Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo I. M. ieškini atsakovams T. M. ir G. M. del paskolos priteisimo solidariai ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davejas) perduoda kitos šalies (paskolos gavejo) nuosavyben pinigus arba rušies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavejas isipareigoja gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma (paskolos suma) arba toki pat kieki tokios pat rušies ir kokybes daiktu ir moketi palukanas, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažistama sudaryta nuo pinigu arba daiktu (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavejui momento (CK 6.870 str. 2 d.).

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad 2007-05-05 atsakovas išdave ieškovui paprastaji vekseli 70 000 Lt sumai, vekseli atsakovas isipareigojo apmoketi iki 2009-05-25 (6-7 b.l.). 2007-05-05 atsakovas išdave ieškovui dar viena vekseli 35 000 Lt sumai, vekseli atsakovas isipareigojo apmoketi iki 2009-06-25 (8-9 b.l.). Paprastuosiuose vekseliuose nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 70 000 Lt ir 35 000 Lt, atsakovas šios aplinkybes negincija, taigi, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos paskolos sutartys. Paskolu gražinimo terminai yra sueje.

Fiziniu asmenu paskolos sutartis turi buti rašytine, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 str. 1 d.). Istatymu reikalaujamos paprastos rašytines formos nesilaikymas atima iš šaliu teise, kai kyla gincas del sandorio sudarymo ar jo ivykdymo fakto, remtis liudytoju parodymais ši fakta irodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos ivykdymas yra sandoriai, todel sutarties (prievoles) ivykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rušies sutarciai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisines pasekmes (Lietuvos A. T. 2008-03-26 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-187/2008, 2006-09-11 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-463/2006).

Atsakovas nepateike rašytiniu irodymu, kad yra gražines ieškovui 105 000 Lt kaip 2007-05-05 suteiktas paskolas.

Teismas gali netaikyti CK 1.93 str. 6 d. nuostatu, jeigu tai prieštarautu sažiningumo, teisingumo ir protingumo principams, butent kai: 1) yra kitokiu rašytiniu, nors ir netiesioginiu, sandorio sudarymo irodymu; 2) sandorio sudarymo fakta patvirtinantys rašytiniai irodymai yra prarasti ne del šalies kaltes; 3) atsižvelgiant i sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo imanoma sandorio iforminti raštu; 4) atsižvelgiant i šaliu tarpusavio santykius, sandorio prigimti bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytoju parodymus prieštarautu sažiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Byloje nenustatytos aplinkybes, kurios leistu konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytoju parodymus prieštarautu sažiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Byloje nera kitokiu rašytiniu, nors ir netiesioginiu, paskolu gražinimo irodymu, paskolu gražinima patvirtinantys irodymai nebuvo prarasti ne del atsakovo kaltes, nes tokiu rašytiniu irodymu apskritai nebuvo, pagal atsakovo nurodytas paskolu gražinimo aplinkybes nera pagrindo teigti, kad tuo metu objektyviai nebuvo imanoma paskolu gražinimo iforminti raštu. Nors atsakovas nurode, kad ieškovas žadejo gražinti vekselius, o veliau atsisake tai padaryti, taciau jokiu irodymu, patvirtinanciu šiuos atsakovo teiginius, nepateikta. Dideliu paskolos sumu gražinimas nera tas sandoris, kuris paprastai neiforminamas raštu. Kaip matyti iš šaliu paaiškinimu ir pateiktu rašytiniu irodymu, ieškovas dar yra suteikes atsakovui 40 000 Lt, 20 000 Lt ir 17 000 Lt paskolas (82, 106-107, 108-109 b.l.). Tiek ieškinyje nurodytos, kiek šios paskolos buvo iformintos raštu, tai rodo, kad tarp šaliu buvo praktika tarpusavio sandorius iforminti raštu. Šaliu tarpusavio santykiai taip pat nera tokie, kad draudimas remtis liudytoju parodymais prieštarautu protingumo, sažiningumo ir teisingumo principams – ieškovas ir atsakovas nera artimieji giminaiciai, save jie ivardino kaip ilgamecius pažistamus, taciau ne draugus, laisvalaikio ieškovas ir atsakovas kartu neleisdavo.

Lietuvos A. T. yra pasisakes, kad klausimas del garso irašo kaip leistinos irodinejimo priemones turi buti sprendžiamas individualiai kiekvienoje konkrecioje byloje, atsižvelgiant i irašo padarymo aplinkybes, fiksavimo buda, priemones ir pan. (Lietuvos A. T. 2004-02-23 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-136/2004, 2002-11-20 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-1406/2002).

Iš atsakovo paaiškinimu matyti, kad garso iraša atsakovas padare 2008 m., kai ieškovas pareikalavo gražinti 105 000 Lt paskolas, t.y. dar iki ieškinio pareiškimo teisme, turedamas tiksla išsiaiškinti, koks yra ieškovo reikalavimu pagrindas. Irašas buvo padarytas ieškovo tarnybiniame automobilyje, ne privacioje valdoje. Ieškovas laisva valia sutiko susitikti su atsakovu. Ieškovas neneige, kad garso iraše girdimas jo balsas, nekele abejoniu del garso irašo tikrumo. Tokios aplinkybes patvirtina, kad garso irašas padarytas nepažeidžiant ieškovo asmens privatumo ir yra leistina irodinejimo priemone šioje civilineje byloje.

Taciau šaliu pokalbio turinys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra gražines ieškovui 105 000 Lt pagal ieškinyje nurodytas paskolos sutartis. Iš pokalbio turinio matyti, kad pokalbio tikslas buvo suderinti šaliu pozicijas del atsakovui suteiktu paskolu gražinimo, taciau šis tikslas nebuvo pasiektas. Ieškovas neneige, kad atsakovas yra mokejes jam pinigus, taciau aiškiai nepatvirtino atsakovo teiginiu apie konkreciu atsakovo nurodytu sumu mokejima, taip pat ieškovas pats neivardino sumos, kuria jam sumokejo atsakovas . Ieškovas pokalbio metu teige, kad atsakovo moketi pinigai buvo iskaityti kaip procentai už suteiktas paskolas. Iš ieškovo pateiktu irodymu matyti, kad iki ieškinyje nurodytu paskolu suteikimo ieškovas buvo suteikes atsakovui ir kitas paskolas, pagal kiekviena šia paskolos sutarti atsakovas isipareigojo ieškovui moketi po 2 000 Lt palukanas per menesi (106-109 b.l.). Irodymu apie šiu paskolu gražinima nepateikta. Taigi, atsakovas turejo pareiga moketi ieškovui palukanas, o CK 6.54 str. numato, kad imokos, kreditoriaus gautos vykdant prievole, pirmiau skiriamos moketi palukanoms. Be to, iš pokalbio turinio matyti, kad garso irašas nutruko pokalbiui nepasibaigus.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas neirode, jog gražino ieškovui 105 000 Lt pagal 2007-05-05 išduotus vekselius, paskolu gražinimo terminai yra pasibaige, todel iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 105 000 Lt skola, taip pat 5 procentu metines palukanos už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010-02-12) iki visiško teismo sprendimo ivykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Lietuvos A. T. 2010-05-20 nutartyje civilineje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškino, kad sutuoktiniu prievoliu pobudis nepreziumuojamas. Kai kreditorius pareiškia reikalavima abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktiniu prievole yra solidari ar daline. Bendras sutuoktiniu prievoles reglamentuojanciame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievoliu grupes. Pirma, tai prievoles, atsiradusios iš sandoriu, sudarytu vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio veliau patvirtintu; antra, tai prievoles, atsiradusios iš sandoriu, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikejo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pažymetina, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y., kad iš tokio sandorio kylancios prievoles yra bendros sutuoktiniu prievoles CK 3.109 str. prasme. Paskolos sutartis galetu buti priskirta prie antrosios grupes prievoliu pagrindu, jeigu ji butu sudaryta šeimos interesais.

Kadangi ieškovas siekia, kad paskolos sutartys butu pripažintos bendromis atsakovu prievolemis, jis turi irodyti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovu šeimos interesais ((duomenys neskelbtini) str.). Kaip jau nurodyta, atsakove teige, kad apie sudarytas paskolu sutartis ji nieko nežinojo, 2007 m. gegužes men. šeimai nebuvo poreikio skolintis. Ieškovo teiginys, kad atsakovas skolinosi pinigus tam, jog galetu pastatyti namo pamatus, ikeisti nebaigta statyba bankui ir gauti kredita likusiems statybos darbams, o atsakove buvo viena iš žemes, ant kurios turejo buti statomas namas, bendrasavininku, nepagristi irodymais. Atsakovas nurode, kad ieškovo paskolintus pinigus jis perskolino, o statybos vyko iš banko suteikto kredito.

Nesant irodymu, kad paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovu šeimos interesais, nera pagrindo pripažinti paskolos sutarciu bendromis atsakovu prievolemis, todel ieškinys atsakovei atmestinas.

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinejimosi išlaidos: ieškovo naudai – 3 100 Lt žyminis mokestis, valstybes naudai – 35,35 Lt pašto išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

ieškini patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. M. ieškovo I. M. naudai 105 000 Lt skola, 5 procentu metines palukanas už priteista suma nuo 2010-02-12 iki visiško teismo sprendimo ivykdymo, taip pat 3 100 Lt bylinejimosi išlaidas.

Ieškini atsakovei G. M. atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. M. valstybes naudai 35,35 Lt pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.