Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei R. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

29. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu su prašo R. K. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

32. Byloje kilo ginčas dėl baudos paskyrimo R. K. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. teismo sprendimo nevykdymą.

33. CPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

35. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu įpareigojo atsakovą R. K., per šešių mėnesių laikotarpį parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus, suderinti projektą su Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija bei gauti statybos leidimą tikslu pertvarkyti ginčo statinį iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Taip pat papildyta sprendimo rezoliucinė dalis nurodant: „R. K. neįvykdžius šio įpareigojimo, pastatytas pastatas bus nugriautas R. K. lėšomis“.

36. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 11 d., taigi 6 mėnesių terminas parengti ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimus baigėsi 2013 m. sausio 11 d.

37. Kito įpareigojimo atsakovui teismo sprendimu nustatyta nebuvo, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytas sprendimo patikslinimas apibrėžė, jog statinio nugriovimo kaštai tenka atsakovui, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis atsakovas ar ieškovas nenustatė. Taip pat, nenustatytas statinio nugriovimo terminas.

38. 2013 m. birželio 21 d. antstolis Irmantas Gaidelis teismui pateikė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriame užfiksavo, kad 2013 m. birželio 18 d. nuvykęs į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), padarė nuotraukas ir konstatavo, jog R. K. teismo sprendimo neįvykdė. Nustatęs šias aplinkybes antstolis prašė teismo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą adresu (duomenys neskelbtini), R. K., lėšomis.

39. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-146/2010).

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nutarta pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, vykdymo tvarką, suteikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą R. K. lėšomis, taip pat nutarta skirti R. K. 50,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 11 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

41. Paminėta nutartimi teismas, be kita ko, konstatavo, jog esant situacijai, kuomet teismo sprendime (nutartyje) nėra nurodyta, jog būtent inspekcija (išieškotojas) turi teisę atlikti veiksmus už skolininką, kai skolininkas nevykdo teismo įpareigojimo, o vien nurodymas, kad pastatas bus nugriaunamas skolininko lėšomis, yra nepakankamas, tam, kad teismas galėtų daryti išvadą, jog teismas nustatė teismo sprendimo neįvykdymo teisinius padarinius.

42. Dėl nurodytos priežasties, t. y. įvertinus tai, jog teismo sprendimo neįvykdymo teisiniai padariniai nebuvo nustatyti, buvo priimta paminėta nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodant konkretų subjektą - išieškotoją, kuriam kilo pareiga atlikti veiksmus, t. y. nugriauti ginčo statinį.

44. Pagal teismų nustatytas aplinkybes matyti, jog susiklostė tokia faktinė situacija – atsakovas R. K. 2011 m. birželio 11 d. sprendimu buvo įpareigotas įteisinti neteisėtą statinį per 6 mėnesius, sprendimas papildytas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi nurodant, kad statinio nugriovimo kaštai tenka atsakovui, tačiau nenurodyta, jog jis įpareigojamas inicijuoti statinio nugriovimo darbus. Terminas statybos įteisinimui baigėsi 2013 m. sausio 11 d., t. y. po šios datos atsakovas negalėjo įteisinti statinio, ir jam turėjo būti taikomos kitos pasekmės, tačiau atsakovui nei įpareigojimo nugriauti statinį, nei termino šio statinio nugriovimui nustatyta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nurodė, jog ginčo statinį leidžiama nugriauti išieškotojui.

45. Skundžiama nutartimi pakeista 2013 m. spalio 9 d. nutartis dalyje dėl baudos skyrimo skiriant skolininkui R. K. 7 490 eurų baudą už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-925-845/2011, nevykdymą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

46. Apeliantas R. K. nesutinka su paskirta bauda, nurodydamas, jog teismo įpareigojimas nebuvo asmeninio pobūdžio, taigi negali būti taikomos CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos.

47. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčo statinys vykdant 2011 m. birželio 21 d. sprendimą su jo pakeitimais nurodytais Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartyje, yra nugriautas 2016 m. balandžio 25 d., t. y. sprendimas yra įvykdytas ir griovimo kaštai yra skolininko atsakomybės forma. Minėta, susiklostė aplinkybės, jog pasibaigus neteisėtos statybos įteisinimo terminui, iš esmės nebuvo nustatyti šio įpareigojimo nevykdymo padariniai, t. y. nebuvo apibrėžti atsakovo veiksmai tik nurodyta jo atsakomybės forma, jog statinio griovimo kaštai tenka atsakovui, o konkretus subjektas, kuris turi įvykdyti statinio griovimą, nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje.

48. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

49. Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

50. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta, sprendimo vykdymo tvarka pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi, taigi nėra sąlygos, taikyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus padarinių, kadangi pakeitus tvarką nustatyta išieškotojo teisė atlikti sprendimo įvykdymą už skolininką (šiuo atveju nugriauti ginčo objektą skolininko lėšomis).

51. Kaip minėta, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo, atsakovas R. K. iš esmės jau nebegalėjo imtis veiksmų susijusių su statybos įteisinimu, nes buvo nuspręsta taikyti statinio nugriovimo padarinius, šiuos veiksmus atliekant ieškovui. Todėl, pirmosios instancijos teismo argumentas dėl to, jog atsakovas 2014 metais ėmėsi veiksmų įteisinti statybas, jau leidus statinį nugriauti išieškotojui, nėra teisiškai reikšmingas.

52. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. – CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tam neturi reikšmės aplinkybė, ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti ar nenurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės A. M. pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą, bylos Nr. 3K-3-520/2013; kt.).

53. Pažymėtina, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio I.G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-262/2014). Taigi, teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. - CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. - CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

54. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

55. Šiuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi taikytos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo nevykdymo pasekmės suteikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą R. K., <...>, lėšomis.

56. Taigi teismas taikė CPK 771 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą, poveikio priemonę, todėl nebuvo pagrindo taikyti proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, skiriant baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tokios pozicijos laikomas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl baudos atsakovui R. K. skyrimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais (CPK 616 straipsnis). Vienas tokių atvejų – antstolio reikalavimo nevykdymas ar kitoks kliudymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Už tokius veiksmus gali būti skiriama bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimų taikyti skolininkui sankcijas kitais CPK nustatytais pagrindais nepareikšta, todėl teismai neturėjo pagrindo svarstyti tokių sankcijų skyrimo galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

59. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

60. Apeliantas R. K. prašo pritaikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, įpareigojant antstolį Irmantą Gaidelį grąžinti pareiškėjui visas lėšas, išieškotas iš pareiškėjo už baudą ir sprendimo vykdymą.

61. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Minėta norma taikoma ir atskirojo skundo turiniui (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo spręsti šį klausimą apeliacinės instancijos teisme. Teismas paaiškina, kad pareiškėjui nėra užkertamas kelias reikšti savarankišką prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo atgręžimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

62. Apeliantas R. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apelianto R. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl baudos atsakovui R. K. skyrimo atmesti.