- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-667-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01343-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12804-1135/2022, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo A. B. pareiškimo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti priėmimo teisme klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą priimti D. V. palikimą pirmos eilės įpėdiniams pagal įstatymą; pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatyti I. P. gyvenamosios vietos adresą ir tinkamai ją informuoti apie vykstantį teismo procesą.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jam ir jo sesei D. V. 2002 m. vasario 15 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybės teisė į 5,82 hektarus žemės sklypo. D. V. teisė į žemės sklypą ir mišką buvo atkurta praėjus daugiau nei 8 metams nuo jos mirties. Taigi, teisė į palikimą jos įpėdiniams atsirado jai mirus ir po mirties praėjus daugiau nei 8 metams, tačiau jos palikuonių – sutuoktinio ir dviejų dukrų – palikimas niekada nebuvo priimtas. Pareiškėjas, būdamas žemės sklypo ir miško bendrasavininkis, yra suinteresuotas, kad sesers teisėtos palikuonės pagal įstatymą turėtų galimybę palikimą priimti arba jo atsisakyti tam, kad jis turėtų galimybę savo nuosavybės teisę į jam teisėtai priklausančią žemės sklypo dalį ir miško dalį realizuoti nustatydamas nekilnojamojo turto valdymo tvarką su gyvais paveldėtojais, arba, joms atsisakius palikimą priimti – galėtų įgyvendinti savo įstatyme įtvirtintą teisę priimti palikimą, pradėdamas jį valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens.
4. Teismas iš pareiškimo turinio nustatė, jog pareiškėjas prašo teismo atnaujinti terminą pirmos eilės įpėdiniams, t. y. ne sau, o V. V. ir I. P., palikimui priimti. Pareiškėjui nesuteikta teisė kito fizinio asmens interesais ir vardu pateikti pareiškimą teismui. Pareiškėjas turi teisę kreiptis teisminės gynybos tik ginant savo paties interesą, pavyzdžiui, prašant teismo atnaujinti jam pačiam terminą palikimui priimti, bet ne kitiems asmenims. Teisę atstovauti kitą fizinį asmenį turi tik CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys (advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokią teisę turi.
5. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog po asmens mirties jam atkūrus nuosavybės teises į daiktą, įpėdiniai po velionio mirties paveldi tokią daiktinę teisę.
6. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškime nėra nurodyta, ar palikimas po pareiškėjo sesers mirties apskritai buvo priimtas, nepateikta tokį faktą patvirtinančių ar paneigiančių duomenų (notarų biuro atsakymo). Pareiškėjui teismas išaiškino, kad vadovaujantis teismų praktika, jeigu palikimas buvo priimtas, tai įpėdiniai kartu su visu likusiu palikimu paveldėjo ir turtinę teisę – teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas kartu pažymėjo, kad įstatyminis reguliavimas neleido ir neleidžia priimti palikimo dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, todėl nepaisant to, ar išduotame paveldėjimo teisės liudijime kaip paveldimas turtas būtų nurodyta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ar ne, įpėdinis kartu su kitu paveldimu turtu paveldėjo ir pareiškėjo sesers vardu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas turi atitikti įstatymo reikalavimus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė I. P. asmens kodo arba tikslios gimimo datos, nei dabartinio, nei paskutinio žinomo gyvenamosios vietos adreso, prašo teismo atlikti teismui įstatymo nenustatytas funkcijas – pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatyti I. P. gyvenamosios vietos adresą ir tinkamai ją informuoti apie vykstantį teismo procesą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas privalo pateikti pareiškimą, atitinkantį nustatytus reikalavimus. Teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, neturi galimybės, neturint asmens kodo Gyventojų registro duomenimis nustatyti šio asmens gyvenamosios vietos adreso.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus nagrinėti pareiškėjo pareiškimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti formaliai, nepagrįsdamas tokio atsisakymo motyvų.
8.2. Pareiškėjo pareiškimo esmė ir teisiniai argumentai, susiję su jo teise teikti tokį pareiškimą, būtent ir susiję su tuo, kad jis nėra pirmos eilės paveldėtojas, tačiau, jei terminas nebus atnaujintas, jis neturi jokios galimybės įgyvendinti savo teisės naudotis ir disponuoti savo nuosavybės teise. Pareiškėjas niekada ir nesiekė būti įgaliotas vesti bylą V. J. ar I. P. vardu – pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas įgyvendinti savo teisę naudotis ir disponuoti savo nuosavybe, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas – pareiškėjas būtent ir siekia ginti savo turtinius interesus, savo teisę į nuosavybę.
8.3. Pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl to, kad pirmos eilės paveldėtojos turėtų galimybę įgyvendinti savo teisę priimti palikimą į atkurtą žemės sklypo ir miško nuosavybę, o joms šia teise pasinaudojus – pareiškėjas įgytų bendraturtes, su kuriomis galėtų atsidalinti žemės sklypą ir mišką arba susitarti dėl naudojimosi jais tvarkos. Būtent šią savo materialinę teisę pareiškėjas nori apginti pasinaudodamas teisminiu procesu.
8.4. Savaime suprantama, kad jei pareiškėjas nenurodė palikimo priėmimo fakto, tai reiškia, jog pareiškėjo sesers palikimas nebuvo priimtas. Jei pirmosios instancijos teismui kilo klausimų dėl šios faktinės aplinkybės ir jos buvimas ar nebuvimas buvo reikšmingas priimant nutartį, mano, kad tikslinga to pasiteirauti pareiškėjo, nustatant terminą pareiškimui patikslinti arba surengiant parengiamąjį teismo posėdį. Kadangi Civilinio proceso kodekse ir civilinio proceso doktrinoje galioja principas iura novit curia, pareiškėjo įsitikinimu, jei pirmosios instancijos teismui trūko informacijos, būtent pirmosios instancijos teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis galimybėmis susirinkti tą faktinę informaciją, kuri reikalinga teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimo priėmimui, ko būtent ir nebuvo šioje situacijoje.
8.5. Savo pareiškime pareiškėjas nurodė argumentus, kurie įrodo, kodėl jis turi teisę į savo nuosavybę, pagrindė, kodėl jo teisė naudotis ir disponuoti nuosavybe yra ir turėtų būti ginama. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, nenurodė, kodėl jie yra nepagrįsti arba neteisėti. Kitaip tariant, pareiškėjo pareiškimas buvo atmestas dėl procesinių teismo nurodytų reikalavimų, nurodyta, kad „byla išnagrinėta iš esmės“, tačiau pareiškėjo argumentai dėl jo materialiosios teisės – teisės naudotis nuosavybės teise į žemės sklypą ir į mišką – nebuvo nagrinėti, nebuvo pasisakyta dėl jų pagrįstumo. Vien jau šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti jo pareiškimą iš esmės.
8.6. Nėra aišku, kaip pareiškėjas galėtų nurodyti duomenis, kurių jis neturi, ir kaip jis juos galėtų gauti, galiojant Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui. Pirmosios instancijos teismas nebandė išnaudoti savo galimybių gauti informaciją, reikalingą procesinio dokumento įteikimui. Net jei pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad teismas, neturėdamas asmens kodo, negali Gyventojų registro duomenimis nustatyti šio asmens gyvenamosios vietos adreso, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas negali įteikti procesinio dokumento suinteresuotam asmeniui pagal Civilinio proceso taisykles, nurodytas 117 straipsnyje.
8.7. Elektroninėje teismų sistemoje nurodyta, kad byla yra „išnagrinėta“. Nors iš tiesų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė tik pareiškimo priimtinumo klausimą, tačiau bylos neišnagrinėjo. Taigi, pareiškimo procesinis statusas yra toks, kad jį pagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti nagrinėti, nors EPP sistemoje nurodyta, kad byla yra išnagrinėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti pareiškimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo įsitikinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
12. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nustačius, kad egzistuoja bent vienas iš aptartų teisinių pagrindų, civilinis procesas pagal tokį ieškinį negali būti pradedamas.
13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Vienas iš reikalavimų – ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, kurio pagrindu iškeliama byla, turi paduoti asmuo, pagal įstatymą turintis tokią teisę. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
14. CPK 51 straipsnis leidžia bylas teisme vesti per atstovus. Tačiau, jeigu į teismą kreipiamasi kito asmens interesais, būtina pateikti suinteresuoto asmens išduotą įgaliojimą veikti jo vardu. Atskiro įgaliojimo nereikia tik įstatymų numatytais atvejais pareiškiant ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis). Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, tai šiame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridėti įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 111 straipsnio 4 dalis). Kreipimasis į teismą su pareiškimu kito asmens vardu ir interesais asmens, kuris nėra atstovas ir neturi teisės atstovaujamojo vardu atlikti konkretų procesinį veiksmą – pareikšti teisme ieškinį (pareiškimą), pažeidžia dispozityvumo principą, t. y. galimybę dalyvaujantiems asmenims savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis bei jų gynimo priemonėmis disponuoti savo nuožiūra. Dėl to teisme pareikštą tokį reikalavimą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (A. D., V. V. (2007). Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas, p. 178-179).
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 75 punktas; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.6 punktas). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašo teismo atnaujinti terminą pirmos eilės įpėdiniams, t. y. ne jam, o V. V. ir I. P., palikimui priimti. Pareiškėjui nesuteikta teisė kito fizinio asmens interesais ir vardu pateikti pareiškimą teismui. Pareiškėjas turi teisę kreiptis teisminės gynybos tik ginant savo paties interesą. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas, priešingai, apeliantas nurodo, kad niekada ir nesiekė būti įgaliotas vesti bylą V. J. ar I. P. vardu. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio tesimo praktika, vertintina, kad apelianto siekis apginti ne jo paties, o kitų asmenų – V. V. ir I. P. – teisę, reiškia neleistiną įsikišimą į šių asmenų laisvės sritį, todėl apeliantas negali tokiu būdu siekti apginti savo galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomą interesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą pareiškimą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
17. Dėl apelianto atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nurodė neteisingą procesinį bylos statusą, pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą teismų informacinėje sistemoje yra vertintinas kaip bylos išnagrinėjimas, nes šiuo veiksmu byla yra užbaigiama, todėl informacinėje sistemoje prie grafos „įvykio rezultatas“ turi būti pažymėta (įvesta žyma) „byla išnagrinėta“, o prie grafos „išnagrinėjimo rezultatas“ – „pareiškimas grąžintas pareiškėjui“. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas informacinėje sistemoje teisingai pažymėjo įvykio rezultatą.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti.
19. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą iš esmės tik CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens), kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo motyvai ir jų pagrindu pateikti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.