- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- 2-754/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro
- Atsakovas
- Lietuvos, Valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos darbo birža prie SADM Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3972-104/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras ieškinį atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą atmesti ieškovo VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro pasiūlymą 42 ir 48 pirkimo objekto daliai; panaikinti atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą atmesti ieškovo VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro 2010 m. sausio 18 d. pretenziją Nr. S-73; įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti naują preliminarią eilę supaprastinto atviro konkurso profesinės reabilitacijos paslaugų pirkimo Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas“ , 42 ir 48 pirkimo objekto daliai. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti profesinės reabilitacijos paslaugų pirkimo Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas“, supaprastinto atviro konkurso, kurį vykdo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 42 pirkimo objekto ir 48 pirkimo objekto viešojo pirkimo procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, gali būti pažeistas viešasis interesas. Atsakovas ginčija Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kuris susijęs su ieškovo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimu, todėl teismas sprendė, kad tai, ar Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas, yra teisėtas, galima nuspręsti tik iš esmės išnagrinėjus bylą. Teismas pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti ne tik racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, bet ir kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, tačiau šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir teismo procesui užsitęsus, gali būti pažeistas viešasis interesas, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti profesinės reabilitacijos paslaugų pirkimo Europos socialinio fondo finansuojamam projektui ,,Profesinės reabilitacijos paslaugų tiekimas“ supaprastinto konkurso 42 ir 48 pirkimo objektų pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovui Lietuvos darbo biržai vykdyti 2010 m. sausio 15 d. preliminarią sutartį.
Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai pažeidžia viešąjį interesą, šių argumentų nepagrindė. Tvirtina, jog šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas nebus pažeistas, o visi ieškovo reikalavimai nebetektų prasmės ir būtų realiai neįvykdomi. Priešingai nei teigia teismas, viešasis interesas šioje byloje turėtų būti suprantamas kaip nauda visuomenei, kad paslaugas perkančioji organizacija racionaliai naudotų skirtas lėšas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas, pabrėždamas, kad viešasis interesas reiškia ne tik tai, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu įsigyja visuomenei naudingas ir reikalingas paslaugas, bet ir tai, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju privalo racionaliai naudoti jai skirtas lėšas. Tai, kad ieškovo pasiūlymo kaina yra gerokai mažesnė už preliminarioje eilėje pirmoje vietoje įrašyto tiekėjo pasiūlymo kainą, sąlygoja ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės lėšų racionalaus panaudojimo tikslais. Teigia, jog vien viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta bendra paslaugų teikimo kaina negali būti laikoma pagrindu nustatyti ar vertinti būsimą paslaugų teikimo kokybę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos darbo birža ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog projektas, kurio 42 ir 48 pirkimo objekto dalies vykdymą prašoma sustabdyti, suskirstytas į 72 pirkimo objekto dalis ir turi būti baigtas iki 2010 m. sausio 1 d. Projekto 42 dalyje pateiktos programos vidutinė vykdymo trukmė yra 149 darbo dienos, o 48 dalyje pateiktos programos – 118 darbo dienų, todėl norint laiku įgyvendinti projektą, projekto tikslinė grupė – neįgalūs asmenys – programoje turi pradėti dalyvauti vėliausiai nuo 2010 m. balandžio mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad šio projekto vykdymui konkrečių profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo pradžia ir jų trukmė turi ypatingai svarbią reikšmę, todėl procedūrų sustabdymas padarytų žalos ypač pažeidžiamai visuomenės daliai – neįgaliesiems asmenims, jų reabilitacijai. Taip pat atsakovas atsiliepime dėsto kitus argumentus, susijusius su projekto įgyvendinimu, pasiūlymų specifika, t.y. ginčo esme. Be to, nurodo, jog ieškovo prašymas uždrausti vykdyti preliminarią sutartį, kurios vykdymas netgi nėra susijęs su ieškovo interesais, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Atsakovas, vadovaudamasis preliminaria sutartimi su Varėnos, Vilkaviškio, Alytaus, Marijampolės darbo biržomis jau sudarė profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo sutartis dėl konkrečių mokymo programų 42 pirkimo objekto daliai teritorinių darbo biržų siųstiems asmenims. Pagal šias sutartis neįgalūs asmenys jau pradėjo dalyvauti programoje, todėl programų vykdymo sustabdymas neigiamai paveiktų šios visuomenės dalies interesus, t.y. viešąjį interesą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų padaryta daugiau žalos nei gauta naudos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu tam, kad būtų apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, o priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jį būtų galima realiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečioje byloje gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Parinkta laikinoji apsaugos priemonė turi maksimaliai užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovui nepadaryti nuostolių arba nuostoliai turi būti minimalūs.
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 94¹ str. 3 d., 95 str. 5 d.) . Tiesa, ši norma nustato, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pirkimo procedūros nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas pirkimo procedūrų sustabdymą taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę ieškovo pareikštų reikalavimų galimam įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą, teismas itin didelę reikšmę turi skirti ekonomiškumo principui (VPĮ 95 str. 3 d.). Tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Tačiau, kaip minėta, šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimo ribų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas susijęs su viešųjų pirkimų, skirtų Europos Socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto ,,Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas“ įgyvendinimui, procedūrų teisėtumu. Projekto įgyvendinimu siekiami tikslai atitinka viešojo intereso sąvoką, nes šio projekto įgyvendinimas siejamas su neįgaliųjų asmenų socialine integracija į visuomenę. Taigi siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, būtina viešojo pirkimo sustabdymo pasekmes vertinti finansine, ekonomine ir socialine prasmėmis, taip pat spręsti dėl proceso šalių lygiateisiškumo principo galimo pažeidimo. Ieškovo prašymu teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras arba uždraudus vykdyti jau pasirašytą preliminarią profesinės reabilitacijos paslaugų prikimo sutartį, neribotam terminui nusikeltų projekto ,,Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas“ įgyvendinimas, dėl ko žalos patirtų ne tik perkančioji organizacija, bet ir itin jautri visuomenės dalis – neįgalieji, todėl nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas bei pažeistų viešąjį interesą. Tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo, ne kartą pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ ir kt. v. M. K. Čiurlionio menų mokykla, bylos Nr. 2-587/2007, kat. 110.1; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Skirgesa“ v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos , bylos Nr. 2-638/2007, kat. 110.1).
Kita vertus, atsakovas Lietuvos darbo birža 2010 m. sausio 15 d. pasirašė preliminarią profesinės reabilitacijos paslaugų pirkimo Europos Socialinio fondo finansuojamam projektui ,,Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas“ sutartį Nr. US10-4, kurios pagrindu 2010 m. vasario 4 d. su Varėnos darbo birža, 2010 m. vasario 17 d. su Alytaus darbo birža ir 2010 m. kovo 15 d. su Vilkaviškio darbo birža buvo sudarytos Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo sutartys dėl konkrečių mokymo programų 42 pirkimo objekto daliai teritorinių darbo biržų nusiųstiems asmenims, taip pat VšĮ ,,Profesijų spektras“, vadovaudamasis 2010 m. vasario 8 d. preliminaria sutartimi Nr. US10-15, 2010 m. vasario 18 d. su Vilkaviškio darbo birža, 2010 m. kovo 1 d. ir kovo 5 d. su Alytaus darbo birža bei 2010 m. kovo 3 d. su Marijampolės darbo birža sudarė keturias Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo sutartis dėl konkrečių mokymo programų 42 pirkimo objekto daliai teritorinių darbo biržų nusiųstiems asmenims. Pagal šias sutartis neįgalūs asmenys jau pradėjo dalyvauti mokymo programose. Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Kadangi konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, kuri taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios dar nepasibaigę, teisėtumo, todėl pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje – pirkimo procedūrų sustabdymą.
Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovo teisės gali būti apgintos VPĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.