Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-11 · Byla Nr. TS-168-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-03-03Panevėžio apygardos teismas
  2. TS-168-753/2022Nutartis · 2022-10-11Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-15Kauno apygardos teismas
  4. T-757-1056/2023Nutartis · 2023-07-17Panevėžio apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-17Panevėžio apygardos teismas
  6. T-1122-1004/2023Nutartis · 2023-10-11Panevėžio apylinkės teismas
  7. T-1360-434/2023Nutartis · 2023-12-11Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
TS-168-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50525-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Byla Nr. TS-168-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50525-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Č. (Š.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę R. Č. (Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 19 d., pabaiga – 2024 m. spalio 19 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Č. (Š.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė rizika. Remiantis gyventojų registro duomenimis, teisės pažeidėjas nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, minėtuoju adresu planuoja grįžti gyventi po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju. Remiantis gauta informacija, galima teigti, jog praeityje teisės pažeidėjas neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo Lietuvoje. Gyvenamosios vietos bei gyvenimo sąlygų ryšys su nusikalstamumu nenustatytas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui „gyvenimo sąlygų“ sritis nėra aktualus kriminogeninis poreikis. Teisės pažeidėjas nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įsidarbinimo (duomenys neskelbtini). Galima teigti, jog oficialus darbas ateityje galėtų būti veiksnys, padedantis pragyventi gaunant teisėtas pajamas. 2022 m. gegužės 26 d. gautas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Įsipareigojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog galimo lygtinio paleidimo atveju mažoji bendrija įsipareigoja suteikti nuteistajam darbo vietą. Nuteistasis palaiko artimą ryšį su šeimos nariais, šiuo metu sulaukia paramos ir palaikymo iš jų. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai geri - su kitais nuteistaisiais ir administracijos atstovais bendrauja adekvačiai. Nuteistasis suvokia, kad įvykdytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, kaltę pripažįsta. Nuteistasis turi išsikėlęs tikslus, orientuotas greičiau grįžti į laisvę pas vaikus, pradėti dirbti. Laivės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, neskatintas, nuteistasis dalyvavo trijuose pozityvaus užimtumo veiklose. Tačiau paminėtina, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. Š. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo Komisijos nutarimą panaikinti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, tačiau vien tik to nepakanka. Kaip matyti nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jis pats teistas net 9 kartus, jo atžvilgiu 2016 m. sausio 7 d. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris 2016 m. liepos 21 d. nutartimi buvo panaikintas. Visa tai rodo, kad jis nesugebėjo išlaikyti tinkamo savo elgesio, nesilaikė nustatytų sąlygų, toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas morales bei elgesio normas. Be to nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo nei karto skatintas. Visos šios aplinkybės atitinkamai irgi charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina nuteistojo asmenybę ir turi būti vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad rizika išliko vidutinė, pagrinde vyrauja kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dinaminiai veiksniai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys. Pačioje socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Taigi, tai rodo, kad nepakankamas nuteistojo siekis analizuoti savo nusikalstamą elgesį bei vengimas prisiimti asmeninę atsakomybę išlieka aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Nuteistajam trūksta kompetencijos skirstant gaunamas lėšas, ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir paskatinti kartoti nusikaltimus. Nuteistasis turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kurių šiuo metu nesistengia spręsti savanoriškai. Visa tai įvertinus kyla abejonių, kad nuteistasis jau yra įtvirtinęs savo teigiamas socialinio elgesio savybes išeinant iš pataisos įstaigos ribų. Be to minėtos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Atkreiptina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra tikrai pakankamai didelė, todėl turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad atliktas bausmės laikas nebuvo pakankamas konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nustatyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose sankcijas - bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nuteistas laisvės atėmimu. Nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Teisme gautas nuteistojo R. Č. (Š.) atsiliepimas, kuriuo prašo prokurorės skundą atmesti, įvertinti Komisijos nutarime išdėstytas išvadas, takyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, be to buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kalbėdamas apie darbinę patirtį, nuteistasis nurodo darbo nevengęs, tačiau norėdamas „lengvesnių“ pinigų bandė „prisidurti“ vogdamas, bei gabendamas kontrabandą. Nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įsidarbinimo (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę. Nuteistasis neslepia, jog jį visuomet slėgė skolos ir finansiniai įsipareigojimai, tad norėdamas lengviau viską išmokėti, bei turėti savo namus, automobilį jis imdavosi nelegalios veiklos. Nuteistasis yra linkęs daryti finansinius nusikaltimus tuomet, kai patiria finansinius sunkumus. Visos padarytos nusikalstamos veikos susijusios su asmenų turtinių teisių nuvertinimu ir finansinės naudos sau siekimu neteisėtais būdais. Vertinimo metu išryškėja, jog asmuo neturi santaupų, pataisos įstaigoje gyvena iš mamos ir draugų pervedamų pinigų. Nuteistasis šiuo metu teigia nemokantis nei savo vaikams, nei antstoliams, tačiau jo paties poreikiams gaunamų lėšų pakanka. Nuteistajam trūksta kompetencijos skirstant gaunamas lėšas. Ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir paskatinti kartoti nusikaltimus. Nuteistasis palaiko artimą ryšį su šeimos nariais, šiuo metu sulaukia paramos ir palaikymo iš jų. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų, teisės pažeidėjas vykdė veikas, susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimas socialiai nepriimtinais būdais. Nuteistojo teigimu atliekant nusikaltimus veikė įvairiai ir draugų kompanijoje, ir vienas, bet išskiria save, kaip impulsyvų ir greitai susigundantį. Nuteistasis nurodo, kad prisiima kaltę ir teigia, jog dažniausiai kaltas pats, nes dažnai veikė vienas, pats sugalvodavo nusikaltimus. Nuteistasis teigia, kad atpažįsta problemas, žino savo veiksmų pasekmes, tačiau vis tiek jas kartoja. Susidūręs su finansinėmis problemomis, jis nesugebėjo pasirinkti konstruktyvių būdų joms išspręsti. Nuteistasis dažniausiai veikia neplanuotai, spontaniškai, neapgalvoja savo veiksmų. Vykdė pasikartojančio pobūdžio nusikaltimus - vagystes. Pasikliovė sėkme, neįvertino ankstesnio patyrimo. Nuteistajam sunku atpažinti problemines sritis. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą yra pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones ir Komisijos nurodytų rekomendacijų. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu matyti, kad nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau ir nei karto neskatintas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos rizikos mažėjimo tendencijos, tačiau išlieka kriminogeniniai veiksniai didinantys nusikalstamąjį elgesį. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina, jog išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); nuosavybės naikinimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja empatijos; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. Č. (Š.) praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. Č. (Š.) neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis 11 dienų), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, tačiau stebimas mažėjimas, ankstesnis lygtinio paleidimo pažeidimas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. Č. (Š.) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė