Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens ) I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 lapkričio 19 d. nutarties, kuria atnaujinta terminas palikimui priimti civilinėje byloje Nr. 2-10321-535/2012 pagal pareiškėjos L. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, I. Z. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 lapkričio 19 d. nutarti nutarė atnaujinti pareiškėjai L. F. terminą palikimui, atsiradusiam po Z. I., mirusios 2011-12-24, priimti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu. Toks pareiškimas nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 576 str. – 578 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą, o tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-115/2010). Nors nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimą, o nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka ir CPK 15 str. įtvirtintas žodiškumo principas, reiškiantis, jog šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, nepažeistas. Nebuvo apribota ir apelianto teisė skųsti teismo priimtą nutartį apeliacine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aptariamas pažeidimas, susijęs su galutinio procesinio sprendimo forma, nelaikytinas esminiu, jis asmenų teisių į tinkamą procesą neapribojo ir pats savaime nenulėmė bylos neteisingo išsprendimo (CPK 328 str.). Kadangi po minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo pasikeitė procesinis posėdžio formų apeliacinės instancijos teisme teisinis reglamentavimas, t.y. apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.), išaiškinimas dėl privalomo žodinio apeliacinio proceso tapo teisiškai neaktualus. Tačiau apelianto atskirasis skundas vertinamas kaip apeliacinis skundas ir nagrinėjamas pagal tokiems skundams nagrinėti nustatytas CPK normas.

Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti.

Nustatyta, kad 2011-12-24 mirė Z. I., kuri 2011-03-25 testamentu paliko visą savo turtą pareiškėjai L. F., kuri kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti po Z. I. mirties, nurodydama, jog dėl svarbių priežasčių- ligos (jai sunku vienai vaikščioti, turi neįgalimą) ji per 3 mėn. įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo; posėdžio metu nurodė dar vien priežastį – pareiškėja maniusi, kad testamentas galbūt yra panaikintas.

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nei vieno tokio veiksmo nustatytu įstatyme terminu neatliko. Įpėdiniui per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių neįgyvendinus savo paveldėjimo teisės, laikoma, kad jis (įpėdinis) palikimo nepriėmė ir jo paveldėjimo teisė pasibaigė (CK 5.50 str.). Tačiau CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, nes teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas tokį klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c.b.Nr. 3K-3-103/2007).

Minėta, jog testatorė Z. I. mirė 2011-12-24, taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2012-03-24. Pareiškėja tik 2012-05-08 kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Kaip matyti iš šioje byloje esančių pareiškėjos procesinių dokumentų bei teismo posėdžio protokolo (b.l. 35-37), savo nesikreipimą laiku dėl Z. I. palikimo priėmimo ji motyvavo tokiomis aplinkybėmis: dėl sveikatos būklės; taip pat teismo posėdyje nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie testamentą, manė, kad jis panaikintas dėl Z. I. ligos, apie testamento galiojimą sužinojusi tik iš apelianto advokato. Teismas nurodytas priežastis vertino kaip svarbią priežastį, dėl to terminą jai atnaujino.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, skunde teigia, jog, nors pareiškėja serga lėtinėmis ligomis bei yra neįgali, tačiau tai jai nesutrukdė 2011-03-25, kai Z. I. surašė testamentą pareiškėjos naudai, pačiai lydėti testatorę pas notarą. Apelianto teigimu, pareiškėjos med. dokumentai patvirtina, jog pareiškėja serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, tačiau nėra įrodymų, pavirtinančių, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-12-24 iki 2012-03-24 buvo tokios būklės, kuri neleido jai nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo. Apelianto teigimu, notarė veda užsakymų apskaitą kompiuteryje, tą patvirtino ir pareiškėja, tačiau ji nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į notarę iki termino palikimui priimti pabaigos.

Aplinkybę, kad praleido terminą po Z. I. mirties atsiradusiam palikimui priimti dėl sveikatos būklės, pareiškėja grindė 2012-05-15 išduotu išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog pareiškėją 2011-11-09 konsultavo ir skyrė gydymą gydytojas ortopedas – traumatologas, sekantis apsilankymas pas gydytoją pareiškėjai paskirtas 2012 m. sausio mėn. Be to, pareiškėja pridėjo neterminuotą neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog jai nustatytas specialiųjų didelių poreikių lygis. Byloje su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat yra pateiktas 2012-12-10 medicininis pažymėjimas, iš kurio matyti, jog pareiškėja VšĮ Antakalnio poliklinikoje dėl lėtinių ligų lankėsi 2012-01-25 ir 2012-03-21 pas šeimos gydytoją, 2012-03-21 pas gydytoją neurologą, 2013-03-27 pas ortopedą – traumatologą, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja minimu laikotarpiu apskritai neturėjo galimybių dėl sveikatos būklės atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Šioje pažymoje nėra nurodyta, jog pareiškėjos sveikatos būklė nuo 2011-12-24 iki 2012-03-24 buvo pablogėjusi dėl lėtinių ligų, ar kad pareiškėja minėtu laikotarpiu susirgo ūmiomis ligomis. Pažymėtina, jog apsilankymai pas gydytojus, ypač garbaus amžiaus pacientų, neretai būna sąlygojami profilaktinio patikrinimo, kompensuojamų vaistų lėtinėms ligoms gydyti išrašymo. Duomenų, jog pareiškėja dėl sveikatos pablogėjimo laikotarpiu nuo 2011-12-24 iki 2012-03-24 būtų gydyta stacionare, ar būtų išvykusi reabilitaciniam ar sanatoriniam gydimuisi, ir tai būtų objektyviai sutrukdę pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, byloje nėra.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjai nuo 2007-11-08 neterminuotai nustatytas neįgalumas, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja minimu laikotarpiu apskritai neturėjo galimybių dėl sveikatos būklės atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip nurodė apeliantas, pareiškėja, sirgdama lėtinėmis ligomis bei būdama neįgali, 2011-03-25, kai Z. I. surašė testamentą pareiškėjos naudai, pati lydėjo testatorę pas notarą. Šių apelianto nurodytų aplinkybių pareiškėja neginčijo. Pati pareiškėja kreipėsi ir į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą; dalyvavo teismo posėdyje, taigi daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos judėjimo galimybės maksimaliai apribotos, nėra pagrindo.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir AB „Liteksas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties – kad nuo laikotarpiu nuo 2011-12-24 iki 2012-03-24 buvo tokios būklės, kuri neleido jai nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo (CPK 178 str.).

Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, skunde teigia, kad pareiškėjai (tiek ir jos dukrai liudytojai E. F.) neabejotinai buvo žinoma apie Z. I. surašytą testamentą. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l.35-37), tiek pareiškėja, tiek liudytoja E. F. (pareiškėjos dukra) patvirtino, kad žinojo tiek apie 2010 m., tiek apie 2011 m. pareiškėjos naudai Z. I. surašytą testamentą. Pareiškėja 2011-03-25, kai Z. I. surašė testamentą pareiškėjos naudai, pati lydėjo testatorę pas notarą. Pareiškėjos argumentai, jog ji maniusi, kad testamentas gali būti panaikintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro prielaidų palikimo priėmimo terminui pratęsti. Minėta, kad teisės į paveldimą turtą įgyvendinimą įstatymas sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d.), ir nei įpėdinio pasvarstymai, nei kitos panašios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo, jeigu tik tokią teisę šis siektų įgyvendinti. Pareiškėjos pasvarstymai, kad galbūt testamentas galėjo būti panaikintas, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Todėl byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant labiau tikėtinu, jog pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinoma apie testamento egzistavimą (CPK 185 str.).

Pareiškėja nepagrindė ir savo teismo posėdyje išsakytų teiginių, kad ji kreipėsi į notarę laiku po apelianto advokatės laiško, tačiau ją užregistravo pas notarę tik tada, kai terminas palikimui priimti jau baigėsi, pati nurodydama, kad notarė veda užsakymų apskaitą kompiuteryje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į notarę iki termino palikimui priimti pabaigos (CPK 178 str.).

Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, ji nenurodė.

Paminėtina, jog iš notaro 2013-04-08 pranešimo matyti, kad po Z. I. mirties į Vilniaus m. 4-ąjį notaro biuro notarą dėl paveldėjimo 2012-01-06 kreipėsi mirusiosios sūnus I. Z. (apeliantas).

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos įvardijamas aplinkybes kaip svarbias CK 5.57 str. 1 d. taikymo aspektu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, nevisiškai teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir dėl jų padarė nepagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Todėl teismo priimtas procesinis dokumentas (nutartis) panaikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos L. F. prašymas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.)

Duomenų apie apelianto patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. F. pareiškimą atmesti.