Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-06-03 · Byla Nr. N1-42-332/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-03Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-01Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-04-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
N1-42-332/2015
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-01055-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Kaltinamasis
A. Z., E. L., M. S.
Civilinis ieškovas
L. R., I. S.
Advokatai
Marius Endzinas, Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-42-332/2015Teisminio proceso Nr. 1-81-1-01055-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8.; 1.2.26.2.1.; 1.1.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.1.11.9.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.2.; 2.1.16.2.12.; 2.3.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

gynėjams advokatams Jurgitai Šlapaitienei, Henrikui Oseckiui, Violetai Savickienei, Vitalijui Metelicai,

kaltinamiesiems A. Z., E. L., M. S., M. S.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S., jų atstovui advokatui Mariui Endzinui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., (duomenys neskelbtini) r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.;

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.;

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.;

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., E. L., M. S. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-10-12, apie 3.30 val. nakties, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą prieš J. K.:

E. Š. automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. susiginčijus su J. K., M. S. automobilyje sudavė J. K. apie 2 smūgius alkūne ir ranka J. K. į veidą, A. Z. sudavė kelis smūgius ranka į įvairias kūno vietas, M. S., rankomis įsikibęs į automobilio stogą, pro atidarytas dešiniąsias galines automobilio keleivio dureles, spyrė ant galinės sėdynės sėdinčiam J. K. kelis smūgius į įvairias kūno vietas, po to E. L. apėjo aplink automobilį, sugriebė J. K. už kojų ir tempė jį iš automobilio iš kairės pusės, tuo metu tempiamam iš automobilio J. K. M. S. spyrė apie 2 smūgius į įvairias kūno vietas; nukentėjusiajam J. K. iškritus iš automobilio ant asfalto ir ten gulint, M. S., E. L., M. S. ir A. Z. kiekvienas spyrė J. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą, sprandą ir kitas kūno vietas. Šiais bendrais smurtiniais veiksmais M. S., E. L., M. S. ir A. Z. ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje nukentėjusiajam J. K. padarė stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimą su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas abiejų smilkinių, kairės pakaušio pusės, sprando srities minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairiame antakyje pereinantį į kairės akies viršutinį voką, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, viršugalvyje ir kairiame momenyje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, dešinės speninės ataugos srityje, nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje, abejose kaklo pusėse, kairio kelio priekiniame paviršiuje. Nuo stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, J. K. 2013-10-12 4.25 val. mirė. Šiais veiksmais M. S., E. L., M. S. ir A. Z. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė J. K. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-10-11 A. Z. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis su A. Z. apie 23.00-23.30 val. nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Į kavinę nuvežė ar E. Š., ar M. G., dabar nepamena. Kavinėje išgėrė 2 butelius brendžio su draugais ir, užsidarius kavinei, išėjo. Su E. Š. buvo sutarę, kad po kavinės parveš juos namo, nes tą vakarą jį buvo sutikę. Kai išėjo kavinės, buvo apie 2.30 val. Susėdo į E. Š. automobilį, jis atsisėdo į galą iš dešinės, A. Z. atsisėdo priekyje prie vairuotojo, J. K. sėdėjo galinėje sėdynėje per vidurį ir miegojo, jam iš kairės atsisėdo A. D.. J. K. pažinojo iš matymo, nes turėjo bendrų draugų. Važiuojant per „gulinčius policininkus“, J. K. pabudo. Jis jo paklausė, kaip sekasi, pasisveikino ir paklausė, kaip laikosi J. K. draugas pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė: „ką čia „malalietka“ man kokias pravardes dėliosi ar mano draugams“. Jie pradėjo žodinį konfliktą, jis paprašė J. K. atsiprašyti. Jis dar kažką pasakė. Mašina sustojo prie bibliotekos, kad juos paleisti. Jie dar apsižodžiavo, tada J. K. pasakė, kad čiulps jo lytinį organą jis (kaltinamasis), M. G. ir A. Z.. Jis išlipo iš mašinos ir kvietė J. K. išlipti muštis, J. K. nelipo. Tada jis vėl įsėdo ir paprašė J. K. atsiprašyti. Jis neatsiprašė ir jam trenkė į galvą, tada jis taip pat sudavė J. K. į galvą, po to abu nugriuvo į automobilio galą, nes buvo išimta automobilio sėdynė. Daugiau vienas kitam smūgių nesudavėme, nes nebuvo vietos. Jis stūmė J. K. nuo savęs. J. K. žodžiai jį įžeidė, supykdė, dėl to jie mašinoje ir susimušė.

Po to jis išlipo iš mašinos. Pamatė, kad prie mašinos buvo priėję E. L. ir M. S.. Su E. L. ėjo į vieną mokyklą, o M. S. yra jo draugo pusbrolis. Vienu metu E. L. priėjo prie kairės mašinos pusės, atidarė mašinos dureles. A. D. išlipo, tada E. L. pradėjo traukti lauk iš mašinos J. K.. Matė, kaip prieš tai M. S. spyrė sėdinčiam mašinoje J. K., nematė, ar pataikė. M. S. J. K. spyrė įsikibęs į mašinos dureles. Kai E. L. ištraukė J. K. ant gatvės, matė, kaip E. Š. stūmė A. Z.. Paskui matė, kaip E. Š. ir A. D. įkėlė J. K. į mašiną ir išvažiavo. Jie ten dar pabuvo ir išsiskirstė.

Nežino, iš kur atėjo E. L., M. S. ir N. G.. Jis neprašė M. S., E. L., N. G. pagalbos aiškinantis su J. K.. Nežino, kodėl M. S. naudojo smurtą, nežino, kodėl E. L. traukė J. K. iš mašinos. Nepamena, ar buvo konfliktas tarp J. K. ir M. S., tarp J. K. ir E. L..

Kai automobilis pajudėjo apie metrą, pamatė ant asfalto gulintį J. K., jis sujudino pečius. Matė, kaip lauke A. Z. gulinčiam J. K. spyrė 1-2 kartus į pilvą, žemiau krūtinės. Jis J. K. nespyrė. Nematė, ar J. K. sudavė smūgius E. L..

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems parodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus. Apklausiamas 2013-10-12 jis parodė, kad pripažįsta, jog sudavė smūgius J. K., tačiau kad jis mirtų, nenorėjo. Kai jis įlipo į E. Š. automobilį, J. K. jau miegojo ant galinės sėdynės. Jis atsisėdo šalia J. K. iš dešinės pusės. Kartu dar ant galinės sėdynės iš kairės pusės važiavo A. D., o priekyje, šalia vairuotojo, A. Z.. Važiuojant J. K. prabudo, atrodė labai girtas. Jis su J. K. dėl kažko apsižodžiavo, bet nieko rimto neįvyko. Automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie šaligatvio ties devynaukščiu, jis vėl su J. K. apsižodžiavo, vienas kitą iškeikė. J. K. jį išvadino „malalietka“, dėl to jis ant jo labai supyko. Jis išlipo iš mašinos ir kvietė J. K. išlipti į lauką ir eiti muštis, kad išsiaiškintų santykius, bet J. K. nelipo. Taip keletą kartų jis įlipo ir išlipo iš mašinos, kviesdamas jį išlipti, bet J. K. nelipo. Kai vieną kartą buvo išlipęs iš automobilio, pamatė prie automobilio stovinčius E. L., M. S. ir dar vieną, jam nepažįstamą vaikiną. E. L. turbūt girdėjo jų ginčą, nes jam pasakė, kad duotų J. K., jog jis nešnekėtų nesąmonių. Nei A. Z., nei kiti vaikinai į jų ginčą nesikišo. Tada jis vėl įlipo į mašiną, kur J. K. jam pasakė: „Tu, Z. ir G. jam čiulpsit“. Jis labai dėl to ant J. K. supyko ir vieną kartą rankos kumščiu jam trenkė, pataikė į dešinę veido pusę. Po šio smūgio J. K. sudavė jam ranka ir pataikė į dešinį smilkinį. Abu apsikabino ir nuvirto į automobilio bagažinę, nes vienos sėdynės atlošas buvo išimtas. Kad A. Z. sėdėdamas automobilyje suduotų smūgius J. K., jis nematė. Matė, kaip M. S. stovėdamas lauke prie automobilio, iš dešinės pusės nuo šaligatvio, įsitvėręs rankomis į automobilį, viena koja smūgiavo į J. K., spyrė gal 7-8 kartus. Ar jis pataikė J. K., nematė. Tada jis apėjo aplink mašiną iš kitos nuo gatvės pusės ir pamatė, kad E. L. tempia J. K. iš automobilio pro kairės pusės galines automobilio dureles. Už ko tempė, jis neprisimena. J. K. ištempti iš automobilio jis nepadėjo. Ar J. K. jis sudavė smūgius, kai E. L. jį tempė iš mašinos, nepamena. Ar J. K. sudavė smūgius E. L. jį tempdamas iš automobilio, jis nematė. Kur tuo metu buvo M. S. ir A. Z., nepamena. Prisimena, kaip J. K. guli ant asfalto, gal metro atstumu nuo automobilio, ant nugaros. Matė, kad jis gyvas, nes krutėjo. Matė, kad A. Z. spyrė koja vieną ar du smūgius J. K., pataikė kažkur į pilvą. Tada jis atitraukė A. Z. nuo J. K.. Kai atitraukė A. Z., matė, kad prie J. K. buvo M. S. ir E. L., bei kad kažkuris iš jų spyrė J. K. koja į galvą 2-3 kartus, bet tikrai negali pasakyti kuris, nes nematė. Tuo metu E. Š. ir A. D. šaukė, kad baigtų muštis. Jis ant asfalto gulinčiam J. K. nei vieno smūgio, nei rankomis, nei kojomis, nesudavė (2 t. 155-158 b. l.).

M. S., apklausiamas 2014-05-07 parodė, kad 2013-10-12 visumoje davė teisingus parodymus. Papildomai paaiškino, kad automobilyje, prieš suduodant vieną smūgį kumščiu, ką nurodė ankstesnėse apklausose, dar sudavė vieną smūgį alkūne. Daugiau smūgių J. K. nesudavė (2 t. 164-165 b. l.).

Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad J. K. pažinojo iš matymo. Su M. S. kartu mokėsi, A. Z. žino iš mokyklos laikų. M. S. yra jo draugas.

2013-10-11 grįžo iš darbo namo, persirengė ir išėjo į miestą. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Mieste susitiko draugą M. S., jie išgėrė alaus ir nutarė nueiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo po 24.00 val. Jie pabuvo prie kavinės, į vidų neužėjo, nes greitai užsidarė. Lauke sutiko N. G. ir visi trys ėjo namo. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, mašinoje „Opel“ sėdėjo A. Z., E. Š., M. S., A. D. ir J. K.. Jis A. Z. paprašė cigaretės, jis davė, tada jis atsitraukė nuo mašinos. Tuo metu M. S. ir J. K. koliojosi: J. K. pavadino M. S. „malalietka“, M. S. atsakė: „koks aš tau „malalietka“. M. S. išlipo ir kvietė išlipti J. K., J. K. nelipo. M. S. vėl įlipo į mašiną. J. K. bandė trenkti M. S., nematė, paskui M. S. smogė, nematė, ar pataikė. J. K. sėdėjo per vidurį, o M. S. sėdėjo šalia, dešinėje pusėje. Jie susikabino. Priekyje sėdėjęs A. Z. apsisuko ir bandė trenkti J. K. ar griebė už jo striukės, smūgio nematė. E. Š. atitraukė A. Z.. Jis (kaltinamasis) apėjo mašiną iš kitos pusės, A. D. išlipo, tada jis J. K. sudavė 3 kartus į pakaušį, J. K. jam spyrė atgal, pataikė jam į ranką, tada jis čiupo jam už kojos ir pradėjo tempti lauk. E. Š. pradėjo važiuoti, jis laikė J. K. už kojos, tuo metu jis buvo iki pusės išlindęs iš mašinos, pilvu žemyn. Tada M. S. spyrė J. K. į pilvą, J. K. dar labiau išlindo iš mašinos, tada M. S. dar spyrė jam į galvos sritį ir J. K. „atsijungė“, subliuško ant asfalto. A. Z. ėjo link J. K., spyrė jam vieną kartą, nematė, ar pataikė, A. Z. pastūmė E. Š., o M. S. jį sugriebė, A. Z. griuvo ir susižalojo ranką.

Nematė, ar kiti dar spyrė J. K.. Jis buvo prie A. Z., kai atsisuko, pamatė, kaip E. Š. su A. D. įkėlė į mašiną J. K. ir nuvažiavo. Tad jie išsiskyrė: jis nuėjo su M. S., M. S. su A. Z.. Jis nepripažįsta, kad nužudė J. K..

Jis matė tik du M. S. smūgius: 1 į pilvą, 1 į galvą, A. Z. užsimojo spirti. Jis buvo išgėręs, apsvaigęs ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Iš mašinos, dar prieš muštynes, kai M. S. įsėdo į automobilį, išgirdo žodžius: „tu, tu čiulpsi“ ir ranka rodė, pavardžių negirdėjo. Jis stovėjo prie automobilio, todėl pagalvojo, kad ir jam tai sakoma.

Ikiteisminio tyrimo metu gal jis iš streso pasakė, kad M. S. spyrė J. K.. Jis sakė, kad nežino, ar M. S., ar M. S. spyrė į galvą, o buvo užrašyta, kad spyrė M. S.. M. S. ir M. S. abu aukšti, galėjo juos sumaišyti, todėl per pirmą apklausą sakė, kad spyrė M. S., arba M. S.. Spyrė M. S., šiandien jo parodymai teisingi. Mano, kad teismas turėtų remtis jo dabartiniais parodymais. Savo parodymų jų patikrinimo įvykio vietoje neprisimena. Jam J. K. įvykio metu grėsmės nekėlė.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems parodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus. 2013-10-12 E. L. parodė, kad 2013-10-11, apie 22 val., sugalvojo nueiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, nuėjus vidų nėjo, nes neužilgo kavinė užsidarė. Tuomet jis su N. G. ir M. S. ėjo link namų. Jis ir jo draugai buvo neblaivūs. Priėjus (duomenys neskelbtini) miesto biblioteką pamatė, kad gatvėje stovi automobilis Opel Vectra. Gatvė buvo apšviesta, o automobilis stovėjo tiesiai po lempa. Matė, kad automobilyje sėdi už vairo E. Š., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. Z., automobilio gale, už vairuotojo sėdėjo A. D., šalia jo - J. K.. M. S. tuo metu buvo lauke prie keleivio dešinės pusės galinių durelių. Girdėjo, kad M. S. konfliktavo su J. K. - M. S. piktai šaukė: „Ar aš tau panašus į malalietką?“. Šiuos žodžius M. S. kartojo kelis kartus. Matėsi, kad M. S. buvo neblaivus, nes prie kavinės lauke jis gėrė alkoholinius gėrimus. Jis priėjo prie priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčio A. Z. ir paprašė jo cigaretės. Pastarasis jam padavė cigaretę, kurią jis prisidegė. Rūkant girdėjo, kaip M. S. pasiūlė J. K. išeiti į lauką ir pasiaiškinti, tačiau A. D. ir E. Š. neleido J. K. lipti laukt iš automobilio ir eiti muštis. J. K. neišlipus iš automobilio, M. S. atsisėdo į automobilį šalia J. K. ir kartojo: „Ar aš tau panašus į malalietką?“. M. S. sėdėdamas šalia J. K. apkabino jį per pečius kaire ranka. Tada J. K. rodydamas pirštu į juos visus pasakė: „Tu, tu ir tu šiandien man čiulpsit“. Tada M. S. dešine ranka sudavė J. K. vieną smūgį į galvos sritį. Taip kilo konfliktas. Konflikto metu A. Z. persisukęs į automobilio galą sudavė ranka apie 2-3 smūgius J. K., pataikė į kūną. Tuomet jis apėjo aplink automobilį iš vairuotojo pusės. A. D. jau buvo išlipęs į lauką. Jis įlipo į automobilį ir sudavė tris smūgius dešine ranka J. K. į galvos sritį, pataikė į pakaušį. Tuomet J. K. jam spyrė koja, norėdamas jį atstumti. Pataikė jam į dešinę ranką. Tada jis sučiupo J. K. už kojos ir pradėjo jį temti iš automobilio lauk. Jam ištempus J. K. iki pusės, M. S., stovėdamas lauke, spyrė J. K. į pilvo sritį. Tada J. K. nuo smūgio į pilvą atsipalaidavo ir jis jį ištempė iš automobilio. J. K. temti iš automobilio niekas jam nepadėjo. Pusiau gulinčiam, tačiau dar tempiamam J. K., lauke, M. S. spyrė jam vieną kartą į galvos sritį, pataikė į veidą, kuris jau buvo kruvinas. Pamatė, kad J. K. neteko sąmonės ir sukniubo. Tuo metu jis jį dar laikė paėmęs už kojos. Išsigandęs, kad J. K. be sąmonės, paleido jo koją. J. K. gulėjo šalia automobilio be sąmonės, o A. Z. ir M. S. kojomis spardė J. K. į galvos sritį. Abu galėjo spirti po 2-3 smūgius. Po to M. S. nuo J. K. atitraukė M. S., o jis atitraukė A. Z.. Tada E. Š. ir A. D. pakėlė gulintį ant žemės J. K. ir įkėlė į automobilį ant galinės sėdynės. J. K. buvo be sąmonės, nes į nieką nereagavo. Įkėlus J. K. į automobilį, E. Š. išvažiavo link centro (3 t. 55-58 b. l.).

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad J. K. nepažinojo. M. S. ir A. Z. pažįsta. E. L. yra jo draugas.

2013-10-11 susitiko su E. L., parkelyje išgėrė 1 butelį alaus ir sugalvojo eiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jau buvo po 24.00 val. Į kavinę neįėjo, pastovėjo prie kavinės. Kavinė užsidarinėjo, išėjo daug žmonių. Matė, kad stovi E. Š. mašina. Su E. L. nusprendė eiti namo, ėjo link centro, kitoje gatvės pusėje ėjo N. G., jis prisijungė prie jų, ėjo trise. Prie bibliotekos pamatė E. Š. mašiną. Iš mašinos rėkavo, galinės durelės nuo šaligatvio pusės buvo atidarytos. E. L. priėjo prie A. Z., sėdinčio priekyje šalia vairuotojo, paprašyti cigaretės. Gale sėdėjo M. S., J. K., nematė, ar dar kas gale sėdėjo. J. K. pavadino M. S. „malalietka“. M. S. sakė: „koks aš tau „malalietka“. Tada jis (M. S.) pasilenkė ir pasakė J. K.: „apsiramink, koks jis tau „malalietka“. M. S. išlipo ir kvietė išlipti J. K. pasikalbėti vienas ant vieno. J. K. nelipo iš mašinos. Tada M. S. vėl įlipo į mašiną. Tada J. K. pasakė: „tu, tu, tu čiulpsi“. Vardų negirdėjo, kam pasakė, bet rodė pirštais, tada jis J. K. pasakė: „ką tu čia šeri mus“, J. K. atsakė: „tu irgi čiulpsi“. Į tai jis įsikibo į mašinos stogą ir 2-3 kartus spyrė J. K., pataikė jam į šoną. E. L. apėjo aplink mašiną, mašina pradėjo judėti, pavažiavo kelis metrus. Tada jis taip pat apėjo aplink mašiną, matė, kaip E. L. jau buvo iki pusės ištempęs J. K. veidu žemyn iš mašinos. E. L. laikė J. K. už vienos ar abiejų kojų, tuo metu jis spyrė J. K. vieną kartą į pilvą, antrą kartą spyrė kažkur į krūtinę, gal į veidą, gal truputį žemiau. J. K. iškrito ant kelių, užsidengė galvą. Tada jis dar 2-3 smūgius spyrė gulinčiam J. K. į juosmenį. Matė, kaip A. Z. tempė M. S., A. Z. krisdamas nestipriai įspyrė J. K. į galvą. E. Š. šaukė: „baikit, užmušit žmogų“. Paskui atsirado dar kitas vaikinas ir padėjo E. Š. įkelti J. K. į mašiną, jie įkėlė ir išvažiavo. Jis su E. L. nuėjo link namų.

Jis įsižeidė dėl J. K. pasakytų žodžių. Matė, kaip mašinoje J. K. trenkė M. S., pataikė į veidą, paskui M. S. trenkė J. K., pataikė prie ausies. Nematė, kad lauke M. S. spirtų J. K.. Nepamena, ar sudavė smūgius E. L.. Nežino, kodėl spardė J. K., mušė iš pykčio. Kai mušė, J. K. gulėjo susirietęs į kamuoliuką ir užsidengęs galvą. Nematė, kad J. K. būtų be sąmonės, kiek atsimena, jis kvėpavo. Po įvykio sutiko draugą Ž. P. ir jam pasakė, kad sumušė J. K.. Pripažįsta, kad nužudė J. K.. Ieškinį pripažįsta, nori atlyginti žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems parodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus. M. S. apklausiamas 2013-10-12 parodė, kad pripažįsta sudavęs smūgius J. K., tačiau, jog jis mirtų, nenorėjo. 2013-10-12 po vidurnakčio kartu su draugais E. L., Ž. P. nuėjo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kur išgėrė alkoholinių gėrimų. Į kavinės vidų nėjo. Po 3 val. jis kartu su E. L. išėjo į namus. Einant link miesto centro, E. L. susitiko savo draugą, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, tada link centro ėjo trise. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve, ant gatvės prie šaligatvio pamatė stovintį E. Š. automobilį, iš kurio sklido triukšmas. Jis priėjo prie mašinos. Matė, kad vairuotojo sėdynėje sėdi E. Š., šalia jo - A. Z., o gale - M. S. su J. K.. Ar dar kas buvo automobilyje, jis nematė. Priekinės keleivio ir galinės dešinės pusės automobilio durelės buvo atidarytos, girdėjo, kad M. S. ginčijasi su J. K.. Matė, kaip M. S. rankos kumščiu sudavė J. K. į veidą. Kad J. K. trenktų atgal, jis nematė. J. K. garsiai pasakė, kad visi G. draugai gali čiulpti vyrišką lytinį organą. A. Z., M. S. ir M. G., kurio ten nebuvo, yra geri draugai, M. G. yra ir jo draugas, todėl tie žodžiai jį įžeidė. Jis supykęs įsitvėrė į automobilio stogo briauną ir 2-3 kartus koja spyrė J. K., pataikė į šoną, bet neprisimena į kurį. Po to M. S. išlipo iš mašinos. E. L. pasakė, kad reikia J. K. traukti iš mašinos. Kas konkrečiai jį tempė iš mašinos, jis nematė. J. K. traukė pro dureles, esančias kairėje pusėje nuo gatvės. Jis tuo metu stovėjo kitoje pusėje ant šaligatvio ir tiksliai nematė kas vyko. Toje pusėje buvo E. L. ir M. S., tačiau kokius veiksmus, kuris iš jų atliko, jis nematė. Apėjo aplinkui automobilį ir matė, kad J. K. iki pusės ištrauktas iš automobilio. Jis J. K. iš automobilio netraukė ir tuo metu, kai jis buvo traukiamas, koja nespyrė. Pamena, kad kai J. K. gulėjo ant asfalto dešinio šono rankomis užsidengęs galvą, jį spardė E. L. ir A. Z., J. K. spyrė į nugarą ir M. S.. E. L. spyrė kažkur ties nugara, A. Z. spyrė į galvą. Smūgių buvo ne vienas. Jis J. K. gulinčiam įspyrė koja į nugarą nuo 3 iki 5 kartų ties juosmeniu. A. Z. nuo J. K. atitraukinėjo E. L., tačiau A. Z. po to dar 1-2 kartus suspyrė J. K. į galvą. Tuo metu iš mašinos išlipo E. Š. ir liepė baigti muštynes. J. K. gulėjo ant asfalto ant nugaros ir nejudėjo, gargaliavo. Jo veidas buvo kruvinas. Jis dar buvo gyvas. E. Š. į mašiną įkelti padėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris kartu su A. Z. ir M. S. važiavo E. Š. automobilyje. Tas vaikinas, kuris padėjo įkelti, jokių veiksmų neatliko ir nieko nemušė (4 t. 40-42 b. l.).

M. S. 2013-10-16 apklausimas papildomai parodė, kad vieta, kur stovėjo E. Š. automobilis, buvo apšviesta gatvės žibintų, tačiau nepamena, ar automobilio salone degė šviesa. Matė, kaip M. S. rankos kumščiu sudavė J. K. į veidą. Tada J. K. pasakė: “Visi G. draugai čiulpsite vyrišką lytinį organą“, kurį pavadino necenzūriniu žodžiu. Vardais į visus nesikreipė. Toks J. K. pasakymas jį įsižeidė. Į mašinos vidų įlipęs nebuvo ir jokių smūgių rankų kumščiais ir alkūnėmis J. K. nesudavė. Jis gulinčiam ant gatvės J. K. spyrė 3-5 kartus į sėdmenų ir nugaros sritį. Į kitas kūno vietas jis nespyrė. Matė, kaip E. L. vieną kartą spyrė J. K. į galvą. A. Z. keletą kartų spyrė J. K. į galvą. Neatsimena, ar matė M. S. spiriant J. K.. Po muštynių visi išsiskirstė į namus (4 t. 44-46 b. l.).

Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad M. S. pažįsta iš matymo, E. L. pažįsta iš mokyklos. 2013-10-11 grįžo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje susitiko su pusbroliu M. G. ir draugu M. S., visi M. G. automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini), grįžo į (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val., išgėrė prie „(duomenys neskelbtini)“ alaus ir nutarė važiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. M. S. paskambino E. Š., M. S. į kavinę nuvežė E. Š., o jį - M. G., Jis E. Š. paprašė, kad po kavinės parvežtų namo. Kavinėje su draugais išgėrė 3 butelius brendžio. Išėjo į lauką, prie kavinės stovėjo E. Š. mašina. Jis atsisėdo šalia E. Š., M. S. atsisėdo į galą, J. K. sėdėjo gale, per vidurį, jis miegojo. Dar į galą atsisėdo jaunas vaikinas. Važiavo link namų, privažiavus prie mokyklos, J. K. atsibudo, sako: „iš kur atsiradot“. Jis su juo pasisveikino. Anksčiau su J. K. yra išgėręs, tada buvo J. K. draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Tuo metu M. S. paklausė J. K., ar jis atsimena, kokią „kličką draugui uždėjome“. J. K. jam atsakė: „ką čia „malalietka“ šneki, kokios „kličkos“. M. S. ir J. K. pradėjo konfliktuoti, keiktis. E. Š. sustojo prie bibliotekos, kur juos turėjo paleisti, M. S. išlipo ir kvietė išlipti J. K. pasiaiškinti vienas ant vieno. J. K. nelipo. M. S. vėl įsėdo į mašiną. Jis nepamena, kuris pirmas kuriam sudavė, bet smūgiai buvo, po to jie susikabino, J. K. užvirto ant M. S., J. K. mojosi kumščiu ant M. S., M. S. sureagavo ir trenkė J. K. į skruostą kumščiu. Tada jis griebė J. K. už striukės ir traukė jį. M. S. išlipo iš mašinos. J. K. pradėjo sakyti: „rytoj jums šakės, pagausiu po vieną, žinau, kur gyvenat“, dar pasakė: „čiulpsit lytinį organą tu, tu ir tavo pusbrolis“. Jis taip sakė jam, M. S. ir M. G., sėdėdamas mašinoje. Jis atsimena, kas vyko mašinoje, o kai išlipo į lauką, neatsimena, kas vyko, nes buvo girtas. Pamena, kad spyrė gulinčiam lauke ant asfalto prie mašinos J. K. į krūtinę, kažkas J. K. ištempė iš mašinos. Kiek pamena, E. Š. jį nustūmė nuo J. K., jį laikė M. S., E. Š. gynė J. K.. Po to matė, kaip E. Š. įkėlė J. K. į mašiną ir nuvažiavo. Tad jie išsiskirstė – jis su M. S. nuėjo pas M. G., kur jis užmigo.

Automobilyje jis J. K. nesudavė. Mašinoje J. K. jam nesudavė. E. L. ir M. S. įvykio vietoje atsirado, kai automobilis sustojo juos išleisti. Nežino, ar jie naudojo smurtą prieš J. K.. Nematė, kas ištempė J. K. iš mašinos. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl J. K. mirties nėra kaltas. Iš kitų parodymų žino, kad vieną kartą įspyrė J. K., nors pats to nepamena. Jo santykiai su E. Š. geri, jis neturėtų jo apkalbėti. J. K. įžeidė jį ir jo giminaitį G., muštynes įtakojo girtumas. Jie nenorėjo J. K. nužudyti, norėjo pamokyti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems parodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus. Apklausiamas 2013-10-13 jis parodė, kad 2013-10-12, po 24 val., jis nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Iš kavinės išėjo su M. S.. Prie kavinės automobilyje Opel Vectra laukė E. Š.. Susėdo į jo automobilį. M. S. atsisėdo į automobilio galą iš dešinės pusės. Automobilio gale sėdėjo J. K., kuris jam buvo pažįstamas iš matymo. J. K. automobilyje miegojo. Daugiau žmonių automobilyje nepamena. Jis buvo stipriai girtas. Važiavo į namus. E. Š. turėjo sustoti prie bibliotekos. Automobiliui sustojus, jis su M. S. ruošėsi lipti į lauką. Tada atsibudo J. K. ir pradėjo kažką kalbėti. Minėjo M. S. ir G. vardą, kreipėsi į juos sakydamas, kad jie „ne bachūrai“. Dar kalbėjo kažkokius necenzūrinius žodžius. Kažką pasakė ir jam, tačiau konkrečiai ką, jis nepamena. Minėjo vyrišką lytinį organą. M. S. liepė atsiimti žodžius ir jie susikabino. Po to M. S. išlipo iš automobilio ir pakvietė išlipti J. K. ir pasimušti vienas ant vieno. J. K. nelipo ir kažką koliojosi. Sėdėdamas automobilyje jis pasiūlė J. K. eiti pasimušti vienas ant vieno. Tada J. K. kažką pradėjo kalbėti ant jo. Jis labai susinervino ir supyko. Jei būtų buvęs blaivus, supykęs nebūtų. Kažkas ištempė J. K. iš automobilio. Kas tai padarė, nepamena. Kažkaip J. K. atsirado ant gatvės. Jis išlipo iš automobilio, pamatė, kad prie automobilio buvo iš kažkur atsiradęs E. L., kurį pažįsta iš matymo, buvo ir daugiau vaikinų, tačiau jis jų nepažinojo. Jis gulinčiam ant gatvės J. K. įspyrė vieną kartą į krūtinę. Ar įspyrė daugiau kartų, nepamena. Prisimena, kad E. Š. jį atitraukė nuo J. K. ir daugiau gerai visų aplinkybių nepamena dėl girtumo. Prisimena, kad E. Š. įkėlė J. K. į automobilį ir nuvažiavo (4 t. 156-157 b. l.).

Apklausimas 2013-10-15 kaltinamasis A. Z. parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Aplinkybes atsimena protarpiais, kartais atsimena, kartais ne. J. K. įvykio vakarą pirmą kartą pamatė įsėdęs į E. Š. automobilį. Važiuojant iki bibliotekos jokio triukšmo, konflikto mašinoje nebuvo. Atsibudęs J. K. pasakė: “Ką Jūs, malalietkos?“. Jis su M. S. sureagavo ir paklausė: “Tai katras čia malalietka“. J. K. atsakė: “Tu, S. ir visi kiti“. Tada visi trys, t.y. jis, M. S. ir J. K. pradėjo tarpusavyje koliotis necenzūriniais žodžiais. Besikoliojant, ar tai M. S., ar tai J. K. vienas kitam trenkė rankos alkūne. Ar jis spyrė J. K., neprisimena, tačiau jam E. Š. telefonu sakė, kad jis spyrė vieną kartą į krūtinę gulinčiam J. K.. Jis mano, kad E. Š. turėjo sakyti tiesą, nes jis buvo blaiviausias ir turėjo viską matyti, o apkalbėti jo neturi pagrindo, nes jie nebuvo susipykę (4 t. 158-160 b. l.).

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad J. K. buvo jos sūnus. Sūnus gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo butą, tas butas tėvo palikimas. 2013-10-12 jai dukra I. pasakė, kad jos nebeturi J., jis nužudytas. Apie įvykio aplinkybes žino iš bylos medžiagos. Civilinį ieškinį reiškia su dukra, nes jos J. K. laidojo bendrai. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Ji gavo laidojimo pašalpą, nežino, ar ji įtraukta į ieškinio sumą. Gavo 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamųjų nepažįsta.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad J. K. buvo jos brolis. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime tėvo bute. 2013-10 brolį matė paskutinį kartą. Ji su broliu labai artimai bendravo, jis dažnai užsukdavo pavalgyti, bendraudavo su jos vaikais. 2013-10-12 pas ją atvyko policijos darbuotojai ir pranešė, kad brolis sumuštas, kad sulaikyti keli įtariamieji ir ieškomi kiti. Ji kaltinamųjų nepažįsta. Ieškinį su mama reiškia bendrai, nes abi rūpinosi laidotuvėmis. Neturtinės žalos prašo priteisti 400 000 Lt, turtinės žalos – 30549,32 Lt.

Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamais M. S. yra jos sūnus. Su sūnaus tėvu išsituokusi, sūnus gyveno su ja. 2013-10-11 grįžo namo iš darbo po 17.00 val., sūnaus namuose nebuvo. Jam paskambino, sūnus pasakė, kad yra su draugais mieste. Sūnus buvo geras, padėdavo, buvo atsakingas, viską padarydavo, ką ji liepdavo. Su juo jokių problemų neturėjo.

Liudytojas E. Š. parodė, kad M. S., E. L., A. Z., M. S. pažįsta iš matymo, jo pavardę sužinojo nusikaltimo tyrimo metu. Jis 2013-10-11 su automobiliu „Opel Vectra“ buvo (duomenys neskelbtini). Jam paskambino M. S. ir paprašė jį nuvežti į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Jie susitiko vakare mieste, kartu su M. S. buvo A. Z. ir M. G.. Į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė M. S. ir A. Z., juos ten paliko, jis su jais sutarė kad, kai užsidarys klubas, jis juos paims ir parveš namo. Klubas užsidarinėjo apie 2.00 val. Jis nuvažiavo prie klubo ir laukė, kol jie išeis. Prie klubo lauke pamatė J. K., jis išėjo iš žmonių minios ir jo paprašė parvežti namo į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Jis sutiko. J. K. buvo išgėręs, jis dar grįžo į klubą, nes klubas dar neužsidarė. Kai klubas užsidarė, J. K. išėjo ir atsisėdo į jo mašinos galą, per vidurį. Jis buvo stiprokai išgėręs. Jis (liudytojas) laukė, kol ateis M. S. ir A. Z.. Dar priėjo A. D. ir paprašė pavežti. A. D. atsisėdo gale, už jo – vairuotojo, M. S. atsisėdo gale už keleivio sėdynės, A. Z. atsisėdo priekyje. M. S. ir A. Z. buvo stiprokai išgėrę, A. D. irgi buvo išgėręs.

Važiuojant M. S. pradėjo konfliktuoti su J. K.. Kiek pavažiavus, sustojo prie A. Z. namų paleisti jį ir M. S.. Konfliktas sustiprėjo, J. K. M. S. pavadino „malalietka“. M. S. supyko, jie susimušė, J. K. trenkė M. S. ranka, o M. S. jam trenkė iš alkūnės. Jie pradėjo imtis mašinoje, nukrito beveik į bagažinę, nes pas jį buvo išimta viena sėdynė. A. Z. atsisukęs norėjo trenkti J. K., jis jį laikė apsikabinęs. J. K., rodydamas į M. S. ir A. Z. pasakė: „tu, tu ir G. čiulpsit man“. Tai buvo pasakyta prieš pat muštynes.

Tada prie mašinos priėjo M. S. ir E. L., atidarė dureles iš M. S. pusės. Su jais dar buvo N. G.. Kažkas suriko: „traukiam J. K. lauk greitai“. Atsidarė kairės pusės durelės, išlipo A. D. ir nubėgo. Pribėgo E. L. ir pradėjo J. K. tempti už kojų. E. L. abiem rankomis traukė J. K. iš mašinos. Prieš traukiant, J. K. sėdėjo. J. K. šaukė: „važiuok“. Jis pradėjo važiuoti. M. S. tuo metu stovėjo ant šaligatvio, o M. S. pribėgo prie mašinos ir, įsikibęs į mašinos stogą, 3 kartus spyrė J. K., pusiau ištrauktam iš mašinos, į veido sritį. J. K. tuo metu buvo įsikibęs į mašinos šoną. Kai M. S. įspyrė, J. K. nukrito ant žemės. Kai J. K. nukrito, buvo kaip be sąmonės, nepamena, kokioje padėtyje jis buvo.

Jis sustojo, išlipo iš mašinos ir pribėgo prie J. K., pastūmė A. Z., kad jis nepultų ant J. K.. Matė, kaip A. Z. spyrė J. K., kur pataikė ir kiek kartų įspyrė, nematė. Ar tuo metu J. K. sudavė M. S., nematė. E. L. buvo šone, nematė, ar jis sudavė J. K.. Ar M. S. dar mušė J. K., neatsimena. J. K. buvo mušamas gulintis. Jis nesistengė užsidengti, nesigynė, nieko neprašė. Jis šaukė, kad liautųsi mušę. M. S. laikė A. Z., kad šis nemuštų J. K..

Po muštynių J. K. gulėjo nejudėdamas, buvo be sąmonės, veidas nubrėžtas. M. S. pasakė: „palik tą pyderą čia“. A. D. atėjo iš už namo kampo ir padėjo įkelti J. K. į mašinos galą. Jis J. K. vežė namo. Paskui atsisukęs pamatė, kad jis išbalęs, iš burnos ėjo putos, todėl apsisuko ir nuvežė jį į ligoninę.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas E. Š. parodė ir pademonstravo, kaip kaltinamieji M. S., E. L., M. S. A. Z. panaudojo fizinį smurtą prieš J. K. automobilyje, lauke prie automobilio, kas iš esmės atitinka jo parodymus teisiamajame posėdyje (1 t. 149-167 b. l.).

Liudytojas N. G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta E. L., lankė tą pačią mokyklą. 2013-10-10 jis su draugu A. J. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kavinė užsidarė po 3.15 val. Prie kavinės sutiko E. L., jie kartu ėjo namo, kartu dar ėjo jo draugai - M. S., dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta. Ties banku prie jų privažiavo mašina, atsidarė dešinės pusės durelės. Mašinoje sėdinčių nepažinojo, juos sužinojo iš bylos. Vienas vaikinas išlipo iš mašinos, neatsimena ar iš priekio, ar iš galo. J. K. sėdėjo mašinos gale, jis susiginčijo su M. S.. Viskas prasidėjo dėl negražių žodžių: „ko čia mandravoji, gausi į nosį“, keikėsi ir lauke esantys, ir esantys mašinos viduje. Buvo pavartotas žodis „gaidys“, bet neatsimena, kas ant ko pasakė. Matė, kaip aukštas vaikinas (nurodo į kaltinamąjį M. S.) kelis kartus spyrė J. K.. Tuo metu M. S. buvo įsirėmęs abiem rankomis į mašinos stogą ir spyrė J. K., turėjo pataikyti į galvą. Po to į mašinos vidų įlipo aukštas vaikinas, ten prasidėjo muštynės, kas mušėsi, nematė. Tada E. L. apibėgo mašiną iš kitos pusės, atidarė galines dureles už vairuotojo ir už kojų pradėjo tempti J. K. lauk, jis dar spyrė J. K., galėjo į šoną įspirti, ir ištempė jį ant žemės. J. K. buvo be sąmonės, nejudėjo. Prie J. K. pribėgo A. Z. ir 2-3 kartus smarkiai spyrė J. K. į galvą, gulinčiam ant asfalto. A. Z. 3 smūgius spyrė, vienas smūgis buvo iš viršaus. Paskui vairuotojas laikė A. Z., kad jis nebespardytų nukentėjusiojo. Nežino, kodėl įsivėlė į muštynes M. S. ir E. L., gal, kad kiti kaltinamieji buvo jų draugai. J. K. gulėjo ant gatvės be sąmonės, nejudėjo. Po to viskas baigėsi ir jis nuėjo namo. M. S. nepažįsta, neatsimena, ką jis darė, bet jis įvykio vietoje buvo. Viskas vyko labai greitai.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas N. G. parodė ir pademonstravo, kaip kaltinamieji M. S. E. L., A. Z. naudojo fizinį smurtą prieš J. K., kas atitinka jo parodymus teisiamajame posėdyje (1 t. 192-203 b. l.).

Iš 2014-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas N. G. atpažino nuotraukoje kaltinamąjį A. Z., kuris muštynių metu spardė ant gatvės gulinčiam J. K. į galvą (2 t. 1-4 b. l.).

Iš 2014-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas N. G. atpažino nuotraukoje kaltinamąjį M. S., kuris muštynių metu spyrė automobilio viduje gale sėdinčiam J. K. (2 t. 9-12 b. l.).

Liudytojas A. V. parodė, kad su J. K. buvo draugai, kartu žvejodavo. 2013-10-11 J. K. sutiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jie pabendravo. Jis (liudytojas) buvo stipriai išgėręs, todėl J. K. jam apie 1.00 val. iškvietė taksi ir jis aš išvažiavo namo. Spalio 12 d. jo žmonai paskambino dėdė V. N. ir pasakė, kad užmušė J. K..

Liudytojas M. G. parodė, kad jis su A. Z. gyveno kartu nuomojamame bute, jie yra pusbroliai. 2013-10-11 A. Z. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jis su M. S. jį pasitiko autobusų stotyje. Vakare A. Z. ir M. S. jo paprašė juos nuvežti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, jis juos ten nuvežė, jau buvo tamsu. Jie iš kavinės grįžo naktį ir papasakojo, kad susimušė. M. S. ir A. Z. pasakė, kad susimušė mašinoje su J. K., nes jis pasakė įžeidžiančius žodžius: „čiulpsit lytinį organą man“, tai darys M. S., A. Z. ir jis – liudytojas. M. S. jį ramino, o J. K. toliau provokuojančiai kalbėjo. Iš pradžių M. S. susimušė su J. K. mašinoje, po to lauke mušėsi ir A. Z.. Juos skyrė E. Š., po to E. Š. išvežė J. K. namo.

Liudytojas A. D. parodė, kad J. K. pažinojo iš matymo. 2013-10-11 vakare su draugais buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Prie kavinės aikštelėje sutiko E. Š., M. S., A. Z., J. K. sėdėjo E. Š. mašinoje. Jis paklausė, ar E. Š. jį pavežtų namo. Jis sutiko, pasakė, kad kaip tik važiuos į (duomenys neskelbtini) pusę. A. Z. atsisėdo į priekį šalia E. Š., M. S. atsisėdo į galą už A. Z., jis - už vairuotojo. Galinėje sėdynėje, per vidurį, miegojo J. K.. Visi buvo normaliai išgėrę. J. K. iš pradžių nekalbėjo, ties „(duomenys neskelbtini)“ jis atsibudo, tada M. S. su J. K. susipyko, apsižodžiavo. Dėl ko apsižodžiavo, neatsimena, prisimena, kad J. K. pasakė: „malalietka“. M. S. ir A. Z. turėjo prie bibliotekos išlipti, mašina sustojo prie bibliotekos, jis iš mašinos nelipo. Nežino, iš kur prie mašinos atsirado E. L. su kitu kaltinamuoju, kurio pavardės nežino (liudytojas parodo į kaltinamąjį M. S.). Jis išgirdo šnekant: „tempiam jį lauk“. Lauke stovėjo E. L., M. S. ir buvo iš mašinos išlipę M. S. ir A. Z., nes netoli gyveno. Tada jis išlipo iš mašinos ir atsistojo prie bagažinės. Paskui jis pamatė, kad kažkas tempia J. K. pro tas dureles, per kurias išlipo jis, nes toje vietoje stovėjo 3 vaikinai. Kur buvo ketvirtas, nežino. Dar buvo N. G., iš kur jis atsirado nežino, N. G. stovėjo prie bagažinės. Matė, kaip tempė J. K., jis buvo išsitempęs, nežino ar už kojų, ar už rankų jį tempė. Tempiant, J. K. buvo išsitiesęs, atrodė, sąmonės nebuvo praradęs, jis kažkiek priešinosi, spurdėjo. Matė, kaip tempiant J. K. spyrė 1-2 kartus, tuo metu J. K. jau buvo iki krūtinės ištemptas lauk. Negali pasakyti, ar tempė ir spyrė J. K. tas pats žmogus. Matė, kas spiriant vieną kartą pataikė į šoną, o kito smūgio neatsimena, bet atrodo, kad jis buvo. Paskui matė, kad J. K. gulėjo ant gatvės, labiau pasikreipęs ant dešinio šono, maždaug metras nuo mašinos durelių. Nematė, ar J. K. judėjo, nes apie jį buvo 3 ar 4 žmonės, jie pradėjo jį spardyti. Matė, kad J. K. ant asfalto spardė A. Z., M. S. ir M. S., buvo tamsu, nematė, kur pataikė. E. Š. bandė skirti, kažką tempė iš nugaros, neatsimena ką. Po to visi nurimo. E. Š. pasakė: „dedam į mašiną ir važiuojame namo“. Jie įkėlė J. K. į mašiną, paguldė ant galinės sėdynės ir išvažiavo. Viskas prasidėjo nuo to, kad J. K. mašinoje pasakė „malalietka“. Nežino, kuris pirmas pradėjo konfliktą mašinoje. Atrodo, J. K. sakė „čiulpti“, neatsimena, kam tai sakė, pasakė „čiulpti“ su keiksmažodžiais ant kažko, beapsižodžiuojant.

Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d. tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė liudytojo Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas Ž. P. parodė, kad 2013-10-11, apie 20.30 val., jis atėjo į miesto centrinį parką, kur sutiko M. S., E. L. ir kt. pažįstamus. Iki 22 val. visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po to su M. S. ir E. L. nuėjo į daugiabučio namo kiemą, Naujojoje gatvėje, kur vėl vartojo alkoholinius gėrimus iki 23.00 val. Po to jis, M. S. ir E. L. nuėjo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Prie kavinės pamatė policijos automobilį, o kadangi jis yra nepilnametis ir dar buvo išgėręs, tai pasislėpė. Vėliau sutiko kitus pažįstamus, su kuriais prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Po to prie jų atėjo E. L. ir M. S., kurių nebuvo matęs nuo to laiko, kai išsiskyrė prie kavinės. Einant į namus M. S. jam papasakojo, kad prie miesto bibliotekos jis kartu su E. L., M. ir Z. suspardė kažkokį vyrą, kurio vardo ir pavardės nesakė. Pasakė, kad suspardė stipriai. Jis J. K. nepažįsta (2 t. 31-33 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. mirtis įvyko nuo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu. Į tai nurodo stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas į stuburo kanalą, nugaros smegenų kaklinės dalies suspaudimas ir kraujo išsiliejimas po jų dangalais. Mirusiojo J. K. kraujyje rasta 2,10 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Mirusiojo J. K. kūne rasti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvos abiejų smilkinių, kairės pakaušio pusės, sprando srities minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairiame antakyje pereinanti į kairės akies viršutinį voką, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, viršugalvyje ir kairiame momenyje, odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, dešinės speninės ataugos srityje, nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje, abiejose kaklo pusėse, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais netrukus prieš mirtį. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti sužalojimų padarymo sekos. Stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai tiek imant juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

J. K. mirtis įvyko nuo stuburo kaklinės dalies V-VI slenkstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu. Į tai nurodo stuburo kaklinės dalies suspaudimas ir kraujo išsiliejimas po jų dangalais. Sužalojimai J. K. padaryti prieš jo mirtį. Po patirtos kaklo traumos J. K. atlikti savarankiškų veiksmų negalėjo. Po patirto kaklo traumos J. K. galėjo gyventi trumpą laiko tarpą skaičiuojant minutėmis. Mirusiojo J. K. kūne kovos ir savigynos žymių nėra. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo J. K., bei kokia buvo jo ir jį sužalojusio asmens tarpusavio padėtis. Sužalojimai padaryti nemažiau 15 trauminio poveikio pasekoje. Odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. (1 t., b. l. 55-57).

Ekspertas H. D. paaiškino, kad atlikus J. K. kūno tyrimą, buvo nustatyta jo mirties priežastis: stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu. Tai nurodo tyrimo metu rasti stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas į stuburo kanalą ir nugaros smegenų kaklinės dalies suspaudimas su kraujo išsiliejimu po jų dangalais. Ta vieta yra kaklo nugarinė dalis arba sprandas. Tarp slankstelių yra stuburo kanalas, paniro slanksteliai į tą kanalą, kuriame yra smegenys, ir suspaudė, pažeidė būtent nugaros smegenis. V-VI slanksteliai yra kaklo vidurinėje dalyje.

Sužalojimo mechanizmas yra tiesioginis smūgis į kaklo nugarinę dalį, sprando srityje. Specialisto išvadoje nurodė, kad mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti vieno smūgio, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Jeigu buvo daugiau smūgių į tą pačią vietą, negalima atmesti, bet tiems sužalojimams padaryti užtenka vieno smūgio. Nėra išskirta iš tų sužalojimų, kad būtų kažkokios kraujosruvos šalia, buvo viena kraujosruva minkštuose audiniuose sprando srityje ir tie slanksteliai panirę. Ta kraujosruva ir slankstelių panirimai padaryti vieno trauminio poveikio metu.

Kiti rasti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo: yra nubrozdinimai, kraujosruvos, muštinė žaizda lūpoje.

Mirtį sukėlusio sužalojimo metu kūno padėtis turėjo būti tik horizontalioje padėtyje, kniūpščia, nes smūgis suduotas nugarinę kaklo sritį. Mažai tikėtina, kad mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas gulint kūnui ant nugaros, pagal sužalojimo lokalizaciją tokia poza netinka.

Iš 2013-10-12 apžiūros protokolo matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje buvo apžiūrėtas J. K. lavonas su smurto žymėmis (1 t. 31-35 b. l.).

Iš asmens gydymo apskaitos kortelės, suaugusio žmogaus gaivinimo protokolo matyti, kad J. K. į (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatytas 2013-10-12 03.54, mirė 2013-10-12 4.25 val. (1 t., b. l. 44-45).

Iš 2013-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) m. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas stiklinis butelis su užrašu „Pepsi“ su galimais biologiniais ir rankų pėdsakais (1 t. 25-28, 36 b. l.).

Iš 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. Š. pateikė automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 72 b. l.).

2013-10-12 apžiūros protokolo nurodyta, kad automobilio apžiūros metu rasta ir paimta odinė striukė ir raktai. Pagal 2013-10-12 pakvitavimą automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas E. Š.. Raktai pagal pakvitavimą grąžinti L. R., o striukė pridėta prie bylos (2 t. 73-79, 80, 92 b. l.).

Iš 2013-10-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto centre, prie (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio aplinkybių nustatymui padarytas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros laikotarpyje nuo 2013-10-12 03.00 val. iki 03.30 val. CD kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu pridėta prie bylos (2 t. 96 b. l.).

2013-10-16 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) miesto centre, prie (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Patikrinus laikus nustatyta, kad vaizdo įrašymo aparatūros laikas aštuoniomis minutėmis atsilieka nuo realaus paros laiko. Peržiūrint vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo kamera 2013-10-12 03.00 val. nesisuko, nes buvo nukreipta į prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastato pusę. 03.19 val. vaizdo kamera pradeda suktis ir apsisukdama užfiksuoja (duomenys neskelbtini) g. Matyti, kad gatvės apšvietimo lempos dega ir pati gatvė yra apšviesta. 2013-10-12, 03.21 val., (duomenys neskelbtini) g. kairėje gatvės pusėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra biblioteka, prie kelkraščio stovi trys automobiliai. Dar kartą apsisukus kamerai 03.22 min. matyti, kad nuo įvykio vietos pusės link centro eina trys jaunuoliai ir dvi merginos, kurie vėliau pastebėti prie autobusų stotelės šalia savivaldybės pastato (2 t. 97-100 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. S., E. L., M. S., A. Z. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudžius J. K. ir padarius viešosios tvarkos pažeidimą įrodyta.

Kaltinamųjų M. S., E. L., M. S., A. Z. parodymais teisiamajame posėdyje, teismo perskaitytais kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas vertina visų ištirtų įrodymų kontekste, teisiamajame posėdyje duotais liudytojų E. Š., N. G., A. D. parodymais, išdėstytais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji 2013-10-12, apie 3.30 val. nakties, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. Š. automobilyje Opel Vectra, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. susiginčijus su J. K., M. S. automobilyje sudavė J. K. apie 2 smūgius alkūne ir ranka J. K. į veidą, A. Z. sudavė kelis smūgius ranka į įvairias kūno vietas; M. S. ir E. L. priėjus prie minėto automobilio M. S., rankomis įsikibęs į automobilio stogą, pro atidarytas dešiniąsias galines automobilio keleivio dureles, spyrė ant galinės sėdynės sėdinčiam J. K. kelis smūgius į įvairias kūno vietas, po to E. L. apėjo aplink automobilį, sugriebė J. K. už kojų ir tempė jį iš automobilio iš kairės pusės, tuo metu tempiamam iš automobilio J. K. M. S. spyrė apie 2 smūgius į įvairias kūno vietas; nukentėjusiajam J. K. iškritus iš automobilio ant asfalto ir ten gulint, M. S., E. L., M. S. ir A. Z. kiekvienas spyrė J. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą, sprandą ir kitas kūno vietas. Šią išvadą teismas daro ištyręs ir sugretinęs kaltinamųjų duotus parodymus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos papildo aukščiau paminėtų liudytojų parodymai. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. K. mirtis įvyko nuo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu. Mirusiojo J. K. kūne rasti ir kiti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir mirčiai reikšmės neturėjo, visi rasti sužalojimai padaryti nemažiau 15 trauminio poveikio pasėkoje.

Medicinos ekspertas paaiškino specialisto išvadą, kad mirtį sukėlusių sužalojimų mechanizmas buvo suduotas tiesioginis smūgis į kaklo nugarinę dalį, sprando sritį, šie sužalojimai galėjo būti padaryti vieno smūgio, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Jeigu buvo suduota daugiau smūgių į tą pačią vietą, negalima atmesti, kad tiems sužalojimams padaryti užteko vieno smūgio.

Nustatyta, kad fizinį smurtą prieš J. K. panaudojo visi kaltinamieji suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau nuo kurio kaltinamojo ar kaltinamųjų tiesioginio 1 smūgio ar kelių smūgių į kaklo nugarinę dalį, sprando sritį, įvyko kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, nustatyti neįmanoma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės dingsties – girtam J. K. M. S. pavadinus „malalietka“, automobilyje M. S. sudavė J. K. apie 2 smūgius alkūne ir ranka J. K. į veidą. Taip pat nustatyta, kad tuo metu prie automobilio jau buvo priėję M. S., E. L. ir N. G.. Po gautų M. S. smūgių J. K. pasakė žodžius apie lytinio organo čiulpimą, kas iššaukė tolesnį smurtą prieš jį: A. Z. sudavė kelis smūgius ranka į įvairias kūno vietas, M. S., rankomis įsikibęs į automobilio stogą, pro atidarytas dešiniąsias galines automobilio keleivio dureles, spyrė ant galinės sėdynės sėdinčiam J. K. kelis smūgius į įvairias kūno vietas, po to E. L. apėjo aplink automobilį, sugriebė J. K. už kojų ir tempė jį iš automobilio iš kairės pusės, tuo metu tempiamam iš automobilio J. K. M. S. spyrė apie 2 smūgius į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam J. K. iškritus iš automobilio ant asfalto ir ten gulint, M. S., E. L., M. S. ir A. Z. kiekvienas spyrė J. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą, sprandą ir kitas kūno vietas.

Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Nužudymo atveju, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, būtina nustatyti bendrininkų susitarimo turinį ir ribas. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį

Pagal teismų praktiką, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Taip yra todėl, kad mirtinų smūgių skaičius yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama sprendžiant kaltės klausimus. Teismas turi įvertinti ne tik objektyviuosius kaltininkų veiksmus, bet ir veikos subjektyviuosius požymius. Išvada apie kiekvieno iš kaltinamųjų tyčią daroma įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai išanalizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iš kaltinamųjų poelgį (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-196/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-303/2012 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Visų kaltinamųjų per trumpą laiką bendrais, suderintais veiksmais panaudotas intensyvus smurtas prieš nukentėjusįjį, suduotų smūgių skaičius rodo jų susitarimą netiesiogine tyčia nužudyti J. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji M. S., E. L., M. S., A. Z., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe, ir sprandą, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai - J. K. gali mirti, ir nors nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, t. y. kaltinamieji J. K. nužudė netiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2003, 2K-187/2008, 2K-446/2011, 2K-96/2013, 2K-8-696/2015).

Teismo vertinimu, J. K. M. S. pavadinus „malalietka“, o po prieš jį M. S. pavartoto smurto pasakyti žodžiai apie lytinio organo čiulpimą, tebuvo menkavertė dingstis prieš J. K. panaudoti fizinį smurtą, kas sukėlė jo mirtį. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad M. S., E. L. ir A. Z. mirusį J. K. pažinojo tik matymo, M. S. – jo iš vis nepažinojo, tokiu būdu, tarp jų jokių asmeninių tarpusavio santykių nebuvo. Savo smurtiniais veiksmais kaltinamieji pademonstravo aiškų žmogaus negerbimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji M. S., E. L., M. S. ir A. Z. J. K. tyčia nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Jų padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., kaip ir kvalifikuotina.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis teismas patikslino kaltinamiesiems pateiktą kaltinimą. Teismas nenustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis M. S. automobilyje J. K. sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, kaltinamasis E. L. įsėdo į automobilį iš kairės pusės ant galinės sėdynės šalia J. K. kur sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, todėl jos pašalintinos į M. S. ir E. L. pateikto kaltinimo.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl apkaltinamajame teismo nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-299/2011).

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant įrodytos pripažintos kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nurodyta, kad M. S., E. L., M. S. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-10-12, apie 3.30 val. nakties, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą prieš J. K. ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą prieš J. K. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors buvo naktis, ši vieta buvo apšviesta ir gerai matoma, jie viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl jų elgesys buvo įžūlus, tuo jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Ši kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaip ir kvalifikuotina.

Kaltinamųjų M. S., E. L. ir A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šios aplinkybės įrodytos bylos duomenimis, kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. parodymais dėl jų apsvaigimo nusikaltimų padarymų metu, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs J. K. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas nepripažįsta kaltinamųjų M. S., E. L. ir A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę J. K. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir nuoširdžiai gailisi. Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.).

Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji M. S., E. L. ir A. Z. neprisipažino padarę J. K. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, patys savo veiksmus įvykio metu vertina tik viešosios tvarkos pažeidimu ir taip siekia išvengti atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, jie nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių (neatlygino bent dalies materialinės turtinės žalos ir pan.).

Teismas nepripažįsta kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S. atlygino dalį turtinės žalos.

Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi LR BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas). Taigi įstatymas įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Nukentėjusiosios ir civilinėms ieškovėms visa joms padaryta žala neatlyginta, todėl BK 59 str. 1 d. 3 p. taikymas negalimas. Tačiau LR BK 59 str. 2 d. nuostatos (teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes) nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-77/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo M. S. mama nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. R. atlygino dalį turtinės žalos - sumokėjo 2000 Lt. Teismo manymu, pašalintos žalos dalis atsižvelgiant į reikalaujamos atlyginti žalos dydį yra per maža, todėl nėra pagrindo taikyti BK 59 str. 2 d. ir pripažinti kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kai jis atlygino dalį žalos.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytą nusikaltimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 61 str., bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 91 str.

Kaltinamasis M. S. tyčia padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą, nedirba, yra nevedęs, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. S. už nužudymą skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmė, o už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina mažesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmė.

Kaltinamasis E. L. tyčia padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą, iki suėmimo dirbo, yra nevedęs, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. L. už nužudymą skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmė, o už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina mažesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmė.

Kaltinamasis M. S. tyčia padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nusikalto būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą, iki suėmimo mokėsi, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus M. S. už nužudymą skirtina 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina mažesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmė.

Kaltinamasis A. Z. tyčia padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą, iki suėmimo dirbo, yra nevedęs, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Z. už nužudymą skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmė, o už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina mažesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiomis ir civilinėmis ieškovėmis pripažintos L. R. (nukentėjusio J. K. motina) ir I. S. (nukentėjusio J. K. sesuo) pareiškė civilinį ieškinį dėl joms padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 90-99 b. l.), kurį vėliau bylos nagrinėjimo metu patikslino prašydamos iš kaltinamųjų priteisti 6051,23 Eur (20893,67 Lt) turtinės ir 115848,01 Eur (400 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (7 t. 94-96 b. l.).

Civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žalos. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. ir I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6051,23 Eur (20893,67 Lt) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 90-99 b. l., 7 t. 94-96 b. l.) ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro jų turėtos išlaidos laidojant sūnų/brolį J. K. (laidojimo, šarvojimo paslaugos, gedulingi pietūs, duobės kasimas, drabužiai velioniui, karstas, paminko pastatymas ant kapo, raidės paminklui ir kt.), L. R. gydimosi išlaidos, patirtos sutrikus sveikatai po sūnaus mirties, išlaidos, patirtos darant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas. Nukentėjusiosios pateikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patvirtinančius dokumentus (1 t. 100-108 b. l., 7 t. 97-129 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors civiliniame ieškinyje ir nurodyta, jog dėl sūnaus J. K. mirties nukentėjusioji L. R. patyrė sveikatos sutrikimų ir dėl to kreipėsi į gydytojus, o medicininiams tyrimams bei vaistams išleido 235,01 Eur (811,44 Lt) ir šios išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais (1 t. 105, 106 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų (ligos istorijos išrašų ar kitų medicininių dokumentų), galinčių patvirtinti, kad dėl sūnaus netekties ypatingai būtų pablogėjusi L. R. fizinė ir psichinė sveikata ir kad nukentėjusiajai po 4 mėnesių po J. K. mirties atlikti tyrimai ir pirkti vaistai yra susiję su sveikatos sutrikimais, atsiradusiais dėl sūnaus mirties, byloje esantys vaistų pirkimo kvitai taip pat nepatvirtina, kad juos pirko ir kad jie buvo skirti būtent L. R.. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši suma 235,01 Eur (811,44 Lt) iš prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo šalintina ir civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas 235,01 Eur (811,44 Lt) suma. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu L. R. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų gavimo ir dėl to patyrė 32,93 Eur (113,70 Lt) išlaidų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos, patirtos už ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, laikytinos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 d.), bet ne turtine žala. Todėl ši suma iš prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo taip pat šalintina ir civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas 32,93 Eur (113,70 Lt), o minėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. lygiomis dalimis nukentėjusiųjų L. R. ir I. S. naudai ne kaip turtinės žalos atlyginimas, o kaip nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos. Nukentėjusiųjų L. R. ir I. S. nurodyta likusi patirta turtinė žala yra patvirtinta dokumentais, nurodytų patirtų išlaidų dydžiai atitinka protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S. priteistinas turtinės žalos atlyginimas mažintinas 267,94 Eur (925,14 Lt) ir joms iš dalies tenkinant pareikštą civilinį ieškinį priteistini 5783,29 Eur (19968,53 Lt) turtinės žalos atlyginimui. Kadangi byloje nustatyta, jog J. K. mirė nuo kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. bendrų veiksmų, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S. padarytą turtinę žalą turi atlyginti visi kaltinamieji, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos priteisiamas iš kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai.

Nukentėjusiosios L. R. ir I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir dėl joms padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydamos iš kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai priteisti po 57924 Eur (200 000 Lt) kiekvienai (1 t. 90-99 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Respublikos CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Teismas pažymi, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir kiti artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, kaip minėta, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (kasacinės nutartys 2K-410/2011, 2K-581/2012). Šioje byloje nustatyta, kad L. R. ir I. S. su mirusiuoju J. K. siejo artimi, glaudūs ir šilti emociniai ryšiai. Apklausiama teismo posėdžio metu L. R. nurodė, kad ji ir jos sūnus J. K. buvo laibai artimi, bendraudavo kiekvieną dieną, kol ji gyveno (duomenys neskelbtini), sūnus atvykdavo pas ją į svečius. Apklausiama teismo posėdžio metu I. S. nurodė, kad, mamai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), ji su broliu tapo labai artimi, brolis dažnai užsukdavo pas ją į svečius, užeidavo pavalgyti, jis bendraudavo ir padėjo prižiūrėti jos vaikus. Nukentėjusiosios L. R. ir I. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad J. K. mirtis sukėlė joms stiprius dvasinius išgyvenimus, po J. K. nužudymo joms pasireiškė psichologinės pasekmės, susijusios su dideliu sielvartu bei dvasiniais išgyvenimais – jas pradėjo kankinti nerimas ir įtampa, tapo irzlios, sunku susikaupti, užmigti, o užmigus kankina sapnuojami košmarai, dėl to nukentėjusiosios nuolat jaučiasi labai pavargusios ir išsekusios. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios L. R. ir I. S. dėl sūnaus/brolio staigios ir netikėtos netekties patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi daroma išvada, kad dėl kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. bendrų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Nustatydama priteistinos nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų interesus, bet ir į žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji M. S., E. L., M. S. ir A. Z. nusikaltimą nukentėjusio J. K. atžvilgiu padarė tyčia, dėl savo veiksmų, išskyrus M. S., nesigaili. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji, nevedę, išlaikytinių neturi, yra jauni, darbingo amžiaus, tačiau visi, išskyrus E. L., iki sulaikymo nedirbo, M. S. mokėsi, kaltinamieji jokio turto neturi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-358/2008, 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-130/11, 2K-118/2013 ir kt.), į kaltinamųjų turtinę padėtį, į negrįžtamas padaryto nusikaltimo pasekmes, įvertinus nusikalstamas veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad J. K. buvo nužudytas bendrais keturių asmenų veiksmais panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą, ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų L. R. ir I. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl joms padarytos neturtinės žalos mažintinas, priteisiant L. R. (nukentėjusio J. K. motinai) 28962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, o I. S. (nukentėjusio J. K. seseriai) – 23169,60 Eur (80 000 Lt) iš kaltinamųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014-04-15 nutarimais buvo laikinai apribotos M. S. nuosavybės teisės į grynuosius pinigus – 230 litų (66,61 Eur), E. L. nuosavybės teisės į grynuosius pinigus – 10 litų (2,90 Eur), A. Z. nuosavybės teisės į grynuosius pinigus – 1180,94 litų (342,02 Eur), paimtus 2013-10-12 atliekant jų asmens kratas, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis turtu. Šio laikino M. S., E. L., A. Z. nuosavybės teisių apribojimo terminas Šiaulių apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi pratęstas iki 2015-04-15. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. ir I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl joms padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi šis civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, laikino M. S., E. L., A. Z. nuosavybės teisių į minėtą jiems nuosavybės teise priklausantį turtą apribojimo terminas pratęstinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-523/2012 ir kt.). Kaip matyti iš nukentėjusiųjų šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio (1 t. 90-99 b. l.), kuris vėliau bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintas (7 t. 94-96 b. l.), nukentėjusiosios L. R. ir I. S. prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 8688 Eur (29997,94 Lt) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Bylos duomenys pavirtina, kad nukentėjusiųjų L. R. ir I. S. atstovas advokatas Marius Endzinas (advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai) jų interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Byloje esanti advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai 2015-01-21 pažyma patvirtina, kad iki 2015-01-21 nukentėjusioji L. R. advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai už atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje jau sumokėjo 22754,96 Lt (6590,26 Eur) (7 t. 98 b. l.). Tai iš dalies patvirtina ir byloje esantys dokumentai – vietinio mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji L. R. advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti patyrė 21365,01 Lt (6187,73 Eur) išlaidų (7 t. 118-128 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį bei jos aplinkybes, pirmosios instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiųjų atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiųjų interesus, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, ji neproporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiąsias, todėl ši suma mažintina iki 2896,20 Eur (10000 Lt) ir priteistina iš M. S., E. L., M. S. ir A. Z. iš kiekvieno lygiomis dalimis.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. Z. buvo skirta gynėja - advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje yra gautos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš kurių matyti, kad už A. Z. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą buvo patirta antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis A. Z. niekur nedirba, jokio savo turto neturi, taip pat šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014).

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip:

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir 2013-12-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiojo J. K. rūbai – pilki marškiniai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, juodos dryžuotos trumpikės, pilkos spalvos medžiaginiai batai, pilkos spalvos kojinės, odinė striukė (supakuota pakete Nr. 1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. R..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateikti E. L. drabužiai – mėlynos spalvos džinsinės kelnės, juodos spalvos trumpomis rankovėmis apatiniai marškinėliai, juodos spalvos paltas, viena pora kojinių „sports“ ir sportinių batelių pora „Dunlop“ (supakuota pakete Nr. 1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. L..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2013-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti M. S. drabužiai – pilkos spalvos megztukas susegamas sagomis, pilkos spalvos kelnės ir juodos spalvos bateliai ZAZZA (supakuota pakete Nr. 2), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. S..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti M. S. drabužiai - mėlynos spalvos džinsinės kelnės, apatiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, džemperis, juodos spalvos striukė ir juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“ (supakuota pakete Nr. 2), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. S..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomi 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti A. Z. drabužiai - mėlynos spalvos džinsinės kelnės su diržu, juodos spalvos medžiaginė striukė bei pilkos ir šviesiai žalios spalvos sportiniai bateliai „Nike“ (supakuota pakete Nr. 2), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. Z..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomos 3 CD kompaktinės plokštelės su A. Z. telefoninių pokalbių įrašais ir 3 CD kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, užfiksuotais miesto centrinės kameros, viešosios bibliotekos kameros ir kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kameros (supakuota pakete Nr. 3), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos, kaip priemonė nusikalstamai veikai atskleisti.

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomas 2013-10-12 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas stiklinis butelis su užrašu „Pepsi“ (supakuota pakete Nr. 1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kaip daiktas, kuris yra menkavertis ir negali būti sunaudotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 14 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. S. iki teismo nuosprendžio įsitesėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Į M. S. atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-06-03.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 14 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. L. iki teismo nuosprendžio įsitesėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Į E. L. atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-06-03.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 8 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. S. iki teismo nuosprendžio įsitesėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Į M. S. atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-06-03.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 14 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Z. iki teismo nuosprendžio įsitesėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Į A. Z. atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-06-03.

Priteisti iš M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S. 5783,29 Eur (19968,53 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. R. 28962 Eur (100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. 23169,60 Eur (80 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Pratęsti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą - grynuosius pinigus – 66,61 Eur (230 Lt), kuriam nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis šiuo turtu.

Pratęsti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į E. L. nuosavybės teise priklausantį turtą - grynuosius pinigus – 2,90 Eur (10 Lt), kuriam nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis šiuo turtu.

Pratęsti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į A. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą - grynuosius pinigus – 342,02 Eur (1180,94 Lt), kuriam nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis šiuo turtu.

Priteisti iš M. S., E. L., M. S. ir A. Z. iš kiekvieno po 724,05 Eur (2500 Lt) nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S. jų turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš M. S., E. L., M. S. ir A. Z. iš kiekvieno po 8,23 Eur (28,43 Lt) nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. R. ir I. S. jų turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį iš A. Z. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir 2013-12-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus J. K. rūbus – pilkus marškinius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodas dryžuotas trumpikes, pilkos spalvos medžiaginius batus, pilkos spalvos kojines, odinę striukę (supakuotus pakete Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. R..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateiktus E. L. drabužius – mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos trumpomis rankovėmis apatinius marškinėlius, juodos spalvos paltą, vieną porą kojinių „sports“ ir sportinių batelių porą „Dunlop“ (supakuotus pakete Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. L..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2013-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus M. S. drabužius– pilkos spalvos megztuką susegamą sagomis, pilkos spalvos kelnes ir juodos spalvos batelius ZAZZA (supakuotus pakete Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. S..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus M. S. drabužius - mėlynos spalvos džinsines kelnes, apatinius marškinėlius trumpomis rankovėmis, džemperį, juodos spalvos striukę ir juodos spalvos sportinius batelius „Adidas“ (supakuotus pakete Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. S..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomus 2013-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus A. Z. drabužius - mėlynos spalvos džinsines kelnes su diržu, juodos spalvos medžiaginę striukę bei pilkos ir šviesiai žalios spalvos sportinius batelius „Nike“ (supakuotus pakete Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Z..

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomas 3 CD kompaktines plokšteles su A. Z. telefoninių pokalbių įrašais ir 3 CD kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, užfiksuotais miesto centrinės kameros, viešosios bibliotekos kameros ir kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kameros (supakuotas pakete Nr. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos, kaip priemonę nusikalstamai veikai atskleisti.

Šiaulių apygardos teisme, prie bylos saugomą 2013-10-12 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą stiklinį butelį su užrašu „Pepsi“ (supakuotą pakete Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip daiktą, kuris yra menkavertis ir negali būti sunaudotas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė