Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. ir R. R. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, N. S. dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nuosavybės teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos A. R. bei R. R. (toliau – ir pareiškėjos), vykdydamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties reikalavimą pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, 2012 m. birželio 8 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti 2010 m. gruodžio 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REŠ-30-101208-00034 (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1); 2) taikyti ieškinio senatį ir netenkinti Inspekcijos reikalavimo įpareigoti R. R. nugriauti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 511p, (toliau – ir Ūkinis pastatas) priestatą šiaurinėje pastato dalyje link kopų apsauginės sienelės (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2); 3) pripažinti Ūkinio pastato ploto padidėjimą 15,65 kv. m dėl įrengto statinio priestato į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės teisėtu (toliau – ir Reikalavimas Nr. 3); 4) leisti pareiškėjoms – R. R. 57/100 dalis ir A. R. 43/100 dalis – teisiškai registruoti Ūkinio pastato padidėjusį plotą su priestatu į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės (toliau – ir Reikalavimas Nr. 4).

II.

Nustatė, kad pareiškėjų Reikalavimas Nr. 2 negali būti laikomas savarankišku reikalavimu, o tai yra pareiškėjų atsikirtimas į Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl atsisakė priimti šią skundo dalį.

Teismas skundo dalį dėl Reikalavimo Nr. 3 ir Reikalavimo Nr. 4 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodė, kad pareiškėjos dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus turi kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą. Nesutikus su šios institucijos sprendimu, jį galės apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Reikalavimą Nr. 3 – pripažinti Ūkinio pastato ploto padidėjimą 15,65 kv. m dėl įrengto statinio priestato į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės teisėtu, bei Reikalavimą Nr. 4 – leisti pareiškėjoms (R. R. 57/100 dalis ir A. R. 43/100 dalis) teisiškai registruoti Ūkinio pastato padidėjusį plotą su priestatu į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje yra numatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo turiniui. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–30/2011). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (LVAT 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–254/2011).

Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 (pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei R. R., tretiesiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, A. R. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, ieškovių R. R. ir A. R. priešieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai dėl statinio pakeitimų įteisinimo, A. R. ieškinį dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, 2010 m. rugsėjo 22 d. valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100922-00066, 2010 m. gruodžio 8 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REŠ-30-101208-00034 panaikinimo) 2012 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Pabrėžtina, jog Specialioji teisėjų kolegija, kuri 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė, jog byla teisminga administraciniam teismui, perdavė bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui spręsti priėmimo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi priėmė iš Specialiosios teisėjų kolegijos perduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-803-769/2012, ir, spręsdamas priėmimo klausimą, pasiūlė R. R. ir A. R. pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį ABTĮ nuostatas, bei pašalinti nutartimi nustatytus trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos, pateikdamos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. III, b. l. 31-34) patikslintą skundą, iškėlė naujus reikalavimus (pripažinti Ūkinio pastato ploto padidėjimą 15,65 kv. m dėl įrengto statinio priestato į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės teisėtu bei leisti pareiškėjoms (R. R. 57/100 dalis ir A. R. 43/100 dalis) teisiškai registruoti Ūkinio pastato padidėjusį plotą su priestatu į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės), kurių Specialioji teisėjų kolegija nenagrinėjo. Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija, kuri 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė, jog byla teisminga administraciniam teismui, iš esmės nagrinėjo ginčo dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimus, pareikštus 2010 m. gruodžio 8 d. reikalavimu Nr. REI-30-101208-00034 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris pareikštas remiantis 2010 m. rugsėjo 22 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-100922-00066, priskirtinumo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui klausimą (civilinė byla Nr. I-448-386/2012, t. II, b. l. 87-88).

Atsižvelgiant į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija, 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarusi, kad byla teisminga administraciniam teismui, perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti priėmimo klausimą, bei į tai, kad pareiškėjos pateikdamos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, iškėlė naujus reikalavimus, darytina išvada, jog pareiškėjų teiginys, kad, remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi, visi pareiškėjų reikalavimai turi būti priimti ir nagrinėjami administraciniame teisme, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pagrįstai vertino kiekvieną pareiškėjų iškeltą reikalavimą bei pasisakė dėl jų priimtinumo.

Iš pareiškėjų atskirojo skundo matyti, jog jos nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimus (pripažinti Ūkinio pastato ploto padidėjimą 15,65 kv. m dėl įrengto statinio priestato į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės teisėtu bei leisti pareiškėjoms (R. R. 57/100 dalis ir A. R. 43/100 dalis) teisiškai registruoti Ūkinio pastato padidėjusį plotą su priestatu į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės) kaip nenagrinėtinus teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo pripažinti Ūkinio pastato ploto padidėjimą 15,65 kv. m dėl įrengto statinio priestato į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės teisėtu.

Pažymėtina, jog iš šio pareiškėjų formuluojamo reikalavimo matyti, jog jos siekia juridinio fakto nustatymo.

Dėl šio pareiškėjų reikalavimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai priima skundus, kai juose prašoma apginti, pareiškėjo manymu, pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 3 straipsnio 1 punktas, 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Skundai, kuriuose prašoma tam tikrų faktų pripažinimo, tam tikrų aplinkybių konstatavimo nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir negali būti priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-585/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis ABTĮ 15 ir 16 straipsniais, apibrėžiančiais administracinių teismų kompetenciją, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti Ūkinio pastato ploto padidėjimą 15,65 kv. m dėl įrengto statinio priestato į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės teisėtu, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo leisti pareiškėjoms (R. R. 57/100 dalis ir A. R. 43/100 dalis) teisiškai registruoti Ūkinio pastato padidėjusį plotą su priestatu į pastato šiaurinę pusę link kopų apsauginės sienutės.

Nuosavybės teisių į pastatus registraciją atlieka valstybės įmonė Registrų centras, o leidimų atlikti tokią registraciją suteikimas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 15 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus turi kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą. Nesutikus su šios institucijos sprendimu, pareiškėjos jį galės apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atskirajame skunde pateiktus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos medžiagą, bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjų skundo dalies priimtinumo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. R. ir R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.