juo sudėjo vamzdžius. Dėl nuotekų sistemos buvo kalbėjęs su A. Pasakojo jam kur įrengs nuotekų valymo įrenginį, kur klos vamzdžius. A. norėjo prisijungti, tačiau jie nesusitarė, kadangi valymo įrenginys pritaikytas tik 4 asmenims. Su ieškove dėl nuotekų nekalbėjo, manė, kad nieko blogo nedaro. Nuotekų valymo įrenginio vamzdžiai palei namą yra nutiesti apie 60 – 70 cm gylyje, paskui eina gilyn į pakalnę. Pakalnėje, kur išeina vamzdis, yra apie 1,70 m. gylyje. Toje vietoje nusprendė įrengti, nes ten yra jų sodas, be to sklypas eina į pakalnę. Į kitą pusę nuotekų nuvesti nėra galimybės. Vamzdį vedė per pravažiavimą, kuriuo naudojosi visi kaimynai. Nežinojo, kad dabar ten yra ieškovės asmeninis sklypas. Šiuo metu ten pravažiavimo nebėra, nes ieškovė užsipylė žemes. Tą padarė po to, kai buvo pravestas vamzdynas. Valymo įrenginys yra įrengtas apie 15 m atstumu nuo namo. Jis nei kvapo, nei garso neskleidžia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad yra atsakovo V. S. brolio S. S. kaimynas. Jis gyvena kitoje gatvės pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). 1989 m. susituokė su minėtu adresu gyvenusia žmona. Pastoviai ten lankydavosi, o nuo 1999 m. iki 2002 m. gyveno. Vėliau išsikraustė į Kretingą ir prieš 5 m. vėl grįžo. Kiek jam žinoma, S. S. naudojasi ginčo sklypo dalimis, kuriose yra sodai bei sklypo dalimi prie kanalo. Palei kanalą buvo pravažiavimas, kuriuo naudojosi ir jis pats, kai veždavo malkas. Yra matęs kaip A. T. (ieškovės uošvis) purškė sklypo dalį A1 (pagal atsakovo planą). Toje dalyje buvo tvartas, vėliau jis sudegė. Ten yra likę žolėmis apaugę griuvėsiai. Tas tvartas priklausė A. T.. Sklype A1 kurį laiką, maždaug iki metų, stovėjo atsakovo jūrinis konteineris. Rudenį, tai galėjo būti 2018 m., atsakovas įsirengė nuotekų valymo sistemą. Toje vietoje kur yra išvestas vamzdis, t. y. link kanalo, yra nuolydis. Sklypas į kelio pusę eina aukštyn. Palei kelią esantis griovys yra iki 1 m gylio. Kiek jam žinoma, sklypo dalis C2 (pagal atsakovo planą) yra aptverta tvora. Sklypo dalis C1 taip pat iš dalies yra aptverta tvora. Palei sklypo dalių A1 ir C1 ribas tvoros nebėra, nes nugriuvo. Sklype auga žolė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė D. D. ir atsakovai V. S. bei V. Z. D. yra 0,5904 ha ploto ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1380/5904 dalys (0,138 ha), atsakovui V. S. 2959/5904 dalys (0,2959 ha), o atsakovei V. Z. D. 1565/5904 dalys (0,1565 ha) minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatytas 167,30 m² bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. Taip pat minėtame sklype ieškovės D. D. (39/100 dalys) ir atsakovo V. S. (61/100 dalių) vardu yra įregistruotas ūkinis pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas V. S. sklypo C1 dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą), C2 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) arba H dalyje (pagal 2006 m. matininko R. B. parengtą planą) yra įsirengęs individualią nuotekų valymo sistemą, kurios dalis vamzdžio yra pravestas per ieškovei D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčo žemės sklype taip pat yra šie šalių naudojami statiniai: ieškovė D. D. faktiškai naudojasi sklypo C1 dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba A3 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančios malkinės dalimi, taip pat sklypo E dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba A1 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) yra jai nuosavybės teise priklausiusių 39/100 dalių pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griuvėsiai; atsakovė V. Z. D. faktiškai naudojasi sklypo B dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba B1 dalyje (pgal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančia malkine; atsakovas V. S. faktiškai naudojasi sklypo E dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba C1 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančiu ūkiniu pastatu, garažu, daržine, rūsiu, C1 dalyje (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba C2 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančiu sodu bei atsakovo lėšomis įrengta nuotekų valymo sistema, E ir C1 dalyse (pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą) arba C3 dalyje (pagal MB „Geoventa“ parengtą planą) esančiu vasarnamiu, šiltnamiu ir malkinės dalimi.

Pagal ieškovės D. D. pateiktą UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą, ieškovei tektų naudotis 0,1358 ha sklypo dalimi, pažymėta indeksais A, C, C1, D. A. V. Stonkui tektų naudotis 0,2952 ha sklypo dalimi, pažymėta indeksais A, E. Atsakovei V. Z. D. tektų naudotis 0,1594 ha sklypo dalimi, pažymėta indeksais A, B, B1, B2, B3, D.

Pagal atsakovo V. S. pateiktą MB „Geoventa“ parengtą planą, ieškovei tektų naudotis 0,138 ha sklypo dalimi, pažymėta indeksais A1, A2, A3, D. Atsakovui tektų naudotis 0,2959 ha sklypo dalimi, pažymėta indeksais C1, C2, C3, D. Atsakovei tektų naudotis 0,1565 ha sklypo dalimi, pažymėtą indeksais B1, B2, D.

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo ir galimai savavališkai įrengtų inžinerinių tinklų pašalinimo. Ieškovė ir atsakovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą bei įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkai įrengtą nuotekų valymo sistemą. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka nurodydamas, kad ieškovės užsakymu parengtas planas prieštarauja nusistovėjusiam žemės sklypo naudojimui, neužtikrina visų bendratučių nevaržomo naudojimosi gyvenamuoju namu bei kitais statiniais ir pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal MB „Geoventa“ parengtą planą bei nustatyti servitutą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype inžineriniams tinklams aptarnauti.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, svarbią reikšmę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėe byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. Z. D. ginčo žemės sklypo dalį įgijo 2006 m. Tais pačiais metais jos iniciatyva buvo nustatytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos sklypo ribos pagal matininko R. B. parengtą žemės sklypo planą. Kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžio metu, naudojimosi žemės sklypu tvarka plane buvo užfiksuota pagal tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų A. S. (atsakovo tėvo) ir A. T. sūnaus ((nes pastaroji, pasak atsakovės, dėl sveikatos būklės pati parodyti sklypo ribų neturėjo galimybės (A. T. ieškovės sugyventinio mama)) paaiškinimus. Ji su tokiomis dalimis sutiko ir pasirašė plane, kaip ir kita tuometinė bendrasavininkė A. T.. Atsakovės teigimu, A. S. ant plano nepasirašė iš esmės dėl to, kad nesutiko su nustatytu sklypo plotu, o ne su naudotinomis dalimis. Nors 2006 m. parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka oficialiai patvirtinta nebuvo, tačiau, kaip patvirtino atsakovas V. S., liudytojai S. S. ir P. P., ja buvę bendrasavininkai faktiškai naudojosi. Tą iš dalies patvirtino ir atsakovė V. Z. D. teismo posėdžio metu nurodydama, kad ji faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia po jos langais (2006 m. plane pažymėta indeksu J), o A. T. šeimos viena iš naudojamų sklypo dalių atitiko 2006 m. plane indeksu E pažymėtą dalį (netaisyklingo trikampio formos dalis sklypo šiaurės vakarų pusėje). 2013 m. A. T. ir A. S. priklausiusių sklypų dalis įgijus ieškovei D. D. ir atsakovui V. S., naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės nepasikeitė. Atsakovė V. Z. D. ir toliau naudojosi žemės sklypo dalimi 2006 m. plane pažymėta indeksu J. Atsakovas V. S. naudojosi prieš tai jo tėvų naudotomis sklypo dalimis 2006 m. plane pažymėtomis indeksais C, D, F, H. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad naudojasi sklypo dalimis, esančiomis po jos langais (pagal 2006 m. planą pažymėtą indeksais I ir G). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi ilgalaikė faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovės ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad neva ieškovo tėvas, o vėliau ir pats ieškovas piktybiškai užgrobė beveik visą žemės sklypą, atmestinos kaip nepagrįstos. Duomenų, kad tarp buvusių ar esamų bendraturčių butų vykę teisminiai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu ar kad ieškovė su atsakove būtų kreipęsi į atsakovą su pretenzijomis, byloje nėra.

Iš teismui pateiktų naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos planų – pasiūlymų matyti, kad atsakovo V. S. pateiktas MB „Geoventa“ parengtas planas iš esmės sutampa su 2006 m. matininko R. B. parengtu planu, t. y. šalims naudojimuisi yra priskiriamos tos pačios žemės sklypo dalys, kuriomis naudojosi asmenys, iš kurių šalys įgijo nuosavybės teises. Tuo tarpu atsakovės teismui pateiktu UAB „Kartografijos biuras“ parengtu planu iki tol naudota tvarka keičiama iš esmės. Ieškovė nurodė, kad nustačius naudojimosi tvarką jos pasiūlytu būdu, būtų patogiau naudoti ir valdyti žemės sklypus, jie būtų suskirstyti į stambesnius gabalus, kuriuos ateityje būtų paprasčiau atsidalinti. Be to, ieškovei atitektų sklypo dalis, šalia kurios yra jos nuosavas sklypas.

Susipažinus su abiejų šalių pateiktais ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektais matyti, kad pagal ieškovės pateiktą planą ginčo žemės sklypas būtų suskirstytas į 9 plotus (A, B, B1, B2, B3, C, C1, D, E), iš kurių 2 (A ir D) skirti bendram naudojimui, o pagal atsakovo pateiktą planą ginčo žemės sklypas būtų suskirstytas taip pat į 9 plotus (A1, A2, A3, B1, B2, C1, C2, C3, D), iš kurių 1 (D) skirtas bendram naudojimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teigti, kad pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypo dalys būtų ženkliai sustambintos nėra pagrindo. Kitas ieškovės teiginys, kad pagal jos pateiktą planą žemės sklypą būtų lengviau atsidalinti, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir vertintinas kritiškai. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad jai priskyrus žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su jos asmeniniu žemės sklypu būtų patogesnis sklypų valdymas, tačiau tokiu būdu ieškovės interesai būtų iškelti aukščiau kitų bendrasavininkų interesų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-964/2003). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovai yra sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalis butų ir kitų patalpų savininkams numato imperatyvią pareigą rūpintis pastato, jo bendrojo naudojimo konstrukcijų, išlaikymu ir išsaugojimu. Iš ieškovės teismui pateikto UAB „Kartografijos biuras“ rengto plano, matyti, kad šalys prie bendrojo naudojimo konstrukcijų – išorinių namo sienų galėtų patekti iš esmės tik prie savo įėjimų į namą. Tuo tarpu atsakovo pateiktame MB „Geoventa“ rengtame plane sklypo dalis einanti aplink visą namą palikta bendram naudojimui. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas variantas yra racionalesnis, nes turėdami priėjimą prie pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrasavininkai turėtų galimybę nevaržomai rūpintis pastato priežiūra ir eksploatavimu.

Kaip minėta aukščiau, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad sklypo pietrytinėje dalyje yra malkinė, kuri nors VĮ Registrų centre neįregistruota, tačiau faktiškai egzistuoja jau daugelį metų. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, kad šis statinys buvo pažymėtas dar 2006 m. matininko R. B. rengtame plane (sklypo dalyse pažymėtose indeksais F ir G). Kad minėta malkine naudojasi tiek ieškovė D. D., tiek atsakovas V. S., patvirtino liudytojas S. S. bei pati ieškovė teismo posėdžio metu. Tik ji statinį sklypo C1 dalyje pagal jos pateiktą planą įvardino ne malkine, o tvartu, nurodydama, kad atsakovas prie jos tvarto yra prisistatęs priestatą ir juo naudojasi. Kad minėta malkinė buvo skirta bendram naudojimui matyti ir iš 2006 m. plano. Pagal šį planą, naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo suskirstyta taip, kad prie malkinės galėtų patekti abu tuometiniai savininkai A. S. ir A. T.. Iš atsakovo V. S. pateikto plano matyti, kad patekimas prie malkinės ir toliau būtų užtikrintas abiem pastato naudotojams. Pagal MB „Geoventa“ parengtą planą malkinė patektų į žemės sklypo dalis pažymėtas indeksais A3 ir C3 ir prie jos laisvai galėtų patekti tiek ieškovė, tiek atsakovas iš jiems asmeniniam naudojimui priskirtų sklypo dalių. Tuo tarpu iš ieškovės pateikto UAB „Kartografijos biuras“ rengto plano, matyti, kad malkinė patektų į sklypo dalį pažymėtą indeksu C1, kuri būtų priskirta tik ieškovės asmeniniam naudojimui. Atsakovui patekimas prie malkinės nenumatytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad toks planas neužtikrintų socialinės taikos ir galimai iššauktų tolesnius bendrasavininkių ginčus ateityje.

Byloje iš esmės didžiausias ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl priskyrimo naudotis sklypo dalimis 2006 m. plane pažymėtomis indeksais E ir H. Ieškovė sklypo dalį pažymėtą indeksu E (pagal jos pateiktą planą pažymėtą indeksais E ir B2), kuris anksčiau buvo priskirtas A. T. siūlo paskirti atsakovams V. S. ir V. Z. Dvelienei, o sklypo dalį pažymėtą indeksu H (pagal jos pateiktą planą pažymėtą indeksu C1), kuris anksčiau buvo priskirtas A. S., prašo priskirti jai. Savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad nenori naudotis sklypu E, kadangi toje vietoje buvo sudegintas jos tvartas ir naudojimasis tuo sklypu jai sukeltų neigiamas emocijas. Prašo jai priskirti naudotis sklypo dalį pažymėtą indeksu H, nes šalia minėto sklypo dalies yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas, tokiu būdu palengvėtų sklypų valdymas. A. V. Z. D. toks suskirstymas iš esmės tenkintų, tačiau atsakovas V. S. su tuo kategoriškai nesutinka, pirmiausia dėl to, kad sklypo H dalyje yra dar jo tėvų įveistas sodas, kuriuo jis naudojasi, toje dalyje jis yra įsirengęs nuotekų valymo sistemą, pati sklypo dalis aptverta tvora. Atsakovo vertinimu, sklypo H dalis ir toliau turėtų likti jam, o ieškovei turėtų atitekti sklypo dalis pažymėta indeksu E, nes ten yra likę buvusio tvarto griuvėsiai, minėta dalimi iš esmės nuo seno naudojosi ieškovės šeima.

VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklype atsakovo V. S. vardu yra registruota 61/100 dalių, o ieškovės D. D. vardu 39/100 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2006 m. planą stovėjo sklypo dalyse pažymėtose indeksais E ir D. Iš šalių parodymų nustatyta, kad minėtas tvartas sudegė. Atsakovų šeima tvartą, sklypo dalyje pažymėtoje indeksu D, atsistatė. Ieškovės šeima to nepadarė ir iš esmės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu E, liko buvusio tvarto griuvėsiai. Nors ieškovei priklausiusios tvarto dalies faktiškai nebėra, tačiau juridiškai ji tebelaikoma pastato savininke, kadangi jis nėra pripažintas išnykusiu ir išregistruotas iš viešojo registro (CK 4.254 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Šiuo atveju sklypo dalies, kurioje tebėra įregistruotas ieškovės nekilnojamasis turtas, priskyrimas naudotis atsakovui, prieštarautų susiformavusiai teismų praktikai. Sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu H, kaip nurodė atsakovas bei patvirtino į bylą pakviesti liudytojai, yra atsakovo tėvų sodintas sodas. Nors ieškovė ir atsakovė teigė, kad sodas nėra itin prižiūrėtas, tačiau pačio fakto, kad jis yra nepaneigė. Taip pat teismo posėdžio metu abi patvirtino, kad ta sklypo dalimi pačios anksčiau niekada nesinaudojo. Darytina išvada, kad sklypo dalį, 2006 m. plane pažymėtą indeksu H, priskirti naudoti ieškovei būtų socialiai neteisinga.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019). VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. D. nuosavybės teise priklauso 0,138 ha, atsakovui V. S. 0,2959 ha, o atsakovei V. Z. D. 0,1565 ha ginčo žemės sklypo. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą, ieškovei tektų naudotis 0,1358 ha sklypo dalimi, atsakovui 0,2952 ha sklypo dalimi, atsakovei 0,1594 ha sklypo dalimi. Pagal atsakovo V. S. pateiktą MB „Geoventa“ parengtą planą, ieškovei tektų naudotis 0,138 ha sklypo dalimi, atsakovui 0,2959 ha sklypo dalimi, atsakovei 0,1565 ha sklypo dalimi. Nors pagal ieškovės pateiktą planą priskirtinos naudoti dalys, nuo faktiškai priklausančių dalių skiriasi itin neženkliai, tačiau atsakovo pateiktame plane tos dalys visiškai sutampa.

Ištyrus ir kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad ieškovė, prašydama nustatyti visiškai naują žemės sklypo naudojimosi tvarką, motyvuotai nepagrindė, kodėl per ilgą laiką nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką reikėtų keisti būtent jos siūlomu būdu (CPK 178 straipsnis). Pripažintina, kad atsakovo siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal MB „Geoventa“ parengtą planą iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali, atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtą žemės sklypo planą.

Dėl inžinerinių tinklų pašalinimo.

Ieškovė D. D. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas V. S. neteisėtai, t. y. be jos ir atsakovės V. Z. D. raštiško sutikimo, per bendrą ir per ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsirengė nuotekų valymo sistemą, todėl teismo prašo įpareigoti atsakovą ją pašalinti. Nurodo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė tiek jos, tiek atsakovės V. Z. D. teises, ieškovė savo sklypo dalyje nebegalės statyti jokių statinių. Be to, nuotekų sistema įrengta po pat jos langais, burzgia, skleidžia kvapą ir vibraciją. Atsakovas kategoriškai su tuo nesutiko ir prašė nustatyti neatlygintiną servitutą per ieškovei priklausantį žemės sklypą inžineriniams tinklams aptarnauti. Nurodė, kad nuotekų valymo sistema įrengta pagal visus reikalavimus. Ji įrengta broliui ir jo nepilnamečiams vaikams, kurie ginčo sklype gyvena. Vamzdynas einantis per ieškovei priklausantį žemės sklypą yra ne mažesniame kaip 1,5 m. gylyje ir netrukdys ieškovei naudotis savo sklypu. Be to, vesdamas vamzdyną atsakovas vadovavosi 2006 m. R. B. rengtu planu ir, kad toje vietoje yra ieškovės sklypas, nežinojo.

Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir pastato bendraturčio teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Taigi, šiuo atveju įrodyti, kad atsakovo pastatytas inžinerinis statinys – nuotekų valymo įrenginys iš esmės pažeidžia ieškovės ir atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus tenka taip teigiančioms šalims.

Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, kuriame yra šalims priklausantys butai, pastatytas 1910 m. Pagal VĮ Registrų centras duomenis namui aptarnauti buvo įrengtas vietinis vandentiekis, tačiau nuotekų tvarkymo sistema įrengta nebuvo. Kaip paaiškino šalys teismo posėdžio metu, šiuo metu vanduo į butus yra tiekiamas centralizuotai. 2018 m. rudenį atsakovas V. S. į jam priklausantį butą įsivedė individualią nuotekų valymo sistemą. Kaip patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu, nei ieškovės, nei atsakovės sutikimo vykdyti statybos darbus neprašė, nors pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas tą padaryti privalėjo. Nuotekų valymo sistema įrengta sklypo dalyje pažymėtoje indeksu H (pagal 2006 m. planą). Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad minėta sklypo dalimi nei ieškovė, nei atsakovė niekada nesinaudojo. Priešingai, pagal ilgametę nusistovėjusią sklypo naudojimosi tvarką, minėta dalimi visada naudojosi atsakovo tėvai, vėliau pats atsakovas. Ieškovė teigdama, kad nuotekų valymo įrenginys skleidžia kvapą, garsą ar vibraciją jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. A. V. Z. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nei kvapo, nei garso nejaučia. Tą patį patvirtino ir liudytojas S. S.. Duomenų, kad asmeninio sklypo dalyje, pro kurią yra pravestas požeminis atsakovo nuotekų valymo įrenginio vamzdynas, ieškovė planuoja vykdyti kokius nors statybos darbus, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalia bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas yra ganėtinai siauras, mažai tikėtina, kad toje vietoje būtų įmanoma vykdyti kokius nors statybos darbus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas V. S., liudytojai S. S. ir P. P. nuotekų vamzdžio vieta buvo parinkta atsižvelgiant į tai, kad šioje sklypo dalyje yra nuolydis, o sklypo gale yra kanalas, į kurį ir išbėga išvalytos nuotekos, tuo tarpu išvesti nuotekų vamzdį į kitą pusę būtų neįmanoma, nes sklypas kyla į kalną, o palei kelią esantis kanalas yra ne gilesnis nei 1 m. A. V. Stonkus teismo posėdžio metu patvirtino ir iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nuotekų vamzdis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje yra ne mažiau kaip 1,50 - 1,80 m gylyje.

Pagal kasacinio teismo praktiką savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015), todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovas nors ir negavęs bendrasavininkių sutikimo nuotekų sistemai įrengti, nuotekas įrengė racionaliausiu ir kuo mažiau kitų bendrasavininkių teises ribojančiu būdu, t. y. vedė per jo naudojamą sklypo dalį, nuotekų vamzdžiai yra išvesti į pakalnę, įkasti pakankamai giliai po žeme, o paviršiuje yra tik du šuliniai, kurie teismo vertinimu kitų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų iš esmės nepažeidžia, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo be jos sutikimo įrengta nuotekų sistema, iš esmės pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, todėl pagrindo įpareigoti atsakovą pašalinti nuotekų sistemą nėra.

Dėl servituto nustatymo

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Nagrinėjamojo byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. per ieškovei D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra pravedęs nuotekų valymo įrenginio vamzdyną, iš kurio išvalytos nuotekos patenka į greta esantį kanalą. Atsakovas prašo nustatyti neatlygintiną servitutą inžineriniams tinklams aptarnauti. Ieškovė D. D. su tuo kategoriškai nesutinka. Akivaizdu, kad šalys dėl servituto nustatymo nesutaria. Nustačius savininkų nesutarimą yra pagrindas nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais, siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Iš atsakovo bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad inžineriniai tinklai per ieškovei priklausantį sklypą pravesti dėl sklypo reljefo ypatumu, t. y. sklypas link kanalo leidžiasi žemyn. Nuvesti nuotekų vamzdyno kitur iš esmės nebūtų techninių galimybių. Tam, kad inžinerinius tinklus būtų galima tinkamai eksploatuoti, būtinas priėjimas prie visų jį sudarančių komponentų. Darytina išvada, kad nenustačius servituto tą padaryti būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad inžineriniai tinklai iš esmės tarnauja ne tik atsakovo asmeniniams poreikiams, bet ir tam tikra prasme viešajam interesui (iki tol nevalytos nuotekos bus tinkamai tvarkomos, nebus teršiama aplinka), teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl servituto nustatymo prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, tenkinti (CK 4.111 straipsnis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017).

Iš teismui pateikto MB „Geoventa“ rengto plano matyti, kad nustatytino servituto plotas ieškovės D. D. asmeninės nuosavybės teise valdomame 0,4900 ha ploto žemės sklype sudaro 0,0053 ha. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu – 1329,00 Eur, atitinkamai sklypo dalies, kurioje nustatytinas servitutas vertė – 14,37 Eur (1329,00 Eur x 0,0053 ha / 0,4900 ha). Servitutas nustatytinas iš esmės labai nedidelėje ieškovei priklausančio sklypo dalyje. Inžineriniai tinklai, kuriems aptarnauti nustatytinas servitutas yra požeminiai, įrengti apie 1,5 m gylyje, dėl to ieškovė, esant poreikiui, galės nevaržomai toje vietoje sodinti įvairius augalus ar kt. Jos sklypo dalyje iš esmės yra užkastas plastikinis vamzdis, kuriuo bėga išvalytos nuotekos. Atsižvelgiant į plastiko ilgaamžiškumą, mažai tikėtina, kad bus poreikis jį dažnai remontuoti ar keisti. Kad dėl servituto nustatymo ieškovė patirtų kokių nors nuostolių, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais laikytina, kad vienkartinė 14,37 Eur suma yra pakankama ieškovės patiriamiems suvaržymams dėl servituto nustatymo kompensuoti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

Ieškovė D. D. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1820,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (150,00 Eur žyminis mokestis, 170,00 Eur faktinių aplinkybių konstatavimas, 1500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovo V. S. bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 1120,00 Eur (150,00 Eur žyminis mokestis, 170,00 Eur naudojimosi tvarkos nustatymo planas, 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (75 proc.), atsakovui lygiomis dalimis iš ieškovės D. D. ir atsakovės V. Z. D. priteistina po 420,00 Eur (iš viso 840,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais A1 (724 m²), A2 (221 m²), A3 (231 m²), V. Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais B1 (259 m²), B2 (1075 m²); V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais C1 (1372 m²), C2 (362 m²), C3 (788 m²), žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu D (872 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams.

Nustatyti servitutą aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas S1 (viešpataujantis daiktas), kurio plotas 53 m², ilgis 10,6 m. ir plotis 5 m. MB „Geoventa“ 2019 m. rugsėjo 25 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp 4 taškų koordinačių 1) x=6193436.15/y=327817.40, 2) x=6193436.39/y=327812.37, 3) x=6193446.72/y=327814.15, 4) x=6193446.52/y=327819.19 tarnaujančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir suteikiantį teisę atsakovui V. S. prižiūrėti, remontuoti požeminius inžinerinius nuotekų tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,37 Eur (keturiolikos eurų 37 ct) vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. Z. D., gimusios (duomenys neskelbtini), iš kiekvienos po 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė