Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-335-866/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2S-335-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21054-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. K.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-335-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21054-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei R. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Irmantas Gaidelis 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriame konstatavo, kad R. K. neįvykdė teismo įpareigojimo per 6 mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Antstolis prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), R. K. lėšomis.

Atsiliepimas

2. 2013 m. liepos 5 d. suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime dėl įpareigojimo nevykdymo pareiškė prašymą skirti skolininkui R. K. iki 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, išieškotojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi antstolio I. Gaidelio pareiškimą tenkino iš dalies ir pakeitė 2011 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarką, taip pat išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkino ir paskyrė R. K. 14,48 Eur (50 Lt) baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 11 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

4. 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens R. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 dalyje dėl baudos paskyrimo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi R. K. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir atnaujino civilinės bylos Nr. 2-27960-934/2013 nagrinėjimą dalyje dėl baudos paskyrimo.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. bandė suderinti projektą, taip pat pažymėjo, kad šiuo metu administraciniame teisme yra nagrinėjama byla, susijusi su projekto derinimu. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jo nuomone, paskirta bauda buvo susijusi su statinio griovimu. Prašė, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria paskirta bauda panaikinti. Suinteresuotas asmuo pripažino, kad 2013 m. per 6 mėnesius neįvykdė teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė pažymėjo, kad baudos paskyrimo pagrindas yra ne pastato griovimas ar negriovimas, bet teismo įpareigojimas per 6 mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Pažymėjo, kad R. K. prievolė yra asmeninė, nes tik pats skolininkas galėjo parengti projektą ir gauti leidimą, todėl yra visi pagrindai skirti baudą. Taip pat nurodė, kad sprendimo įvykdymo data yra laikoma pastato nugriovimo data, t. y. 2016 m. gegužės 6 d., o bauda yra 13 050,58 Eur. Suinteresuotas asmuo pareiškė prašymą skirti naują didesnę baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27960-934/2013 ir skirti skolininkui R. K., 7 490 eurų baudą už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, nevykdymą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, naudai.

10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu įpareigojo atsakovą R. K. per 6 mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą, tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą.

11. 2012 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau papildė sprendimą nurodymu: „R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis“. 2013 m. kovo 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko Vilniaus apygardos 2012 liepos 11 d. nutartį nepakeistą.

12. 2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. papildymu vykdymo. 2013 m. birželio 21 d. antstolis Irmantas Gaidelis teismui pateikė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriame užfiksavo, kad 2013 m. birželio 18 d. nuvykęs į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), padarė nuotraukas ir konstatavo, jog R. K. teismo sprendimo neįvykdė.

13. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjas R. K. buvo įpareigotas per 6 mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą, tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą.

14. Teismas vertino, kad projekto parengimas ir pateikimas derinti priklauso tik nuo paties R. K. veiksmų, todėl šioje dalyje teismo įpareigojimas yra grynai asmeninio pobūdžio. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis projekto neparengė ir nebandė derinti 2013 m., o veiksmų dėl projekto derinimo ėmėsi tik 2014 m. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai pareiškėjas R. K. prašymą dėl projekto suderinimo pateikė 2014 m. birželio 30 d.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

15. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-9094-872/2018 ir skirti R. K. iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 11 d. iki sprendimo visiško įvykdymo 2016 m. gegužės 6 d.

16. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 įpareigojo R. K. per šešių mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi papildė sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, jog R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis. Apeliantas vertino, kad iš teismo sprendimo, ir jį papildančios nutarties formuluočių aišku, kad R. K. per šešių mėnesių laikotarpį buvo įpareigotas parengti ginčo statinio, projektą, gauti statybos leidimą. Ginčo dėl to, kad šiuos veiksmus turi atlikti R. K. nėra.

17. Pažymi, kad pats skolininkas niekada nekėlė argumento, kad ne jis, o kitas asmuo būtų įpareigotas atlikti neteisėtos statybos statinio įteisinimo ar griovimo veiksmus, R. K. buvo įpareigotas parengti projektą ir gauti statybos leidimą per šešių mėnesių laikotarpį, tačiau šios pareigos neįvykdė. Bauda skirta R. K. už pirmos sprendimo dalies nevykdymą, t. y. už nevykdymą teismo sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad jis turi parengti projektą, jį suderinti, o antroji dalis, kurioje buvo numatyta atlikti griovimo veiksmus, buvo pakeista nurodant, kad Inspekcija turi teisę atlikti statinio (duomenys neskelbtini), nugriovimą R. K. lėšomis.

18. Teigia, kad šiuo atveju parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą galėjo tik pats skolininkas R. K., dėl to byloje ginčas nėra keliamas. Inspekcija nesutinka su terminu, kuriuo paskirta bauda. Nurodo, kad termino pradžia nustatyta tinkamai – 2013 m. sausio 11 d. Tai data, kai teismo sprendimu baigėsi nustatytas terminas skolininkui parengti projektą, jį suderinti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pabaigos terminas, inspekcijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, nustatytas netinkamai. Mano, kad nepagrįstai teigiama, jog 2014 m. birželio 30 d. gali būti laikoma teismo sprendimo įvykdymo diena, nes skolininkas nagrinėjant bylą pateikė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai prašymą dėl parengto projekto suderinimo. Nurodo, kad nėra pateikta, koks projektas buvo derinamas, kiek jis susijęs su nagrinėjamu ginču ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliantas taip pat nesutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstyta Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, kad tai, jog skolininkas 2014 m. birželio 30 d. pradėjo vykdyti teismo sprendimą yra labai svarbu. Pažymi, kad ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad skolininkas baigė teismo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamuoju atveju visiškas teismo sprendimo įvykdymas yra 2016 m. gegužės 5 d. (nugriovimo aktas), kitų duomenų apie tai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas anksčiau nėra, o paskirta bauda tik už dalį termino, kuriuo buvo nevykdomas teismo sprendimas, daro teismo nutartį nepagrįsta.

Šalies argumentai

20. Suinteresuotas asmuo R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui skirti baudą atmesti ir pritaikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, įpareigojant antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti pareiškėjui visas lėšas, išieškotas iš pareiškėjo už baudą ir sprendimo vykdymą.

21. Skolininkas R. K. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, tvirtindamas, kad teismas netinkamai pritaikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, skirdamas baudą už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 įpareigojo apeliantą per šešių mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau papildė sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, jog apeliantui neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas apelianto lėšomis.

23. Mano, kad apeliantui per 6 mėnesius neįvykdžius teismo sprendimo dėl įpareigojimo parengti ginčo statinio projekto pakeitimus, suderinti projektą ir gauti statybos leidimą, apeliantui apskritai išnyko pareiga įvykdyti įpareigojimą ir atsirado kita teismo sprendimo pasekmė - atlyginti išlaidas už ginčo objekto nugriovimą. Nei pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, nei apeliacinės instancijos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartyje nebuvo suformuluoto aiškaus įpareigojimo atsakovui nugriauti ginčo objektą.

24. Skolininkas mano, kad jis asmeniškai nebuvo įpareigotas atlikti jokių savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų fiziškai pertvarkant arba nugriaunant statinį tuo atveju, jei apeliantas per 6 mėnesius neįvykdytų įpareigojimo parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą.

25. Teigia, kad teismas neįvertino, kad išieškotoja (Inspekcija) nuo 2013 m. sausio 11 d. turėjo realią galimybę pati įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011 - pašalinti skolininko atliktos savavališkos statybos padarinius, nugriaunat ginčo statinį, todėl bauda skolininkui negalėjo būti apskritai skirta, nes skolininkas nebuvo įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinių, o skolininko prievolė nuo 2013 m. sausio 11 d. nebuvo asmeninė.

26. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė teismo sprendimo nevykdymo terminą nuo 2013 m. sausio 11 d., neįvertindamas, kad antstolis surašė nevykdymo aktą tik 2013 m. birželio 21 d., todėl bauda galėjo būti skaičiuojama tik nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su R. K. atskiruoju skundu.

28. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais motyvais, kad teismo sprendime nurodyti įpareigojimai nėra asmeninė R. K. prievolė. Bauda skirta R. K. už pirmos sprendimo dalies nevykdymą, t.y. už nevykdymą teismo sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad jis turi parengti projektą, jį suderinti, o antroji dalis, kurioje buvo numatyta atlikti griovimo veiksmus, buvo pakeista nurodant, kad inspekcija turi teisę atlikti statinio (duomenys neskelbtini), nugriovimą R. K. lėšomis. Mano, kad termino pradžia nustatyta tinkamai – 2013 m. sausio 11 d. Tai data, kai baigėsi teismo sprendimu nustatytas terminas skolininkui parengti projektą, jį suderinti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

29. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu su prašo R. K. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

32. Byloje kilo ginčas dėl baudos paskyrimo R. K. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. teismo sprendimo nevykdymą.

33. CPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pagal specialaus teisės akto Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., t. y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties priėmimo metu, 28 straipsnio 7 dalį teismas priimdamas sprendimą dėl savavališkų statybų savo sprendimu galėjo įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą, <...>; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; ir kt.

35. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu įpareigojo atsakovą R. K., per šešių mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Taip pat papildyta sprendimo rezoliucinė dalis nurodant: „R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis“.

36. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 11 d., taigi 6 mėnesių terminas parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus baigėsi 2013 m. sausio 11 d.

37. Kito įpareigojimo atsakovui teismo sprendimu nustatyta nebuvo, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytas sprendimo patikslinimas apibrėžė, jog statinio nugriovimo kaštai tenka atsakovui, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis atsakovas ar ieškovas nenustatė. Taip pat, nenustatytas statinio nugriovimo terminas.

38. 2013 m. birželio 21 d. antstolis Irmantas Gaidelis teismui pateikė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriame užfiksavo, kad 2013 m. birželio 18 d. nuvykęs į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), padarė nuotraukas ir konstatavo, jog R. K. teismo sprendimo neįvykdė. Nustatęs šias aplinkybes antstolis prašė teismo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą adresu (duomenys neskelbtini), R. K., lėšomis.

39. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-146/2010).

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nutarta pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, vykdymo tvarką, suteikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą R. K. lėšomis, taip pat nutarta skirti R. K. 50,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 11 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

41. Paminėta nutartimi teismas, be kita ko, konstatavo, jog esant situacijai, kuomet teismo sprendime (nutartyje) nėra nurodyta, jog būtent inspekcija (išieškotojas) turi teisę atlikti veiksmus už skolininką, kai skolininkas nevykdo teismo įpareigojimo, o vien nurodymas, kad pastatas bus nugriaunamas skolininko lėšomis, yra nepakankamas, tam, kad teismas galėtų daryti išvadą, jog teismas nustatė teismo sprendimo neįvykdymo teisinius padarinius.

42. Dėl nurodytos priežasties, t. y. įvertinus tai, jog teismo sprendimo neįvykdymo teisiniai padariniai nebuvo nustatyti, buvo priimta paminėta nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodant konkretų subjektą - išieškotoją, kuriam kilo pareiga atlikti veiksmus, t. y. nugriauti ginčo statinį.

Žemesnės instancijos teismas

43. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1849-553/2018, nutarta atnaujinti procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties dalyje dėl baudos skyrimo. Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, papildžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą, susidarė situacija, jog atsakovui per šešis mėnesius neįvykdžius teismo sprendimo dėl įpareigojimo parengti ginčo statinio projekto pakeitimus, suderinti projektą ir gauti statybos leidimą, atsakovui išnyksta pareiga įvykdyti įpareigojimą ir atsiranda kita teismo sprendimo pasekmė – atlyginti išlaidas už ginčo objekto nugriovimą.

44. Pagal teismų nustatytas aplinkybes matyti, jog susiklostė tokia faktinė situacija – atsakovas R. K. 2011 m. birželio 11 d. sprendimu buvo įpareigotas įteisinti neteisėtą statinį per 6 mėnesius, sprendimas papildytas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi nurodant, kad statinio nugriovimo kaštai tenka atsakovui, tačiau nenurodyta, jog jis įpareigojamas inicijuoti statinio nugriovimo darbus. Terminas statybos įteisinimui baigėsi 2013 m. sausio 11 d., t. y. po šios datos atsakovas negalėjo įteisinti statinio, ir jam turėjo būti taikomos kitos pasekmės, tačiau atsakovui nei įpareigojimo nugriauti statinį, nei termino šio statinio nugriovimui nustatyta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nurodė, jog ginčo statinį leidžiama nugriauti išieškotojui.

45. Skundžiama nutartimi pakeista 2013 m. spalio 9 d. nutartis dalyje dėl baudos skyrimo skiriant skolininkui R. K. 7 490 eurų baudą už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, nevykdymą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

46. Apeliantas R. K. nesutinka su paskirta bauda, nurodydamas, jog teismo įpareigojimas nebuvo asmeninio pobūdžio, taigi negali būti taikomos CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos.

47. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčo statinys vykdant 2011 m. birželio 21 d. sprendimą su jo pakeitimais nurodytais Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartyje, yra nugriautas 2016 m. balandžio 25 d., t. y. sprendimas yra įvykdytas ir griovimo kaštai yra skolininko atsakomybės forma. Minėta, susiklostė aplinkybės, jog pasibaigus neteisėtos statybos įteisinimo terminui, iš esmės nebuvo nustatyti šio įpareigojimo nevykdymo padariniai, t. y. nebuvo apibrėžti atsakovo veiksmai tik nurodyta jo atsakomybės forma, jog statinio griovimo kaštai tenka atsakovui, o konkretus subjektas, kuris turi įvykdyti statinio griovimą, nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje.

48. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

49. Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

50. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta, sprendimo vykdymo tvarka pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi, taigi nėra sąlygos, taikyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus padarinių, kadangi pakeitus tvarką nustatyta išieškotojo teisė atlikti sprendimo įvykdymą už skolininką (šiuo atveju nugriauti ginčo objektą skolininko lėšomis).

51. Kaip minėta, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo, atsakovas R. K. iš esmės jau nebegalėjo imtis veiksmų susijusių su statybos įteisinimu, nes buvo nuspręsta taikyti statinio nugriovimo padarinius, šiuos veiksmus atliekant ieškovui. Todėl, pirmosios instancijos teismo argumentas dėl to, jog atsakovas 2014 metais ėmėsi veiksmų įteisinti statybas, jau leidus statinį nugriauti išieškotojui, nėra teisiškai reikšmingas.

52. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. – CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tam neturi reikšmės aplinkybė, ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti ar nenurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės A. M. pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą, bylos Nr. 3K-3-520/2013; kt.).

53. Pažymėtina, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio I.G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-262/2014). Taigi, teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. - CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. - CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

54. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

55. Šiuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi taikytos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo nevykdymo pasekmės suteikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą R. K., <...>, lėšomis.

56. Taigi teismas taikė CPK 771 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą, poveikio priemonę, todėl nebuvo pagrindo taikyti proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, skiriant baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tokios pozicijos laikomas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl baudos atsakovui R. K. skyrimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais (CPK 616 straipsnis). Vienas tokių atvejų – antstolio reikalavimo nevykdymas ar kitoks kliudymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Už tokius veiksmus gali būti skiriama bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimų taikyti skolininkui sankcijas kitais CPK nustatytais pagrindais nepareikšta, todėl teismai neturėjo pagrindo svarstyti tokių sankcijų skyrimo galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

59. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

60. Apeliantas R. K. prašo pritaikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, įpareigojant antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti pareiškėjui visas lėšas, išieškotas iš pareiškėjo už baudą ir sprendimo vykdymą.

61. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Minėta norma taikoma ir atskirojo skundo turiniui (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo spręsti šį klausimą apeliacinės instancijos teisme. Teismas paaiškina, kad pareiškėjui nėra užkertamas kelias reikšti savarankišką prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo atgręžimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

62. Apeliantas R. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apelianto R. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl baudos atsakovui R. K. skyrimo atmesti.

Teisėja Asta Pikelienė