Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MEGRAME“ (toliau - ieškovė) ieškinį atsakovui UAB “APASTEEL“ (toliau – atsakovė) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, tačiau byloje yra gautas atsakovės raštas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis). .

Ieškinyje, ieškovė nurodydama faktines bylos aplinkybes, teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-08-09 buvo sudaryta tiekimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė sutartyje nustatyta tvarka pirkti atsakovės užsakytas prekes. Pagal šią sutartį ieškovė pardavė atsakovei prekes (plastikinius gaminius ir jų komplektavimo dalis) ir atitinkamai atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos - faktūros: 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra MGL-028605, 2019-07-10 PVM sąskaita faktūra MGL-028698, 2019-07-15 PVM sąskaita faktūra MGL-028723 ir 2019-07-23 PVM sąskaita faktūra Nr. MGL-028783 iš viso 16 995,12 Eur sumai. Sąskaitas pasirašė atsakovės atstovas, patvirtindamas, kad gaminių kokybė atitinka sutarties reikalavimus, užsakovas pretenzijų neturi. Sutarties 4.3 p. nustatyta, kad visą užsakymo kainą atsakovė turi sumokėti per 15 kalendorinių dienų nuo gaminių gavimo dienos, tačiau pilnai su ieškove per nustatytą laiką atsakovė neatsikaitė. Pagal teismui pateiktas sąskaitas atsakovė liko skolinga ieškovei 13 995,12 Eur. Nuo 2019 m. pradžios, ieškovė ne kartą geranoriškai kreipėsi į atsakovę ragindama padengti susidariusius įsiskolinimus, tačiau atsakovė neatsiskaitė. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei prieš kreipiantis į teismą ir pareiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė pirmiausia kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo įspėdama atsakovę apie galimas vengimo sumokėti skolą pasekmes ir tada atsakovė 2019-09-24 el. paštu pateikė atsakymą, jog su skola sutinka, tačiau galimybių apmokėti visą sumą iš karto per tokį trumpą laiką neturi ir siūlo mokėjimą išdėstyti dalimis.

Kadangi atsakovė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.189 ir 6.200 straipsniais, 6.59 straipsniu sutartį turinčią įstatymo galią neįvykdė ir be to jos negalima atsisakyti įvykdyti vienašališkai, todėl laiko, kad atsakovė neįvykdydama pinigines prievoles už prekes, pažeidė sutarties 3.2, 4.3 punktų reikalavimus, o taip pat CK 6.63, 6.205 straipsnių reikalavimus, todėl skola iš atsakovės turi būti priteistina teismine tvarka. Taip pat ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi atsakovė už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartyje buvo įtvirtintas sutartinių delspinigių mokėjimas, pagal kurią atsakovė turi sumokėti ieškovei 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė Sutartį ir neįvykdė sutartinės prievolės sumokėti skolą, susidarė 225,59 Eur delspinigių už skolos sumą, kurie yra priteistini iš atsakovės ieškovės naudai.

Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Be to, prašo priteisti ir 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, skaičiuojamą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, bei prašė ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad 2019-10-02 kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu dėl 13 995,12 Eur skolos, 225,59 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. procesinių palūkanų ir 280 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. 2019-10-03 civilinėje byloje Nr. eL2-4300-220/2019 buvo išduotas teismo įsakymas dėl reikalaujamos sumos priteisimo, tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus, 2019-11-11 teismo įsakymas buvo panaikintas ir priimtas ieškovės ieškinys, kuris pareikštas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.

Nagrinėjant ieškinį nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-08-09 buvo sudaryta tiekimo sutartis (e. b. l. 29-30), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė sutartyje nustatyta tvarka pirkti (priimti ir apmokėti) atsakovės užsakytas prekes. Pagal šią sutartį ieškovė pardavė atsakovei prekes ir atitinkamai atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos - faktūros: 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra MGL-028605, 2019-07-10 PVM sąskaita faktūra MGL-028698, 2019-07-15 PVM sąskaita faktūra MGL-028723 ir 2019-07-23 PVM sąskaita faktūra Nr. MGL-028783 iš viso už 16 995,12 Eur sumą (e. b. l. 31-34). Sąskaitas pasirašė atsakovės atstovas patvirtindamas, kad gaminių kokybė atitinka sutarties reikalavimus, užsakovas pretenzijų neturi. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad visą užsakymo kainą atsakovė turi sumokėti per 15 kalendorinių dienų nuo gaminių gavimo dienos, tačiau pilnai su ieškove per nustatytą laiką atsakovė neatsikaitė. Pagal teismui pateiktas sąskaitas-faktūras atsakovė liko skolinga liko skolinga ieškovei 13 995,12 Eur, kurių iki šios dienos ieškovei nėra apmokėjusi. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti elektoriniai susirašinėjimai, kuriuose atsakovės atstovė nurodo, kad pripažįsta skolą ir kad visos skolos negali iš karto sumokėti (e. b. l. 41-42) bei pačios atsakovės teismui pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriame ji skolą pripažįsta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis), yra pagrindas atsakovės neveikimą laikyti nesąžiningu, priešingu teisės normų reikalavimams ir tenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 13 995,12 Eur sumą.

Dėl delspinigių, palūkanų ir išieškojimo išlaidų priteisimo.

Nustačius, kad atsakovė sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, jai vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sudarytų sutarčių sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas (delspinigius). Sutarties 5.1 punkte numatyta atsakovės pareiga nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 225,59 Eur delspinigius (e. b. l. 45). Teismas konstatuoja, kad tokia suma pagrįsta, buvo šalių susitarta pasirašant sutartį, šalys yra verslininkai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina ieškovės paskaičiuota 225,59 Eur delspinigių suma (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį atsakovė turi ieškovei kompensuoti 40 Eur išieškojimo išlaidų, todėl ši suma iš atsakovės priteisiama ieškovei.

Ieškovė vadovaudamasi įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki prievolė bus įvykdyta.

Įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokių palūkanų dydžio už pavėluotus mokėjimus, į bylą nepateikta, šalių sandoris atitinka įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, t. y. dviejų ūkio subjektų sudarytas susitarimas dėl prekių ir su jomis susijusių atlygintinių paslaugų teikimo (įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), todėl nėra teisinių kliūčių priteisti apelianto reikalaujamas procesines palūkanas ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovės naudai priteistinos jos prašomos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 14260,71 Eur (13 995,12 Eur skola + 225,59 Eur delspinigiai + 40 Eur išieškojimo išlaidos) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką ir kt.).

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nenustatė, jog atsakovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad atsakovė teikė prieštaravimus dėl ieškovės pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovė buvo nesąžininga, nes ji taip pasinaudojo įstatymo numatyta teise į teisminę gynybą. Be to, atsakovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. ji nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1473-730/2019) dėl ko atsakovė negalėjo įvertinti ieškovės reikalavimų. Jokių kitų atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių aplinkybių nenustatyta (CPK 185 straipsnis), todėl aptartų bylos duomenų analizė neteikia pagrindo kvalifikuoti kaip sąmoningo tyčinio veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkintinas.

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad jis patyrė 1720 Eur (320 Eur žyminis mokestis + 1400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 1720 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti bendrą 1760 Eur sumą, tai yra į šią sumą įskaitė ir 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tačiau ši suma iš atsakovės yra priteistina atskirai, kadangi šios sumos priteisimui netaikomos bendrosios patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų taikymo taisyklės numatytos CPK, o pagal įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, tai yra kreditoriui šių išlaidų nereikia įrodinėti ar pagrįsti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386-252/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apasteel“, juridinio asmens kodas 304297993, 13995,12 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 12 ct) skolą, 225,59 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus, 59 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistinos 14260,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2019-10-03) teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1720 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“, juridinio asmens kodas 302341672 naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.