Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovams R. B. ir A. P. dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-515-288/2018 R. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje (I tomas, el. b.l. 9-19). Nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusios S. Š. civilinis ieškinys iš dalies ir iš R. B. priteista jai 7000 Eur neturtinė žala, 235,64 Eur turtinė žala bei 2338 Eur proceso išlaidos, paskirta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą (I t. el. b. l. 9-19). 2019 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. 2018 m. lapkričio 18 d. nuosprendis paliktas nepakeistas, R. B. skundas atmestas, o nukentėjusiajai S. Š. iš R. B. priteista 500 Eur turėtos išlaidos advokatės atstovavimo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d. (I t. el. b. l. 20). Kauno apylinkė teismo Kauno rūmuose 2019 m. liepos 2 d. išduotas vykdomojo rašto Nr. 1-515-288/2018 dublikatas (el. b. l. 20). 2019 m. spalio 29 d. vykdomasis raštas Nr. 1-515-288/2018 pateiktas vykdyti antstolei S. V. dėl 7000 Eur neturtinės žalos, 235,64 Eur turtinės žalos bei 2338 Eur proceso išlaidų ir 500 Eur advokatė atstovavimo paslaugų išieškojimo iš R. B. išieškotojos S. Š. naudai (I t. el. b. l. 22). 2019 m. lapkričio 15 d. antstolė, atsakydama į ieškovės atstovės paklausimą, pateikė pažymą apie vykdymo eigą, kurioje nurodė, jog R. B., gavęs raginimą apmokėti skolą, pateikė antstolei prašymą skolą mokėti dalimis į mėnesį po 50 Eur ir antstolė 2019 m. lapkričio 8 d. surašė patvarkymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Be to, pažymoje nurodė, jog R. B. nedirba, gauna Šalpos neįgalumo pensiją, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, turtas 2019 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas (el. b. l. 22). 2019 m. vasario 19 d. tarp R. B. ir A. P. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. B. padovanojo A. P. šį turtą: 1) 266/2439 dalis 0,2439 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/12 dalį 79,37 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/12 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/12 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/12 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 6) 1/12 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 7) 4/280 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 134.1000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas el. b. l. 23-41, 93-112).

Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovas R. B. sudarė dovanojimo sandorį su savo seserimi A. P.. Ieškovės teigimu, tarp atsakovų sudarytas dovanojimo sandoris akivaizdžiai buvo sudarytas siekiant išvengti neabejotinos ir galiojančios prievolės įvykdymo ieškovei, atsakovas jų sudaryti neprivalėjo, kadangi dėl minėto sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus bei šiuo sandoriu buvo pažeisti kreditorės interesai. Atsakovai nesutinka su ieškove teigdami, kad ginčijamas sandoris įvyko dar prieš neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, be to, dovanojimo sutartis buvo privalomas sandoris, o tuo pačiu atlygintinis, kadangi atsakovas buvo skolingas savo seseriai ir jis tokiu būdu įvykdė savo prievolę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

1) dėl neabejotinos reikalavimo teisės;

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011).

Atsakovai kategoriškai nesutinka, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana sąlyga, teigdami, kad ginčijamas sandoris įvyko dar prieš neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka ir juos atmeta. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo R. B. prievolės iš delikto, t.y. nusikaltimo pagal LR BK 149 straipsnio 3 dalį, atsiradimo momentas siejamas su žalos padarymo momentu, susijusiu su padaryta nusikalta veika, t.y. 2016 metų liepos mėnesio pabaiga, dėl kurios 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-515-288/2018. Tuo metu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla bei buvo priimtas atsakovo R. B. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo be kita ko nukentėjusios S. Š. civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš R. B. priteista jai 7000 Eur neturtinė žala, 235,64 Eur turtinė žala bei 2338 Eur proceso išlaidos, paskirta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą. Atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio mano, kad tik nuosprendžiui įsiteisėjus ieškovė įgijo neabejotiną reikalavimo teisę. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuosprendis buvo apskųstas paties atsakovo ir Kauno apygardos teisme apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, skundas atmestas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d. Šiuo atveju ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2019 m vasario 19 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po priimto nuosprendžio ir likus 4 mėnesiams iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, tačiau atsakovas R. B. galėjo ir turėjo žinoti, jog ji gali tapti vykdytina CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovų prievolė ieškovei jau buvo atsiradusi. Spręstina ir tai, kad atsakovas galėjo ir turėjo susilaikyti nuo sandorio sudarymo. Tiek neturtinė, tiek turtinė žala ieškovei jau buvo padaryta, tačiau dėl paties atsakovo veiksmų, apeliacinio skundo pateikimo aukštesnės instancijos teismui, nuosprendžiui neįsiteisėjus, nebuvo pripažinta vykdytina. Teismas laiko esant pirmąją actio Pauliana sąlygą, o būtent, kad prievolės atsiradimo momentą susiejus su žalos padarymo laiku, ieškovė dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę.

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“– reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovai R. B. ir A. P. sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovei buvo padovanotas atsakovo R. B. turimas turtas. Pagal anstolės S. V. 2019-11-15 d. pažymą Nr. 0114/19/01578 apie vykdymo eigą, matyti, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį, vykdant išieškojimą pagal 2019-10-29 pateiktą vykdymui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-515-288/2018, nustatyta, kad R. B. vardu buvo registruotas tam tikras nekilnojamasis turtas, kuris 2019-02-19 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas. Antstolės 2019-11-05 pažyma taip pat užfiksuota, kad Sodros duomenimis R. B. nedirbantis, gaunantis šalpos neįgalumo pensiją 188,80, areštuota skolininko sąskaita banke, kurioje piniginių lėšų nėra (I t. el.b.l. 22). Posėdžio metu atsakovas R. B. patvirtino, kad jis turto nebeturi, turi sveikatos problemų, dėl kurių jo darbingumas sumažėjęs, jam nustatytas II grupės neįgalumas (40 procentų darbingas) ir pajamas sudaro tik Šalpos neįgalumo pensija, kurios dydis - 118,80 Eur per mėnesį, taigi darbo ir pajamų neturi. Nurodė ir tai, jog ieškovės ginčijamas sandoris ne tik, kad nesumažino jo mokumą, o net priešingai - jį padidino, kadangi jam nereikia ieškotis naujo būsto ir mokėti nuomos mokesčio. Jo tikslas perleidžiant turtą buvo ne išvengti prievolės ieškovei įvykdymo, o įgauti galimybę ją įvykdyti. Tačiau teismas tokius ieškovo argumentus atmeta ir sprendžia, kad po dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovui perleidus savo turimą turtą, esant tokiai situacijai, kad jis negauna ir kitokių pajamų pagal savo sveikatos stovį negalėdamas dirbti, todėl sumažėjo ir nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Darytina išvada, kad atsakovas tikslingai siekė atlikti tokius veiksmus ir sudaryti sandorį, kad apsunkintų ieškovės kaip kreditoriaus teises išieškoti skolą iš jo turto. Atsakovas be kita ko paaiškino, kad nuo pat nuosprendžio įsiteisėjimo aktyviais veiksmais stengėsi gražinti ieškovei priteistas sumas. Nurodė, jog nors šiuo metu nedirba, jis savanoriškai kreipėsi į antstolę prašymu skolą mokėti dalimis, t. y. po 50 eurų per mėnesį, nors tai ir sudaro beveik pusę jo šiuo metu gaunamų pajamų. Taip pat iš sukauptų santaupų atlygino 235,64 Eur turtinės žalos, nutraukė pensijos kaupimą „Ergo life Insurance“, ko pasėkoje į jo sąskaitą buvo pervesta 1295,03 Eur suma, kuri buvo pervesta ieškovei ir tokiu būdu buvo sumažinta išieškoma suma. Teigia, jog šiuo metu ieško darbo, kad galėtų kaip įmanoma greičiau įvykdyti savo skolinį įsipareigojimą ieškovei, kas patvirtina jo kaip skolininko mokumą. Byloje pateikti atsakovo pinigų perlaidų priėmimai Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondui (el. b. l. 141-143) ir pinigų perlaidų ieškovei (el. b. l. el. b. l. 75, 144-153,177-178). Ieškovės atstovė patvirtino, kad šiuo metu įsiskolinimo suma pagal vykdomą nuosprendį yra sumažėjusi iki 8212 Eur nuo 10073,64 Eur, taigi atsakovas įsiskolinimą sumažino 1861,64 Eur sumai per maždaug vienerių metų laikotarpį. Tačiau teismas sprendžia, kad šie atsakovo veiksmai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog jo mokumas nepakito. Jo dengiamos dalys įsiskolinimui neženkliai jį mažina, o esanti jo sveikatos būklė ir tikimybė susirasti darbą yra taip pat mažai tikėtina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. B. savo veiksmais sukėlė tokią būseną - nemokumą, todėl pripažintina esant antrąją actio Pauliana sąlygą ir spręstina, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus S. Š. teises.

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Atsakovai R. B. ir A. P. teigia, kad atsakovas buvo skolingas savo seseriai ir jis tokiu būdu, padovanodamas savo dalį turto, įvykdė savo prievolę.

Dovanojimo sutartimi perduodama nuosavybės teisė į dovanojamą turtą. Dovanotojas netenka nuosavybės teisės, o apdovanotasis ją įgyja. Dovanojimo sutarties pagrindu dovanotojo turto sumažėja, o apdovanotojo padidėja. Svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi turi būti aiškinamasi, ar skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2013).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja gražinti paskolos davėjui tokia pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybes daiktų ir mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Nors, vertinant į bylą atsakovų skolos raštelius, galima būtų formaliai laikyti, kad atsakovas skolinosi tam tikras lėšas, tačiau iš tokių skolos raštelių nėra galimybės nustatyti, kad tos sumos buvo atlygintos bei kokiu terminu turėjo būti atlygintos.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytines formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą irodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos ivykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievoles) ivykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-476/2013).

Atsakovė A. P. taip pat paaiškino, jog R. B. jai buvo skolingas virš 7000 Eur sumą, kuri susidarė nuo 2005 metų iki 2018 metų. Atsakovui skolino pinigus, nurodydama skolos rašteliuose „iki pareikalavimo“. Jai pareikalavus gražinti skolą, R. B. už skolą pasiūlė perimti jam priklausančias dalis bendrame turte. Mano, kad atsakovui priklausančios turto dalys yra mažos ir bevertės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jas vertinant su kitomis turto dalimis, to turto prie kurio jos jungiamos vertė padidėja, todėl sandoris yra abipusiai naudingas, kadangi viena sandorio šalis įvykdo savo kreditorinį įsipareigojimą, o kitos šalies turimo turto vertė padidėja. Teigė, kad tai buvo atlygintinas sandoris, turto perleidimas už susidariusį įsiskolinimą. Broliui skolino pinigus, kadangi jis neturtingai gyveno, jam reikėjo tų pinigų, skolino nuo 2006 metų. Ji pati į Airiją išvažiavo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai 2019 m. vasario 1 d. grįžo iš Airijos, su broliu tarpusavyje susitarė, jog brolis skolos jai negali grąžinti, todėl susitarė, kad jis jai perrašys savo turtą. Atsakovas savo paaiškinimams ir pozicijai pagrįsti pateikė į bylą 2005 m. liepos 13 d. skolos raštelis sudarytas tarp A. P. ir R. B., kuriame nurodoma, jog R. B. iš A. P. 4500 Lt (1303,29 Eur); pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 2000 Lt (579,24 Eur); pagal 2007 m. lapkričio 9 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 3000 Lt (868,86 Eur); pagal 2008 m. balandžio 26 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 950 Lt (275,14); pagal 2009 m. kovo 15 d. skolos raštelį, sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. 1400 Lt (405,47 Eur); pagal 2009 m. spalio 7 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 1000 Lt (289,62 Eur); pagal 2010 m. vasario 13 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 2500 Lt (724,05 Eur); pagal 2011 m. sausio 17 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 1700 Lt (492,35 Eur); 2012 m. sausio 12 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 1500 Lt (434,43 Eur); pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. skolos raštelį sudarytą tarp A. P. ir R. B., R. B. skolinasi iš A. P. (B.) 2015 m. rugsėjo 16 d. skolinosi 300 Eur, 2016 m. sausio 14 d. 80 Eur, 2016 m. birželio 18 d. 350 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. 550 Eur, 2017 m. liepos 21 d. 450 Eur (viso 1730 Eur). Taigi, pagal atsakovo pateiktus skolos raštelius jis iš viso nuo 2005-07-13 d. iki 2015-09-16 d. skolinosi iš sesers 7102,45 Eur (I tomas el. b.l. 179-188).

Tačiau teismas sprendžia priešingai nei teigia atsakovai, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti dovanojimo sandorio, kadangi: 1) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent padovanojus turtą atsakovei A. P., jos brolis R. B. neliko skolingas, t.y. padovanotas turtas padengė įsiskolinimą, 2) byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovė A. P. pareikalavo konkrečiu terminu grąžinti paskolintas sumas, kaip tai nurodoma skolos rašteliuose („iki pareikalavimo“), kuriuose be kita ko nėra nurodomas ir prievolės vykdymo konkretus terminas, o atsakovė A. P. neteikė rašytinės pretenzijos, nepateikė duomenų, ar pradėjo teisminius, vykdymo procesus dėl skolos priteisimo/išieškojimo iš atsakovo R. B., 3) pritartina ieškovės atstovės argumentui, kad būdamas skolingas, kaip teigia atsakovas, jis turėjo galimybę sudaryti skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis), 4) taip pat atkreiptinas, kad atsakovės A. P. teigimu ji vis dar skolina pinigus broliui, kuris sunkiai verčiasi, o atsakovo R. B. teigimu jokios skolos dalies seseriai nėra grąžinęs. Taigi atsakovė, būdama R. B. artimas žmogus galimai remia piniginėmis lėšomis savo brolį, o skolos raštelius atsakovai rašė, neketinant sukurti teisinių padarinių, t.y. neketinant susitarimo įvykdyti, skolos grąžinti.

Taigi, atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad paskolos sutartys yra įvykdytos, jog būtent padovanojus turtą atsakovas neliko skolingas seseriai A. P., t.y. nėra jokių rašytinių pakvitavimų, kad atsakovas R. B. atlygino A. P. skolą (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Kitokių, kad ir netiesioginių rašytinių paskolos grąžinimo fakto įrodymų šalys nepateikė. Objektyvių kliūčių paskolos grąžinimo faktą fiksuoti raštu taip pat nenustatyta. Todėl laikytina, kad dovanojimo sandoris buvo neatlygintinis. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą atsakovas R. B. turėjo įsiskolinimą ieškovei. Teismas sprendžia, kad tokie nurodyti atsakovų veiksmai buvo nulemti ne kokio nors būtinumo, o laisvo atsakovų apsisprendimo sudaryti dovanojimo sutartį. Nors abu atsakovai vieningai teigia, jog atsakovas R. B. buvo skolingas A. P., tačiau tokį įsiskolinimo padengimą buvo įmanoma įgyvendinti ir kitais būdais. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo nemokiam ieškovės skolininkui sudaryti dovanojimo sandorio, todėl teismas konstatuoja esant ir šiai actio Pauliana sąlygai.

4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu – nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatomi faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija v. L. M., bylos Nr. 3K-3-362/2011).

Šioje byloje aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Šiuo atveju atsakovai yra brolis ir sesuo. Prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Nors atsakovė nurodė, jog apie tai, kad brolis turėjo baudžiamąją bylą sužinojo tik kai gavo šaukimą į šią nagrinėjamą bylą, o anksčiau brolis nieko nepasakojo, tačiau toks paaiškinimas nepakankamas, kadangi mažai tikėtina, kad atsakovė, būdama atsakovo R. B. sesuo, t.y. artimas asmuo, nežinojo apie reikšmingas brolio gyvenimo aplinkybes. Atsakovai neneigė, kad jų tarpusavio santykiai geri, nekonfliktiški, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė A. P. žinojo ir apie baudžiamąją bylą brolio atžvilgiu, ir apie jo turimą įsiskolinimą ieškovei. Esant neatlygintiniam sandoriui, trečiojo asmens sąžiningumas neaktualus (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skolininkas buvo nemokus ir abu atsakovai žinojo, kad atsakovas yra skolingas ieškovei, spęstina, jog abu atsakovai buvo nesąžiningi. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp brolio ir sesers buvo susitarimas dėl jų veiksmų sekos ir turto perleidimo atsakovei A. P., kuri, pagal teismo išvadas, nebuvo ir atsakovo R. B. kreditorė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas laiko nustatytą ir šias actio Pauliana sąlygas.

Be šių nustatytų sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nors šiuo atveju atsakovai nereikalavo taikyti ieškinio senaties, iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys teismui pateiktas 2019-11-27 d., t.y. netrukus po to, kai antstolė S. V. surašė 2019-11-15 d. pažymą Nr. 0114/19/01578 apie vykdymo eigą, adresuotą ieškovės S. Š. įgaliotam asmeniui advokatei N. M., todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti;

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas R. B. dovanojo savo seseriai A. P. ne tik šias turto dalis: 1) 266/2439 dalis 0,2439 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/12 dalį 79,37 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 134/1000 dalį 0,1000 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bet ir kitą turtą (I tomas, b.l. 93-112). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad turto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 10 366,03 Eur (atitinkamai 5671,17 Eur, 2041,66 Eur, 2653,20 Eur). Atsakovo R. B. atstovas posėdyje teigė, kad turtas, į kurį šiuo metu ieškovė galėtų pretenduoti ir patenkinti reikalavimą, jį vertinant atskirai nuo kitų turto dalių yra bevertis. Tačiau teismas atmeta tokį atsakovo argumentą. Kitokių duomenų apie atsakovei A. P. padovanoto turto vertę, atsakovai nepateikė. Todėl teismas remiasi ieškovės paskaičiuota, VĮ Registrų centro duomenimis pagrįsta turto verte (I tomas el.b.l. 23-40). Nors ieškovės atstovė patvirtino, kad šiuo metu įsiskolinimo suma pagal vykdomą nuosprendį yra sumažėjusi iki 8212 Eur nuo 10073,64 Eur, tačiau laikytina, kad, siekiant išieškoti iš atsakovui priklausančių turto dalių įsiskolinimą tikslinga, ieškovės reikalavimą nukreipiant į dalį, atsakovo perleistą pagal ginčijamą sandorį (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nėra pagrindo laikyti, kad išieškojimas turėtų būti nukreipiamas į mažesnės vertės turto dalis.

Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad būtent paskutinė vienašalė dovanojimo sutartis, kuria atsakovas R. B. būdamas skolingas ieškovei S. Š., padovanojo turtą savo seseriai A. P., pažeidė kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės teises, nes antstolis negalės nukreipti išieškojimo į šį turtą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo. Pažymėtina, jog įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Byloje neįrodyta, kad atsakovas privalėjo dovanoti turtą. Vienašalė sutartis sudaryta artimo giminaičio naudai, ir šiuo atveju nesvarbu ar buvo sąžininga atsakovė A. P. (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jo sudarymo dienos, tik tikslintina reikalavimo formuluotė, rezoliucinėje dalyje nenurodant nekilnojamo turto vertės, kaip prašo ieškovė. Ieškinys yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo

Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014).

Ieškovė reiškė prašymą taikyti restituciją ir atstatyti skolininko R. B. mokumą, grąžinant natūra šį turtą R. B. nuosavybėn: 266/2439 dalis 0,2439 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį 79,37 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 134/1000 dalis 0,1000 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas ir šioje dalyje, ginčo turtas nėra sunaikintas ar perleistas tretiesiems asmenims, atsakovas patvirtino, kad jame tebegyvena, todėl restitucija natūra yra galima ir ji taikytina, turtas grąžintinas savininkui pagal nuginčytus sandorius perduotą turtą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1000 Eur atstovavimo išlaidas ir 283 Eur žyminį mokestį (I tomas el. b. l. 7,163-167). Ieškinį patenkinus visiškai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš neatleistų nuo bylinėjimosi išlaido atsakovų lygiomis dalimis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 19,28 Eur (po 9,64 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei A. P. priklausančio nekilnojamojo turto: 266/2439 dalies 0,2439 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/12 dalies 79,37 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 134/1000 dalis 0,1000 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. vasario 19 d. tarp atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria R. B. padovanojo nekilnojamąjį turtą: 266/2439 dalis 0,2439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį 79,37 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 134/1000 dalis 0,1000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei A. P..

Taikyti restituciją ir grąžinti natūrą šį turtą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn: 266/2439 dalis 0,2439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį 79,37 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 134/1000 dalis 0,1000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 641,50 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 9,64 (devynis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi – atsakovei A. P. priklausančio nekilnojamojo turto: 266/2439 dalis 0,2439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį 79,37 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 134/1000 dalis 0,1000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismo per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.