Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-722/2016 pagal ieškovės Z. M. patikslintą ieškinį atsakovei N. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Z. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės N. V. 399,16 Eur nuostolių dėl negauto pelno.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji su atsakove 2004-01-01 sudarė rašytinę neterminuotą panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovė ieškovei, kaip Z. M. įmonei, leido neatlygintinai naudotis negyvenamosiomis patalpomis Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Įrengtoje komiso parduotuvėje ieškovė dirbo nuo 2002 m. iki 2015-06-02. Kadangi Z. M. įmonė buvo likviduojama, todėl ieškovė nuo 2010-02-01 minėtose patalpose dirbo pagal individualios veiklos pažymą, vėliau asmeniškai perėmė Z. M. įmonės veiklą.Ieškovė nuo 2015-06-02 į parduotuvę patekti ir vykdyti prekybos nebegalėjo, nes atsakovė savavališkai, ieškovės neinformavusi, patalpose įrengė papildomą spyną, o rakto nuo spynos ieškovei nedavė, nurodė, kad spyną uždėjo dėl to, kad ieškovė jai nesutiko mokėti po 100 Eur nuomos mokesčio už 2015 m. kovo ir balandžio mėnesius.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6,66 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovė Z. M., kaip Z. M. įmonės savininkė, su atsakove N. V. 2004-01-01 sudarė rašytinę neterminuotą panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovė Z. M. įmonei leido naudotis negyvenamosiomis patalpomis Jonavoje, (duomenys neskelbtini).2002-11-04 atsakovė buvo davusi notarinį sutikimą tam, kad jai priklausančiomis patalpomis, adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), būtų įregistruota Z. M. individuali įmonė. 2002-11-05 šalys buvo pasirašiusios patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei už nuomojamas patalpas po 11,58 Eur (40 Lt) per mėnesį bei kas mėnesį mokėti už elektros energiją. Prieš atsakovei duodant notarinį sutikimą, atsakovės patalpose buvo atlikti parduotuvės, kurioje turėjo dirbti ieškovė, įrengimo projektiniai darbai. Įrengtoje komiso parduotuvėje Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ieškovė dirbo nuo 2002 m. iki 2015-06-02. Kadangi Z. M. įmonė buvo likviduojama (įmonė likviduota 2015-11-25), todėl jau nuo 2010-02-01 minėtose patalpose ieškovė dirbo pagal individualios veiklos pažymą bei asmeniškai perėmė Z. M. įmonės veiklą.Liudytojų R. G., G. G., B. A. parodymais teismas nustatė, kad ieškovė, nupjovusi atsakovės uždėtą spyną ant komiso parduotuvės patalpos durų, 2015 m. vasarą patalpoje buvo, prekiavo, savo daiktus pasiimti galėjo. Ieškovė pripažino, kad per laikotarpį nuo 2015-06-02 iki 2015-09-21, ji kelis kartus buvo nuėmusi atsakovės neteisėtai pakabintą spyną, kelias dienas komiso parduotuvėje prekiavo. Teismas sprendė, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai. Remiantis 2004-01-01 šalių sudaryta rašytine negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi atsakovė įsipareigojo leisti naudotis Z. M. įmonei patalpomis, esančiomis Jonavoje, (duomenys neskelbtini), neribotam laikui.Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepateikė sutarties ar parašo klastojimą pagrindžiančių įrodymų. Nors atsakovės atstovė teigė, kad parašas panaudos sutartyje gali būti suklastotas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prašymo skirti rašysenos ekspertizę šiai aplinkybei patvirtinti, atsakovė nesikreipė į policiją dėl dokumentų klastojimo, kitų neteisėtų ieškovės veiksmų. Panaudos sutartis nenuginčyta. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, sprendė, kad ieškovė neprivalėjo atsakovei mokėti iš sutarties kylančių tam tikrų mokesčių, tačiau atsižvelgęs į tai, kad šalių nesiejo jokie giminystės ryšiai ar pan., o šalis siejo tik draugiški santykiai ir žodiniai susitarimai, sprendė, kad labiau įtikinami yra atsakovės argumentai, kad ieškovė ilgą laiką vengė atsiskaityti su ja už patalpose suvartotą elektros energiją, mokėti kitus mokesčius, atsakovę ignoravo, todėl ji, prieš tai įspėjusi ieškovę žodžiu, nutraukė šalių sudarytą panaudos sutartį.Teismas nustatė, kad ieškovė, nupjovusi spyną, pateko į patalpas ir vykdė veiklą. Be to, Z. M. įmonė buvo likviduojama jau nuo 2010 m., o nuo 2015-06-03 savininko sprendimu įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą. Dėl šių argumentų ieškovės paskaičiuotus nuostolius dėl negauto pelno teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, į ieškovės nuostolius galėtų būti įskaičiuotos 3 PSD įmokos - viso 85 Eur, tačiau atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, į protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad visą naudojimosi patalpomis laikotarpį ieškovė nemokėjo atsakovei jokių mokesčių, teismas šių nuostolių iš atsakovės nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Z. M. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinius, panaudos sutarties nutraukimą. Teismas nepagrįstai laikė tinkamu panaudos sutarties sutraukimu 2015 m. kovo mėnesį atsakovės žodžiu išsakytą neva tai tinkamą įspėjimą ieškovei „mokėk arba išeik“, kurį interpretavo kaip įspėjimą, kad „nuo 2015-06-01 nuomos sutartis nutraukiama“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančiais įrodymų vertinimą, netinkamai vertino liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai remdamasis liudytojų parodymais konstatavo faktą, kad neva tai ieškovė, nupjovusi atsakovės uždėtą spyną ant komiso parduotuvės patalpos durų, 2015 m. vasarą patalpoje buvo, prekiavo, savo daiktus pasiimti galėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, neteisėtai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Konstatavęs, jog ieškovė nemokėjo net mokesčių už patalpose suvartotą elektros energiją ir laikydamas tai sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės, šių aplinkybių teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neva tai likusį įsiskolinimą, atsakovė patvirtino, kad visgi sumokama buvo visada, liko neapmokėta tik už 22 kilovatvalandes. Teismas, konstatavęs, kad į ieškovės nuostolius galėtų būti įskaičiuotos 3 PSD įmokos - viso 85 Eur, tačiau atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, į protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad visą naudojimosi patalpomis laikotarpį ieškovė nemokėjo atsakovei jokių mokesčių, šių nuostolių iš atsakovės nepriteisė, tokiu būdu teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės įmonė dirbo nepelningai ir šiomis aplinkybėmis remdamasis ieškovės paskaičiuotus nuostolius dėl negauto pelno atmetė. Z. M. įmonė buvo likviduojama, tačiau veiklą perėmė asmeniškai ieškovė Z. M. ir patikslintą ieškinį pareiškė pati Z. M. (ji vykdė individualią veiklą). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nėra nurodžiusi, kad jos veikla buvo nepelninga, priešingai, į bylą pateiktos Z. M. pajamų deklaracijos už 2014 bei 2015 m. patvirtino priešingai, kad Z. M. iš savo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos turėjo pelno.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Patikslintu ieškiniu (b. l. 117–122) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 399,16 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės kaltės. Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo patekti į patalpas, kuriose vykdė veiklą, dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki rugsėjo 20 d. ieškovė negavo 314,16 Eur pelno. Teigiama, kad ieškovė už du vasaros mėnesius sumokėjo privalomojo socialinio draudimo (PSD) 2 įmokas, t. y. 85 Eur, kurie taip pat turėtų būti priteisti iš atsakovės kaip patirti nuostoliai. Nuostolių dydį ieškovė įrodinėjo 2015 m. Metine pajamų deklaracija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti; šias pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas; negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas iki mokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovas; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. birželio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė jos negautų pajamų dydžio, nes byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovė šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vykdė individualią veiklą – prekiavo dėvėtais rūbais. Ieškovės pateikta 2015 m. Metinė pajamų deklaracija nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas, jog ieškovė realiai būtų gavusi iš jos vykdomos veiklos - prekybos padėvėtais rūbais, ieškovės paskaičiuotas negautas pajamas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė būtų realiai gavusi negautas pajamas ir būtent tokio dydžio, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Be to, iš ieškovės nurodytų pajamų turėjo būti išskaičiuotos visos sąnaudos, t. y. su patalpų išlaikymu susijusios sąnaudos, kadangi ieškovė veiklą vykdė atsakovei priklausančiose patalpose, tačiau ieškovė šių sąnaudų neišskaičiavo. CK 6. 249 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nurodoma, kad jeigu, šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, nagrinėjamu atveju nėra taikytina, nes ieškovė nuostolių dydį galėtų įrodinėti ir kitomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau tokios pareigos neįvykdė, nors jos interesus ir atstovauja kvalifikuota teisininkė.Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ir dėl mokesčių už patalpas mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, ieškovė neprivalėjo atsakovei mokėti iš sutarties kylančių tam tikrų mokesčių, tačiau sprendė, kad labiau įtikinami yra atsakovės argumentai, kad ieškovė ilgą laiką vengė atsiskaityti su ja už patalpose suvartotą elektros energiją, mokėti kitus mokesčius, atsakovę ignoravo, todėl ji, prieš tai įspėjusi ieškovę žodžiu, nutraukė šalių sudarytą panaudos sutartį. Tokia teismo išvada yra teisinga ir nelaikytina ieškinio ribų peržengimu. Pažymėtina, kad atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti turėjo būti nustatytos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai) (CK 6.245–6.249 str.). Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė neįrodė jos nuostolių (negautų pajamų) dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su kitais apeliaciniame skunde apeliantės dėstomais argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir, įvertinęs visumoje byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 str.). Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tai įvertinus, dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nepasisakytina, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės (apeliantės) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.