- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-559-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00383-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-559-755/2015
NUTARTIS
2015 m. liepos 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. Š. atstovo atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-512-948/2015, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Biržų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) A. Š. atšaukimo ir darbo sutarties nutraukimo“,pripažinti 2015-04-02 d. darbo sutarties nutraukimą su ieškove A. Š. neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-04-02 d. iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną po 34,88 EUR iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, grąžinti ieškovę į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai grąžinti ją į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas iki teismo sprendimas įsiteisės. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl būtų tikslingą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę( toliau tekste –LAP). Be to, ji neturinti darbo, patiria materialinių nuostolių, o galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, jei į ieškovės vietą būtų paskirtas kitas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2015-04-27 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, jog LAP paskirtis yra užtikrinti galimo šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėjo, jog teismas, spręsdamas LAP taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos LAP taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – LAP gali būti taikomos tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Bet kuri iš CPK 145 str. 1 d. numatytų LAP gali būti taikoma atsižvelgiant į bendrą tokių priemonių tikslą - užtikrinti galimo šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, prašomos taikyti LAP turi būti susijusios su ieškovės ieškinio reikalavimu taip, kad jas pritaikius, būtų pašalintos aplinkybės, galinčios apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas imtis LAP- laikinai grąžinti ieškovę į (duomenys neskelbtini) pareigas iki teismo sprendimas įsiteisės, neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros ir pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir iš tiesų gebėti užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas gali atsisakyti taikyti LAP jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų; LAP neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2010; 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2010). Teismo vertinimu , ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl LAP iš esmės jokiais motyvais, tik nurodo, kad ji patiria materialinių nuostolių, ar į jos pareigas gali būti paskirtas kitas asmuo. Šie ieškovės nurodyti motyvai nesudaro prielaidų išvadai, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė, pareiškė reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip siekdama kompensuoti dėl atleidimo patiriamus nuostolius. Taigi, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju, argumentuotu, pagrįstu bei priimtu teismo sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Darbuotojo sugrąžinimas dirbti į pirmesnį darbą reiškia, kad teisiškai turi būti atkurta iki darbuotojo atleidimo buvusi padėtis. Esant tarp ieškovės ir atsakovo susidariusiai situacijai, realiai laikinai ieškovę grąžinti į darbą būtų sunkiai įmanoma dėl ekonominių, organizacinių ar kitų vidaus administravimo priežasčių. Ieškovės grąžinimas į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas iki teismo sprendimas įsiteisės, apribos atsakovo teises labiau, nei tai būtina ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti. Būtinybės taikyti LAPvien dėl to, kad ieškovė yra silpnesnė darbo santykių šalis, nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas teismo nutartį skundžia ir prašo, ją panaikinus išspręsti klausimą iš esmės, - prašomas LAP pritaikyti. Nurodo, jog teismas sutiko, jog ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, tad procesinis pagrindas taikyti LAP yra. Ieškovės kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesai atsisakant taikyti LAP pažeidžiami labiau nei atsakovo jas pritaikius. Laikinai grąžinus ją į darbą, ji dirbtų ir gautų pajamas, o ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas nepatirtų išlaidų. Priėmus į direktoriaus pareigas kitą darbuotoją, suderinti jo ir grąžintinos į darbą ieškovės interesus būtų labai sudėtinga. Tad gali kilti grėsmė centro darbui ir visuomenės interesams, nes vykdomi projektai finansuojami Europos struktūrinių fondų. Teismas pažeidė šalių interesų proporcingo gynimo principus, suteikė prioritetą darbdaviui. Pritaikius LAP, nereikėtų skelbti naujo konkurso ir būtų sutaupytos atsakovo lėšos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas prašo jį atmesti.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutartis netenkinti prašymo taikyti LAP pagrįsta.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėto klausimo dėl LAP galimo taikymo (bylos) esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Apeliantė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė nutartį, nusprendus, jog nėra pagrindo tokią nutartį naikinti pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus, teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu, pasisakoma tik dėl esminių skundo motyvų.
Dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįstas tvirtinimas, jog netaikius prašomų LAP ieškovės teisės pažeidžiamos labiau nei atsakovo interesai, teismas turėjo ginti silpnesnės ginčo šalies interesus. Sprendžiant dėl LAP taikymo ar netaikymo, kaip žinia, iš esmės ginčas nesprendžiamas ir tikimybė, kad ieškinys bus patenkintas , nes jis pateiktas darbuotojo savaime nepreziumuojama. Įstatymas nenustato, jog darbuotojas visais atvejais a priori yra silpnesne darbo ginčo puse. Nors ieškovė prašo grąžinti ją į darbą, pastebima, jog DK 300 str. nustato, jog ir konstatavus neteisėtą atleidimą iš darbo kai kuriais atvejais asmuo į darbą gali būti negrąžinamas, o jam išmokama kompensacija. Taigi, netgi palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju grąžinimas yra darbą nėra savaime suprantamas. Ginant galimai pažeistas darbines teises kitokiais nei grąžinimas į darbą būdais, neturės reikšmės ar kas nors eina nuolatinio centro vadovo pareigas, ar ne. Priešingai apeliantės atstovo teigimui įstaigos vadovo vietoj atleistos iš darbo ieškovės paskyrimas pats savaime nėra teisine kliūtimi ieškovės gražinimui į darbą.
Dėl materialinių nuostolių
Apygardos teismas nesutinka su apeliantės atstovo tvirtinimu apie galimybę taikant LAP išvengti ieškovės galimai patiriamą dėl nedarbo žalą. Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų matosi( CPK 179 str.3d.), jog ieškovė dirba , gauna pajamas, už ją mokamos socialinio draudimo įmokos, tad teiginys apie darbinių pajamų praradimą netikslus. Teismas pastebi, jog asmens galimybė dirbti ir gauti pajamas nėra šios bylos, kurioje ginčijamas atleidimo iš darbo teisėtumas, tyrimo objektu.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginiai, jog netaikius LAP gali kilti grėsmė centro darbui ir visuomenės interesams, nes vykdomi projektai finansuojami Europos struktūrinių fondų, o pritaikius LAP, nereikėtų skelbti naujo konkurso ir būtų sutaupytos atsakovo lėšos,teismo vertinimu , nepagrįsti. Į bylą nepateikti ,taip pat ir su skundu, įrodymai, jog dėl ieškovės atleidimo iš darbo centro veikla būtų sutrikusi ar kilusi reali to tikimybė. Teiginys apie Europos struktūrinių fondų finansuojamus projektus niekaip neįrodinėjamas, o tvirtinimas apie galimai vykdomų projektų eigos sutrikimus dėl ieškovės atleidimo iš darbo irgi nepagrindžiamas. Nemotyvuota kokias ir kodėl nepagrįstas išlaidas turės patirti atsakovas skiriant( parenkant) kitą vadovą .Visų pirma, įrodymų apie tokias procedūras,jų išlaidas neteikiama. Iš (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimo matyti, jog centro „reikalai“ perduoti centro darbuotojai R. K. ( b.l.10), taigi naujo nuolatinio vadovo atranka neskelbta. Antra, vadovui einant pavestas pareigas jam turi būti mokamas darbo užmokestis ir išlaidos apmokėjimui už darbą negali būti laikomos nepagrįstomis.
Tvirtinimas, jog teismas gynė ne buvusio darbuotojo, o išimtinai darbdavio interesus, suteikė prioritetą darbdaviui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas. Nutartyje teismas motyvavo kodėl nutarė netaikyti LAP ir šie motyvai kaip minėta, pagrįsti. Tai, jog teismas dėl LAP priėmė kitokį nei tikėjosi ieškovė sprendimą, nereiškia, jog teismo sprendimas ( nutartis) yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi civilinio proceso įstatymo nustatytos sąlygos LAP netaikymui pirmosios instancijos teismo yra konstatuotos pagrįstai, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. Š. atstovo advokato Ž. R. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-512-948/2015, atmesti.