- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-476/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- T. M., G. M.
- Ieškovas
- I. M.
- Kategorijos
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-680-565/2011 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovams T. M. ir G. M. dėl paskolos priteisimo solidariai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl galimybės paskolos grąžinimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais.
Šalies argumentai
Ieškovas I. M. nurodė, kad 2007 m. gegužės 5 d. paskolino atsakovui T. M. 70 000 Lt, kurie turėjo būti grąžinti iki 2009 m. gegužės 25 d. 2007 m. gegužės 5 d. ieškovas paskolino dar 35 000 Lt, kurie turėjo būti grąžinti iki 2009 m. birželio 25 d. Aplinkybę, kad atsakovas paskolų negrąžino patvirtina pas ieškovą esantys skolos raštelių (vekselių) originalai. Todėl ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų sutuoktinių (pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandorius sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas) T. M. ir G. M. solidariai 105 000 Lt paskolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas neneigia skolinęsis nurodytas sumas, tačiau teigia jas grąžinęs sutartais terminais (tą gali patvirtinti liudytojai ir atsakovo padarytas pokalbio su ieškovu garso įrašas). Nurodo, kad ieškovas jam negrąžino paskolos raštelių.
Šalies argumentai
Atsakovė G. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nežinojo apie ieškovo suteiktas paskolas, sutikimo tokiems sandoriams sutuoktiniui (atsakovui) nedavė, 2007 m. gegužę šeimai nebuvo poreikio skolintis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkinti iš dalies:
priteisė iš T. M. ieškovo I. M. naudai 105 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. vasario 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 3 100 Lt bylinėjimosi išlaidas;
ieškinį atsakovei G. M. atmetė;
priteisė iš atsakovo T. M. valstybės naudai 35,35 Lt pašto išlaidas.
Teismas sprendė, kad atsakovas rašytiniais įrodymais neįrodė grąžinęs ieškovui 105 000 Lt kaip 2007 m. gegužės 5 d. suteiktas paskolas. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, kai paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Sutarties įvykdymui patvirtinti galioja tas pats formos reikalavimas ir tos pačios formos nesilaikymo teisinės pasekmės.
Nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad draudimas liudytojų parodymais įrodinėti paskolos grąžinimą prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). Byloje nėra rašytinių, nors ir netiesioginių, paskolų grąžinimo įrodymų, paskolų grąžinimą patvirtinantys įrodymai nebuvo prarasti ne dėl atsakovo kaltės, nes tokių rašytinių įrodymų apskritai nebuvo, pagal atsakovo nurodytas paskolų grąžinimo aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad tuo metu objektyviai nebuvo įmanoma paskolų grąžinimo įforminti raštu. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas žadėjo grąžinti vekselius, o vėliau atsisakė tai padaryti, tačiau šiuos atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Šalių tarpusavio santykiai taip pat nėra tokie, kad draudimas remtis liudytojų parodymais prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams – ieškovas ir atsakovas nėra artimieji giminaičiai, save jie įvardino kaip ilgamečius pažįstamus, tačiau ne draugus, laisvalaikio kartu neleisdavo.
Didelių paskolos sumų grąžinimas paprastai įforminamas raštu. Be to, tarp šalių yra susiklosčius praktika paskolas įforminti rašytine sutartimi.
Atsakovo įrašytą pokalbį su ieškovu teismas vertino kaip padarytą nepažeidžiant ieškovo asmens privatumo ir leistiną įrodinėjimo priemonę šioje civilinėje byloje, tačiau šalių pokalbio turinys, teismo vertinimu, neįrodo, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovui 105 000 Lt pagal ieškinyje nurodytas paskolos sutartis. Ieškovas pokalbio metu aiškiai nepatvirtino atsakovo teiginių apie konkrečių atsakovo nurodytų sumų mokėjimą, neįvardino atsakovo sumokėtos sumos. Ieškovas pokalbio metu teigė, kad atsakovo mokėti pinigai buvo įskaityti kaip procentai už kitas anksčiau suteiktas paskolas. Anksčiau suteiktų paskolų, už kurias kiekvieną atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti po 2 000 Lt palūkanas kas mėnesį, faktas įrodytas. Neįrodyta, kad šios paskolos būtų grąžintos, todėl atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovui palūkanas, o pagal CK 6.54 straipsnį įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiau skiriamos mokėti palūkanoms.
Nesant įrodymų, kad 2007 m. gegužės 5 d. paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovų šeimos interesais, teismas nepripažino paskolos sutarčių bendromis atsakovų prievolėmis, todėl ieškinį atsakovės (atsakovo sutuoktinės) atžvilgiu atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas pažeidė civilinio proceso normas dėl įrodymų leistinumo (CPK 177 straipsnis) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Faktiniai duomenys gali būti įrodomi taip pat liudytojų parodymais, garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovas tikslu įrodyti atsikirtimus, kad pasiskolintas sumas ieškovui grąžino, prašė teismo apklausti liudytojus R. C., O. A., A. A.. Teismas prašymą atmetė taip nesuteikdamas galimybės atsakovui teises leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti paskolos grąžinimo faktą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas turi diskreciją leisti arba ne privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis ir 6.875 straipsnio 2 dalis). Teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atsakovo paaiškinimai ir garso įrašas (jame ieškovas pripažįsta gavęs lėšas) rodo buvus svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą apklausti byloje liudytojus (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
Apelianto nurodytas aplinkybes, kad grąžinus ieškovui visą paskolos sumą ieškovas daug kartu žadėjo vekselius atiduoti, o vėliau pareiškė, kad juos sunaikino, taip pat galėtų paliudyti apelianto prašyti apklausti liudytojai. Iš garso įrašo matyti, jog ieškovui pinigų sumos buvo grąžinamos dalimis ir per kitus asmenis bei kad ieškovas atsisakinėjo įforminti pinigų grąžinimą raštu.
2. Teismas neturėjo ieškovo pripažinimo, kad gavo lėšas, vertinti kaip lėšų gavimą pagal kitas šalis siejančias paskolų sutartis. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl kitų paskolos sutarčių įvykdymo, todėl teismas negalėjo šioje byloje pasisakyti dėl kitų sandorių, dėl kurių nekeliamas ginčas. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas įrodymais. Atsakovas ignoruoja įrodymų leistinumo ir tinkamumo principus civiliniam procese ir reikalauja, kad teismas vadovautųsi ne objektyviais duomenimis (rašytiniais įrodymais), o neaiškios kilmės ir nieko neįrodančiais garso įrašais bei liudytojų parodymais, kas sudarytų sąlygas nesąžiningam piktnaudžiavimui, susidorojimui su kreditoriais.
3. Atsakovo nesąžiningumą rodo ir teiginiai, kad gali grąžinti dideles pasiskolintas sumas, tačiau negali susimokėti žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 5 d. atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį vekselį 70 000Lt sumai, kurį atsakovas įsipareigojo apmokėti iki 2009 m. gegužės 25 d. ir vekselį 35 000 Lt sumai, kurį atsakovas įsipareigojo apmokėti iki 2009 m. birželio 25 d. Nėra ginčo, kad šalis sieja paskolos sutartys, kuriose numatyti paskolų grąžinimo terminai yra suėję.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, tai įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Teismo teisė netaikyti draudimo privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais nėra absoliuti. Teismas turi motyvuoti, ar yra įstatyme įtvirtinti pagrindai (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, 6.875 straipsnis) leisti šalims remtis liudytojų parodymais.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo netaikyti draudimo remtis liudininkų parodymais įrodinėjant 2007 m. gegužės 5 d. paskolų dėl 70 ir 35 tūkstančių litų grąžinimo faktą. Šių sutarčių sudarymo faktas įrodytas rašytiniai dokumentais, dėl to nėra ginčo. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovo T. M. ieškovui grąžintos sumos yra šių paskolų grąžinimas, ar tai palūkanos pagal kitas šalių sudarytas paskolos sutartis. Kadangi atsakovas neturi dokumento (pakvitavimo), įrodančio 2007 m. gegužės 5 d. paskolų grąžinimą, jis turi įrodyti skolos grąžinimo faktą. Paskolos sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir paskolos sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės. Kitokių, kad ir netiesioginių rašytinių paskolos grąžinimo fakto įrodymų šalys nepateikė. Nėra ginčo, kad paskolos grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas apskritai neturėjo, objektyvių kliūčių paskolos grąžinimo faktą fiksuoti raštu taip pat nenustatyta. Paskolos sutartis šalys sudarė laisva valia, nesant apgaulės, prievartos ar realių grasinimų, šalių piktavališko susitarimo, ne dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, todėl netaikytina ir CK 6.875 straipsnio 2 dalis. Nėra ginčo, kad šalys yra sudarę visą eilę paskolos sandorių, kad jų sudarymą dažniausiai įformindavo raštu. Grąžinimo apskaitos raštu šalys kruopščiai nefiksavo (ieškovas, kaip nurodė įrašytame pokalbyje, pasižymėdavo pas save). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pinigus ieškovui duodavo, ginčas yra dėl to, ar tai grąžinama būtent 2007 m. gegužės 5 d. pasiskolintos sumos, ar kitos sumos (pagal kitas sutartis, palūkanos). Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, draudimas panaudoti liudytojų parodymus įrodinėjant pinigų grąžinimo pagrindą neprieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė leisti paskolos grąžinimą įrodinėti liudytojų parodymais Pažymėtina ir tai, kad liudytojai galėtų paliudyti pinigų perdavimo faktą, bet vargu ar galėtų patvirtinti ne kartą atsakovo ieškovui perduotų sumų dydį, juo labiau pagrindą (t. y., pagal kokią sutartį, grąžinama paskolinta suma ar palūkanos).
Teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įskaitant ir šalių pokalbio įrašą, neįrodo, jog atsakovas, kuris skolingas ieškovui ir pagal kitas paskolų sutartis, grąžino būtent 2007 m. gegužės 5d. pasiskolintus 70 ir 35 tūkstančius litų, todėl ieškinį tenkino.
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas, ieškovo pripažinimą gavus tam tikras lėšas neturėjo vertinti kaip lėšų gavimą pagal kitas šalis siejančias paskolų sutartis, kadangi kitų tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių vykdymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, jog šalys buvo sudarę ir daugiau paskolos sutarčių. Šiuos įrodymus pateikė ieškovas, siekdamas įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai) savo paaiškinimus, kad pinigų sumos, kurias gavo iš atsakovo, nėra 2007 m. gegužės 5 d. paskolintų pinigų grąžinimas. Todėl teismas pagrįstai vertino ir šias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, neįrodžius būtent 2007 m. gegužės 5 d. paskolintų pinigų grąžinimo fakto, buvo patenkintas ieškinys šias paskolintas sumas priteisti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas butų išėjęs iš reikalavimo ribų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant įrodinėjimą reglamentuojančias įstatymų nuostatas, pakankamai išsamiai motyvuotas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.