Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi yra jo sugyventinės L. Š. dukra. Kartu gyvena jau penkerius metus, bet pažįstami 15 metų. S. su jais niekados negyveno, gyveno atskirai. Šiuo metu S. gyvena Amerikoje. 2016 m. S. gyveno pas savo seserį Kačerginėje, o jis su sugyventine gyveno Kaune. Lampėdžiuose turėjo savo kioską. Tą vasarą jis važiavo į namus vandens, S. pasiprašė išsimaudyti. Davė jai nuo buto raktus, o pats nuėjo į garažą. Kuri buvo diena neprisimena, laikas buvo apie pietus, viskas užtruko apie pusvalandį, į butą užėjęs nebuvo. Po to S. vežė į Kačerginę, jos motina tuo metu dirbo Kačerginės bare. Atvežė ir paleido. Nežino nei kur ji buvo, nei su kuo. Po to jie dažnai susitikdavo, matydavosi. Po metų laiko sužinojo kuo kaltinamas. Sužinojo, kad gyvendama Amerikoje, S. dažnai pasilikdavo viena, tėvas dirbdavo, jo savaitėmis nebūdavo namuose, S. galėjo viską išsigalvoti. Lietuvoje leisdama laiką, S. vartodavo alkoholį, matydavo ją Lampėdžių bare alų geriant. Draugavo su virėjos sūnumi. Į jo klausimą ar turi draugą, S. pasipasakojo, kad su draugu J. turėjusi lytinius santykius. Atvykusi į Lietuvą S. gyvendavo pas savo seserį A.. Kai jai ko reikėdavo, tai gera būdavo, o taip tai atsikalbinėdavo. Duodavo pastabas kai prieš mamą atsikalbinėdavo, bet susipykęs su S. nebuvo. Nežino kodėl S. jį apkaltino. Gal tėvas kažką prišnekėjo. L. dažnai susiskambindavo su S. tėvu. S. neklausydavo ir savo 10 metų vyresnės sesers, prisibijodavo tik brolio. Jam būnant Vokietijoje sužinojo kuo yra kaltinamas. Jam pranešė jo sugyventinė L.. Buvo policija atvykusi į jo namus Kaune. Jie trise niekada negyveno. Su L. gyvena jo bute. L. nenorėtų gyventi su buvusiu savo vyru, S. tėvu. Jie yra apie tai kalbėję. Nemano, kad L. norėtų gyventi Amerikoje, nes Lietuvoje turi savo verslą, o buvęs vyras susirado kitą moterį ir dėl to jie išsiskyrė. Į Ameriką jis išvažiavo su nauja žmona. S. yra bendras jų vaikas, kiti L. vaikai nuo jos pirmo vyro. Pati S. jam nėra sakiusi, kad norėtų, jog tėvai gyventų kartu. Teigia, kad yra visiškai nekaltas, prašo atsižvelgti į sveikatos būklę, kad kaltinimas jam yra visiškai nepagrįstas.

Nukentėjusi S. Š. apklausta nuotoliniu būdu per „Skype” programą parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra jos motinos sugyventinis. 2016 m. atostogavo Lietuvoje. Buvo su sese Lampėdžiuose ir jis atvežė prekes. Paprašė kaltinamojo nuvažiuoti pas jį išsimaudyti. Jis sutiko ir nuvežė ją į savo namus. Ji nuėjo į dušą, išsimaudė ir apsijuosė rakšluoščiu, ėjo per kambarį pasitepti veidą kremu. Kaltinamasis tuo metu darėsi kavos ir jos paklausė ar ji nori kavos. Pradėjo klausinėti kaip jai sekasi su vaikinais, pradėjo klausinėti ar ji mylisi su vaikinais, kokios pozos jai patinka, į tai ji atsakė, kad nesakys. Tuo metu ji ieškojo mamos spintoje marškinėlių. Pamena, kad kaltinamasis priėjo prie lango ir jį uždarė, užleido žaliuzes, užrakino duris, priėjo jai iš už nugaros ir pradėjo ją liesti. Ji sakė jam ne. Bandė jį atstumti, bet kaltinamasis už ją daug aukštesnis ir stipresnis. Jis pradėjo ją stipriai imti, parsigriovė ant lovos, praskėtė jos kojas savo kojomis, rankas laikė į viršų suėmęs ir žagino. Įvedė savo lytinį organą jai į makštį kelis kartus ir ištraukė. Tada atsiprašė, kad taip greitai baigė ir pasakė, kad jeigu būtų nesipriešinus, būtų ilgiau viskas buvę. Po viso to jis ją paleido, ji dar kartą išsimaudė po dušu ir pasakė jam, kad vežtų atgal į Lampėdžius pas sesę. Prisiminė mamos žodžius, kad esant tokiai situacijai ji sugebės atstumti, bet taip nebūna. Kad niekam apie tai nepasisakė yra jos didžiausia klaida gyvenime. Apie šį įvykį papasakojo vienam žmogui, bet nenori sakyti kam. Jai kaip draugei pasakė, o ji pradėjo visiems pasakoti. Save gindama sakė, kad tai netiesa. Savaitę prieš išvažiuojat į Ameriką, draugei pasakė apie tai. Ja niekas nepatikėjo, nors tada draugei sakė teisybę. Nenori velti į šią istoriją kitų žmonių. Sesei apie tai nepasakojo, galvojo, kad gal užsimirš, bet neužsimiršo. Tą vasarą kai viskas jau išaiškėjo, su mama ir nebendravo, tik pas tyrėjus važiavo. Sakė, kad gyvena pas tetą, o žmonės aplinkiniai mato juos kartu. Po įvykio niekur nesikreipė, jai buvo 16 metų. R. B. mamai padėdavo, labai ją mylėjo ir jai tiesiog atrodė, kad geriau nieko nesakyti. Jos tėvas Amerikoje turi kitą moterį ir, kad jis norėjo jos mamą atsivežti, yra netiesa. Tikrai nenorėjo savo tėvų sutaikyti. Jeigu jai mokykloje nebūtų užėjęs panikos priepuolis, tai galbūt į policiją ji ir nebūtų kreipusis, nes metus laiko niekam apie tai nesakė. Po viso šito su mama nebendrauja ir nebenori bendrauti, su sese taip pat nebendrauja, nes ji palaiko mamą. Yra žalojusi save 2016 m. pavasarį. To priežastis yra skyrybos su berniuku, jauna buvo. Nelankė keletą dienų mokyklos. Priežasčių nebuvo dėl ko nelankyti. Pradėjo dėl visko nerimauti. Kai 2016 m. grįžo į Ameriką, visada jaudindavosi, eidama miegoti matydavo tą vaizdą ir pradėjo nerimauti, kad jai reikės grįžti į Lietuvą. Nežinojo kaip jai reikės bendrauti ir ką sakyti R. B.. Amerikoje jai sekasi gerai gyventi. Lytinių santykių Amerikoje neturėjo Kaltinamojo ji neapkalba, nes neturi dėl ko taip daryti. Mamai visada svarbiausia pinigai ir darbas, nei vaikai. Dėl R. B. nubaudimo tai kaip jos advokatė pasakys, nes jai svarbu, kad žmogus liktų nubaustas, o ne taip paleisti, kad eitų per kitas mergaites. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jų santykiai geri. Jis yra buvęs jos motinos sugyventinis. 10 metų kartu gyveno. R. B. yra labai geras žmogus. Ji dirbo pas L. bare ir matė, kad kaltinamasis draugauja su L.. Nepergyvena, kad su jos mama jie išsiskyrė. S. pažinojo. Nieko nepastebėjo, kad ji kažkaip kitaip elgtųsi. Žino koks įvykis įvyko, bet gali pasakyti savo nuomonę, kad tai absurdas. 10 metų kartu gyveno šeimoje su R. B., žino koks jis yra, ir tikrai negalėtų taip padaryti. Prie jos pačios niekados kaltinamasis nepriekabiavo. Su S. nedažnai bendraudavo, ji jaunesnė. Žino, kad S. turėjo vaikiną, kiek rimti jų santykiai, nežino. Sakydavo jai S., kad jai nepatinka R.. Nepatinka, kad jos mama su juo būna. Bet S. visada tokia, kad visą laiką jai kažkas nepatinka. Meluoti, fantazuoti nuo mažens mėgo.Tokių kalbų, kad S. tėvai norėtų kartu gyventi, ji negirdėjusi. Girdėjusi, kad grįžusi į Lietuvą S. bendravusi su įvariomis kompanijomis. Nelabai S. jai pasakojusi apie savo draugus, nebuvo gera jos draugė ir jai tai nerūpėjo. Nepamena kurią vasarą, S. yra jai minėjusi kažką apie išžaginimą, bet į smulkmenas nesigilino. Netikėjo tuo ir dabar netiki. Atrodė, kad tai sakydama S. meluoja, nes sukėlė tokias emocijas bandydama įtikinti, galbūt norėdama, kad jai parodytų gailestį, dėmesį, galėjimą pasipasakoti, bet buvo neįdomu ir ji nieko neklausinėjo, pasakydama S., kad ji nusišneka.

Liudytojas J. M. parodė, kad R. pažįsta kaip draugą, su S. buvo pora, draugavo. Su ja susipažino kai pradėjo dirbti pas jos mamą bare. Ten jo mama dirbo virėja. Artimiau pradėjo bendrauti 2015-2016 m. Jam tada buvo 16 metų ir jie turėjo lytinius santykius su S.. Dabar jie nebendrauja. Vasaros gale S. išvyko į Ameriką. Kartais susirašinėja su ja žinutėmis. Šiuo metu jie susipykę, tiesiog nesutapo nuomonės, pažiūros. Pasikeitusios S. elgesio nepastebėjo ir mokslai jai gerai sekėsi. Matė bendraujant S. su R., bet negirdėjo, kad jie pyktųsi. Iš S. blogų atsiliepimų apie R. negirdėjęs. S. gyveno pas savo seserį. Kartais sesuo jos neišleisdavo. Neatrodė, kad S. kentėtų nuo per didelės tėvų priežiūros. Negirdėjo, kad S. norėtų, kad jos tėvai vėl kartu gyventų. Po pareigūnų apklausos klausė S. dėl visų šių įvykių, ji jam neatsakė. Ji tuo metu buvo išvažiavusi, atrašė, kad čia nieko tokio, nekreipk dėmesio. 2016 m. su S. bendravo kiekvieną dieną ir negali išskirti nei vienos dienos, kad kažkas būtų ne taip. Susitikę bendraudavo, kalbėdavo apie viską.

Liudytoja U. A. parodė, kad su S. jos klasiokės, draugauja nuo vaikystės. Po to kai išvyko į Ameriką jų draugystė nutrūko. Kiek jai žinoma tai S. A. patiko. Mananti, kad ji mamos pasiilgsta. Apie tėvų skyrybas nelabai kalbėjo. Mamos atžvilgiu nusiskundimų iš S. negirdėjusi. R. šiek tiek pažinojo, matydavo juos kartu, bet nežino apie jų bendravimą. Nelabai bendravo, o dabar visai nebendrauja. Praeitą vasarą S. buvo užsiminusi apie išžaginimą ir ji paklausė kas taip padarė, bet S. nieko nesakė. Nepatikėjo, kad S. galėjo išprievartauti, suabejojo tuo. S. emocija buvo tokia keista. Mananti, kad emocijos tokiu atveju turi būti aštresnės. Liūdėjo tuo metu S. kai tai pasakė. Nelabai ją įtikino S. pasakymas, suabejojo ja, todėl S. daugiau jai nieko nepasakė, nei kas, nei kaip. Pasakė, kad nesakys. S. ilgą laiką buvo Amerikoje, ji jos pasakymu suabejojo, nes nebuvo jokių detalių. Kai S. grįždavo iš Amerikos jos susitikdavo. Tada jos susitiko, vaikščiojo po Kačerginę ir S. iš niekur nieko pasakė jai apie išžaginimą Lietuvoje, bet kas tai padarė nesakė. Nenorėjo kalbėti.

Liudytoja L. Š. parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena apie 5 metus. Bendras gyvenimas sekasi gerai. Turinti tris vaikus, vaikai kartu su ja negyvena. 2016 m. S. buvo grįžusi į Lietuvą. Nuo 15 metų S. gyvena Amerikoje kartu su tėvu. Nelabai Lietuvoje sekėsi mokslai ir ji neprieštaravo, kad tėvas išsivežtų ją į Ameriką. Amerikoje S. buvo viskuo aprūpinta, ir mašina, ir teisėmis. Kaip ji pati sakė, Amerikoje lengviau mokytis. Nors tėvas dirba, savaitėmis nebūna namuose, bet Amerikoje gyvena močiutė. Per „Skype” bendraudavo su dukra. Grįžti į Lietuvą nenorėjo, sakė, kad dirba picerijoje. Nežino kas įvyko 2016 m. vasarą. Jai paskambino tėvas ir pasakė apie tai. Sveiku protu nesuvokia, sau net tokios minties neprileidžia. Žinant S., tai ji meluoja, norėdama sugrąžinti ją pas tėvą. Tėvas skambino jos kitai dukrai sakydamas, kad gali motina atvažiuoti į Ameriką, ir darbą suras, ir kambarį. S. visada norėjo, kad jie būtų kartu su tėvu. Buvo toks laikotarpis, kad gyvendami su R. kartu gyveno S.. S. jai sakydavo, kad padarys viską, kad juos išskirtų. S. buvo jų pagrandukas, lepūnėlė, jai matant vengdavo pykčių su vyru. Dar prieš kaltinamąjį turėjusi vyriškį, tai S. darė viską, kad tik su juos išskirtų. Buvo iš namų pabėgusi, visą naktį ieškojo. Buvo pas psichologą, kuris sakė, kad S. šokas. 13 metų jai tada buvo. Ją rado sėdinčią naktį Kačerginėje prie Nemuno. Žino, kad gyvendama Amerikoje ranką buvo susipjausčiusi. Sakė kvailumas užėjo. 2016 m. vasarą nieko nepastebėjo, kad S. ir R. bendravime kas būtų pasikeitę. Kai jos paklausė kas čia įvyko, pasakė, kad „per daug košės čia užvirė, kad tėvas viską padarė”. Kalbėjo su S. ir ji pasakė, kad 2016 m. vasarą ją išprievartavo. Klausė kodėl iš karto jai nesakė, pasakė, kad nenorėjo jos skaudinti. Papasakojo, kad pas juos namuose maudėsi, kad išėjo iš vonios su rankšluosčiu ir jis ją išprievartavo. Bet nebūdavo tokių atvejų, kad S. pas juos važiuotų maudytis. Pas ją namuose yra visos gyvenimo sąlygos. Normaliai S. elgdavosi su R.. Kur prašydavo, jis ją nuveždavo. Jeigu ją kas išprievartautų, tai ji į tą žmogų žiūrėti negalėtų, o čia kaip niekur nieko, jie bendravo. Iš pradžių nesuprato kur ją išprievartavo ir kas. Sakė S. grįžti į Lietuvą ir pasikalbės. Žinant, kad S. yra melagė, tai ja netiki. Tik po savaitės sužinojo, kad ją išprievartavo R. B.. Dabar nepamena ar ji pati pasakė, ar tėvas. Jai buvo šokas. Įsiutusi grįžo namo ir viską pasakė R.. Tas nesuprato iš vis apie ką čia kalba. R. B. jai prisiekė, kad čia nesąmonė. 2017 m. pasitiko S. oro uoste, gražiai bendravo. Po to prasidėjo tardymai, S. jai sakė, kad kažką darytų, nes jai atsibodo. Ją prigrasino, kad už melagingus parodymus pasodins į kalėjimą, naktimis nemiegodavo. Darė viską, važiavo pas vaikų teisių atstovus, prašydama nedaryti spaudimo vaikui. Tyrimo metu jai nebuvo uždrausta bendrauti su S.. Kaip atstovė, S. buvo paskirta sesuo A. Toliau į psichologines konsultacijas S. nevykdavo, sakydama, kad jai to nereikia.

Liudytoja A. Z., apklausta nuotoliniu būdu „Skype” programa parodė, kad S. yra jos sesuo. 2016 m. ji buvo atvykusi į Lietuvą . Apie patį įvykį sužinojo tik po metų. Jai asmeniškai S. nieko nesakė. Apie įvykį S. pasipasakojo savo tėčiui. Pati S. jai nelabai ką pasakojo, jai papasakojo mama. Paklausus S. kodėl iš karto nepasisakė, ji pasakė, kad nenorėjo sakyti, bet ją kankino jausmas, todėl dabar pasisakė. Jausmas ją kankina tas, kad jai baisu, negali su berniukais bendrauti, vis prisimena kas buvo. Jai žinoma, kad S. draugavo su J., žinoma, kad turėjo su juo lytinius santykius. S. yra nekantri, viską pasisako iš karto. Įdomiausia tai, kad nepasisakė apie šį įvykį. S. nei mažiausios paslapties negali išlaikyti. S. jai pasakė, kad nenorėjo skaudinti mamos tą vasarą. Bet mananti, kad tai netiesa. Apklausiant S. su psichologe, ji dalyvavo ir S. pasakė, kad nenorėjo skaudinti mamos. Nuo vaikystės S. buvo sunkus vaikas, ji yra keista, labai moka žmones įskaudinti, sako ką galvoja, be jokios užuojautos. Dažnai su ja negyveno, bet gyvendama su S. tekdavo ne kartą nuo jos paverkti. Išsituokus tėvams, S. elgesys labai pasikeitė, atsirado pavydas. Negražiai kalbėjo apie tėvo žmoną, apie kaltinamąjį. Gal ji pavydėjo, kad tėvai turi antras puses, o ne kartu gyvena. Visada prikišdavo mamai, kad R. daugiau dėmesio rodo, negu jai. Visą vasarą buvo gerai, o grįžus į Ameriką, viskas paaiškėjo. Mananti, kad S. tėvas daro kažkokią įtaką, nuspręsdamas kreiptis į teismą. Jis norėjo, kad mama atvažiuotų į Ameriką, siūlė atvažiuoti sakydamas, kad Amerikoje yra namas kur gyventi. S. dabar nei su ja, nei su mama nebendrauja. Sako, kad jos yra beširdės. Ir S. tėvas rašė, kad nenori su jomis bendrauti. Kurį laiką gyveno abi su S. pas mamą Kačerginėje. R. ten būdavo, bet negyvendavo. Jokio keisto elgesio iš R. jos atžvilgiu nebuvo. R. tiesus, mėgstantis pajuokauti, labai ramus, neišsišokantis, draugiškas, dažnai padedantis. Sunku jai vertinti šią situaciją, 90 procentų netiki, kad taip galėjo įvykti su S.. Pažįstant R. ir S., vertina, kad čia yra nesąmonė ir netiesa. Tik vasaromis bendraudavo su S., o šiaip susisiekdavo per „Skype” . Pasakodavo jai S., kad važinėja po Ameriką, rūko žolę, prifantazuodavo fantazijų, kad su banditais susidėjo, kad narkotikus vartoja. Sakė apie tai ir mamai, ir S. tėvui. Savaitėmis S. būna viena namuose, tėvas išvažiuoja į reisus, jai nėra kas veikti, tai prisigalvoja visko. Kiek jai sakė S., tai ji kelias dienas nėjo į mokyklą, jai iš mokyklos pranešė, kad pasakys tėvui, tai jos manymu čia yra toks S. pasipasakojimas apie įvykį Lietuvoje. Kiek žinoma, tai S. A. mokslai sekėsi gerai, geriau nei Lietuvoje. Ir S. jai sakiusi, kad Amerikoje lengviau mokytis.

Liudytojas N. Š., apklaustas nuotoliniu būdu per „Sklype” programą parodė, kad S. yra jo dukra. Jau ketveri metai su ja gyvena Amerikoje. Dukra į Lietuvą grįždavo kiekvieną vasarą. Asmeniškai jam dukra nieko nepasakojo apie įvykį Lietuvoje. Po tos vasaros S. pasidarė uždara, daugiau laiko praleisdavo namuose, mažiau su draugais. Mokslai gerai sekėsi, kartais praleisdavo pamokas dėl ligos. Pasakojo jam dukra, kad Lietuvje turėjo draugą. Apie intymius dalykus nekalbėjo. Jam būnant išvykus, paskambino iš mokyklos ir pranešė, kad S. rado kamputyje susikrimtusią, susinervinusią, pradėjo klausinėti kas nutiko, tada ji pasakė, kad jai būnant Lietuvoje ją išprievartavo. Nuvažiavo į mokyklą, S.sėdėjo kabinete, buvo policijos atstovė ir S. pasakė, kad tai padarė mamos draugas. Nuvažiavo į policiją, ten S. nurodė vardą, pavardę, kada, kaip ir kur tai įvyko. Datos tikslios ji neprisiminė, sakė tik tiek, kad norėjo viską pamiršti. Su dukra kalbėjo, ji sakė, kad parėjo iš darbo, nes dirbo pas mamą kioske, į mamos namus nuėjo išsimaudyti vonioje, kaip suprato prie motinos miegamojo duše, R. buvo tuomet namuose. Jai išsimaudžius, jis ją išprievartavo. Jam dukra pasakojo, kad bandė viską pamiršti, niekam nepasakojo. Kai paskambino S. mamai, ji jau viską žinojo, bet kai jam sakė apie tai, jai nebuvo žinoma. Daugiau su L. apie tai nekalbėjo, nes ji stoja „piestu”, kad taip negalėjo būti. Po viso šito gavo nukreipimus į ligoninę, pasidaryti tyrimus. Kitą dieną nuvažiavo pas gydytoją, apžiūrėjo, nieko blogo nerado, nurodė kreiptis į psichologę. S. lankėsi pas psichologą Amerikoje. Tikrai niekados nekvietė L. atvažiuoti į Ameriką ir net nenorėtų. Su A. minimaliai bendravo, su ja nesusirašinėjo. L. minėjo jam, kad matė supjaustytas S. rankas. Pats to nematė arba S. nuo jo slėpė. Kai S. grįžo iš Lietuvos, apžiūrėjo jos rankas, jokių randų nematė, į gydytojus nesikreipė. Kai jam mokykloje viską pasakojo, jam abejonių nekilo. Neturi preteksto netikėti savo dukra. Pirma mintis buvo skambinti motinai ir klausti kas čia vyksta. Labai daug abejonių, nes tai yra nenormalu.

Ekspertė psichiatrė Ramunė Drazdauskienė parodė, kad atliko kompleksinę teismo pschiatrinę ekspertizę ir patvirtina savo duotą išvadą, teigė, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusi būtų sirgusi psichiniu sutrikimu, jai nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai. Nėra jokių medicinių įrašų užfiksuota, kad ji lankėsi pas psichologus. Tyrimo metu konstatavo, kad rado streso sutrikimą ir jis yra ilgalaikis. Iki ekspertizės atlikimo buvo praėję metai, mergaitė ilgai nesisakė, viską kaupė savyje. Apklausiant matėsi vegetacinė odos reakcija, to nesuvaidinsi. Kūnas parodė potrauminio streso būseną. Nukentėjusi jautė didžiulį apgailestavimą, kad niekas ja netiki. Konstatuojamas potrauminis stresas yra susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu. Nukentėjusios žodžiais tariant, nagrinėjamas įvykis netikėtas jos gyvenime, ji nežinojo kaip reaguoti, ką daryti, jai įvyko kaip ir motyvų kova, kadangi jos mama su kaltinamuoju pradėjo gerai sutarti. Tai yra blaškymasis tarp artimųjų ir tarp įvykio. Ne vien nepilnametės iš karto nepasisako, būna, kad ir suaugusios moterys iš karto nepasisako. S. išsisakė dėl to, kad artėjo grįžimas į Lietuvą ir susitikimas su artimaisiais, ir su kaltinamuoju. Ji sakė, kad pradėjo darytis labai jautri. Buvo potrauminio streso simptomai. 1, 1,5 val. bendravo su nukentėjusia. Tiria bylos medžiagą, medicinius dokumentus ir bendrauja su žmogumi. Nekilo abejonių, kad ji pasakoja savo patirtį, nes kalbant verkė, nervinosi, raudonavo. Anksčiau buvę kažkokie savęs žalojimai, neigiami šeimos įvykiai, tačiau potrauminis stresas išsivysto ir be jų. Kalbant apie šeimos dalykus, ji nesijaudino ir neverkė. Jaudinosi kalbant apie įvykį. Visa kita tik fonas, atėjęs iš anksčiau. Jeigu žmogus pasakotų apie nebūtą dalyką, tada pasakojimas būtų mechaniškas, kaip išmoktas. Nukentėjusi pasakojo kaip ji jautėsi „aš buvau pasimetusi ir žiūrėjau į vieną tašką, nesupratau kas čia vyksta, jaučiau kaip tas vyko”, sakė ji. Tą jausmą iš savęs pasakyti neišsigalvosi, nes buvo pasakyta su atitinkama emocija.

Ekspertė psichologė Agnė Šiaulytė parodė, kad tvirtina savo išvadą, atliko psichologinį tyrimą, atsakė į pateiktus klausimus. Nustatė, kad S. galėjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mąstymo, atminties sutrikimo. Duodama parodymus nukentėjusi buvo nuosekli, pakankamai detaliai viską atgamino, stengėsi atsakyti į visus klausimus. Po apklausos įvyksta analizė. Nukentėjusi labai išgyveno, labai bijojo, jautė šeimos nepalaikymą, jai buvo sunku dalyvauti tame. Jos gyvenimo analizė rodo, kad nukentėjusi yra labai vienišas žmogus, neturėjo jokios paramos ir vienintelis asmuo, į kurį ji gali atsiremti, yra jos tėvas. Mamos ji neidentifikuoja kaip artimo asmens, pažymi savo vyresnę seserį. Jos žodžiais, sesuo atstojo jai mamą, mama pasinėrusi į restorano veiklą, bet atėjo toks momentas kad ja sesuo netiki. Labai pergyvena ir bandė savarankiškai viską tvarkytis. Nesugebėjo sukontroliuoti savo emocijų mokykloje, priėjo prie jos socialinė darbuotoja ir tada viską išpasakojo. Yra nusivylusi ir labai abejojanti, kad čia yra viskas gerai, reikia važinėti, abejoja bylos baigtimi. Viskas išaiškėjo po metų ir ji tai vertina labai kritiškai, kad po metų gali nieko neįrodyti. Vertinant S.asmenybę gali pasakyti, kad ji niekuo netiki, neturi paramos iš mamos pusės, neturi pasitikėjimo savimi. Jos patėvis tuo metu ir dabar gyvena su jos mama, ji blaškėsi, darė viską, bet galiausiai išsipasakojo. Pats įvykis sudėtingas ir jai pačiai nepakeliamas, mokykloje jos emocijos „sprogo”. Tėvas ją labai palaiko, tinkamai buvo sureguota mokykloje į nukentėjusios psichologinę būseną. Liudytojai atskleidžia bazines problemas šeimoje, nėra artimo ryšio tarp mamos, dar vylėsi seserimi, bet ir ši ja nepasitikėjo. Apie pirmus romantinius santykius seseriai pasipasakojo, o, kad dalintis rūpesčiais, toje šeimoje panašu, kad nepriimtina. Nukentėjusi buvo labai pasimetusi, santykiai mamos su patėviu pagerėjo, nukentėjusi liko viena su savo mintimis ir jausmais. Kaip psichologė matė, kad nukentėjusiai buvo kritinis periodas. Akivaizdžiai nukentėjusiai reikėjo psichologo pagalbos, jos niekas neguodė ir ji stipriai išgyveno tėvų skyrybas. Nukentėjusios elgesys konkrečioje situacijoje. Vien tik tai, kad ji išsimaudžiusi išeina su rankšluosčiu, ji nieko nesitiki. Jeigu žmogus suvoktų lytinius santykius, mano, kad nukentėjusi taip nebūtų pasielgusi. Ji ėjo pasitikėdama, net neturėdama jokių minčių apie pavojų. Kai kaltinamasis pradeda jos klausti apie intymų jos gyvenimą, ji kaip ir nustemba ir jai nekyla net minčių apie galimą prognozę. Ji elgėsi naiviai ir paaugliškai. Apklausos metu analizuodami ką kalba nukentėjusi, tokių minčių, kad ji būtų kažkam pikta linkėjusi nebuvo. Nukentėjusi sudarė paslaugios mergaitės įspūdį, atvykusi demonstravo geranoriškumą. Nukentėjusiai trūksta suaugusių paramos. Ji papasakojo apie pirmus lytinius santykius, bet tai buvo kaip sudedamoji romantinių santykių dalis. Po šio įvykio lytiniai santykiai nukentėjusiai kėlė baimę ir graudulį. Psichologinis nukentėjusios portretas rodo, kad pažeista yra jos asmenybė. Kaip asmenybė yra pakankamai silpna, neturėjo pagrindo augti tvirta asmenybe, matėsi esanti palikta. Įtampa šeimoje, psichologinis sunkumas, galėjo nesuvokti kodėl žalojasi. Kad negalvotų apie situaciją, nukentėjusi pasinėrė į veiklas, dirbo. Bet atmintis daro savo, ji tarsi verda savo jausmuose. Po visų įvykių jai buvo kilusios tokios mintys, kad sunku gyventi. Kūno kalba yra vienas iš objektyvių priežasčių, kiekvienas žmogus savo emocijas transliuoja kūno kalba. Nukentėjusios kūno kalba keisdavosi kai pradėdavo kalbėti apie bylos aplinkybes. Pradėdavo drebėti balsas, jaudulys atsirasdavo, balsas užsikerta, emocinis bangavimas kartu su kūno kalba patvirtina emocijas.

Liudytoja V. S. parodė, kad S. pažįsta kaip draugę iš senesnių laikų. R. B. pažįsta, matė jį pas S. mamą bare (duomenys neskelbtini) Prieš dvejus metus su S. bendravo kaip draugės. Taip, ji papasakojo jai, kad ją išprievartavo R.. Sakė, kad maudėsi pas R. B. namuose, išėjo iš dušo su rankšluosčiu ir, kiek pamena, kaltinamasis ją išprievartavo. Tai sakydama S. buvo labiau pasimetusi. Pasakė, kad ji pirma, kuriai pasakė. Minėjo, kad daugiau apie tai niekam nesakė. Nežino, kodėl S. nenorėjo niekam sakyti. Sakė jai, kad netylėtų, kažkam pasakytų, būtų lengviau. Pamena, sėdėjo miškelyje, kalbėjo. Ir kaip paslaptį S. jai pasakė tai. Ji buvo pasimetusi, nesava. Tikėjo ja ir negalvojo, kad S. gali meluoti, nes ji visai kitokia, nei visada buvo. Nesupranta, kodėl jai S. pasakoja, kodėl mamai nesakė, gal su mama nesutarė. Kai S. išvyko į Ameriką, jų bendravimas nutrūko. Kai S. jai pasakojo, kad ją išprievartavo , buvo jos gaila. Suprato, kad tai buvo prieš jos valią, tikėjo ja, nes viskas buvo įtikinama, S. buvo pasikeitusi. Visada būdavo linksma, o tuomet buvo pasimetusi, liūdnesnė. Kėlė įtarimą kodėl S. tokia liūdna. Tuomet jos buvo dviese ir S. pasipasakojo. O šiaip jie būdavo keturiese, eidavo į barą. Susipažino 2015 m. per Justą, jie visi buvo draugai. Praėjus dviems savaitėms po pokalbio su Samanta, apie šį įvykį papasakojo savo draugui D..