- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-32742-909/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26491-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: S. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnametės dukros U. B. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.
Pareiškime nurodė, jog palikėjas – V. Č. – turėjo dvi įpėdines, t. y. sutuoktinę S. Č. ir jų abiejų dukterį U. B. Č., kitų įpėdinių neturėjo. V. Č. gyveno kukliai, neturėjo nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, iki mirties gyveno savo tėvų namuose. Kadangi palikėjas neturėjo nekilnojamojo turto ar privalomai registruotino kilnojamojo turto, lėšų banko sąskaitose, todėl pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dukros vardu. Tik 2019 metų birželio mėnesį ji iš V. Č. sutuoktinės S. Č. telefonu sužinojusi apie dukros tėvo sudarytą pensijų kaupimo sutartį, kurios pagrindu sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Pareiškėja nurodė, kad jos nepilnametė dukra yra pirmos eilės įpėdinė ir turi teisę paveldėti savo tėvo palikimą, tačiau notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi praleistas terminas palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo S. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad su V. Č. išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tuo metu jis tvirtino, kad visos sutartys yra nutrauktos, be to, tą tvirtino ir V. Č. tėvai, su kuriais V. Č. ir gyveno. Pareiškėja nurodė, kad, jos žiniomis, šiuo metu pagal pensijų kaupimo sutartį yra sukaupta apie 1 000 Eur. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai prašė išduoti leidimą priimti palikimą vaiko vardu, nurodė, kad nepilnametės dukros teisės, priėmus palikimą, nebus pažeistos, nes V. Č. jokių kreditorių neturėjo, palikimas nėra apsunkintas, paveldėtas turtas bus saugomas iki dukters pilnametystės ir naudojamas tik jos poreikiams ir interesams tenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo S. Č., apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos. Taip pat į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, byloje yra pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos žodinių paaiškinimų nustatyta, kad U. B. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos M. M. ir V. Č. dukra (e. b. l. 4). V. Č. nuosavybės teise priklauso teisė į pinigines lėšas, sukauptas pagal V. Č. pagal 2010 m. balandžio 29 d. su AB SEB banku sudarytą antros pakopos pensijų kaupimo sutartį (e. b. l. 5-6). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V. Č. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su S. Č. (e. b. l. 8) ir turėjo tik vieną vaiką – U. B. Č. (e. b. l. 9). Byloje esantis Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Č. raštas patvirtina, jog pareiškėjos ir V. Č. dukra U. B. Č. turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. Č. mirties (e. b. l. 9).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja, kaip nepilnametės dukros įstatyminė atstovė, praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą nepilnametės dukros vardu. Terminas palikimui priimti po V. Č. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą nepilnametės dukros vardu palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi V. Č. mirties momentu jis jokio vertingo turto nevaldė, gyveno savo tėvų namuose, o apie banke jo vardu esančias sukauptas pinigines lėšas sužinojo tik 2019 metų birželio mėnesį, pranešus S. Č. apie atradusias paveldėtinas pinigines lėšas. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja, sužinojusi apie atsiradusį paveldėtiną turtą (pinigines lėšas) bei termino palikimui priimti praleidimą, ėmėsi veiksmų palikimui priimti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, aiškinosi, kokius palikimo priėmimo veiksmus jai reikia atlikti. Taip pat pareiškėja nedelsiant, t. y. 2019 m. birželio 28 d., kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2YT-25437-861/2019), tačiau dėl teisinių žinių stokos pareiškimą pateikė su trūkumais ir, pareiškėjai laiku neištaisius visų trūkumų, pareiškimas buvo jai grąžintas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie pagrindą priimti palikimą dukros vardu, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo nepilnametės dukros teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių priežasčių (mirties momentu miręs vaiko tėvas jokio turto neturėjo).
Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Taigi, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei teisinių santykių stabilumo. Be to, pareiškimas yra paduotas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o terminas priimti palikimą praleistas nežymiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti nepilnametės dukros vardu atnaujinant jį trims mėnesiams.
Įpėdinė U. B. Č. yra nepilnametė. Jos vardu motina M. M. prašo išduoti leidimą priimti mirusiojo V. Č. palikimą.
CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėja nurodė, kad, jos žiniomis, palikėjas jokių kreditorių neturėjo, palikimas nėra apsunkintas. Teismas daro išvadą, kad pagrįstai prašoma leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tačiau siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgiant į CK 5.53 straipsnio 1 dalį, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6, 11-12 straipsniai, CK 3.188 straipsnis, CPK 582 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiančios nepilnametės dukros U. B. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.
Išaiškinti pareiškėjai, kad per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ji turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Leisti pareiškėjai M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros U. B. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.