Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-894-357/2015 pagal restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“ skundą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Bocas“ dėl 2015 m. liepos 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Bylos duomenys patvirtina, kad RAB „Šiaulių grūdai“ nepriemoka tik didėja, todėl mažai tikėtina, kad ji bus visa sumokėta tęsiant restruktūrizavimo procesą. RAB „Šiaulių grūdai“ dirba 19 darbuotojų, todėl vis mažėjantis darbuotojų skaičius tik įrodo, kad bendrovė tikėtinai nepasieks restruktūrizavimo plane numatytų tikslų ir numatytu laiku neatsiskaitys su kreditoriais. Restruktūrizavimo plane numatytas nekilnojamojo turto pardavimas, kuris 2012 metais įvertintas 3 921 455 Eur. Tokios vertės turtą parduoti gali būti sudėtinga, o turto vertintojo išvada dar neparodo tikrosios nekilnojamojo turto vertės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų (komercinių pasiūlymų), kad yra realu parduoti šį kompleksą už numatytą kainą. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų didėjimas, einamųjų mokesčių nemokėjimas, akivaizdus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas turės įtakos savalaikiam ir tinkamam restruktūrizavimo plano vykdymui.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas. Administratorius kreditorių susirinkimui pateikė įrodymus, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas ir bendrovė nėra pajėgi jį įvykdyti. Kreditorių susirinkime administratoriaus pateikti duomenys buvo detaliai išnagrinėti. Nustačius, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, nutarta restruktūrizavimo bylą nutraukti. RAB „Šiaulių grūdai“ veiklos pajamų rezultatai nepasiekė planuotų rodiklių. Finansinių rodiklių visuma patvirtina, kad bendrovė nėra pajėgi tenkinti nei vartotojų, nei rinkos poreikių, todėl numatyta plano dalis išlaikyti konkurencingumą rinkoje, gerinant vartotojų pasirinkimo galimybę, produkcijos kokybės atžvilgiu neįvykdyta. Restruktūrizavimo plane numatytas kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafikas nevykdomas. Pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą iš bendros grąžintinos 868 860 Eur sumos, pradelsta mokėti BAB bankui Snoras suma sudaro 719 107 Eur. Bendrovės deklaruoti mokėjimai VMI per 2014-2015 metus sudaro tik 40 proc. esamo įsiskolinimo, o sumokėti 2015 m. mokesčiai Sodrai - 20 proc. esamos skolos. Skolų biudžetui augimas negali daryti teigiamo efekto biudžetui per sumokamus mokesčius, o tai kelia grėsmę, kad ateityje nesumokėti mokesčiai nebus susigrąžinti. Apeliantas nei 2015 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimui, nei pateikiant skundą nepateikė duomenų, dokumentų, faktinių įrodymų apie tai, kad yra objektyvios priežastys restruktūrizavimo planui nevykdyti bei kokios šios priežastys. Nepateikė paaiškinimų dėl veiklos tęstinumo ir jos tęstinumo prognozių pagrįstumo, nepateikė duomenų, dokumentų, pagrindžiančių veiklos problemų laikinumą, apie bendrovės pasirengimą ir atliekamus veiksmus, priemones bei sąlygas kaip teigia apeliantas „laikinam nemokumui“ pašalinti. Apeliantas nepagrindė nei įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis, kad BAB bankas Snoras elgėsi nesąžiningai ir priėmė tendencingus ir nepalankius bendrovei sprendimus, kurie turėjo įtakos netinkamam restruktūrizavimo plano vykdymui. Bendrovės turtinio komplekso nepardavimo aplinkybė nėra laikoma vienintele nevykdoma restruktūrizavimo plano sąlyga. Per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo, kurio metu priimtas nutarimas nutraukti restruktūrizavimo bylą ir kurį panaikino teismas apelianto minima nutartimi, iki 2015 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo, atsirado naujų aplinkybių, leidžiančių daryti visiškai kitokias išvadas dėl restruktūrizavimo plano vykdymo, t. y. išanalizuoti 2014 m. ir 2015 m. penkių mėnesių bendrovės veiklos rezultatai patvirtina restruktūrizavimo plano nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl RAB „Šiaulių grūdai“ 2015 m. liepos 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo nutraukti RAB „Šiaulių grūdai“ restruktūrizavimo bylą (Nutarimas) pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis įmonių restruktūrizavimo procesą, yra ĮRĮ. Jame reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Taigi, įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Vykdant šias procedūras, kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus, susijusius su tolesniu jos likimu, tiek ir einamuosius klausimus. ĮRĮ 25 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės inter alia pritarti restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu tam pritaria kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 25 str. 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad RAB „Šiaulių grūdai“ restruktūrizavimo planas yra netinkamai vykdomas, todėl nėra įstatyminio pagrindo Nutarimą pripažinti negaliojančiu. Apelianto teigimu, Nutarimas nutraukti restruktūrizavimo bylą yra neteisėtas, pažeidžiantis restruktūrizuojamos bendrovės interesus, nes bendrovė deda pastangas vykdyti restruktūrizavimo planą, kuris patvirtintas iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., byloje nepateikta konkrečių duomenų ar įrodymų, kad jis nevykdomas, be to, dar neparduotas bendrovės nekilnojamojo turto kompleksas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teismų praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl teismo vaidmens restruktūrizavimo bylose nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šiuose procesuose skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t. y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio - komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Nutarimas priimtas laikantis ĮRĮ reikalavimų, su šia teismo išvada sutiko ir apeliantas, kurio skundas procedūriniais Nutarimo priėmimo pažeidimais negrindžiamas, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl iš esmės nagrinėtina tai, ar Nutarimas turinio aspektu gali būti laikomas akivaizdžiai neteisėtas.

Kaip minėta, viena iš restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo teisių yra pritarti restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, kita teisė - pačiam kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą (ĮRĮ 25 str. 8 p.). Šiuo atveju teisme nagrinėjamas ne RAB „Šiaulių grūdai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas, o klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, t.y. ar kreditorių priimtas Nutarimas nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad iš 2015 m. liepos 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog administratoriaus siūlymui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pritarta vienbalsiai, o susirinkime dalyvavo bendrovės kreditoriai (įskaitant ir balsavusius raštu), kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 94,93 proc. visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar administratoriaus kreditorių susirinkimui nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamai reikšmingomis kreditorių apsisprendimui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (kai nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas), ar priešingai – administratoriaus nurodytų faktinių restruktūrizavimo proceso aplinkybių kontekste kreditoriai akivaizdžiai neturėjo racionalaus pagrindo tokio pobūdžio nutarimui priimti.

Bylos duomenimis RAB „Šiaulių grūdai“ administratorius, įvertinęs restruktūrizuojamo plano vykdymą, kreipėsi į kreditorių susirinkimą siūlydamas nutraukti RAB „Šiaulių grūdai“ restruktūrizavimo bylą, nes restruktūrizavimo planas nevykdomas, bendrovė nemoka einamųjų mokėjimų, jie nuolat didėja, nepateikti restruktūrizavimo plano pakeitimai. Administratorius kreditorių susirinkimui pateikė duomenis, kad 2014 m. buvo planuota iš bendrovės vykdomų veiklų uždirbti 5,20 mln. Eur pajamų, per 2015 m. – 5,41 Eur, tačiau realiai RAB „Šiaulių grūdai“ per 2014 m. uždirbo 1 246 302 Eur, per penkis 2015 m. mėnesius 41 450 Eur. Todėl sprendė, kad prognozuotas pajamų planas nėra vykdomas. Taip pat administratorius nurodė, kad RAB „Šiaulių grūdai“ veikla nuostolinga, nes per 2014 metus patyrė 455 008 Eur nuostolį, o per 2015 metų penkis mėnesius – 183 257 Eur nuostolį. Pažymėjo, kad RAB „Šiaulių grūdai“ nevykdo mokėjimų kreditoriams pagal planą, taip pat nėra pajėgi dengti einamųjų įsipareigojimų. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių tokius teiginius, t.y. duomenų, kad restruktūrizavimo planas vykdomas tinkamai, o įmonės vykdoma ūkine – komercine veikla pasiekiami restruktūrizavimo plane numatyti tikslai jame nustatytais terminais bei priemonėmis (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliantas Nutarimo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas pažeidžia restruktūrizuojamos bendrovės interesus. Tačiau jau minėta, kad šiuo atveju nėra nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iš esmės, nes skundžiamu Nutarimu restruktūrizavimo byla nėra nutraukiama. Tai būtų sprendžiama teisme, jei dėl to kreiptųsi administratorius ar kreditorių susirinkimas. Tuo tarpu Nutarimo turinio teisėtumo vertinimo aspektu pažymėtina, kad restruktūrizuojamos įmonės interesas, nors ĮRĮ nuostatos yra skirtos tokių įmonių interesų apsaugai, negali būti suabsoliutintas tokiu būdu, kad būtų visiškai ignoruojami kreditorių interesai. Apskritai restruktūrizavimo procesą iš esmės lemia kreditorių valia sutikti su apibrėžto laiko tarpo ribose vykdomais restruktūrizuojamos bendrovės įsipareigojimais bei tam tikrų nuolaidų bendrovei darymu. Restruktūrizavimo planas – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis įmonės skolininkės restruktūrizavimo tikslus ir procesą, kuris patvirtina visų restruktūrizavimo proceso dalyvių susitarimą dėl restruktūrizuojamos įmonės gelbėjimo. Restruktūrizuojama įmonė privalo vykdyti prievoles kaip numatyta restruktūrizavimo plane, nes tinkamas jų vykdymas yra esminė restruktūrizavimo proceso tęsimo sąlygą, kuriai pritarė kvalifikuota kreditorių dauguma. Todėl restruktūrizuojamai bendrovei tinkamai nevykdant restruktūrizavimo plane numatytų įsipareigojimų, kreditorių susirinkimas, kaip minėta, turi teisę priimti skundžiamo pobūdžio nutarimus (arba pats kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo). Atmestini kaip nepakankamai reikšmingi apelianto argumentai, kad restruktūrizavimo planas numato atsiskaitymo su kreditoriais terminus po dviejų metų (iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.), todėl kreditoriai esą nepagrįstai iš anksto sprendžia, jog su jais nebus atsiskaityta - restruktūrizavimo plane yra numatyta detali jo vykdymo tvarka, konkretūs terminai, per kuriuos bendrovė turi atsiskaityti su kreditoriais, todėl šių terminų nesilaikymas leidžia jiems manyti apie netinkamą plano vykdymą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad analogiška situacija jau buvo išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartyje, kuria pripažintas negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą. Pastarasis nutarimas neturi prejudicinės galios, nes per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo iki 2015 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo atsirado naujų aplinkybių, pastarajame kreditorių susirinkime vertinti ne tik 2015 metų penkių mėnesių veiklos rezultatai, bet ir visų 2014 metų. Dėl to atmestini ir apelianto argumentai, kad 2015 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime įvertinti tik 2015 metų pirmojo pusmečio rezultatai. Apelianto teigimu, neparduotas nekilnojamojo turto kompleksas, iš kurio pardavimo tikimasi gauti didelę lėšų sumą – UAB „Verslavita“ 2012 m. lapkričio 21 d. turto vertinimo pagrindu pardavimo kaina numatyta 3 921 455 Eur (13 540 000 Lt). Tačiau ir šie apelianto argumentai neteikia pagrindo pripažinti akivaizdų Nutarimo nepagrįstumą. Visų pirma, VMI nurodo, kad tokios vertės turtą parduoti gali būti apskritai sudėtinga, o ir turto vertintojo išvada dar neparodo tikrosios nekilnojamojo turto vertės šiuo metu. Pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų (gautų pasiūlymų pirkti nekilnojamąjį turtą), kad yra realu parduoti šį kompleksą už 2012 metais nustatytą kainą. Antra, iš 2015 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bendrovė jau neįvykdė įsipareigojimo parduoti nekilnojamąjį turtą, kurį restruktūrizavimo plane numatyta parduoti iki 2014 m. kovo 31 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus pasiūlymui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo kreditorių susirinkime pritarta vienbalsiai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą apie akivaizdų kreditorių pareikštos nuomonės dėl restruktūrizavimo proceso perspektyvų nepagrįstumą ar pripažinti Nutarimą negaliojančiu kaip pažeidžiantį imperatyvias įstatymo normas, teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ar prieštaraujantį viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.