Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-515-288/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
1-515-288/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24299-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
R. B.
Ieškovas
S. Š.
Advokatai
Ruslanas Mazurovas, Neringa Milašienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-515-288/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24299-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.5.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.5;1.1.10.5; 1.1.9.7;2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.7;2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurov,

nukentėjusiai-civ. ieškovei S. Š. (dalyvaujant konferenciniu būdu per „Skype“ programą), jos atstovei advokatei Neringai Milašienei,

teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei Ramunei Drazdauskienei,psichologei ekspertei Agnei Šiaulytei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nustatytas 2 grupės neįgalumas, 40 procentų darbingas, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2016 metais, laikotarpiu nuo liepos mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudodamas fizinį smurtą, priėjęs iš nugaros prie nepilnametės S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebė ją rankomis, nutraukė nukentėjusios kūną dengiantį rankšluostį, jėga parvertė S. Š. ant lovos, laikė jos iškeltas rankas, taip atimdamas galimybę priešintis, po to užgulė nepilnametę nukentėjusią ir prieš jos valią įvedė savo varpą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusia prieš jos valią, tuo pačiu tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatą, kadangi S. Š. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su prievartiniu lytiniu santykiavimu, tokiu būdu išžagino nepilnametę S. Š..

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi yra jo sugyventinės L. Š. dukra. Kartu gyvena jau penkerius metus, bet pažįstami 15 metų. S. su jais niekados negyveno, gyveno atskirai. Šiuo metu S. gyvena Amerikoje. 2016 m. S. gyveno pas savo seserį Kačerginėje, o jis su sugyventine gyveno Kaune. Lampėdžiuose turėjo savo kioską. Tą vasarą jis važiavo į namus vandens, S. pasiprašė išsimaudyti. Davė jai nuo buto raktus, o pats nuėjo į garažą. Kuri buvo diena neprisimena, laikas buvo apie pietus, viskas užtruko apie pusvalandį, į butą užėjęs nebuvo. Po to S. vežė į Kačerginę, jos motina tuo metu dirbo Kačerginės bare. Atvežė ir paleido. Nežino nei kur ji buvo, nei su kuo. Po to jie dažnai susitikdavo, matydavosi. Po metų laiko sužinojo kuo kaltinamas. Sužinojo, kad gyvendama Amerikoje, S. dažnai pasilikdavo viena, tėvas dirbdavo, jo savaitėmis nebūdavo namuose, S. galėjo viską išsigalvoti. Lietuvoje leisdama laiką, S. vartodavo alkoholį, matydavo ją Lampėdžių bare alų geriant. Draugavo su virėjos sūnumi. Į jo klausimą ar turi draugą, S. pasipasakojo, kad su draugu J. turėjusi lytinius santykius. Atvykusi į Lietuvą S. gyvendavo pas savo seserį A.. Kai jai ko reikėdavo, tai gera būdavo, o taip tai atsikalbinėdavo. Duodavo pastabas kai prieš mamą atsikalbinėdavo, bet susipykęs su S. nebuvo. Nežino kodėl S. jį apkaltino. Gal tėvas kažką prišnekėjo. L. dažnai susiskambindavo su S. tėvu. S. neklausydavo ir savo 10 metų vyresnės sesers, prisibijodavo tik brolio. Jam būnant Vokietijoje sužinojo kuo yra kaltinamas. Jam pranešė jo sugyventinė L.. Buvo policija atvykusi į jo namus Kaune. Jie trise niekada negyveno. Su L. gyvena jo bute. L. nenorėtų gyventi su buvusiu savo vyru, S. tėvu. Jie yra apie tai kalbėję. Nemano, kad L. norėtų gyventi Amerikoje, nes Lietuvoje turi savo verslą, o buvęs vyras susirado kitą moterį ir dėl to jie išsiskyrė. Į Ameriką jis išvažiavo su nauja žmona. S. yra bendras jų vaikas, kiti L. vaikai nuo jos pirmo vyro. Pati S. jam nėra sakiusi, kad norėtų, jog tėvai gyventų kartu. Teigia, kad yra visiškai nekaltas, prašo atsižvelgti į sveikatos būklę, kad kaltinimas jam yra visiškai nepagrįstas.

Nukentėjusi S. Š. apklausta nuotoliniu būdu per „Skype” programą parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra jos motinos sugyventinis. 2016 m. atostogavo Lietuvoje. Buvo su sese Lampėdžiuose ir jis atvežė prekes. Paprašė kaltinamojo nuvažiuoti pas jį išsimaudyti. Jis sutiko ir nuvežė ją į savo namus. Ji nuėjo į dušą, išsimaudė ir apsijuosė rakšluoščiu, ėjo per kambarį pasitepti veidą kremu. Kaltinamasis tuo metu darėsi kavos ir jos paklausė ar ji nori kavos. Pradėjo klausinėti kaip jai sekasi su vaikinais, pradėjo klausinėti ar ji mylisi su vaikinais, kokios pozos jai patinka, į tai ji atsakė, kad nesakys. Tuo metu ji ieškojo mamos spintoje marškinėlių. Pamena, kad kaltinamasis priėjo prie lango ir jį uždarė, užleido žaliuzes, užrakino duris, priėjo jai iš už nugaros ir pradėjo ją liesti. Ji sakė jam ne. Bandė jį atstumti, bet kaltinamasis už ją daug aukštesnis ir stipresnis. Jis pradėjo ją stipriai imti, parsigriovė ant lovos, praskėtė jos kojas savo kojomis, rankas laikė į viršų suėmęs ir žagino. Įvedė savo lytinį organą jai į makštį kelis kartus ir ištraukė. Tada atsiprašė, kad taip greitai baigė ir pasakė, kad jeigu būtų nesipriešinus, būtų ilgiau viskas buvę. Po viso to jis ją paleido, ji dar kartą išsimaudė po dušu ir pasakė jam, kad vežtų atgal į Lampėdžius pas sesę. Prisiminė mamos žodžius, kad esant tokiai situacijai ji sugebės atstumti, bet taip nebūna. Kad niekam apie tai nepasisakė yra jos didžiausia klaida gyvenime. Apie šį įvykį papasakojo vienam žmogui, bet nenori sakyti kam. Jai kaip draugei pasakė, o ji pradėjo visiems pasakoti. Save gindama sakė, kad tai netiesa. Savaitę prieš išvažiuojat į Ameriką, draugei pasakė apie tai. Ja niekas nepatikėjo, nors tada draugei sakė teisybę. Nenori velti į šią istoriją kitų žmonių. Sesei apie tai nepasakojo, galvojo, kad gal užsimirš, bet neužsimiršo. Tą vasarą kai viskas jau išaiškėjo, su mama ir nebendravo, tik pas tyrėjus važiavo. Sakė, kad gyvena pas tetą, o žmonės aplinkiniai mato juos kartu. Po įvykio niekur nesikreipė, jai buvo 16 metų. R. B. mamai padėdavo, labai ją mylėjo ir jai tiesiog atrodė, kad geriau nieko nesakyti. Jos tėvas Amerikoje turi kitą moterį ir, kad jis norėjo jos mamą atsivežti, yra netiesa. Tikrai nenorėjo savo tėvų sutaikyti. Jeigu jai mokykloje nebūtų užėjęs panikos priepuolis, tai galbūt į policiją ji ir nebūtų kreipusis, nes metus laiko niekam apie tai nesakė. Po viso šito su mama nebendrauja ir nebenori bendrauti, su sese taip pat nebendrauja, nes ji palaiko mamą. Yra žalojusi save 2016 m. pavasarį. To priežastis yra skyrybos su berniuku, jauna buvo. Nelankė keletą dienų mokyklos. Priežasčių nebuvo dėl ko nelankyti. Pradėjo dėl visko nerimauti. Kai 2016 m. grįžo į Ameriką, visada jaudindavosi, eidama miegoti matydavo tą vaizdą ir pradėjo nerimauti, kad jai reikės grįžti į Lietuvą. Nežinojo kaip jai reikės bendrauti ir ką sakyti R. B.. Amerikoje jai sekasi gerai gyventi. Lytinių santykių Amerikoje neturėjo Kaltinamojo ji neapkalba, nes neturi dėl ko taip daryti. Mamai visada svarbiausia pinigai ir darbas, nei vaikai. Dėl R. B. nubaudimo tai kaip jos advokatė pasakys, nes jai svarbu, kad žmogus liktų nubaustas, o ne taip paleisti, kad eitų per kitas mergaites. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jų santykiai geri. Jis yra buvęs jos motinos sugyventinis. 10 metų kartu gyveno. R. B. yra labai geras žmogus. Ji dirbo pas L. bare ir matė, kad kaltinamasis draugauja su L.. Nepergyvena, kad su jos mama jie išsiskyrė. S. pažinojo. Nieko nepastebėjo, kad ji kažkaip kitaip elgtųsi. Žino koks įvykis įvyko, bet gali pasakyti savo nuomonę, kad tai absurdas. 10 metų kartu gyveno šeimoje su R. B., žino koks jis yra, ir tikrai negalėtų taip padaryti. Prie jos pačios niekados kaltinamasis nepriekabiavo. Su S. nedažnai bendraudavo, ji jaunesnė. Žino, kad S. turėjo vaikiną, kiek rimti jų santykiai, nežino. Sakydavo jai S., kad jai nepatinka R.. Nepatinka, kad jos mama su juo būna. Bet S. visada tokia, kad visą laiką jai kažkas nepatinka. Meluoti, fantazuoti nuo mažens mėgo.Tokių kalbų, kad S. tėvai norėtų kartu gyventi, ji negirdėjusi. Girdėjusi, kad grįžusi į Lietuvą S. bendravusi su įvariomis kompanijomis. Nelabai S. jai pasakojusi apie savo draugus, nebuvo gera jos draugė ir jai tai nerūpėjo. Nepamena kurią vasarą, S. yra jai minėjusi kažką apie išžaginimą, bet į smulkmenas nesigilino. Netikėjo tuo ir dabar netiki. Atrodė, kad tai sakydama S. meluoja, nes sukėlė tokias emocijas bandydama įtikinti, galbūt norėdama, kad jai parodytų gailestį, dėmesį, galėjimą pasipasakoti, bet buvo neįdomu ir ji nieko neklausinėjo, pasakydama S., kad ji nusišneka.

Liudytojas J. M. parodė, kad R. pažįsta kaip draugą, su S. buvo pora, draugavo. Su ja susipažino kai pradėjo dirbti pas jos mamą bare. Ten jo mama dirbo virėja. Artimiau pradėjo bendrauti 2015-2016 m. Jam tada buvo 16 metų ir jie turėjo lytinius santykius su S.. Dabar jie nebendrauja. Vasaros gale S. išvyko į Ameriką. Kartais susirašinėja su ja žinutėmis. Šiuo metu jie susipykę, tiesiog nesutapo nuomonės, pažiūros. Pasikeitusios S. elgesio nepastebėjo ir mokslai jai gerai sekėsi. Matė bendraujant S. su R., bet negirdėjo, kad jie pyktųsi. Iš S. blogų atsiliepimų apie R. negirdėjęs. S. gyveno pas savo seserį. Kartais sesuo jos neišleisdavo. Neatrodė, kad S. kentėtų nuo per didelės tėvų priežiūros. Negirdėjo, kad S. norėtų, kad jos tėvai vėl kartu gyventų. Po pareigūnų apklausos klausė S. dėl visų šių įvykių, ji jam neatsakė. Ji tuo metu buvo išvažiavusi, atrašė, kad čia nieko tokio, nekreipk dėmesio. 2016 m. su S. bendravo kiekvieną dieną ir negali išskirti nei vienos dienos, kad kažkas būtų ne taip. Susitikę bendraudavo, kalbėdavo apie viską.

Liudytoja U. A. parodė, kad su S. jos klasiokės, draugauja nuo vaikystės. Po to kai išvyko į Ameriką jų draugystė nutrūko. Kiek jai žinoma tai S. A. patiko. Mananti, kad ji mamos pasiilgsta. Apie tėvų skyrybas nelabai kalbėjo. Mamos atžvilgiu nusiskundimų iš S. negirdėjusi. R. šiek tiek pažinojo, matydavo juos kartu, bet nežino apie jų bendravimą. Nelabai bendravo, o dabar visai nebendrauja. Praeitą vasarą S. buvo užsiminusi apie išžaginimą ir ji paklausė kas taip padarė, bet S. nieko nesakė. Nepatikėjo, kad S. galėjo išprievartauti, suabejojo tuo. S. emocija buvo tokia keista. Mananti, kad emocijos tokiu atveju turi būti aštresnės. Liūdėjo tuo metu S. kai tai pasakė. Nelabai ją įtikino S. pasakymas, suabejojo ja, todėl S. daugiau jai nieko nepasakė, nei kas, nei kaip. Pasakė, kad nesakys. S. ilgą laiką buvo Amerikoje, ji jos pasakymu suabejojo, nes nebuvo jokių detalių. Kai S. grįždavo iš Amerikos jos susitikdavo. Tada jos susitiko, vaikščiojo po Kačerginę ir S. iš niekur nieko pasakė jai apie išžaginimą Lietuvoje, bet kas tai padarė nesakė. Nenorėjo kalbėti.

Liudytoja L. Š. parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena apie 5 metus. Bendras gyvenimas sekasi gerai. Turinti tris vaikus, vaikai kartu su ja negyvena. 2016 m. S. buvo grįžusi į Lietuvą. Nuo 15 metų S. gyvena Amerikoje kartu su tėvu. Nelabai Lietuvoje sekėsi mokslai ir ji neprieštaravo, kad tėvas išsivežtų ją į Ameriką. Amerikoje S. buvo viskuo aprūpinta, ir mašina, ir teisėmis. Kaip ji pati sakė, Amerikoje lengviau mokytis. Nors tėvas dirba, savaitėmis nebūna namuose, bet Amerikoje gyvena močiutė. Per „Skype” bendraudavo su dukra. Grįžti į Lietuvą nenorėjo, sakė, kad dirba picerijoje. Nežino kas įvyko 2016 m. vasarą. Jai paskambino tėvas ir pasakė apie tai. Sveiku protu nesuvokia, sau net tokios minties neprileidžia. Žinant S., tai ji meluoja, norėdama sugrąžinti ją pas tėvą. Tėvas skambino jos kitai dukrai sakydamas, kad gali motina atvažiuoti į Ameriką, ir darbą suras, ir kambarį. S. visada norėjo, kad jie būtų kartu su tėvu. Buvo toks laikotarpis, kad gyvendami su R. kartu gyveno S.. S. jai sakydavo, kad padarys viską, kad juos išskirtų. S. buvo jų pagrandukas, lepūnėlė, jai matant vengdavo pykčių su vyru. Dar prieš kaltinamąjį turėjusi vyriškį, tai S. darė viską, kad tik su juos išskirtų. Buvo iš namų pabėgusi, visą naktį ieškojo. Buvo pas psichologą, kuris sakė, kad S. šokas. 13 metų jai tada buvo. Ją rado sėdinčią naktį Kačerginėje prie Nemuno. Žino, kad gyvendama Amerikoje ranką buvo susipjausčiusi. Sakė kvailumas užėjo. 2016 m. vasarą nieko nepastebėjo, kad S. ir R. bendravime kas būtų pasikeitę. Kai jos paklausė kas čia įvyko, pasakė, kad „per daug košės čia užvirė, kad tėvas viską padarė”. Kalbėjo su S. ir ji pasakė, kad 2016 m. vasarą ją išprievartavo. Klausė kodėl iš karto jai nesakė, pasakė, kad nenorėjo jos skaudinti. Papasakojo, kad pas juos namuose maudėsi, kad išėjo iš vonios su rankšluosčiu ir jis ją išprievartavo. Bet nebūdavo tokių atvejų, kad S. pas juos važiuotų maudytis. Pas ją namuose yra visos gyvenimo sąlygos. Normaliai S. elgdavosi su R.. Kur prašydavo, jis ją nuveždavo. Jeigu ją kas išprievartautų, tai ji į tą žmogų žiūrėti negalėtų, o čia kaip niekur nieko, jie bendravo. Iš pradžių nesuprato kur ją išprievartavo ir kas. Sakė S. grįžti į Lietuvą ir pasikalbės. Žinant, kad S. yra melagė, tai ja netiki. Tik po savaitės sužinojo, kad ją išprievartavo R. B.. Dabar nepamena ar ji pati pasakė, ar tėvas. Jai buvo šokas. Įsiutusi grįžo namo ir viską pasakė R.. Tas nesuprato iš vis apie ką čia kalba. R. B. jai prisiekė, kad čia nesąmonė. 2017 m. pasitiko S. oro uoste, gražiai bendravo. Po to prasidėjo tardymai, S. jai sakė, kad kažką darytų, nes jai atsibodo. Ją prigrasino, kad už melagingus parodymus pasodins į kalėjimą, naktimis nemiegodavo. Darė viską, važiavo pas vaikų teisių atstovus, prašydama nedaryti spaudimo vaikui. Tyrimo metu jai nebuvo uždrausta bendrauti su S.. Kaip atstovė, S. buvo paskirta sesuo A. Toliau į psichologines konsultacijas S. nevykdavo, sakydama, kad jai to nereikia.

Liudytoja A. Z., apklausta nuotoliniu būdu „Skype” programa parodė, kad S. yra jos sesuo. 2016 m. ji buvo atvykusi į Lietuvą . Apie patį įvykį sužinojo tik po metų. Jai asmeniškai S. nieko nesakė. Apie įvykį S. pasipasakojo savo tėčiui. Pati S. jai nelabai ką pasakojo, jai papasakojo mama. Paklausus S. kodėl iš karto nepasisakė, ji pasakė, kad nenorėjo sakyti, bet ją kankino jausmas, todėl dabar pasisakė. Jausmas ją kankina tas, kad jai baisu, negali su berniukais bendrauti, vis prisimena kas buvo. Jai žinoma, kad S. draugavo su J., žinoma, kad turėjo su juo lytinius santykius. S. yra nekantri, viską pasisako iš karto. Įdomiausia tai, kad nepasisakė apie šį įvykį. S. nei mažiausios paslapties negali išlaikyti. S. jai pasakė, kad nenorėjo skaudinti mamos tą vasarą. Bet mananti, kad tai netiesa. Apklausiant S. su psichologe, ji dalyvavo ir S. pasakė, kad nenorėjo skaudinti mamos. Nuo vaikystės S. buvo sunkus vaikas, ji yra keista, labai moka žmones įskaudinti, sako ką galvoja, be jokios užuojautos. Dažnai su ja negyveno, bet gyvendama su S. tekdavo ne kartą nuo jos paverkti. Išsituokus tėvams, S. elgesys labai pasikeitė, atsirado pavydas. Negražiai kalbėjo apie tėvo žmoną, apie kaltinamąjį. Gal ji pavydėjo, kad tėvai turi antras puses, o ne kartu gyvena. Visada prikišdavo mamai, kad R. daugiau dėmesio rodo, negu jai. Visą vasarą buvo gerai, o grįžus į Ameriką, viskas paaiškėjo. Mananti, kad S. tėvas daro kažkokią įtaką, nuspręsdamas kreiptis į teismą. Jis norėjo, kad mama atvažiuotų į Ameriką, siūlė atvažiuoti sakydamas, kad Amerikoje yra namas kur gyventi. S. dabar nei su ja, nei su mama nebendrauja. Sako, kad jos yra beširdės. Ir S. tėvas rašė, kad nenori su jomis bendrauti. Kurį laiką gyveno abi su S. pas mamą Kačerginėje. R. ten būdavo, bet negyvendavo. Jokio keisto elgesio iš R. jos atžvilgiu nebuvo. R. tiesus, mėgstantis pajuokauti, labai ramus, neišsišokantis, draugiškas, dažnai padedantis. Sunku jai vertinti šią situaciją, 90 procentų netiki, kad taip galėjo įvykti su S.. Pažįstant R. ir S., vertina, kad čia yra nesąmonė ir netiesa. Tik vasaromis bendraudavo su S., o šiaip susisiekdavo per „Skype” . Pasakodavo jai S., kad važinėja po Ameriką, rūko žolę, prifantazuodavo fantazijų, kad su banditais susidėjo, kad narkotikus vartoja. Sakė apie tai ir mamai, ir S. tėvui. Savaitėmis S. būna viena namuose, tėvas išvažiuoja į reisus, jai nėra kas veikti, tai prisigalvoja visko. Kiek jai sakė S., tai ji kelias dienas nėjo į mokyklą, jai iš mokyklos pranešė, kad pasakys tėvui, tai jos manymu čia yra toks S. pasipasakojimas apie įvykį Lietuvoje. Kiek žinoma, tai S. A. mokslai sekėsi gerai, geriau nei Lietuvoje. Ir S. jai sakiusi, kad Amerikoje lengviau mokytis.

Liudytojas N. Š., apklaustas nuotoliniu būdu per „Sklype” programą parodė, kad S. yra jo dukra. Jau ketveri metai su ja gyvena Amerikoje. Dukra į Lietuvą grįždavo kiekvieną vasarą. Asmeniškai jam dukra nieko nepasakojo apie įvykį Lietuvoje. Po tos vasaros S. pasidarė uždara, daugiau laiko praleisdavo namuose, mažiau su draugais. Mokslai gerai sekėsi, kartais praleisdavo pamokas dėl ligos. Pasakojo jam dukra, kad Lietuvje turėjo draugą. Apie intymius dalykus nekalbėjo. Jam būnant išvykus, paskambino iš mokyklos ir pranešė, kad S. rado kamputyje susikrimtusią, susinervinusią, pradėjo klausinėti kas nutiko, tada ji pasakė, kad jai būnant Lietuvoje ją išprievartavo. Nuvažiavo į mokyklą, S.sėdėjo kabinete, buvo policijos atstovė ir S. pasakė, kad tai padarė mamos draugas. Nuvažiavo į policiją, ten S. nurodė vardą, pavardę, kada, kaip ir kur tai įvyko. Datos tikslios ji neprisiminė, sakė tik tiek, kad norėjo viską pamiršti. Su dukra kalbėjo, ji sakė, kad parėjo iš darbo, nes dirbo pas mamą kioske, į mamos namus nuėjo išsimaudyti vonioje, kaip suprato prie motinos miegamojo duše, R. buvo tuomet namuose. Jai išsimaudžius, jis ją išprievartavo. Jam dukra pasakojo, kad bandė viską pamiršti, niekam nepasakojo. Kai paskambino S. mamai, ji jau viską žinojo, bet kai jam sakė apie tai, jai nebuvo žinoma. Daugiau su L. apie tai nekalbėjo, nes ji stoja „piestu”, kad taip negalėjo būti. Po viso šito gavo nukreipimus į ligoninę, pasidaryti tyrimus. Kitą dieną nuvažiavo pas gydytoją, apžiūrėjo, nieko blogo nerado, nurodė kreiptis į psichologę. S. lankėsi pas psichologą Amerikoje. Tikrai niekados nekvietė L. atvažiuoti į Ameriką ir net nenorėtų. Su A. minimaliai bendravo, su ja nesusirašinėjo. L. minėjo jam, kad matė supjaustytas S. rankas. Pats to nematė arba S. nuo jo slėpė. Kai S. grįžo iš Lietuvos, apžiūrėjo jos rankas, jokių randų nematė, į gydytojus nesikreipė. Kai jam mokykloje viską pasakojo, jam abejonių nekilo. Neturi preteksto netikėti savo dukra. Pirma mintis buvo skambinti motinai ir klausti kas čia vyksta. Labai daug abejonių, nes tai yra nenormalu.

Ekspertė psichiatrė Ramunė Drazdauskienė parodė, kad atliko kompleksinę teismo pschiatrinę ekspertizę ir patvirtina savo duotą išvadą, teigė, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusi būtų sirgusi psichiniu sutrikimu, jai nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai. Nėra jokių medicinių įrašų užfiksuota, kad ji lankėsi pas psichologus. Tyrimo metu konstatavo, kad rado streso sutrikimą ir jis yra ilgalaikis. Iki ekspertizės atlikimo buvo praėję metai, mergaitė ilgai nesisakė, viską kaupė savyje. Apklausiant matėsi vegetacinė odos reakcija, to nesuvaidinsi. Kūnas parodė potrauminio streso būseną. Nukentėjusi jautė didžiulį apgailestavimą, kad niekas ja netiki. Konstatuojamas potrauminis stresas yra susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu. Nukentėjusios žodžiais tariant, nagrinėjamas įvykis netikėtas jos gyvenime, ji nežinojo kaip reaguoti, ką daryti, jai įvyko kaip ir motyvų kova, kadangi jos mama su kaltinamuoju pradėjo gerai sutarti. Tai yra blaškymasis tarp artimųjų ir tarp įvykio. Ne vien nepilnametės iš karto nepasisako, būna, kad ir suaugusios moterys iš karto nepasisako. S. išsisakė dėl to, kad artėjo grįžimas į Lietuvą ir susitikimas su artimaisiais, ir su kaltinamuoju. Ji sakė, kad pradėjo darytis labai jautri. Buvo potrauminio streso simptomai. 1, 1,5 val. bendravo su nukentėjusia. Tiria bylos medžiagą, medicinius dokumentus ir bendrauja su žmogumi. Nekilo abejonių, kad ji pasakoja savo patirtį, nes kalbant verkė, nervinosi, raudonavo. Anksčiau buvę kažkokie savęs žalojimai, neigiami šeimos įvykiai, tačiau potrauminis stresas išsivysto ir be jų. Kalbant apie šeimos dalykus, ji nesijaudino ir neverkė. Jaudinosi kalbant apie įvykį. Visa kita tik fonas, atėjęs iš anksčiau. Jeigu žmogus pasakotų apie nebūtą dalyką, tada pasakojimas būtų mechaniškas, kaip išmoktas. Nukentėjusi pasakojo kaip ji jautėsi „aš buvau pasimetusi ir žiūrėjau į vieną tašką, nesupratau kas čia vyksta, jaučiau kaip tas vyko”, sakė ji. Tą jausmą iš savęs pasakyti neišsigalvosi, nes buvo pasakyta su atitinkama emocija.

Ekspertė psichologė Agnė Šiaulytė parodė, kad tvirtina savo išvadą, atliko psichologinį tyrimą, atsakė į pateiktus klausimus. Nustatė, kad S. galėjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mąstymo, atminties sutrikimo. Duodama parodymus nukentėjusi buvo nuosekli, pakankamai detaliai viską atgamino, stengėsi atsakyti į visus klausimus. Po apklausos įvyksta analizė. Nukentėjusi labai išgyveno, labai bijojo, jautė šeimos nepalaikymą, jai buvo sunku dalyvauti tame. Jos gyvenimo analizė rodo, kad nukentėjusi yra labai vienišas žmogus, neturėjo jokios paramos ir vienintelis asmuo, į kurį ji gali atsiremti, yra jos tėvas. Mamos ji neidentifikuoja kaip artimo asmens, pažymi savo vyresnę seserį. Jos žodžiais, sesuo atstojo jai mamą, mama pasinėrusi į restorano veiklą, bet atėjo toks momentas kad ja sesuo netiki. Labai pergyvena ir bandė savarankiškai viską tvarkytis. Nesugebėjo sukontroliuoti savo emocijų mokykloje, priėjo prie jos socialinė darbuotoja ir tada viską išpasakojo. Yra nusivylusi ir labai abejojanti, kad čia yra viskas gerai, reikia važinėti, abejoja bylos baigtimi. Viskas išaiškėjo po metų ir ji tai vertina labai kritiškai, kad po metų gali nieko neįrodyti. Vertinant S.asmenybę gali pasakyti, kad ji niekuo netiki, neturi paramos iš mamos pusės, neturi pasitikėjimo savimi. Jos patėvis tuo metu ir dabar gyvena su jos mama, ji blaškėsi, darė viską, bet galiausiai išsipasakojo. Pats įvykis sudėtingas ir jai pačiai nepakeliamas, mokykloje jos emocijos „sprogo”. Tėvas ją labai palaiko, tinkamai buvo sureguota mokykloje į nukentėjusios psichologinę būseną. Liudytojai atskleidžia bazines problemas šeimoje, nėra artimo ryšio tarp mamos, dar vylėsi seserimi, bet ir ši ja nepasitikėjo. Apie pirmus romantinius santykius seseriai pasipasakojo, o, kad dalintis rūpesčiais, toje šeimoje panašu, kad nepriimtina. Nukentėjusi buvo labai pasimetusi, santykiai mamos su patėviu pagerėjo, nukentėjusi liko viena su savo mintimis ir jausmais. Kaip psichologė matė, kad nukentėjusiai buvo kritinis periodas. Akivaizdžiai nukentėjusiai reikėjo psichologo pagalbos, jos niekas neguodė ir ji stipriai išgyveno tėvų skyrybas. Nukentėjusios elgesys konkrečioje situacijoje. Vien tik tai, kad ji išsimaudžiusi išeina su rankšluosčiu, ji nieko nesitiki. Jeigu žmogus suvoktų lytinius santykius, mano, kad nukentėjusi taip nebūtų pasielgusi. Ji ėjo pasitikėdama, net neturėdama jokių minčių apie pavojų. Kai kaltinamasis pradeda jos klausti apie intymų jos gyvenimą, ji kaip ir nustemba ir jai nekyla net minčių apie galimą prognozę. Ji elgėsi naiviai ir paaugliškai. Apklausos metu analizuodami ką kalba nukentėjusi, tokių minčių, kad ji būtų kažkam pikta linkėjusi nebuvo. Nukentėjusi sudarė paslaugios mergaitės įspūdį, atvykusi demonstravo geranoriškumą. Nukentėjusiai trūksta suaugusių paramos. Ji papasakojo apie pirmus lytinius santykius, bet tai buvo kaip sudedamoji romantinių santykių dalis. Po šio įvykio lytiniai santykiai nukentėjusiai kėlė baimę ir graudulį. Psichologinis nukentėjusios portretas rodo, kad pažeista yra jos asmenybė. Kaip asmenybė yra pakankamai silpna, neturėjo pagrindo augti tvirta asmenybe, matėsi esanti palikta. Įtampa šeimoje, psichologinis sunkumas, galėjo nesuvokti kodėl žalojasi. Kad negalvotų apie situaciją, nukentėjusi pasinėrė į veiklas, dirbo. Bet atmintis daro savo, ji tarsi verda savo jausmuose. Po visų įvykių jai buvo kilusios tokios mintys, kad sunku gyventi. Kūno kalba yra vienas iš objektyvių priežasčių, kiekvienas žmogus savo emocijas transliuoja kūno kalba. Nukentėjusios kūno kalba keisdavosi kai pradėdavo kalbėti apie bylos aplinkybes. Pradėdavo drebėti balsas, jaudulys atsirasdavo, balsas užsikerta, emocinis bangavimas kartu su kūno kalba patvirtina emocijas.

Liudytoja V. S. parodė, kad S. pažįsta kaip draugę iš senesnių laikų. R. B. pažįsta, matė jį pas S. mamą bare (duomenys neskelbtini) Prieš dvejus metus su S. bendravo kaip draugės. Taip, ji papasakojo jai, kad ją išprievartavo R.. Sakė, kad maudėsi pas R. B. namuose, išėjo iš dušo su rankšluosčiu ir, kiek pamena, kaltinamasis ją išprievartavo. Tai sakydama S. buvo labiau pasimetusi. Pasakė, kad ji pirma, kuriai pasakė. Minėjo, kad daugiau apie tai niekam nesakė. Nežino, kodėl S. nenorėjo niekam sakyti. Sakė jai, kad netylėtų, kažkam pasakytų, būtų lengviau. Pamena, sėdėjo miškelyje, kalbėjo. Ir kaip paslaptį S. jai pasakė tai. Ji buvo pasimetusi, nesava. Tikėjo ja ir negalvojo, kad S. gali meluoti, nes ji visai kitokia, nei visada buvo. Nesupranta, kodėl jai S. pasakoja, kodėl mamai nesakė, gal su mama nesutarė. Kai S. išvyko į Ameriką, jų bendravimas nutrūko. Kai S. jai pasakojo, kad ją išprievartavo , buvo jos gaila. Suprato, kad tai buvo prieš jos valią, tikėjo ja, nes viskas buvo įtikinama, S. buvo pasikeitusi. Visada būdavo linksma, o tuomet buvo pasimetusi, liūdnesnė. Kėlė įtarimą kodėl S. tokia liūdna. Tuomet jos buvo dviese ir S. pasipasakojo. O šiaip jie būdavo keturiese, eidavo į barą. Susipažino 2015 m. per Justą, jie visi buvo draugai. Praėjus dviems savaitėms po pokalbio su Samanta, apie šį įvykį papasakojo savo draugui D..

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs kelis kartus, kai būdavo bare. Remigijus kartu su L. atvažiuodavo į barą. S. yra L. dukra ir jo draugo J. draugė. Jo draugė V. dalinosi su juo S. paslaptimi, kad jai būnant pas R., jis ją išprievartavo. Jam taip atrodo, kad S. kaip paslaptį V. pasakė. Nepatikėjo, nes jam kiek teko bendrauti su R., tai negali patikėti, kad jis taip galėjo padaryti. Pati S. to nesakė.Taip gerai R. B. nepažinojo, matėsi kelis kartus kai būdavo su J. bare, pasisveikindavo. S. atrodo patikima, normali panelė. Supranta, kad V. patikėjo S., jog ją išprievartavo. Sakė V., kad tai sakydama S. buvo liūdna. Šia tema jokių kalbų nėra girdėjęs. Neigiamų atsiliepimų apie S. negirdėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir byloje surinktus rašytinius įrodymus:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2017-05-24 apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Butas yra vieno aukšto namo mansardoje, į kurią veda mediniai laiptai. Bute kambarys yra sujungtas su virtuve. Virtuvė yra kairėje buto pusėje, dešinėje pusėje yra patalpa, kurioje yra vonia ir tualetas. Už šios patalpos yra kambarys, prie kurio dešiniosios sienos stovi lova (1t., b. l. 40-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1510/2017(02) nurodoma, kad S. Š. konstatuoti seni odos randai kairiame dilbyje, sugiję sužalojimai galėjo būti padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, tyčinio žalojimo tikslu. Tikslaus sužalojimo laiko pasakyti negalima. Randais sugiję sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaktoje, išoriniuose lytiniuose organuose, makštyje, tarpvietėje, išangėje mechaninės traumos požymių nekonstatuota. S. Š. konstatuoti seni mergystės plėvės plyšimai, padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima. Mergystės plėvės plyšimai padaryti daugiau kaip prieš mėnesį laiko, tačiau jų padarymo laiko nustatyti negalima. Pasak S. Š., ji yra turėjusi daugkartinių lytinių santykių, kurių paskutiniai buvę 2016 m. gruodžio mėnesį (1 t., b. l. 91-92).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-139/2017 išvadoje nurodyta, kad S. Š. jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą bei turimas žinias (galėjo suprasti seksualinės prievartos pobūdį bei iš dalies – jo reikšmę), dėl to ji negalėjo prognozuoti įvykių eigos, laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu. S. Š. įvykio metu, atsižvelgiant į 2 atsakymą bei jos būseną (išgąstis, fizinis silpnumas), negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems įtariamojo veiksmams. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą įvykio metu galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylos įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. S. Š. ekspertizės metu atgamindama byloje nagrinėjamą įvykį, įvykius perteikia realistiškai, įvardindama ganėtinai daug detalių, nors dalies jų atgaminti negali dėl savo emocinės būsenos (baimės) įvykio metu (jų nepastebėjusi), nekelia abejonių, jog ji remiasi asmenine patirtimi, naudoja asmeninį žodyną; požymių apie galimai daromą poveikį negauta. Šiuo atveju S. Š. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, (padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti ar pan.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų: ji galėjo ir gali duoti parodymus apie bylos įvykį. Šiuo metu S. Š. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminius streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio. Dėl pakartotinio traumavimo tikimybės ir psichikos būsenos pablogėjimo papildomai apklausti S. Š. nerekomenduojama. Nesuteikus psichologinės pagalbos, gali išsivystyti depresijos sutrikimai, pagilėti bendravimo problemos. Šiuo metu S. Š. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminis streso sutrikimas F43.1. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu NR. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ S. Š. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1 punktą, nes po byloje nagrinėjamo įvykio, S. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. 2017-05-05 stebėtos reakcijos į stresą F43.8, o TPPE metu, 2017-07-25 tiriamajai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas F43.1 (abu sutrikimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamo įvykio) (1 t., b. l. 180-189).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, lytiškai santykiavo su nepilnamečiu žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y., vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėta veika padaroma: a) panaudojant fizinį smurtą, b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybę priešintis, d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 straipsnyje numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo R. B. nusikalstama veika, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusią S. Š., atimdamas galimybę priešintis, atliko prievartinį lytinį aktą prieš jos valią, tuo pačiu tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, nes nukentėjusiai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusios S. Š. parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusios parodymai patvirtini liudytojų – N. Š. parodymais, kuriais jis nurodė, kad dukra pasakė jam, kad ją išžagino motinos sugyventis, liudytojos V. S. parodymais, kad iš karto po įvykio S. jai pasipasakojo, kad jai atėjus į kaltinamojo namus išsimaudyti, jos patėvis R. ją išžagino prieš jos valią, dėl to ji buvusi labai pasikeitusi, nusiminusi, liūdna, tai sukėlė liudytojai gailestį, liudytojo D. K. parodymais, kuris patvirtino, kad V. jam papasakojusi apie tai, kad R. B. išžagino S., jis negalėjęs tuo patikėti, kadangi pažinojo R. kaip gerą žmogų. Nukentėjusios, liudytojų parodymai neprieštarauja ir liudytojų L. Š. ir A. Z. parodymams, jog nukentėjusi joms nepasisakiusi apie žaginimą, nenorėdama skaudinti mamos.

Surinkti įrodymai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Ekspertė psichologė R. D., atlikusi kompleksinę teismo psichiatrinę ekspertizę, konstatavo, kad nukentėjusiai iki įvykio nebuvo diagnozuoti jokie psichiniai sutrikimai. Nukentėjusiai dėl įvykio konstatuojamas potrauminis stresas, kuris yra ilgalaikis. Potrauminį stresą rodo pats kūnas, vegetacinė odos reakcija, to nesuvaidinsi.

Ekspertė Agnė Šiaulytė patvirtina savo duotą išvadą, kad nukentėjusiai atliekant psichologinį tyrimą, ji galėjo duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo jokio mąstymo ar atminties sutrikimo, duodama parodymus buvo nuosekli, pakankamai detaliai viską atgamino. Kad nukentėjusi būtų pikta ar likėtų kam blogo, tokių minčių nekilo.

Kaltinamojo R. B. neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvegti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo pateikta versija, kad nukentėjusi jį apkalba, norėdama išskirti jį su jos mama, nepagrįsta, neparemta jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Teismas, vadovaudamasis surinktais įrodymais, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone sprendžia, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi neįgalumą, 40 procentų darbingas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vienintelė BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. B. padarė nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. jo padaryta veika daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, toks nusikaltimas pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Teismas sprendžia, kad R. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos artimo vidurkio ribose (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Nors padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau nusikalstama veika padaryta 2016 metais, ir vis tik, įvertinus R. B. asmenybę (yra brandaus amžiaus, praeityje neteistas, teisiamas pirmą kartą, dirba, yra neįgalus, darbingas tik 40 procentų), į tai, kad pati nukentėjusi nesiekia kaltinamajam griežtos bausmės, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017-10-06). Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu R. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant kaltinamajam papildomus įpareigojimus.

Be to, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Nukentėjusi S. Š. pareiškė 10 235,64 eurų civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai 10000 eurų neturtinei ir 235,64 eurų turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 45-46).

Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojojebyloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R. B., panaudodamas fizinį smurtą, išžagino S. Š.. Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, potrauminis šokas, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirbta, tačiau yra darbingas tik 40 procentų, teismas mano, kad kaltinamasis yra pajėgus atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas R. B. kaltais veiksmais nukentėjusiai S. Š. padarytą neturtinę žalą vertina 7000 eurų.

Nukentėjusi pareiškė prašymą atlyginti 2338 eurų proceso išlaidas pagal pateiktas sąskaitas už advokato pagalbą (3 t., b. l. 88-95). Proceso išlaidos pagrįstos, įrodytos, todėl tenkintinos (BPK 106 straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (LR paso NR. 23526858 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13497997) paėmimas, jos paliktinos iki nuosprendžio įsitesiėjimo, o jam įsitesiėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčioje institucijoje dienos, atlyginti nukentėjusiai turtinę žalą (235,64 eurus).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusios S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. B. jai priteisti 7000 eurų (septynis tūkstančius eurų) neturtinei, 235,64 eurus (du šimtus trisdešimt penkis eurus šešiasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 2338 eurus (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) proceso išlaidų.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. B. paskirti 15 MGL (564.90 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (LR paso NR. 23526858 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13497997) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir asmens dokumentus grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė