Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis 2019-10-01 patvarkymu Nr. B-28369 vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/01644 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus.

4. Nurodė, kad vykdo 2013-05-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-925-845/2011 dėl skolininko įpareigojimo, išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 pakeitė 2011-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 vykdymo tvarką, t.y. leido Inspekcijai nugriauti statinį, išieškant griovimo išlaidas iš skolininko bei skyrė R. K. 14,48 Eur (50 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013-01-11 iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog išieškotojas Inspekcija pateikė antstoliui 2013-11-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-27960-934/2013 dėl baudos išieškojimo, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/13/02768. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje 2S-335-866/2019 Inspekcijos prašymą dėl baudos atsakovui R. K. skyrimo atmetė. Vykdomoji byla Nr. 0008/13/02768 dėl paskirtos baudos išieškojimo nutraukta. Pažymėjo, jog teismo sprendimas dėl statinio nugriovimo panaikintas nebuvo. Nurodė, jog 2013-05-28 vykdomajame rašte Nr. 2-925-845/11 dėl įpareigojimo įvykdymo yra nurodytos sprendimo nevykdymo pasekmės, t. y. R. K. neįvykdžius įpareigojimo pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis. Skolininkui neįvykdžius įpareigojimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 ir leido Inspekcijai pastatą nugriauti R. K. lėšomis. Pažymėjo, jog patvarkyme dėl skolos išieškojimo visos su griovimu susijusios išlaidos nurodytos ne prie skolos, o prie vykdymo išlaidų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-28 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, dėl savavališkai pastatyto statinio padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 pakeitė 2011-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 vykdymo tvarką, t.y. leido Inspekcijai nugriauti statinį, išieškant griovimo išlaidas iš skolininko. Vykdomojoje byloje pateiktas 2016-05-05 Inspekcijos aktas Nr. 4D-1173 apie statinio nugriovimą. Vykdomojoje byloje pateikta UAB „Tvirta“ PVM sąskaita faktūra Nr. 59-14 400,00 Lt sumai už supaprastinto griovimo aprašo parengimą ir UAB „Tvirta“ 2016-05-03 PVM sąskaita faktūra Serija TVR Nr. 2016-05/01 11120,07 Eur sumai už statinio griovimą. 2017-03-23 Inspekcija pateikė antstoliui I. G. prašymą sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0008/13/01644 ir 0008/13/02768 vykdymą, kadangi skolininkas griovimo išlaidas ir baudą mokės dalimis. 2017-03-28 patvarkymu Nr. S-17-8-2827 minėtos vykdomosios bylos sustabdytos. 2019-08-22 Inspekcija pateikė antstoliui I. G. prašymą atnaujinti vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-925-845/2011 bei nurodė, jog skolininkas Inspekcijai sumokėjo 5808,19 Eur. Antstolis 2019-08-27 patvarkymu Nr. S-19-8-23878 atnaujino vykdomosios bylos Nr. 0008/13/01644 vykdymą bei priėmė patvarkymą Nr. S-19-8-23870 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, nurodymą Nr. S-19-8-23869 priverstinai nurašyti piniginės lėšas iš skolininko sąskaitos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-8-23874 išieškomai 6484,89 Eur sumai, kuriuos skundžia apeliantas. Antstolis 2019-10-01 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/01644 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus ir skundus persiuntė teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas vykdomo išlaidas bei jų apskaičiavimą reglamentuojančias normas, pagrįstai sprendė, jog skolininko skundų tenkinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog apeliantas nesutikdamas su nutartimi nenurodė kokias, jo nuomone, vykdymo procesą reglamentuojančias normas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išdėstydamas skundo dėl antstolio veiksmų argumentus dėl kurių pasisakyta skundžiamoje nutartyje.

18. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nagrinėjamu atveju antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu, kuris nėra galiojantis.

19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, kurio pagrindu išduotas 2013-05-28 vykdomasis raštas Nr. 2-925-845/2011 būtų panaikintas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimu skolininkas iš tiesų buvo įpareigotas įteisinti ginčo statinį per 6 mėn., tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas iš esmės palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą 2012 m. liepos 11 d. nutartimi papildė jo rezoliucinę dalį, kur numatė sprendimo nevykdymo padarinius, t.y. nurodė, jog R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas jo lėšomis. Būtent tokios apimties rezoliucinei daliai, buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-28 vykdomasis raštas, kurį vykdo antstolis. Kaip patvirtina bylos medžiaga, skolininkui neįvykdžius įpareigojimo įteisinti statinį nustatytu terminu, antstolis CPK 771 str., numatančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam neįvykdymo pasekmės, nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl sprendime numatytų jo nevykdymo teisinių padarinių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 pakeitė 2011-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 vykdymo tvarką, t.y. leido Inspekcijai nugriauti statinį, išieškant griovimo išlaidas iš skolininko. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog 2013-05-28 išduoto vykdomojo rašto galiojimas pasibaigė suėjus 6 mėn. terminui, per kurį skolininkas turėjo įteisinti statinį. Šie apelianto argumentai vertintini kritiškai atsižvelgiant ir į tai, jog apeliantas iki vykdomosios bylos atnaujinimo skundžiamu patvarkymu dalį statinio griovimo išlaidų išieškotojai mokėjo dalimis savanoriškai.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, jog antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais tuo pagrindu, kad inspekcijos patirtos statinio griovimo lėšos iš skolininko nurašomos nors tokio lėšos nėra priteistos teismo sprendimu.

21. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų priskirtinumą vykdymo išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog tuo atveju, kai savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus atlieka kiti asmenys, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 p.). Išieškotojo pareiga apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas, įskaitant vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas (CPK 609 str. 1 d. 1 ir 2 p.), numatyta ir CPK 610 straipsnio 1 dalyje, tačiau vykdymo išlaidos visais atvejais išieškomos iš skolininko. Nagrinėjamu atveju skolininkui neįvykdžius įpareigojimo įteisinti savavališką statybą per nustatytą terminą, teismas nutartimi leido savavališkos statybos padarinius pašalinti išieškotojui, dėl ko buvo patirtos statinio griovimo išlaidos. Taigi, išieškotojo patirtos išlaidos susidarė priverstinai vykdant teismo procesinį sprendimą, kurio geruoju neįvykdė skolininkas. Pažymėtina, jog CPK 609 straipsnyje pateikta vykdymo išlaidų kvalifikacija apima visas išlaidas, patiriamas vykdant teismo sprendimą. Nei CPK 609 straipsnyje, nei kitose minėto teisės akto straipsniuose nėra teisės normų, nustatančių vykdymo išlaidas patiriantį subjektą (antstolis ar išieškotojas). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškotojo patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra papildomos (faktinės) vykdymo išlaidos (CPK 609 str. 1 d. 2 d.), kurios išieškotinos toje pačioje vykdomojoje byloje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-494-701/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2440-467/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2263-881/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2201-619/2014), 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-426-450/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui taip pat neturi įtakos apelianto argumentai, dėl 2019-08-22 valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos raštą Nr. (2.34)-2D-10953 pasirašiusio asmens įgaliojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad vyriausioji specialistė pasirašiusi minėtą raštą nepateikė įgaliojimo, savaime nereiškia, kad minėtas raštas neteisėtas ar pasirašytas netinkamo asmens ar kad antstolis gali jį ignoruoti. Apeliantas kvestionuodamas minėtą raštą nepateikė jokių duomenų, jog minėtas raštas pasirašytas tam teisės neturinčio asmens. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant skundžiamų antstolio priimtų patvarkymų teisėtumo klausimą.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.