Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių grūdai“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti AB „Šiaulių grūdai“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. birželio mėnesio nemokant deklaruotų mokesčių. Atsakovė nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. buvo restruktūrizuojama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei AB „Šiaulių grūdai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. T..

Teismas, įvertinęs atsakovės 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (2 747 482,94 Eur) viršija visą 2016 m. balanse nurodyto turto vertę (2 414 161 Eur). Be to, 2015-2016 metais Radviliškio rajono apylinkės teisme iškelta eilė civilinių bylų, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau atsakovei netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs duomenis apie atsakovei priklausantį turtą ir pradelstus finansinius įsipareigojimus, teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė AB „Šiaulių grūdai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo vadovaudamasis tik balansinės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiu. Teismas turėjo vertinti realią į balansą įrašyto turto vertę. Atsakovės restruktūrizavimo byloje teismas nurodė, kad atsakovės balanse nurodyto turto vertė neatitinka realios jo vertės, o realią atsakovės turto vertę galima nustatyti tik atlikus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizes.

Teismas neteisingai nustatė pradelstų įsipareigojimų dydį. Didžiausias atsakovės kreditorius BAB bankas „Snoras“, turintis apie 89 procentus visų finansinių reikalavimų, 2015 m. gruodžio 2 d. pardavė skolų portfelį UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Dėl to atsakovė turi galimybę tartis su nauja kreditore dėl skolos restruktūrizavimo. Tai svarbi aplinkybė, sprendžiant atsakovės mokumo klausimą.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės teisingai nustatyti atsakovės turimo turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykį.

Ieškovė VMI teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

Atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidaręs nuo 2012 m. birželio mėnesio ir nuolat auga. Pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. apskaitos duomenis, atsakovės skola biudžetui sudaro 251 356,95 Eur.

Teismas pagrįstai vertino atsakovės tarpinį 2016 m. birželio 30 d. sudarytą balansą ir nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija balanse nurodyto turto vertę. Atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie pagrįstų, kad įmonė pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškovė S. Š. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Atsakovė teismui nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Restruktūrizavimo byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovės einamos debitorinės skolos ir atsargos nėra pakankamos padengti einamiesiems įsipareigojimams.

Antstolis T. U., vykdydamas išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. kovo 17 d. sprendimą DGKS-1273 darbo byloje Nr. APS-110-1934/2016, iš atsakovės lėšų nėra išieškojęs.

Iki rašytinio teismo posėdžio pradžios atsakovė padavė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išspręstas įmonės restruktūrizavimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos sustabdymo

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ redakcija, kurios 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turėjo būti paduotas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimas. Pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teismui paduotas po skundžiamos nutarties priėmimo. Taigi, aptariamas pareiškimas teismui paduotas nesilaikant įstatyme nustatytų imperatyvių taisyklių.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki šiol nėra priimtas ir civilinė byla CPK nustatyta tvarka neiškelta.

Be to, pagal ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktą įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas tik tuo atveju, jei įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra nemoki ir šiuo pagrindu iškėlė jai bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad ši teismo nutartis apskųsta aukštesnės instancijos teismui, klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, nuspręstų, jog nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, ir panaikintų pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsižvelgdamas į 10 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, o 11 ir 12 punktuose konstatuotą faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo sustabdyti civilinės bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovei AB „Šiaulių grūdai“ iškėlė bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrindą. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas, iškeldamas bankroto bylą, konstatavo, kad atsakovė nevykdo pradelstų įsipareigojimų, neturi turto įsiskolinimams padengti, todėl yra nemoki. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2015 metus duomenis, atsakovė iš viso turėjo turto už 979 211 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 661 084 Eur ir trumpalaikio turto už 318 127 Eur, o atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 720 623 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2015 metais atsakovė patyrė 463 443 Eur nuostolių. Atsakovės pateiktas 2016 m. birželio 30 d. tarpinis balansas, atsižvelgiant į tai, kad jame nurodyta turto vertė gerokai didesnė nei balanse už 2015 metus, tačiau toks sumų skirtumas įrodymais nepagrįstas, nelaikytinas objektyviu įrodymu byloje, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Juridinių asmenų registrų centrui pateiktu balansu už 2015 metus. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 747 482,94 Eur. Įsiskolinimus kreditoriams be kitų skolų sudaro su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (pagal 2015 metų duomenis 146 779 Eur) ir skolos valstybės biudžetams (251 356,95 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, 88 284,48 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pradelsti atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija visą į balansą įrašyto turto vertę.

Aplinkybę, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki nuo 2012 metų patvirtina ir vykęs restruktūrizavimo procesas, dėl kurio nutraukimo sprendė 2015 m. liepos 29 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas, nustatęs, kad restruktūrizavimo planas buvo vykdomas netinkamai, įmonė veikė nuostolingai, todėl negalėjo pasiekti restruktūrizavimo tikslų (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-894-357/2015, atsakovės AB „Šiaulių grūdai“ skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo buvo atmestas; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2008-178/2015, ši Šiaulių apygardos teismo nutartis palikta nepakeista).

Atsakovės restruktūrizavimo byla nutraukta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B2-126-357/2015, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-566-241/2016, palikta nepakeista.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik balanse nurodyto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiu, kadangi balanse nurodyta turto vertė neatitinka realios jo vertės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Apeliantei laikantis pozicijos, kad balanse nurodyta turto vertė neatitinka realios jo vertės, nebuvo užkirstas kelias atlikti turto vertinimą ir pateikti teismui turto vertinimo ataskaitą. Tačiau šia galimybe nei pirmosios instancijos teismui teikdama atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei apeliaciniam teismui teikdama atskirąjį skundą apeliantė nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateiktas atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas ar nepriklausomų vertintojų atlikta turto vertinimo ataskaita, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse nurodytomis atsakovės turto vertėmis (CPK 185, 197 straipsniai). Pažymėtina, kad remtis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai pakanka, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo.

Atskirojo skundo argumentas, kad didžiausią reikalavimą turintis kreditorius BAB bankas „Snoras“ pardavė skolų portfelį UAB „Baltijos kredito sprendimai“, todėl atsakovė turi galimybę tartis su naująja kreditore dėl skolos restruktūrizavimo, įrodymais nepagrįstas. Skolų portfelis buvo parduotas 2015 m. gruodžio 2 d., todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko iki teismo nutarties iškelti jai bankroto bylą (2016 m. rugpjūčio 8 d.) tartis su naująja kreditore dėl skolos restruktūrizavimo, tačiau apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie vykstančias derybas ir jų eigą. Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė negalėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakovės finansinės padėties ir konstatuojant jos nemokumo būseną ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Atsižvelgiant į 16-19 punktuose nustatytas aplinkybes, teisiškai ir faktiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Byloje esantys ir iš viešųjų registrų gauti duomenys yra pakankami nustatyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija visą į jos balansą įrašyto turto vertę, konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki, ir iškelti jai bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį nepakeistą.