Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-1834-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-27
Bylos Nr.: A-525-1834-13
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10475-2011-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Trečiasis asmuo: A. R., Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, N. S.
Atsakovas: R. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. R., R. R.

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525-1834/2013Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10475-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 13.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. R. ir atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei R. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, A. R., N. S. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo ir pareiškėjų A. R. ir R. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, N. S. dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ? nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m), esančius (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

Nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) vyresnysis specialistas 2010 m. rugsėjo 22 d. atliko statybos patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa ir nustatė savavališkos statybos faktą. Nustatyta, kad statytoja R. R., savavališkai ir neturėdama statybos leidimo, rekonstravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ūkinis pastatas), pristatydama du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m ir ilgis apie 2 m) (toliau – ir priestatai). Inspekcija teigė, kad R. R., neturėdama rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 ir 24 dalis, Reglamento STR 1.08.02:2002 18.1 ir 18.2 punktus bei Reglamento STR 1.07.01:2002 bendrųjų nuostatų 2 punktą. Nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistas 2010 m. rugsėjo 22 d. statytojai R. R. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100922-00066 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). 2010 m. gruodžio 8 d. Inspekcijos Klaipėdos skyrius statytojai R. R. pateikė reikalavimą Nr. REI-30-101208-00034 (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo įpareigojo statytoją iki 2011 m. gegužės 16 d. nuo reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus Savavališkos statybos akte ? nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimu taip pat informuota, jog statytoja R. R. turi teisę teisės aktų sustatyta tvarka kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Inspekcija teigė, jog būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad Neringos savivaldybės administracija 2011 m. sausio 15 d. raštu Nr. (4.17)V15-159 atsakovei paaiškino, jog „šiuo metu galiojančiame Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (Generaliniame plane), patvirtintoje 1994 metais, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano XIX zonoje, į kurią patenka ir Jūsų ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), Neringoje, nustatyta „1) parengti teritorijų apstatymo regeneravimo projektą <...>, 2) jokių darbų nevykdyti neturint minėto projekto <...>“, taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol neparengtas šios teritorijos detalusis planas, Neringos bendrasis planas ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, o nesant šių dokumentų nėra galimybės rengti projektinę dokumentaciją. Inspekcija taip pat nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistas 2011 m. liepos 28 d. patikrino statytojai R. R. įteikto Reikalavimo įvykdymą ir nustatė, kad statytoja savavališkos statybos padarinių nepašalino ir reikalavimo nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), Neringa bei sutvarkyti statybvietę, neįvykdė. Pažymėjo, kad pagal Neringos savivaldybės administracijos pateiktą informaciją statyba pagal vienintelį šiuo metu Kuršių nerijoje galiojantį teritorijų planavimo dokumentą – Generalinį planą, yra negalima, nes pirmiausia turi būti parengtas teritorijų apstatymo regeneravimo projektas, be kurio jokių darbų vykdyti negalima, tuo tarpu kiti teritorijos planavimo dokumentai, nustatantys kitokį teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą Kuršių nerijoje, šiuo metu nėra parengti.

Pareiškėjos A. R. ir R. R. skundo dalimi dėl reikalavimo Nr. 1 (III t., b. l. 31?34; teismas skundą dėl kitų reikalavimų atsisakė priimti, žr. III t., b. l. 36-38 ir b. l. 53-57) prašė panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Reikalavimą.

Teigė, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. Inspekcijos Klaipėdos skyrius R. R. surašė Savavališkos statybos aktą dėl prie ūkinio pastato savavališkai pristatyto priestato (aukštis 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m) ir priestatuko (aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m) (duomenys neskelbtini), Neringoje, nenurodant konkretaus laiko kada buvo atlikti šie veiksmai. Pažymėjo, kad A. R. jokie reikalavimai dėl jai priklausančio turto (duomenys neskelbtini), Neringoje, nebuvo pateikti ir A. R. apie šiuos dokumentus bei juose pateiktus reikalavimus sužinojo tik gavusi iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-12203-769/2011. Nurodė, kad Inspekcija pateikė statinio bendrasavininkei R. R. Reikalavimą ir įpareigojimo statinio bendrasavininkę nugriauti du prie ūkinio pastato pristatytus priestatus. Inspekcijos teigimu, R. R. savavališkai, neturėdama statybos leidimo, rekonstravo ūkinį pastatą, pristatant prie jo du priestatus ? apie 1,9 m ilgio ir apie 7 m pločio priestatą šiaurinėje pastato dalyje, ir apie 1 m pločio ir apie 2 m ilgio priestatuką vakarinėje pastato dalyje. Paaiškino, kad šiuo metu ūkinis pastatas, dalinės nuosavybės teisėmis priklauso R. R. ? 57/100 dalys, o A. R. – 43/100 dalys. Nesutiko, jog esantys priestatai būtų traktuojami kaip savavališka statyba ar rekonstrukcija ir būtų nugriauti. Teigė, kad nurodytas priestatas tarp ūkinio pastato šiaurinės dalies ir kopų apsauginės sienelės buvo pradėtas įrenginėti ankstesniosios turto savininkės V. R., jis buvo užfiksuotas dar 1984 metais atliktoje žemės sklypo ir jame esančių statinių inventorizacinėje byloje. 1990 m. balandžio 26 d. ankstesnioji turto savininkė V. J. R. mirė, jos turtą (duomenys neskelbtini), Neringoje paveldėjo R. R. su savo dukra A. R.. 1991 m. kovo 27 d. turto bendrasavininkė R. R. pateikė tuometiniam Klaipėdos teritoriniam valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui prašymą atlikti statinių, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyv., Neringos m. patikrinimą. Po patikrinimo prie ūkinio pastato taip pat buvo fiksuotas ir priestatas į šiaurinę pastato pusę link apsauginės sienelės. Ūkinis pastatas buvo priimtas eksploatacijai pagal Neringos miesto vyriausiojo architekto 1991 m. balandžio 22 d. pažymą Nr. 02-156, kurioje buvo pažymėta, jog „pilietei R. V. J. priklausančioje sodyboje, Juodkrantė (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ūkio pastatas, pagal atatinkamai suderintus projektus. Priimtas eksploatacijai 1990 metais“. Taip pat nurodė, kad po šio turto bendrasavininkės R. R. iniciatyva atlikto statinių patikrinimo (duomenys neskelbtini), Neringoje, to meto atitinkamos institucijos ? nei Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, nei Neringos miesto valdyba jokių pretenzijų dėl įrengiamo priestato šiaurinėje pastato pusėje nereiškė, nes, kaip patvirtina nurodyta Neringos miesto vyriausiojo architekto pažyma, tuometinė turto savininkė statybą vykdė pagal atitinkamai suderintus projektus. R. R. šių projektų niekada neturėjo, nes statybas vykdė ankstesnės statinio savininkės S. K. ir V. J. R., tačiau netiesioginiai rašytiniai įrodymai patvirtina tokius projektus ir atitinkamus jų suderinimus egzistavus. Taip pat teigė, kad buvusieji bendro ūkinio pastato savininkai 1981 metais kreipėsi į Neringos LDT Vykdomąjį komitetą dėl ūkinio pastato perstatymo, ko pasekoje savininkai pasistatė atskirus ūkinius pastatus, dėl kurių statybos tarp šalių vėliau vyko teisminiai ginčai. Yra išlikęs 1989 m. vasario 15 d. Neringos miesto vyriausiojo architekto pateiktas atsakymas į gretimo statinio savininkės N. S. skundą dėl tuometinės ūkinio pastato savininkės V. R. vykdomų statybų, kuriame nurodyta, kad „tarpą tarp R. V. sandėlio ir atraminę sienutę nuo šlaito pusės leidau uždengti ir panaudoti ūkio poreikiams, nes priešingu atveju šlaito slinkimą būtų sunku sustabdyti“. Taip, turėdama Neringos miesto vyriausiojo architekto sutikimą, ankstesnė pastato savininkė savo ūkinio pastato link sutvirtino atraminę šlaito sienutę, vėliau vadovaudamasi gautu leidimu uždengė tarpą tarp pastato ir atraminės sienutės, ko pasekoje faktiškai ir susiformavo šiaurinis priestatas prie ūkinio pastato. Nurodė, kad tiek 1984 metų inventorizaciniame plane, tiek 1991 metais atliekant statomo ūkinio pastato inventorizaciją šiaurinis priestatas žemės sklypo planuose buvo fiksuojamas; Neringos mieto vyriausiojo architekto 1991 m. balandžio 22 d. pažymoje Nr. 02-156 konstatuojama, kad ankstesnė statinio savininkė V. R. ūkio pastatą statosi pagal suderintus projektus, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo laikyti šiaurinį priestatą savavališka rekonstrukcija ir taikyti šios pastato dalies atžvilgiu sankcijas, numatytas savavališkai statybai. Ginčo priestato įrengimas buvo atliktas ankstesnio pastato savininko, o R. R. kreipėsi į visas institucijas bandydama gauti šio statinio projektus, tačiau archyvuose dokumentai dėl ūkinio pastato projektavimo ir šiaurinio priestato neišliko. 2006 metais R. R. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą su prašymu atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad galėtų įteisinti padidėjusį ūkinio pastato plotą. 2006 m. liepos 19 d. buvo sudaryti nauji kadastrinio matavimo duomenys ir užfiksuota, kad ūkinio pastato ilgis sudaro 7,02 m, o plotis - 8,58 m, t. y. ūkinis pastatas padidėjo 15,65 kv. m. Pažymėjo, kad dėl ligos bendrasavininkės R. R. pradėta pakeitimų įforminimo procedūra nebuvo baigta, todėl 2006 metais atlikti matavimai nebuvo įteisinti. Nesant pirminių projektavimo dokumentų ir atsižvelgiant į išlikusius dokumentus, turinčius nuorodas į buvusius projektavimo dokumentus ir jų suderinimus, ūkinio pastato papildomas plotas į šiaurinę pusę link atraminės sienelės teismine tvarka pripažintinas įrengtas teisėtai ir Reikalavimas dalyje dėl nurodyto priestato, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Vakarinėje ūkinio pastato dalyje šiuo metu yra įrengtas apie 2 m ilgio, apie 1 m pločio ir apie 2,2 m aukščio priestatas, kurį Inspekcija taip pat reikalauja nugriauti, kaip savavališkos rekonstrukcijos padarinį. Paaiškino, kad įsirengiant Vakarinį priestatą pagrindinio statinio konstrukcijos nebuvo liečiamos, keičiamos ar pan., todėl tokio nedidelio ir pamatų neturinčio Vakarinio priestato įrengimas negali būti laikomas ūkinio pastato rekonstrukcija. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai Vakarinį priestatą traktuoja kaip statinio rekonstrukciją ir reikalauja nugriauti jį kaip savavališkos statybos padarinį. Nurodė, kad statinio bendrasavininkė R. R. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimo priestatui statyti išdavimo, tačiau Neringos savivaldybės administracija 2011 m. sausio 25 d. raštu nurodė, jog šiuo metu yra rengiamas (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringoje, detalusis planas, kuris yra būtinas norint gauti statybą leidžiantį leidimą ir kol nėra parengtas nurodytos teritorijos detalusis planas turto bendrasavininkės A. R. ir R. R. negali pasinaudoti galimybe įteisinti savavališką statybą. Analogiški motyvai ir argumentai buvo nurodyti ir ieškovių R. R. ir A. R. pateiktame 2011 m. lapkričio 7 d. priešieškinyje (I t., b. l. 79-82) bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. pateiktame 2011 m. gruodžio 23 d. ieškinyje (II t., b. l. 3-7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 (buvęs Nr. 2-12203-769/2011).

Atsiliepimas

Inspekcijos atsiliepime į priešieškinį dėl statinio pakeitimų įteisinimo civilinėje byloje Nr. 2-12203-769/2011 (I t., b. l. 137-140) dėl teiginių, kad ūkinio pastato priestatų statybą vykdė V. J. R., šiai mirus R. R. ir A. R. statinius paveldėjo, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Dėl teiginių, kad šiaurinis priestatas negali būti laikomas savavališka statyba, nes 1991 m. balandžio 22 d. Neringos miesto vyriausiojo architekto pažymoje Nr. 02-156 konstatuojama, kad ankstesnė statinio savininkė V. R. ūkio pastatą statosi pagal suderintus projektus bei nurodytų 1984 metų ir 1991 metų inventorinių faktų Inspekcija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytus teisingumo, proceso koncentruotumo, šalių bendradarbiavimo principus, R. R. privalo nurodyti ne tik faktinį, bet ir teisinį pagrindą, aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais, o šiuo atveju nei minimas raštas, nei projektas ar leidimas statybai nepateikiamas, todėl šiaurinis priestatas negali būti traktuojamas nesavavališku. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien statybą leidžiančių dokumentų nebuvimas, pagrįstai leidžia konstatuoti savavališkos statybos faktą. Dėl teiginių, kad ūkinio pastato vakarinio priestato statyba negali būti vertinama kaip rekonstrukcija, nes nebuvo keičiamos ar kitokiu būdu pertvarkomos ūkinio pastato laikančiosios konstrukcijos Inspekcija nurodė, kad ūkinio pastato vakarinis priestatas turi tiesioginį sąlytį su pagrindiniu pastatu, tame tarme, stogo konstrukcijos išdėstymą, todėl darytina išvada, kad vakarinio priestato statyba prie ūkinio pastato pagrįstai vertinama kaip rekonstrukcija. Analogiški motyvai ir argumentai nurodyti ir Inspekcijos atsiliepimuose (II t., b. l. 52-54; III t., b. l. 66-68) į trečiojo asmens ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 bei į skundą administracinėje byloje Nr. I-448-386/2012.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į Inspekcijos prašymą (ieškinį) (I t., b. l. 35-36) prašė prašymą (ieškinį) tenkinti.

Nurodė, kad savavališki statybos darbai ? ūkinio pastato rekonstrukcija buvo atlikti Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės ? namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ? (duomenys neskelbtini)) teritorijoje bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės ? Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ? (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Į Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, kuris vykdo teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, nei dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo nei dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo kreiptasi nebuvo. Statinio projektas arba statinio rekonstravimo projektas Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui taip pat pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojas nėra pritaręs.

Atsiliepime į ieškovo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. ieškinį (II t., b. l. 40-42) trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad statybos darbų atlikimo metu A. R. buvo mažametė (1996 metais jai buvo 9 metai), be to, dalis nekilnojamojo turto sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, atiteko A. R. dovanojimo sutartimi tik 2006 m. birželio 22 d., todėl mano, kad Inspekcija visiškai teisėtai surašė statytojai ? R. R. Savavališkos statybos aktą. Šis aktas ir negalėjo būti surašytas A. R., nes ji nevykdė statybos darbų, o akto surašymo metu buvo nustatytas statytojas ? R. R..

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime (I t., b. l. 42) į Inspekcijos prašymą (ieškinį) nurodė, kad Direkcija sutinka su pareiškėjo ieškiniu ir mano, kad prašymas įpareigoti atsakovę R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ? nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus ir sutvarkyti statybvietę ? teisiškai pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Direkcijos nuomone, priestatai pastatyti savavališkai, neturint reikiamos dokumentacijos (statybos leidimo, suderinto projekto ir pan.).

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime (I t., b. l. 43-44) į Inspekcijos prašymą (ieškinį) nurodė, kad NŽT susipažinusi su Inspekcijos ieškiniu ? įpareigoti atsakovę R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ? nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus ir sutvarkyti statybvietę, sutinka su ieškinyje nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais ir prašo teismo tenkinti šį reikalavimą.

Nurodė, kad R. R. valstybinės žemė sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa nuomos sutarties nėra sudariusi, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Neringos mieste yra suformuotas, registruotas nekilnojamojo turto registre bei, kad neturi duomenų, ar Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo davusi atsakovei sutikimą statyti prie ūkinio pastato du priestatus valstybinėje žemėje.

Atsiliepime (II t., b. l. 34-35) į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 trečiojo suinteresuoto asmens NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad NŽT su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti, todėl atmestini.

Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini), Neringa vykdė R. R., o ne A. R., todėl Inspekcijos Klaipėdos skyrius Savavališkos statybos aktą ir Reikalavimą pagrįstai surašė R. R.. Dėl teiginių, kad <...Neringos miesto vyr. architekto 1991 m. balandžio 22 d. pažymoje Nr. 02-156 konstatuojama, kad ankstesnė statinio savininkė V. R. ūkio pastatą statosi pagal suderintus projektus, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo laikyti šiaurinį priestatą savavališka rekonstrukcija ir taikyti šios pastato dalies atžvilgiu sankcijas, numatytas savavališkai statybai, atkreipė dėmesį jog teismui nepateikti nei projektas, nei statybos leidimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 (II t., b. l. 36-37), nurodė kad su A. R. pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė jį patenkinti.

Nurodė, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (28 straipsnis), pakeitimai, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Inspekcijos ieškinys pareikštas įsigaliojus 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, pakeitimams, todėl nurodytų teisės aktų nuostatos taikytinos nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą ir turėtų būti išspręstas klausimas dėl galimybės įteisinti ginčo statinius.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu (III t., b. l. 140?151) tenkino pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei R. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, A. R., N. S. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo; įpareigojo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę; atmetė kaip nepagrįstą A. R. ir R. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, N. S. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 panaikinimo.

Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus Reikalavimą, teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Statybos įstatymo (28 str. 1, 2 d; 2 str. 18, 94 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1–827 (35 p.), Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (9, 9.5 p) nuostatomis. Pažymėjo, kad tiek Šiaurinis, tiek Vakarinis priestatai savo funkciniu ryšiu ir konstrukcijomis yra susiję su ūkiniu pastatu ir yra tiesioginiame sąlytyje su juo. Tai patvirtina ir byloje pateiktos foto nuotraukos (I t., b. l. 15). Todėl skundo argumentai, kad pagrindinio statinio konstrukcijos nebuvo liečiamos, keičiamos ar pan., ir dėl to tai nėra rekonstrukcija, nepagrįsti. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21d. nutartimi civilinėje b. Nr. 3K-3-492/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-36/2011; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau ? Reglamentas STR 1.07.01:2002), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 2 punktu, vertino, tai, kad R. R. statinius pastatė valstybiniam žemės fondui priskirtame sklype, t. y. nebūdama nei žemės sklypo savininke, nei teisėta valdytoja. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad Tarnyba yra valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, valdytoja. Iš to teismas darė išvadą, kad R. R. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą statytojo teisę galėjo įgyvendinti tik turėdama žemės savininko sutikimą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą ir statybos leidimą rekonstruoti statinį. Byloje nėra duomenų, kad A. R. ar R. R. būtų pateikusi žemės savininko sutikimą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą ar statybos leidimą rekonstruoti statinį. Todėl, konstatuota, kad Inspekcija jai suteiktų įgalinimų ribose, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą ir vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ir teisėtai Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius iš statinio savininkės R. R., pareikalavo (duomenys neskelbtini), Neringoje ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d. nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2010 m. rugsėjo 22 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (duomenys neskelbtini), Neringoje ir sutvarkyti statybvietę ir dėl to nėra pagrindo tenkinti A. ir R. R. skundo reikalavimo panaikinti 2010 m. gruodžio 8 d. Inspekcijos skyriaus Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pasisakydamas dėl įpareigojimo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, teismas rėmėsi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalimis, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, 4.2, 4.3 punktais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi. Vertino, tai, jog Departamentas nurodė, kad savavališki statybos darbai ? ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstrukcija buvo atlikti Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės ? namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ? (duomenys neskelbtini)) teritorijoje bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės ? Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijoje; 2011 m. rugpjūčio 3 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad A. R. ir R. R. neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkinio pastato Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai, kurios metu galima dviejų priestatų statyba, kadangi tai prieštarautų Tvarkymo plano 4.3 punktui, nes padidėtų užstatymo tankumas. Todėl savavališkų statybų statytoja R. R. įpareigotina savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius L. (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę.

III.

Atsakovė R. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1?4), kuriuo prašo 2013 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) pirmosios instancijos teismo cituota 2008 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 pagal faktines aplinkybes neatitinka šios bylos, tad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei neatskleidė bylos esmės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas apžvalgos, įžangine dalimi.

2) Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų teismo sprendimo motyvuojamajai daliai, t. y., kad joje turi būti nurodyta teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Pirma, pažymi, jog į bylą buvo pateikti Kultūros vertybės pagrindinis dosjė, kultūros vertybių kodas S133, kuri buvo pradėta 1996 m. gegužės 23 d., kurios neatskiriama dalis yra 2 lapai fotonuotraukų. Fotonuotraukoje Nr.3, padarytoje 1996 m. balandžio 30 d., užfiksuotas ūkinis pastatas su priestatu tokiame stovyje, kuris buvo aptiktas surašant Savavališkos statybos aktą, t. y. 2010 m. rugsėjo 22 d., todėl šiame akte ir nebuvo užfiksuota kada konkrečiai buvo atlikti darbai. Pažymi, kad būtent šiame akte surašytas R. R. paaiškinimas, jog 1996 m. R. R. baigė savo motinos V. R. pradėtą ūkinio pastato praplėtimą gavus Neringos miesto vyr. architekto V. Z. leidimą. Prie šio savavališkos statybos akto buvo pateikti 1989 m. vasario 15 d. Nr.05/59 Neringos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto miesto vyriausiojo architekto raštas, kad būtent miesto vyr. architektas leido tarpą tarp V. R. sandėlio ir atraminės sienutės nuo šlaito pusės uždengti ir panaudoti ūkio poreikiams, nes priešingu atveju šlaito slinkimą būtų sunku sustabdyti ir, kad šis papildomas plotas neviršija leistinų normų, numatytų 1988 m. gruodžio 28 d. LTSR Valstybinio statybos komiteto įsakyme Nr.108. Antra, teismas ignoravo materialinės teisės normas, galiojusias laikotarpiu nuo 1989 iki 1994 metų. Šiuo aspektu pažymi, kad Neringos vyr. architekto patvirtinimas, jog jis leido pristatyti priestatą yra teisėtas ir negali būti traktuojamas kaip savavališka statyba arba statyba, pažeidžianti įstatymus. Trečia, teismas taip pat neanalizavo to, kad terminas „savavališka statyba“ apima du priestatus. Savavališkos statybos akte nurodytas „priestatukas“ yra laikinas statinys be pamatų reikalingas tam, kad pareiškėjos galėtų susidėti savo įrankius, jis nekeičia ūkinio pastato savybių ir matmenų. Remiasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 4 dalimi. Pažymi, jog teismo posėdžio metu nurodė, kad galėtų nugriauti šį priestatuką, tačiau mano, kad šis priestatukas negali būti traktuojamas kaip savavališka statyba, jis niekam netrukdo, nes yra įrengtas kiemo gilumoje ir uždengtas iš vienos pusės mūrine tvora, o iš kitos pusės ūkinio pastato fasadu. Dėl rytinės pusės priestato pažymi, jog jis taip pat nebuvo analizuotas, nes kaip minėta, buvo gautas vyr. architekto leidimas ant mūrinės sienos uždėti stogą ir patalpą naudoti ūkiniams poreikiams, visi darbai buvo atlikti iki R. R. priimant palikimą. Ji tik baigė išorinę sieną, užkaldama lentomis ir nudažiusi fasadą viena spalva. Tai buvo padaryta iki 1996 m. balandžio mėn., t. y. iki teisės aktų, kuriuos cituoja teismas, įsigaliojimo, nes jie buvo priimti laikotarpiu 2000 m. - 2002 m. Nuo 1993 m. lapkričio 24 d. statinio rekonstravimo sąvoka pateikiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje.

3) Įpareigodamas R. R. nugriauti du priestatus ir sutvarkyti statybvietę, teismas iš esmės reikalauja nugriauti ir atramos sieną, kuri įteisinta nekilnojamo turto kadastre ir stogą, kurį leido statyti vyr. architektas.

4) Neringos savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 15 d. rašte Nr. (4.17)V15-159 nurodyta, jog „šiuo metu galiojančiame Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) patvirtintoje 1994 m., Juodkrantės ir apylinkių principinio XIX zonoje, į kurią patenka ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), Neringoje, nustatyta „1) parengti teritorijų apstatymo regeneravimo projektą <...>, 2) jokių darbų nevykdyti neturint minėto projekto <...>“. Iki šiol neparengtas šios teritorijos detalusis planas, Neringos bendrasis planas ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, o nesant šių dokumentų nėra galimybės rengto projektinę dokumentaciją. Dėl to įstatymų leidėjai leido iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus sutvarkyti dokumentaciją dėl pastatų teisinio įregistravimo.

5) Teismas nepasisakė dėl R. R. prašymo taikyti senaites terminą.

6) Teismo teiginys, kad R. R. nesiėmė priemonių tvarkyti savo reikalų, nes tikėjosi, kad jai bus leista įteisinti ūkinio pastato padidėjimą nepagrįstas. Pažymi, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Neringos mieste Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas jau po atliktų statybos darbų. Taip pat pažymi, kad statinių kvalifikavimas kaip nesudėtingų ar laikinų statinių turi svarbią teisinę reikšmę, tačiau teismas to neanalizavo, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, šabloniškai, neatsižvelgė į R. ir A. R. teisėtus lūkesčius.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 23?25), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. R. ir A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog iš bylos medžiagos negalima tiksliai nustatyti, kada tiksliai buvo pradėta ir baigta Savavališkos statybos akte užfiksuotų priestatų statyba, o apeliantų nurodytas Neringos miesto vyr. architekto raštas nei formos nei turinio prasme nėra laikytinas statyba leidžiančiu dokumentu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti statybos laikotarpio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi savavališkos statybos padarinių šalinimo metu galiojusiais teisės aktais, nes savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas ir teismas, nustatydamas statybos pradžią ir pabaigą sprendimo negali grįsti vien prielaidomis ir spėjimais. Paaiškina, kad statybos leidimu gali būti tik specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Apeliantų minimas Neringos miesto vyr. architekto raštas parengtas tik kaip atsakymas į N. S. 1989 m. sausio 16 d. pareiškimą (skundą) ir nėra statybą leidžiantis dokumentas. Minėtame rašte esančio teiginio „tarpą tarp R.. V sandėlio ir atraminę sienutę nuo šlaito pusės leidau uždengti ir panaudoti ūkio poreikiams, nes priešingu atveju šlaito slinkimą būtų sunku sustabdyti“ negalima laikyti statybos leidimu, suteikiančiu teisę atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją (išplėtimą) pastatant du konkrečiu techniniu parametru priestatus. Aptariamiems statybos darbams tiek 1989 metais, tiek 1996 metais, apeliantų nurodomu statybos darbų užbaigimo metu, turėjo būti išduodamas statybos leidimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 17?19), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, nurodo:

1) teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika dėl įstatymų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo laiko atžvilgiu, t. y. kad įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.

2) Byloje nustatyta, kad R. R. statinius pastatė valstybinės žemės sklype neturėdama NŽT, valstybinės žemės patikėtinio sutikimo be nustatyta tvarka parengto ir suderinto statinio projekto ar statybos leidimo rekonstruoti statinį. Tad Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

3) Apeliacinio skundo teiginį, kad teismas nepilnai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes, paneigia byloje surinkti įrodymai, šalių paaiškinimai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 21?22), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos 2013 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

1) statybos darbai buvo atlikti ūkiniame pastate, kuris yra Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios, valstybės saugomos, kultūros vertybės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje bei Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Dėl statybos darbų į Departamentą dėl statinio projektavimo sąlygų ar specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nebuvo kreiptasis, negautas pritarimas projektui bei statybos darbų vykdymui. Byloje nėra duomenų, jog buvo gautas bet koks statybą leidžiantis dokumentas ar rašytinis pritarimas projektui, todėl Reikalavimas laikytinas teisėtu.

2) Sutinka su teismo išvada, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini teisės aktai, galiojantys būtent savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Teismas juos aiškino ir taikė tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 27?28) prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-08 reikalavimo Nr. REI-30-101208-00034 pašalinti savavališkos statybos padarinius (I t., b. l. 16) teisėtumo ir pagrįstumo bei R. R. įpareigojimo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio pareigūno 2010m. rugsėjo 22d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-100922-00066, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ yra konstatuota, kad prie ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, savavališkai pastatyti priestatas, kurio aukštis - apie 3 m, plotis – apie 1,9 m, ilgis – apie 7 m (toliau – ir Šiaurinis priestatas) ir priestatas, kurio aukštis – apie 2,2 m, plotis - apie 1 m, ilgis – apie 2 m (toliau – ir Vakarinis priestatas). 2010m. gruodžio 8 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034, kuriuo iš statinio savininkės R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011m. gegužės 16d. nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Neringoje, padarinius: nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus ir sutvarkyti statybvietę. 2011m. liepos 28 d. surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-30-110728-00022, kuriuo konstatuota, kad statytoja R. R. reikalavimo Nr. REI-30-101208-00034 pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė.

Byloje taip pat nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie žemės sklypą su statiniais, adresu Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Neringos m. k. v.) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 57/100 dalių nuosavybės teise priklauso R. R.. Be to išraše, nurodyta, kad šis pastatas ir minėtas žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčo santykiams taikytinos teisės. Apeliantų nuomone sprendžiant dėl ginčo statinių savavališkos statybos faktų turi būti taikomos teisės normos galiojusios statinių statybos metu. Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka ir remdamasi suformuota tiek Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pažymi, kad toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik teisėtai įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2010m. gruodžio 28d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-566/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-36/2011).

Ginčas vyksta dėl saugomoje teritorijoje įvykdytų statybos darbų, t.y. ūkinio pastato rekonstrukcijos, kurios metu prie ūkio pastato pristatyti du priestatai. Tokiems statybos darbams tiek pagal 1989 metais, tiek pagal 1996 metais galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą buvo (yra) būtinas statybos leidimas. Nagrinėjamoje byloje joks statybos leidimas ginčo priestatų statybai nėra pateiktas, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šie statiniai pastatyti neturint kompetentingos institucijos išduoto statybos leidimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad statybos leidimo buvimo faktą patvirtina Neringos miesto vyr.architekto A. Z. 1989m. vasario 19 d. raštas, atmestini kaip nepagrįsti. Šiame rašte nėra nurodomas joks statybos leidimas, kurio pagrindu būtų buvusi galima priestato statyba. Šiame rašte rašoma tik apie atraminės sienos uždengimą, tačiau atraminės sienos uždengimas bei ūkinio pastato priestato statyba yra atskirti ir skirtingi statybos darbai. Be to būtina pažymėti ir tai, kad šis raštas tėra tik atsakymas į kito asmens skundą, jis nebuvo skirtas apeliantams, todėl ginčo statinių statybos teisėtumo nepatvirtina.

Be to statybos savavališkumo faktą patvirtina ir tai, jog ginčo statinių statybai nėra gautas žemės savininko sutikimas. Byloje nustatyta, kad statybos darbai buvo vykdomi valstybiniam žemės fondui priskirtame sklype. Tačiau byloje nėra duomenų, apeliantai būtų gavę žemės savininko – valstybei atstovaujančios kompetentingos institucijos – sutikimą vykdyti ginčo statybos darbus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis suteikia teisę bei numato pareigą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnams, atliekantiems statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustačius, jog statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsiant surašyti savavališkos statybos aktą. Šiuo aktu pareikalauti iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti, šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką. Inspekcija pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje jai priskirtą kompetenciją, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą, ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos privalo pareikalauti iš statytojo (užsakovo) ar statinio ar jo dalies savininko savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aptartas Statybos įstatymo nuostatas detalizuojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1–827, 35 punkto redakcijoje, galiojusioje savavališkos statybos akto surašymo metu (Valstybės Žinios, 2010, Nr. 116-5946), buvo nurodyta, kad Inspekcija išnagrinėjusi Savavališkos statybos aktą ne vėliau kaip per mėnesį nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (Reglamento 6 priedas) (toliau – Reikalavimas); Reikalavime įrašomi įpareigojimai per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2010m. rugsėjo 22d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100922-00066, 2010m. gruodžio 8d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REJ-30-101208-00034 - patvirtina, kad atsakovo pareigūnai veikė būtent pagal aukščiau išdėstytas norminių aktų nuostatas ir procedūrinių pažeidimų nepadarė.

2010m. rugsėjo 22d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100922-00066 nurodoma, kad apeliantės statyto statinio statybos rūšis yra statinio rekonstravimas, o statinio kategorija - neypatingas statinys. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o pagal 2 straipsnio 94 dalį neypatingas statinys tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkto nuostatas statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (9.5 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčo statiniai – Šiaurinis ir Vakarinis priestatai - savo funkciniu ryšiu ir konstrukcijomis yra susiję su ūkiniu pastatu ir yra tiesioginiame sąlytyje su juo, pastačius ginčo statinius buvo pakeisti ūkinio pastato išorės matmenys (plotas ir plotis), užstatytas plotas tarp dviejų statinių (ūkinio pastato ir atraminės sienelės), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pagrindinio statinio konstrukcijos nebuvo liečiamos, keičiamos ar pan., ir dėl to tai nėra rekonstrukcija, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Apibendrinant išdėstytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad atsakovas jam suteiktų įgalinimų ribose, išnagrinėjęs savavališkos statybos faktą ir vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2010m. gruodžio 8 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 iš statinio savininkės R. R., pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011m. gegužės 16 d. nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), Neringoje, dėl kurios 2010m. rugsėjo 22d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-30-100922-00066, padarinius, t.y. nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus ir sutvarkyti statybvietę. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2010m. gruodžio 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis apibrėžia konkrečią Inspekcijos diskreciją priimti sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tai atvejais, kai yra konstatuotas savavališkos statybos faktas. Įstatymas, t.y. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos, leidžia asmeniui per apibrėžtus šiame įstatyme terminus parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą.

Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, gali priimti sprendimą įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę bei atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savavališki statybos darbai - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcija buvo atlikti Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijoje bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Be to pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie žemės sklypą su statiniais, esančius Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją.

Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2012m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, 4.2 punktą Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: Juodkrantė – (duomenys neskelbtini)), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių vietovių vertingosios savybės. Pagal to paties Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 4.3 punktą saugomose vietovėse – kultūriniuose draustiniuose galima kultūros paveldo objektų tvarkyba, pastatų remontas, išlaikant medžiagiškumą ir būdingus puošybos elementus, sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija, nedidinant užstatymo tankumo. Užstatymo tankumas suprantamas kaip pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu (LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantės neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkinio pastato Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai (dviejų priestatų statyba), nes tai prieštarautų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 4.3 punktui (padidėtų užstatymo tankumas). Dėl šios priežasties apeliantė pagrįstai įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

A. R. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. Sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasRomanas Klišauskas