Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-578-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
1S-578-485/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50525-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-578-485/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50525-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Č. (Š.), skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Č. (Š.) nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė –3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 19 d., pabaiga – 2024 m. spalio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. Č. (Š.), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dalyvavo trijuose pozityvaus užimtumo veiklose, turės kur gyventi, turės galimybę dirbti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Su tokiu sprendimu nesutiko prokurorė ir dėl Komisijos nutarimo pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 91-259 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam R. Č. (Š.) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis R. Č. (Š.) skunde apygardos teismui prašo panaikinti 2022 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas. palaikydamas prokurorės skundą, nutartį grindė formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Skunde nesutinkama su jo ankstesnių teistumų vertinimu, nuteistojo nuomone, tai, kad jis buvo teistas praeityje ir tai, kad praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris vėliau buvo panaikintas, negali būti aiškinama kaip nuteistojo teisės suvaržymas pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu ateityje. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti R. Č. (Š.) integraciją į visuomenę ir paskatinti kartoti nusikaltimus, nes tai neatitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nuteistasis turintis darbo pasiūlymą mažojoje bendrijoje „HK Transport“, kas užtikrintų nuteistojo teisėtas pajamas. Įvertinus tai, kad nuteistasis turintis keturis vaikus, būdamas pataisos namuose, negali pasirūpinti vaikų poreikiais ir tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 39131,52 Eur, todėl realiai siūlomas darbas R. Č. (Š.) palengvintų finansinę naštą.

4.2. Nuteistojo įsitikinimu, Komisija tinkamai išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino. Skunde R. Č. (Š.) pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas iš esmės nereiškia, kad nuteistasis paleistas į laisvę yra atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Priešingai, bausmės tikslai bus pasiekti, tačiau nuteistasis prašo bausmės vykdymą tęsti jo neizoliuojant nuo visuomenės, kadangi jis toliau bus prižiūrimas probacijos tarnybos. Nuteistasis skunde teigia, jog negali sutikti su teismo išvada, kad jis nedaro akivaizdžios pažangos, kadangi iš pateikto vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o nepateikiant vertinimo balų, neįmanoma nustatyti, ar asmens vertinimas balų skalėje kinta, kas rodytų jo nepakankamas pastangas pasitaisyti ir reabilituotis visuomenėje. Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismas, panaikindamas Komisijos nutarimą taikyti R. Č. (Š.) atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė praeities teistumams, finansiniams įsipareigojimams ir išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams.

4.3. Skundo autoriaus nuomone, tenkinus nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis būtų motyvuotas tinkamai elgtis, integruotis į visuomenę, nepažeisti elgesio normų ir nenusikalsti, o jo elgesys būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos. Taip pat įstatymų leidėjas numato ir sąlygas, kada nuteistasis gali kreiptis dėl paleidimo iš laisvės atėmimo vietos lygtinai ir būtent tuos elgesio kriterijus, kurie yra nurodyti Komisijos išvadoje numato kaip pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Nuteistojo R. Č. (Š.) skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

6. Teisėjų kolegija nesutinka su R. Č. (Š.) skundo teiginiu, jog apylinkės teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, pažeidė lygtinio paleidimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, nes jis atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl privaloma itin atidžiai įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Č. (Š.) ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, sprendimas taikyti R. Č. (Š.) lygtinį paleidimą buvo grindžiamas argumentais, prieštaraujančiais vertintais duomenimis. Spręsdama nuteistojo lygtinio apleidimo klausimą, Komisija susipažino su Turto valdymo skyriaus pažyma, iš kurios matyti, jog nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 39 131, 52 Eur, sumokėta – 15,00 Eur, keturių vaikų išlaikymui alimentų nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis nesiima jokios iniciatyvos ir atsakomybės dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Komisija taip pat susipažino su išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo rezultatus, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog nuteistasis labai vangiai moka priteistus vykdomuosius raštus vaikų išlaikymui, dėl ko buvo padaryta išvada, jog jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir lygtinio komisijos rekomendacijų. Tačiau, nepaisant šios informacijos, Komisijos nutarime konstatavo, kad nuteistasis bendrauja su šeimos nariais, išsako išgyvenimus dėl nepilnamečių vaikų, siekia grįžti į laisvę, kad galėtų jiems padėti, kas, jos nuomone, yra vienas iš jo sėkmingos resocializacijos veiksnių.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vertino Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytą informaciją apie R. Č. (Š.) mąstymo ypatumus, požiūrį į savo elgesį, kas neabejotinai rodo asmens mąstymo bei elgesio suvokimą, norą paskiesti, pasitaisyti ir siekį daugiau nenusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad R. Č. (Š.) laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Jam būdingas nepakankamas gebėjimas išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimas socialiai nepriimtinais būdais. Nors nuteistasis nurodo, kad prisiima kaltę už savo veiksmus, kad atpažįsta problemas, žino savo veiksmų pasekmes, tačiau vis tiek jas kartoja, vykdė pasikartojančio pobūdžio nusikaltimus, o susidūręs su finansinėmis problemomis, nesugebėjo pasirinkti konstruktyvių būdų joms išspręsti, pasikliovė sėkme, neįvertino ankstesnio patyrimo, dažniausiai veikė neplanuotai, spontaniškai, neapgalvodamas savo veiksmų. Nors šiuo metu ir neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis R. Č. (Š.) nurodo darbo nevengęs, tačiau norėdamas „lengvesnių“ pinigų bandė „prisidurti“ vogdamas, bei gabendamas kontrabandą. Nuteistasis neslepia, jog jį visuomet slėgė skolos ir finansiniai įsipareigojimai, tad norėdamas lengviau viską išmokėti, bei turėti savo namus, automobilį jis imdavosi nelegalios veiklos, taigi, yra linkęs daryti finansinius nusikaltimus tuomet, kai patiria finansinius sunkumus. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su asmenų turtinių teisių nuvertinimu ir finansinės naudos sau siekimu neteisėtais būdais. Nuteistasis nemoka priteistų sumų nei savo vaikams, nei antstoliams, tačiau jo pačio poreikiams gaunamų lėšų pakanka. Visos šios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų pobūdis, pagrįstai leido teismui daryti išvadą, jog ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, ir finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę bei paskatinti kartoti nusikaltimus.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. Č. (Š.) nustatyti 28 nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 7 yra statiniai, ir 21 – dinaminiai, pastarieji, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, gali keistis. Apsauginių, veiksnių, kurie nusikalstamo elgesio riziką mažintų – nenustatyta nei vieno. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jie leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su ankstesniais asmens teistumais, padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Laisvės atėmimo bausmę R. Č. (Š.) atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau jis jau buvo teistas 9 kartus, ne kartą yra atlikęs laisvė atėmimo bausmę, po kurios atlikimo ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies. Šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, ir akivaizdu, kad tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

12. Nuteistasis skunde nurodo, jog atliktos bei neatliktos bausmės santykis, taip pat nėra esminiai faktoriai, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo teiginiu ir pažymi, kad ši aplinkybė ir nebuvo teismo vertinama kaip esminė, tačiau jos vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kas ir buvo padaryta skundžiamoje nutartyje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog R. Č. (Š.) lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir todėl pagrįstai tenkino prokurorės skundą. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. Č. (Š.) skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Č. (Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas