Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-97-386/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-03-20
Bylos Nr.: I-97-386/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10475-2011-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaite, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. R., R. R.
Atsakovas: R. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, A. R., N. S.

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
13.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-97-386/2013Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10475-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjos (atsakovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B., atsakovei (pareiškėjai) R. R., atsakovės (pareiškėjos) R. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens (pareiškėjos) A. R. atstovei advokatei S. B., 2013 m. vasario 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei R. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, A. R., N. S. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo;

pareiškėjų A. R. ir R. R. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, N. S. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (III t., b. l. 2-6) priimta Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012-04-23 nutartimi (II t., b. l. 87-88) perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-803-769/2012 ir ja laikoma administracinė byla Nr. I-448-386/2012 (dabartinis Nr. Nr. I-97-386/2013). Šia nutartimi nutarta, perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-08-08 pateiktą ieškinį (I t., b. l. 3-6) laikyti prašymu (toliau – ir prašymas) bei pasiūlyta R. R. ir A. R. (toliau – ir R. R., A. R.) pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, kartu pašalinant ir toje nutartyje nurodytus trūkumus.

2012-07-12 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (III t., b. l. 36-38), kuri įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-07 nutartimi po atskirojo skundo išnagrinėjimo (III t., b. l. 53-57), priimtas ir pareiškėjų A. R. ir R. R. skundas (III t. b. l. 31-34) (toliau – ir skundas) dalyje dėl jų reikalavimo Nr. 1.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011-08-08 pateiktu prašymu reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Prašyme nurodoma, kad Inspekcija Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) vyresnysis specialistas K. G. 2010-09-22 atliko statybos patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė savavališkos statybos faktą. Nustatyta, kad statytoja R. R., savavališkai ir neturėdama statybos leidimo, rekonstravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pristatydama du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m ir ilgis apie 2 m).

Inspekcija prašyme teigiama, kad R. R., neturėdama rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 ir 24 dalis, Reglamento STR 1.08.02:2002 18.1 ir 18.2 punktus bei Reglamento STR 1.07.01:2002 bendrųjų nuostatų 2 punktą. Nurodoma, kad atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistas 2010-09-22 statytojai R. R. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100922-00066, kuris statytojai išsiųstas registruotu laišku.

Prašyme teigiama, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2010-12-08 statytojai R. R. pateikė reikalavimą Nr. REI-30-101208-00034, kuriuo įpareigojo statytoją iki 2011-05-16 nuo reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100922-00066 - nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimu Nr. REI-30-101208-00034 taip pat informuojama, jog statytoja R. R. turi teisę teisės aktų sustatyta tvarka kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Prašyme teigiama, jog būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad Neringos savivaldybės administracija 2011-01-15 raštu Nr. (4.17)V15-159 atsakovei paaiškino, jog „šiuo metu galiojančiame Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (Generaliniame plane), patvirtintoje 1994 metais, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano XIX zonoje, į kurią patenka ir Jūsų ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), nustatyta „1) parengti teritorijų apstatymo regeneravimo projektą<...>, 2) jokių darbų nevykdyti neturint minėto projekto <...>“, taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol neparengtas šios teritorijos detalusis planas, Neringos bendrasis planas ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, o nesant šių dokumentų nėra galimybės rengti projektinę dokumentaciją.

Prašyme nurodoma, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistas 2011-07-28 patikrino 2010-12-08 statytojai R. R. įteikto reikalavimo Nr. REI-30-101208-00034 įvykdymą ir nustatė, kad statytoja savavališkos statybos padarinių nepašalino ir reikalavimo nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m), esančius (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, neįvykdė.

Prašyme teigiama, kad pagal Neringos savivaldybės administracijos pateiktą informaciją statyba pagal vienintelį šiuo metu kuršių nerijoje galiojantį teritorijų planavimo dokumentą - Generalinį planą, yra negalima, nes pirmiausia turi būti parengtas teritorijų apstatymo regeneravimo projektas, be kurio jokių darbų vykdyti negalima, tuo tarpu kiti teritorijos planavimo dokumentai, nustatantys kitokį teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą Kuršių nerijoje, šiuo metu nėra parengti.

Pareiškėjų A. R. ir R. R. skundo dalimi dėl reikalavimo Nr. 1 ( T. III, b.l. 31-34; teismas skundą dėl kitų reikalavimų atsisakė priimti, žr. t. III, b.l. 36-38 ir b.l. 53-57) prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034.

Skunde nurodoma, kad 2010-09-22 Inspekcijos Klaipėdos skyrius R. R. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100922-00066 dėl prie ūkinio pastato savavališkai pristatyto priestato (aukštis 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m) ir priestatuko (aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m) (duomenys neskelbtini), nenurodant konkretaus laiko kada buvo atlikti šie veiksmai. 2010-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034, kuriuo statinio savininkę R. R. įpareigojo iki 2011-05-16 savo lėšomis pašalinti savavališkas statybas, dėl kurių 2010-09-22 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100922-00066.

Skunde teigiama, kad pareiškėjai A. R. jokie reikalavimai dėl jai priklausančio turto (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikti ir A. R. apie šiuos dokumentus bei juose pateiktus reikalavimus sužinojo tik gavusi iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-12203-769/2011 su pridedamais procesiniais dokumentais, todėl ji buvo priversta kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl termino apskųsti nurodytus administracinius aktus atnaujinimo bei šių aktų panaikinimo.

Skunde nurodoma, kad Inspekcija pateikė statinio bendrasavininkei R. R. reikalavimą dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo ir įpareigojimo statinio bendrasavininkę nugriauti du prie ūkinio pastato 511 p pristatytus priestatus. Nurodoma, kad Inspekcijos teigimu, R. R. savavališkai, neturėdama statybos leidimo, rekonstravo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas plane 511 p, pristatant prie nurodyto ūkio pastato du priestatus - apie 1,9 m ilgio ir apie 7 m pločio priestatą šiaurinėje pastato dalyje, ir apie 1 m pločio ir apie 2 m ilgio priestatuką vakarinėje pastato dalyje.

Skunde paaiškinama, kad šiuo metu ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teisėmis priklauso R. R. - 57/100 dalys, o A. R. – 43/100 dalys. A. ir R. R. nesutinka su pareikštais reikalavimais, t. y. nesutinka, jog esantys priestatai būtų traktuojami kaip savavališka statyba ar rekonstrukcija ir jie būtų nugriauti.

Skunde nurodoma, kad nurodytas priestatas tarp ūkinio pastato šiaurinės dalies ir kopų apsauginės sienelės buvo pradėtas įrenginėti ankstesniosios turto savininkės V. R., priestatas buvo užfiksuotas dar 1984 metais atliktoje žemės sklypo ir jame esančių statinių inventorizacinėje byloje. 1990-04-26 ankstesnioji turto savininkė V. J. R. mirė, jos turtą (duomenys neskelbtini) paveldėjo R. R. su savo dukra A. R. 1991-03-27 turto bendrasavininkė R. R. pateikė tuometiniam Klaipėdos teritoriniam valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui prašymą atlikti patikrinimą statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Po nurodyto patikrinimo prie ūkinio pastato 511 p vėlgi buvo fiksuotas ir priestatas į šiaurinę pastato pusę link apsauginės sienelės. Ūkinis pastatas 511 p buvo priimtas eksploatacijai pagal Neringos miesto vyriausiojo architekto 1991-04-22 pažymą Nr. 02-156, kurioje buvo pažymėta, jog „pilietei R. V. J. priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ūkio pastatas, pagal atatinkamai suderintus projektus. Priimtas eksploatacijai 1990 metais“. Nurodoma, kad po šio turto bendrasavininkės R. R. iniciatyva atlikto statinių patikrinimo (duomenys neskelbtini), to meto atitinkamos institucijos - nei Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, nei Neringos miesto valdyba atsakovei jokių pretenzijų dėl įrengiamo priestato šiaurinėje pastato 511 p pusėje nereiškė, nes, kaip patvirtina nurodyta Neringos miesto vyriausiojo architekto pažyma, visas statybas tuometinė to turto savininkė vykdė pagal atitinkamai suderintus projektus. R. R. šių projektų niekada neturėjo, nes statybas vykdė ankstesnė statinio savininkės S. K. ir V. J. R., tačiau netiesioginiai rašytiniai įrodymai patvirtina tokius projektus ir atitinkamus jų suderinimus egzistavus.

Skunde taip pat teigiama, kad buvusieji bendro ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), savininkai 1981 metais kreipėsi į Neringos LDT Vykdomąjį komitetą dėl ūkinio pastato perstatymo, ko pasekoje savininkai pasistatė atskirus ūkinius pastatus, dėl kurių statybos tarp šalių vėliau vyko teisminiai ginčai. Nurodoma, kad yra išlikęs 1989-02-15 Neringos miesto vyriausiojo architekto pateiktas atsakymas į gretimo statinio savininkės N. S. skundą dėl tuometinės ūkinio pastato 511 p savininkės V. R. vykdomų statybų, kuriame nurodyta, kad „tarpą tarp R. V. sandėlio ir atraminę sienutę nuo šlaito pusės leidau uždengti ir panaudoti ūkio poreikiams, nes priešingu atveju šlaito slinkimą būtų sunku sustabdyti“. Tokiu būdu, turėdama Neringos miesto vyriausiojo architekto sutikimą, ankstesnė pastato savininkė savo ūkinio pastato link sutvirtino atraminę šlaito sienutę, vėliau vadovaudamasi gautu leidimu uždengė tarpą tarp pastato ir atraminės sienutės, ko pasekoje faktiškai ir susiformavo šiaurinis priestatas prie ūkinio pastato.

Skunde nurodoma, kad tiek 1984 metų inventorizaciniame plane, tiek 1991 metais atliekant statomo ūkinio pastato inventorizaciją šiaurinis priestatas žemės sklypo planuose buvo fiksuojamas; Neringos mieto vyriausiojo architekto 1991-04-22 pažymoje Nr. 02-156 konstatuojama, kad ankstesnė statinio savininkė V. R. ūkio pastatą statosi pagal suderintus projektus, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo laikyti šiaurinį priestatą savavališka rekonstrukcija ir taikyti šios pastato dalies atžvilgiu sankcijas, numatytas savavališkai statybai. Ginčo priestato įrengimas buvo atliktas ankstesnio pastato savininko, o R. R. kreipėsi į visas institucijas bandydama gauti šio statinio projektus, tačiau archyvuose dokumentai dėl ūkinio pastato projektavimo ir šiaurinio priestato neišliko.

2006 metais R. R. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą su prašymu atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad galėtų įteisinti padidėjusį ūkinio pastato plotą. 2006-07-19 buvo sudaryti nauji kadastrinio matavimo duomenys ir užfiksuota, kad ūkinio pastato ilgis sudaro 7,02 m, o plotis - 8,58 m, t. y. ūkinis pastatas padidėjo 15,65 kv. m. Nurodoma, kad dėl ligos bendrasavininkės R. R. pradėta pakeitimų įforminimo procedūra nebuvo baigta, todėl 2006 metais nebuvo įteisinti atlikti matavimai. Nesant pirminių projektavimo dokumentų ir atsižvelgiant į išlikusius dokumentus, turinčius nuorodas į buvusius projektavimo dokumentus ir jų suderinimus, ūkinio pastato 511 p papildomas plotas į šiaurinę pusę link atraminės sienelės teismine tvarka pripažintinas įrengtas teisėtai ir 2010-12-08 Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 dalyje dėl nurodyto priestato, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Skunde teigiama, kad vakarinėje ūkinio pastato 511 p dalyje šiuo metu yra įrengtas apie 2 m ilgio, apie 1 m pločio ir apie 2,2 m aukščio priestatas, kurį Inspekcija taip pat reikalauja nugriauti, kaip savavališkos rekonstrukcijos padarinį. Nurodoma, kad įsirengiant Vakarinį priestatą pagrindinio statinio konstrukcijos nebuvo liečiamos, keičiamos ar pan., todėl tokio nedidelio ir pamatų neturinčio Vakarinio priestato įrengimas negali būti laikomas ūkinio pastato rekonstrukcija. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai Vakarinį priestatą traktuoja kaip statinio rekonstrukciją ir reikalauja nugriauti jį kaip savavališkos statybos padarinį. Nurodoma, kad statinio bendrasavininkė R. R. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimo priestatui statyti išdavimo, tačiau Neringos savivaldybės administracija 2011-01-25 raštu nurodė, jog šiuo metu yra rengiamas (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris yra būtinas norint gauti statybą leidžiantį leidimą ir kol nėra parengtas nurodytos teritorijos detalusis planas turto bendrasavininkės A. R. ir R. R. negali pasinaudoti galimybe įteisinti savavališką statybą.

Analogiški motyvai ir argumentai buvo nurodyti ir ieškovių R. R. ir A. R. pateiktame 2011-11-07 priešieškinyje (I t., b. l. 79-82) bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. pateiktame 2011-12-23 ieškinyje (II t., b. l. 3-7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 (buvęs Nr. 2-12203-769/2011).

Atsiliepimas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į priešieškinį dėl statinio pakeitimų įteisinimo civilinėje byloje Nr. 2-12203-769/2011 (I t., b. l. 137-140) dėl teiginių, kad ūkinio pastato priestatų statybą vykdė V. J. R., šiai mirus R. R. ir A. R. statinius paveldėjo, nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Dėl teiginių, kad šiaurinis priestatas negali būti laikomas savavališka statyba, nes 1991-04-22 Neringos miesto vyriausiojo architekto pažymoje Nr. 02-156 konstatuojama, kad ankstesnė statinio savininkė V. R. ūkio pastatą statosi pagal suderintus projektus bei nurodytų 1984 metų ir 1991 metų inventorinių faktų Inspekcija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytus teisingumo, proceso koncentruotumo, šalių bendradarbiavimo principus R. R. privalo nurodyti ne tik faktinį pagrindą, bet ir teisinį, aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais, o šiuo atveju nei minimas raštas, nei projektas ar leidimas statybai nepateikiamas, todėl šiaurinis priestatas negali būti traktuojamas nesavavališku. Be to, nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien statybą leidžiančių dokumentų nebuvimas, pagrįstai leidžia konstatuoti savavališkos statybos faktą.

Dėl teiginių, kad ūkinio pastato vakarinio priestato statyba negali būti vertinama kaip rekonstrukcija, nes nebuvo keičiamos ar kitokiu būdu pertvarkomos ūkinio pastato laikančiosios konstrukcijos Inspekcija nurodo, kad ūkinio pastato vakarinis priestatas turi tiesioginį sąlytį su pagrindiniu pastatu, tame tarme, stogo konstrukcijos išdėstymą, todėl darytina išvada, kad vakarinio priestato statyba prie ūkinio pastato pagrįstai vertinama kaip rekonstrukcija.

Atsiliepimas

Analogiški motyvai ir argumentai nurodyti ir Inspekcijos atsiliepimuose (II t., b. l. 52-54; III t., b. l. 66-68) į trečiojo asmens ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 bei į skundą administracinėje byloje Nr. I-448-386/2012.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) atsiliepime (I t., b. l. 35-36) į Inspekcijos prašymą (ieškinį) nurodo, kad savavališki statybos darbai - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcija buvo atlikti Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre -(duomenys neskelbtini)) teritorijoje bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Pažymi, jog į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį, kuris vykdo teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, nei dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo nei dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo kreiptasi nebuvo. Statinio projektas arba statinio rekonstravimo projektas KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui taip pat pateiktas nebuvo ir tokiam projektui KPD Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojas nėra pritaręs. Atsižvelgiant į tai, prašo Inspekcija prašymą (ieškinį) tenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 40-42) į ieškovo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. ieškinį atkreipia dėmesį, kad statybos darbų atlikimo metu A. R. buvo mažametė ((duomenys neskelbtini)), be to, dalis nekilnojamojo turto sklype (duomenys neskelbtini), atiteko A. R. dovanojimo sutartimi tik 2006-06-22, todėl mano, kad Inspekcija visiškai teisėtai surašė statytojai – R. R. savavališkos statybos aktą. Šis aktas ir negalėjo būti surašytas A. R., nes ji nevykdė statybos darbų, o akto surašymo metu buvo nustatytas statytojas – R. R. Prašo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. R. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir KNNPD) atsiliepime (I t., b. l. 42) į Inspekcijos prašymą (ieškinį) nurodo, kad KNNPD sutinka su pareiškėjo ieškiniu ir mano, kad prašymas įpareigoti atsakovę R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę - teisiškai pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. KNNPD nuomone, priestatai pastatyti savavališkai, neturint reikiamos dokumentacijos (statybos leidimo, suderinto projekto ir pan.).

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime (I t., b. l. 43-44) į Inspekcijos prašymą (ieškinį) nurodo, kad NŽT susipažinusi su Inspekcijos ieškiniu - įpareigoti atsakovę R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (aukštis apie 3 m, plotis apie 1,9 m, ilgis apie 7 m ir aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, sutinka su ieškinyje nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais ir prašo teismo tenkinti šį reikalavimą. Nurodo, kad R. R. valstybinės žemė sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nėra sudariusi, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mieste yra suformuotas, registruotas nekilnojamojo turto registre bei, kad neturi duomenų, ar Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo davusi atsakovei sutikimą statyti prie ūkinio pastato du priestatus valstybinėje žemėje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime (II t., b. l. 34-35) į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012 nurodo, kad NŽT su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti, todėl atmestini. Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini) vykdė R. R., o ne A. R., todėl Inspekcijos Klaipėdos skyrius pagrįstai surašė R. R. 2010-09-22 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100922-00066 ir 2010-12-08 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034. Dėl teiginių, kad <...Neringos miesto vyr. architekto 1991-04-22 pažymoje Nr. 02-156 konstatuojama, kad ankstesnė statinio savininkė V. R. ūkio pastatą statosi pagal suderintus projektus, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo laikyti šiaurinį priestatą savavališka rekonstrukcija ir taikyti šios pastato dalies atžvilgiu sankcijas, numatytas savavališkai statybai....>, nurodo jog teismui nepateikti nei projektas, nei statybos leidimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime (II t., b. l. 36-37) į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-803-769/2012, nurodo kad su A. R. pareikštu ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Nurodo, kad 2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (28 straipsnis), pakeitimai, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Inspekcijos ieškinys pareikštas įsigaliojus 2010-10-01 Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (28 straipsnis), pakeitimams, todėl nurodytų teisės aktų nuostatos taikytinos nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą ir turėtų būti išspręstas klausimas dėl galimybės įteisinti ginčo statinius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos (atsakovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas T. B. palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu bei palaiko atsiliepimą į pareiškėjų (atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens) skundą ir prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja (atsakovė) R. R. ir jos bei pareiškėjos (trečiojo suinteresuoto asmens) A. R. atstovė advokatė S. B.ė skundą palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, o pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu R. R. papildomai nurodė, jog ji sutinka nugriauti priestatuką prie atraminės sienutės (bylos duomenimis jo aukštis apie 2,2 m, plotis apie 1 m, ilgis apie 2 m) (duomenys neskelbtini) ir parodė jį pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų kopijoje (pietinė fasado pusė, žr. t. I, b.l. 15). Ūkinio pastato priestate (rytinė fasado pusė, žr. t. I, b.l. 15) ji įsirengė katilinę (namo apšildymo prietaisus, kurie apšildo visą tą pastatą), po to buvo perdažytas visas pastatytas.

Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl administracinė byla nagrinėta iš esmės tiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Konstatuojama:

Byloje iš esmės ginčas kyla dėl įpareigojimo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-08 reikalavimą Nr. REI-30-101208-00034 pašalinti savavališkos statybos padarinius (I t., b. l. 16) bei šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašymu (ieškiniu) (I t., b. l. 3-6) prašo įpareigoti R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

R. R. ir A. R. skundu (III t., b. l. 31-34) prašo panaikinti 2010-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034.

Faktinės aplinkybės

2010-09-22 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100922-00066 (I t., b. l. 8), kuris patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas K. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatė jog prie ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytas priestatas (aukštis - apie 3 m, plotis – apie 1,9 m, ilgis – apie 7 m) (toliau – ir Šiaurinis priestatas) ir priestatukas (aukštis – apie 2,2 m, plotis - apie 1 m, ilgis – apie 2 m) (toliau – ir Vakarinis priestatas) (duomenys neskelbtini).

2010-12-08 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 (I t., b. l. 16), kuriuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja L. M. iš statinio savininkės R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareikalavo (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2011-05-16 nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2010-09-22 surašytas savavališkos statybos aktas, reg. Nr. SSA-30-100922-00066, padarinius: nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę.

2011-07-28 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-30-110728-00022 (I t., b. l. 22), kuris patvirtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas K. G. patikrino, ar įvykdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-12-08 įteiktas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 ir nustatė, kad statytoja (užsakovė) R. R., reikalavimo, kuriame nurodyta iki 2011-05-16 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos statinio (jo dalies) pavadinimu – Ūkinis pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), padarinius, neįvykdė.

2011-08-03 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 23-26) nurodyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 57/100 dalių nuosavybės teise priklauso R. R. Be to, nurodyta, kad šis pastatas ir minėtas žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

Dėl reikalavimo panaikinti 2010-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, jog statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti, šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui.

Inspekcija pagal Statybos įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ( 28 straipsnio 2 dalis).

Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1–827, 35 punkto redakcijoje, galiojusioje savavališkos statybos akto surašymo metu (Valstybės Žinios, 2010, Nr. 116-5946), buvo nurodyta, kad Inspekcija išnagrinėja Savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (Reglamento 6 priedas) (toliau – Reikalavimas); Reikalavime įrašomi įpareigojimai Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje.

A. ir R. R. skunde nurodo, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais, t. y. nesutinka, jog esantys priestatai (duomenys neskelbtini) būtų traktuojami kaip savavališka statyba – rekonstrukcija ir jie būtų nugriauti.

Dėl Šiaurinio priestato A. ir R. R. savo pozicija argumentuoja tuo, kad visi statybos darbai buvo atlikti iki 1996 metų, kai dar nebuvo įsigaliojęs savavališkos statybos fiksavimo metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Nurodo, kad Šiaurinis priestatas buvo pradėtas įrenginėti ankstesniosios turto savininkės V. R., kuriai (duomenys neskelbtini) mirus jos turtą, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo A. ir R R. Nurodo, kad Šiaurinis priestatas buvo užfiksuotas dar 1984 metais atliktoje žemės sklypo ir jame esančių statinių inventorizacinėje byloje bei paminėtame Neringos miesto vyriausiojo architekto 1989-02-15 atsakyme ir 1991-04-22 pažymoje. Todėl, anot pareiškėjos, nesant pirminių projektavimo dokumentų ir atsižvelgiant į išlikusius dokumentus, turinčius nuorodas į projektavimo dokumentus ir jų suderinimus, ūkinio pastato papildomas plotas į šiaurinę pusę teismine tvarka pripažintinas įrengtas teisėtai.

Dėl Vakarinio priestato A. ir R. R. nurodo, kad įsirengiant jį pagrindinio statinio konstrukcijos nebuvo liečiamos, keičiamos ar panašiai, todėl negali būti laikomos ūkinio pastato rekonstrukcija.

2010-09-22 surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100922-00066 nurodyta, kad R. R. statyto statinio statybos rūšis - statinio rekonstravimas, statinio kategorija - neypatingas statinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžia statinio rekonstravimo sąvoką – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o 2 straipsnio 94 dalis neypatingo statinio sąvoką - statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkto nuostatos numato, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (9.5 punktas).

Tiek Šiaurinis, tiek Vakarinis priestatai savo funkciniu ryšiu ir konstrukcijomis yra susiję su ūkiniu pastatu ir yra tiesioginiame sąlytyje su juo. Tai patvirtina ir byloje pateiktos foto nuotraukos (I t., b. l. 15). Todėl skundo argumentai, kad pagrindinio statinio konstrukcijos nebuvo liečiamos, keičiamos ar pan., ir dėl to tai nėra rekonstrukcija, yra nepagrįsti.

Dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam Įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Išvados, kad turi būti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, negali būti laikomos teisėtomis ir pagristomis. Taip aiškinant teisę, taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos. Be to, toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-492/2008; 2010-12-28 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-566/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-17 nutartis a.b. Nr. A-822-36/2011).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio nuostatos numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį.

Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau - Reglamentas STR 1.07.01:2002), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203), 2 punktas numatė, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas.

Be to nustatyta, kad R. R. statinius pastatė valstybiniam žemės fondui priskirtame sklype, t. y. nebūdama nei žemės sklypo savininke, nei teisėta valdytoja. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, valdytoja.

Iš to seka, kad R. R. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą statytojo teisę galėjo įgyvendinti tik turėdama žemės savininko sutikimą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą ir statybos leidimą rekonstruoti statinį.

Byloje nėra duomenų, kad A. R. ar R. R. būtų pateikusi žemės savininko sutikimą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą ar statybos leidimą rekonstruoti statinį. Todėl, konstatuojama, kad Inspekcija jai suteiktų įgalinimų ribose, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą ir vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2010-12-08 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 (I t., b. l. 16) iš statinio savininkės R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareikalavo (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2011-05-16 nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2010-09-22 surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-30-100922-00066, padarinius: nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę ir dėl to nėra pagrindo tenkinti A. ir R. R. skundo reikalavimo panaikinti 2010-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034.

Dėl įpareigojimo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, neturi diskrecijos priimti kitokį sprendimą nei numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje. Inspekcijai priėmus sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, asmeniui pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3-4 dalies nuostatas yra suteikiama teisė per apibrėžtus šiame įstatyme terminus parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą; į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (1 punktas) arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (2 punktas), išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (3 punktas) bei atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (4 punktas).

Kaip minėta ,tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) atsiliepime (I t., b. l. 35-36) į Inspekcijos prašymą (ieškinį) nurodo, kad savavališki statybos darbai - ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcija buvo atlikti Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijoje bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijoje.

Be to, pagal 2011-08-03 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) 7.2 punktą ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702, 4.2 punktą Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2667, Alksnynė – 2070), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių vietovių vertingosios savybės. Pagal to paties Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 4.3 punktą saugomose vietovėse – kultūriniuose draustiniuose galima kultūros paveldo objektų tvarkyba, pastatų remontas, išlaikant medžiagiškumą ir būdingus puošybos elementus, sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija, nedidinant užstatymo tankumo ir pastatų aukščio; sunykusio istorinio užstatymo vietose atkuriamas buvęs užstatymas arba, kai nepakanka istorinių duomenų, jos gali būti užstatomos naujais statiniais, išlaikant vyravusį užstatymo pobūdį, pastatų išdėstymą, užstatymo tankį, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų proporcijas, dydžius ir medžiagiškumą, naudojant būdingus puošybos elementus; prioritetas teikiamas istorinių valdų (posesijų) išlaikymui arba jų atkūrimui, formuojant senąsias žvejų sodybų ribas ar kitas istorines valdas atitinkančius žemės sklypus; kultūriniuose draustiniuose esančių sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija atliekama skaidant jų tūrius ir matmenis į mažesnius.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalį užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. ir R. R. neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai, kurios metu galima dviejų priestatų statyba, kadangi tai prieštarautų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 4.3 punktui, nes padidėtų užstatymo tankumas. Todėl savavališkų statybų statytoja R. R. įpareigotina savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei R. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, A. R., N. S. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo;

įpareigoti R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę;

atmesti kaip nepagrįstą A. R. ir R. R. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, N. S. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-101208-00034 panaikinimo;

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaiteDalia GumuliauskienėEglė Kiaurakytė