- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1908-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15870-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“, BUAB „Naujasodžių valda“, D. R., V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. ir antstolio Roberto Vasiliausko atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-23161-866/2015 pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys: AB „Swedbank“, BUAB „Naujasodžių valda“, D. R., V. R., kuria pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. P. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2015 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, 2015 m. kovo 20 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-VN S-146758 dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir 2015 m. kovo 25 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-V2 S-146957 dėl varžytynių paskelbimo bei nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi Nr. 1618V/2009 buvo nutarta parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto dalį. Išieškojimas į penkiolika nekilnojamųjų daiktų, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytų daiktais nuo 1 iki 25, buvo nenukreiptas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-407-798/2012 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto turto pardavimo eiliškumo. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. 1618V/2009 dėl 8 720 261,10 Lt skolos išieškojimo iš BUAB „Naujasodžių valda“ išieškotojo AB „Swedbank“ naudai priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. 2015 m. kovo 31 d. pareiškėja gavo antstolio 2015 m. kovo 20 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-VN S-14658 Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Iš minėto patvarkymo pareiškėja sužinojo, kad antstolis nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. vykdė pareiškėjai ir V. R. priklausančio 41 žemės sklypų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes. Patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo pareiškėja nėra gavusi ir apie pirmąsias varžytynes sužinojo 2015 m. kovo 31 d. Antstolis 2015 m. kovo 20 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Neįvykus pirmosios varžytynėms, antstolis paskelbė antrąsias varžytines. Pareiškėja pažymėjo, kad skundžiamais patvarkymais nuspręsta realizuoti visą antra eile varžytynėse parduotiną turtą, t. y. 41 pareiškėjai ir V. R. priklausantį žemės sklypą, vienu pardavimu, nerealizavus pirma eile varžytynėse parduotino nekilnojamojo turto. Pareiškėjos nuomone, antstolio 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. kovo 20 d. ir 2015 m. kovo 25 d. patvarkymai yra neteisėti, nes prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarčiai byloje Nr. 2S-407-798/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarčiai byloje Nr. 1618V/2009. Be to, šioje vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai, kas yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 str. 1 d. 9 p.).
Antstolis Robertas Vasiliauskas 2015 m. balandžio 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino antstolio Roberto Vasiliausko 2015 m. vasario 17 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-V dėl varžytinių paskelbimo, 2015 m. kovo 20 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-VN dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir 2015 m. kovo 25 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-V2 dėl varžytynių paskelbimo, o pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo atmetė.
Teismas nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, daiktų pardavimo iš varžytynių tvarkos pakeitimas būtų galimas tik tokiu atveju, jei šalys dėl to būtų nesusitarę. Išieškojimo iš daiktų eilę, nesant hipotekos šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010).
Skundžiamais antstolio patvarkymais, atsižvelgiant į tai, kad likusio neparduoto pirmąja eile įkeisto turto (trijų inžinerinės paskirties žemės sklypų) absoliučiai nepakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti, buvo patvarkyta realizuoti turtą, kuris teismo nutartimis priskirtas prie antrąja eile parduotino turto. Taip, anot teismo, antstolis pakeitė tiek šalių sulygtą, tiek teismo nustatytą turto realizavimo tvarką, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio patvarkymų panaikinimo patenkino.
Teismas nurodė, kad, pagal vykdomosios bylos pradėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, hipotekos teisėjo nutartis buvo laikoma vykdomuoju dokumentu, kuris vykdomas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (žr. Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Išieškotojas vykdymui pateikė tiek pirmosios instancijos nutartį, tiek ir ją iš dalies keičiančią apeliacinės instancijos teismo nutartį. Nors, teismo vertinimu, antstolis patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui turėjo nurodyti ir Vilniaus apygardos teismo nutartį, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad antstoliui pateiktos abi teismo nutartis, pirmosios instancijos teismo nutartis pateikta vykdymui jai įsiteisėjus, teismo nuomone, nesuponuoja išvados, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti nutartį vykdymui (CPK 651 str.). Taigi teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, taip pat ir kitų CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl pareiškėjos prašymo nutraukti vykdomąją bylą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja R. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Pareiškėjos teigimu, antstolis neteisėtai priėmė vykdyti hipotekos teismo nutartį, todėl vykdomoji byla privalo būti nutraukta (CPK 629 str. 1 d. 9 p.). 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį. Pateikdamas antstoliui vykdyti šią nutartį, AB „Swedbank“ negalėjo nežinoti, kad ji yra pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-407-798/2012. Vilniaus apygardos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, išieškotojas turėjo gauti vykdomąjį raštą, tačiau šis vykdomasis dokumentas nėra pateiktas vykdymui. Tai, kad antstolis priėmė vykdyti tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, matyti iš pareiškėjai siųsto patvarkymo, šį faktą yra nustatęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2014 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2014, nurodęs, kad „antstolis Robertas Vasiliauskas vykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. 1618V/2009“. 2012 m. kovo 1 d. nutartis priimta vykdyti nebuvo, todėl tikėtina, kad versija, jog antroji nutartis taip pat buvo pateikta kartu, atsirado tik pareiškėjai iškėlus tokį klausimą. Taigi antstoliui priėmus ir pradėjus vykdyti 2011 m. gegužės 4 d. hipotekos teismo nutartį, kai ji netgi nebuvo įsiteisėjusi (nebuvo žymos įsiteisėjusi), buvo neteisėtai priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. gegužės 4 d. nutartis negalėjo turėti žymos įsiteisėjusi, antstolis turėjo pagrindo manyti, kad ji buvo apskųsta. Kadangi pateikta vykdyti hipotekos teismo nutartis yra įsiteisėjusi tik dalyje dėl turto pardavimo akto pateikimo ir gautų lėšų pervedimo į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą pagal priimtą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis Robertas Vasiliauskas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. išduota nutartis, kuri įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismui priėmus 2012 m. kovo 1 d. nutartį, iš dalies keičiančią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį. Kreipdamasis dėl skolos išieškojimo išieškotojas yra pateikęs abi šias nutartis. Klausimas dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdymo pagal, anot pareiškėjos, negaliojančią hipotekos teismo nutartį jau buvo nagrinėtas teisme pareiškėjai pateikus kitus skundus dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37183-868/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-712-803/2015 pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Antstolis Robertas Vasiliauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas patenkintas, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad pirmąja eile parduotino likusio turto (trijų inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų) nepakanka skolai išieškoti ir šio turto realizavimas jokios esminės įtakos skolos išieškojimo mastui neturi. Skolos likutis šiuo metu yra 744 642,07 Eur, o ekspertizės metu nustatyta kiekvieno iš nurodytų trijų žemės sklypų kaina yra 28,96 Eur. Be to, nurodytų trijų sklypų realizavimas trečiajam asmeniui gali turėti neigiamos įtakos ir ženkliai apsunkinti likusių antrąja eile realizuotinų įkeistų žemės sklypų masyvo realizavimą, turėti neigiamos įtakos parduodamo turto kainai, kas padidintų išieškotojo nuostolius. Antstolio priimtais patvarkymais nėra pažeidžiamos jokios bylos šalių ir suinteresuotų asmenų teisės. Priešingai, formalus išieškojimo iš antrąja eile parduotino turto stabdymas, kol nėra parduotas menkavertis pirmąja eile realizuotinas turtas, neatitinka kreditoriaus interesų ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismo sprendimas panaikinti skundžiamus patvarkymus reikštų, kad, pardavus menkavertį turtą, varžytynių procesas dėl antrąja eile parduotino turto turėtų būti vykdomas iš naujo, kas nebūtų naudinga nei vienai iš proceso šalių, būtų pažeistas proceso ekonomiškumo principas, sąlygotų papildomų vykdymo išlaidų atsiradimą bei pažeistų hipotekos kreditoriaus teisę kuo greičiau atgauti lėšas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl pareiškėjos atskirojo skundo
Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Pareiškėjos teigimu, vykdomoji byla turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Anot pareiškėjos, antstolis priėmė vykdyti tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, tačiau pastaroji buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, todėl atlikti vykdymo veiksmus pagal priimtą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį antstolis, pareiškėjos teigimu, neturėjo teisės.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl apeliantės pareikšto prašymo nutraukti vykdomąją bylą anksčiau nurodytais argumentais jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas atmestas, žr., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 2-19143-866/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 2S-1608-565/2015. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, teismas dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl antstolio atskirojo skundo
Antstolis pateiktu atskiruoju skundu skundžia tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, patenkinus pareiškėjos skundą, buvo panaikinti trys antstolio patvarkymai, susiję su antrąja eile realizuotino turto pardavimu iš varžytynių.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nerealizavęs viso pirmąja eile įkeisto turto (likusių trijų inžinerinės paskirties žemės sklypų), antstolis neturi teisės pradėti išieškojimo iš antrąja eile įkeisto turto (šio turto pardavimo iš varžytynių), priešingu atveju, anot teismo, tai reikštų šalių sutartos ir teismo nutartimi nustatytos turto realizavimo tvarkos nepaisymą (pažeidimą). Antstolis tuo tarpu tvirtina, kad likusio menkaverčio pirmąja eile realizuotino turto pardavimas trečiajam asmeniui galėtų turėti neigiamos įtakos antrąja eile įkeisto turto realizavimui, jo pardavimo kainai, todėl išieškojimo iš antrąja eile parduotino turto stabdymas, kol nėra parduotas pirmąja eile realizuotinas turtas, neatitinka kreditoriaus interesų ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Antstolio veiklos ribas pirmiausia apibrėžia antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarka yra nustatyta hipotekos lakšte ir jo pagrindu – teismo nutartyje. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Taigi, vadovaujantis teismo sprendimo privalomumo taisykle, antstolis neturi teisės pakeisti teismo nutartyje nustatytos turto pardavimo iš varžytynių tvarkos, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju – pardavinėti antrąja eile realizuotiną turtą, prieš tai nerealizavęs viso pirmosios eilės turto, net jeigu, antstolio manymu, tokia tvarka yra ekonomiškai nenaudinga, neracionali ir pan. Priešingu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai reikštų antstolio įgaliojimų viršijimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.