Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1819/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-11
Bylos Nr.
2A-1819/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eksparas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sparus“, V. Š., S. S.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1819/2013Teisminio proceso Nr.: nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 121.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eksparas“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sparus“, V. Š., S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1318-567/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eksparas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sparus“, V. Š., S. S. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Eksparas“ kreipsėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-12), kurį patikslino (t. 1, b. l. 118-127; t. 5, b. l. 1-10) prašydamas priteisti ieškovo UAB „Eksparas“ naudai iš atsakovų UAB „Sparus“, V. Š., S. S. solidariai 1 069 068,86 Lt nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Eksparas“ yra pelno siekianti bendrovė, veikianti Lietuvoje nuo 1996 metų. Pagrindinė ieškovo veikla yra prekyba valymo įrenginiais, šių įrenginių techninis aptarnavimas. 2008 metų kovo mėnesį pasikeitė dalis UAB „Eksparas“ savininkų. Pasikeitus ieškovo pagrindiniams akcininkams, pasikeitė ir ieškovo vadovas, kuris priėmė bendrovės turtą ir dokumentaciją, tikrino bendrovės įsipareigojimus. Atliekant inventorizaciją ir finansinių įsipareigojimų sutikrinimą paaiškėjo, kad 2008 m. balandžio 14 d. dalis ieškovo darbuotojų pateikė pareiškimus atleisti iš darbo savo noru nuo 2008 m. balandžio 15 d. Šie darbuotojai buvo atleisti 2008 m. gegužės 13 d. pagal DK 136 str. 3 d., t. y. už vienkartinį darbo drausmės šiurkštų pažeidimą. UAB „Eksparas“ tapo žinoma, kad 2008 m. kovo 17 d. buvo įsteigta UAB „Sparus“, kurios steigėjai buvę UAB „Eksparas“ darbuotojai - V. Š. bei S. S..

Ieškovo teigimu, įsteigę UAB „Sparus“, atsakovai atliko akivaizdžius žemiau nurodytus nesąžiningos konkurencijos ieškovo atžvilgiu veiksmus:

1. Pavadino įmonę UAB „Sparus“. Pavadinimas buvo pasirinktas, siekiant panašumo su UAB „Eksparas“, t.y. norint klaidinti trečiuosius asmenis.

2. UAB „Eksparas“ klientams ir verslo partneriams skirtingu laiku buvo išsiuntinėti neva ieškovo vardu parašyti raštai, kuriuose nurodoma, kad UAB „Eksparas“ yra reorganizuojama ir jos veiklą perima UAB „Sparus“ bei tai, kad kontaktiniai asmenys ir telefonai nesikeičia.

3. Atsakovai V. Š. ir S. S. veikė UAB „Eksparas“ lėšomis ir vardu, taip dar labiau žlugdydami ieškovo įvaizdį bei palengvindami savo neteisėtus veiksmus. 2008 m. kovo 19 d. UAB „Eksparas“ generalinio direktoriaus įsakymu, atsakovai buvo komandiruoti į Vokietiją pas klientą VERMOP SALMO GmBh ieškovo lėšomis. Nuvykę į Vokietiją pas ieškovo partnerius, atsakovai pateikė melagingą informaciją bei susitarė su UAB „Eksparas“ partneriais dėl bendradarbiavimo.

4. V. Š., kaip UAB „Sparus“ atstovas, nuvyko pas visus pagrindinius ieškovo klientus ir nurodė, kad UAB „Eksparas“ nebevykdo veiklos, o visą šią veiklą perėmė UAB „Sparus“. Klientai nustojo pirkti prekes ir paslaugas, pradėdami jas pirkti iš UAB „Sparus“, klaidingai manydami, kad bendradarbiauja su ieškovo teisių perėmėja.

5. V. Š., siekdamas, kad visi kontaktiniai telefonai, priklausę UAB „Eksparas“, taptų UAB „Sparus“, pateikė UAB „TEO LT“ prašymą perrašyti UAB „Eksparas“ priklausančius telefono numerius UAB „Sparus“ vardu.

6. Daliai UAB „Eksparas“ klientų V. Š. elektroniniu paštu bei kitais būdais nusiuntė pranešimus, kuriuose nurodė melagingą ir UAB „Eksparas“ reputaciją žeminančią informaciją.

7. UAB „Sparus“ savo internetiniame tinklapyje www.sparus.lt paskelbė, kad yra vienintelis įgaliotas KIEHL atstovas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, taip pat yra įgaliotas atstovas firmų VERMOP, NUMATIC, IPC GANSOW, DELFIN.

8. Tikėtinai siekdami turėti prekių naujos įmonės veiklos pradžiai UAB „Sparus“ įkūrėjai 2008 m. kovo 28 d. ir 2008 m. kovo 31 d. pardavė UAB „Eksparas“ prekes – 7 grindų plovimo mašinas UAB „Salvis Baltija“ ir UAB „Progresyvios valymo technologijos“ už mažesnę, nei savikaina kainą. Pardavus 7 plovimo mašinas (kurios buvo perparduotos atsakovui) už kainą, mažesnę nei savikaina, UAB „Eksparas“ patyrė 5 643,59 Lt tiesioginių nuostolių.

9. Daugumą nurodytų neteisėtų veiksmų atsakovai V. Š. ir S. S. atliko dirbdami UAB „Eksparas“, t.y. turėdami galimybę naudotis visais UAB „Eksparas“ resursais, kadangi nuo UAB „Sparus“ įkūrimo (2008 m. kovo 17 d.) iki šių atsakovų atleidimo iš darbo iš UAB „Eksparas“ praėjo beveik 2 mėnesiai.

Buvę ieškovo darbuotojai buvo supažindinti su tuo, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi bei raštu įsipareigojo saugoti šią informaciją, taip pat nekonkuruoti su UAB „Eksparas“. V. Š. 2003 m. rugpjūčio 8 d. buvo supažindintas su komercijos paslaptimi komercijos direktoriui, S. S. 2006 m. kovo 26 d. supažindintas su padalinio vadovo pareiginiais nusotatais Nr. 18 (t. 1, b. l. 57-58). 2007 m. sausio 2 d. UAB „Eksparas“ direktorius priėmė įsakymą Nr. 07/01-01, kuriuo patvirtino ieškovo vidaus darbo tvarkos taisykles. Šių taisyklių 9.2 p. uždrausta UAB „Eksparas“ darbuotojams darbo metu užsiimti bet kokia konkuruojančia veikla (t. 1, b. l. 71-75).

Atsakovai V. Š. ir S. S. įkalbėjo dalį UAB „Eksparas“ darbuotojų nutraukti darbo sutartis su UAB „Eksparas“ ir pereiti dirbti į UAB „Sparus“. Ieškovas nurodė, kad jis neturi įrodymų, tačiau yra tikras, kad atsakovai perviliojo buvusius darbuotojus į UAB „Sparus“. Ieškovo žala dėl neteisėtos konkurencijos veiksmų pasireiškė tuo, kad ieškovas neteko verslo partnerių, kurie sustabdė savo prekių tiekimą ieškovui, taip pat ir savo pirkėjų, kurie nustojo pirkti produkciją iš ieškovo. Atsakovai neteisėtos konkurencijos veiksmus pradėjo 2008 m. kovo mėnesį. Būtent nuo to laiko ženkliai sumažėjo UAB „Eksparas“ pajamos iš veiklos, už kurią buvo atsakingas V. Š.. Ieškovo nuostoliai yra negauta nauda, t. y. pelnas per 2008 m. kovo-rugsėjo mėnesiais palyginus su 2007 m. kovo-rugsėjo mėnesių pelnu. Ieškovo teigimu, UAB „Eksparas“ dėl atsakovų vykdytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrė 1 069 068,86 Lt dydžio nuostolių (CK 1.116 str., 6.210 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.279 str., Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d., 4 d.).

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Sparus“, V. Š., S. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį (t. 8, b. l. 151-178), prašydami pakeisti netinkamus atsakovus – V. Š. ir S. S. tinkamu atsakovu – UAB „Sparus“, ieškovo UAB „Eksparas“ patikslintą ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nuostolių ir žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti UAB „Sparus“, V. Š., S. S. bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai nurodė, kad V. Š. ir S. S. patraukti atsakovais, kaip UAB „Sparus“ akcininkai. Be to, V. Š. bei S. S. negali būti laikomi atskirais ūkio subjektais, o gali būti laikomi tik kaip vieno ūkio subjekto – UAB „Sparus“ dalyviai ar įstatyminis atstovas. Ieškovas nenurodė neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko V. Š. ar S. S., kaip fiziniai asmenys, o ne kaip ūkio subjekto dalyviai ar atstovai.

Žodis „Sparus“ ar kitaip „Dorada“ reiškia žuvies pavadinimą, tuo tarpu žodis „Eksparas“ neturi jokios reikšmės. UAB „Sparus“ steigėjai, atsižvelgdami į tai, kad nurodyta žuvis asocijuojasi su vandeniu ir švara, manydami, kad nurodyti žodžiai puikiai asocijuojasi su bendrovės vykdoma veikla, nusprendė pasirinkti vieną iš nurodytų pavadinimų.

Šalies argumentai

Ieškovo teiginiai, kad atsakovas V. Š. rengė ir siuntė ieškovo klientams ir verslo partneriams raštus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Prie pradinio ieškinio pridėtas raštas MAXIMA LT, UAB yra nepasirašytas, nėra jokių įrodymų apie jo išsiuntimą MAXIMA LT, UAB. Taip pat nepatvirtina, kad būtent V. Š. ir kiti atsakovai parengė ir/ar siuntė tokį raštą.

Dėl komandiruotės į Vokietiją ir dėl pagrindinių UAB „Eksparas“ klientų, ieškinyje išdėstyti argumentai yra atmestini ir nepagrįsti.

TEO, UAB, prašymą perrašyti vieną telefono numerį UAB „Sparus“ vardu pasirašė tuometinis UAB „Eksparas“ vadovas I. O.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad I. O. buvo priverstas, suklaidinamas ar kitaip verčiamas pasirašyti tokį prašymą. Prašymas buvo pasirašytas tik dėl vieno telefono numerio – 8 52 700694.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ieškovas melagingai nurodo, kad UAB „Eksparas“ akcininkų dalis pasikeitė 2008 metų kovo mėnesį. Ieškovo vadovas pasikeitė 2008 m. balandžio 30 d., tačiau nepaisant to, kad V. J. dar nebuvo ieškovo vadovu, nei jo akcininku, nuo pat atėjimo į UAB „Eksparas“ jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie sąlygojo darbuotojų apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu. Jis darbuotojams garantavo darbo vietą 2 mėnesiams. Mažino darbuotojų atlyginimus, neteisėtais veiksmais sudarė psichologiškai nepakeliamą atmosferą. Ieškovas nebuvo sudaręs su KIEHL ilgalaikės išskirtinės tiekimo ar distribucijos sutarties, produkcija ieškovui buvo tiekiama pagal atskirus ieškovo užsakymus. Paskyrus UAB „Sparus“ atstovu, KIEHL neuždraudė ieškovui prekiauti jo produkcija. Nors UAB „Sparus“ nurodomas kaip vienintelis ir oficialus KIEHL atstovas Lietuvoje ir įgaliotas VERMOP atstovas, KIEHL ir VERMOP produkcija prekiauja ne tik UAB „Sparus“, bet ir kitos įmonės, t. y. UAB „Kopirata“. Patikslintame ieškinyje nėra nurodyta, kokiu konkrečiai ieškovo klientų atžvilgiu neva neteisėtai veikė atsakovas ir kokie konkrečiai ieškovo klientai nustojo pirkti prekes ir paslaugas iš UAB „Eksparas“ dėl patikslintame ieškinyje nurodomų atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovų atlyginti negautas pajamas – 97 131,73 Lt už produkciją, kurią UAB „Sparus“ apskritai neprekiavo ir neprekiauja, būtent FAREN, DULSVO, UNGER, LOFFLER, OTTO, ELEKTRONIKA INDUSTRIALE. Atsakovai nurodė, kad UAB „Sparus“ buvo įsteigta 2008 m. kovo 17 d., o faktiškai veiklą pradėjo vykdyti 2008 m. balandžio m., todėl 2008 m. kovo m. ieškovo pajamų ženklus sumažėjimas lyginant su 2007 m. kovo mėnesiu (t. 1, b. l. 79-83) negalėjo atsirasti dėl UAB „Sparus“ veiksmų. Pajamų sumažėjimą galėjo įtakoti ir blogas įmonės valdymas, aplinkybės, kad UAB „Eksparas“ nelaimėjo ar nedalyvavo konkursuose, situacijos rinkoje keitimasis, planuojamas akcininkų pasikeitimas. Ieškovas teigia, kad jis negavo pajamų dėl to, kad ieškovą vienu metu paliko keli kvalifikuoti darbuotojai. Tačiau tie darbuotojai paliko ieškovą ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, bet dėl paties ieškovo neetiškų ir neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. 309 802 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 309 802 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 2 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovo UAB „Eksparas“ naudai; priteisė iš atsakovų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. po 2 366 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB „Eksparas“ naudai. Likusi ieškinio dalis atmesta. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Eksparas“ atsakovų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. po 30,46 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Byloje teismas nustatė faktines aplinkybes, kad UAB „Eksparas“ įstatai įregistruoti juridinių asmenų registre 2006 m. birželio 14 d. (t. 1, b. l. 13).

2003 m. rugpjūčio 8 d. dėl Komercinės paslapties komercijos direktoriui sąrašą pasirašė V. Š. ir darbdavio atstovas (t. 1, b. l. 59-64).

2006 m. kovo 27 d. V. Š. buvo supažindintas su padalinio vadovo-komercijos direktoriaus pareigybinėmis instrukcijomis (t. 1, b. l. 56-58).

Su vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios patvirtintos 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 07/01-01, atsakovai V. Š. ir S. S. buvo supažindinti 2007 m. sausio 4 d. (t. 1., b. l. 70-76).

UAB „Sparus“ 2008 m. kovo 14 d. steigiamojo susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad S. S. ir V. Š. UAB „Sparus“ akcijų priklauso po 50 proc. Steigiamojo susirinkimo metu nutarta įregistruoti UAB „Sparus“ juridinių asmenų registre bei bendrovės vadovu išrinkti V. Š. (1 t., b. l. 21).

UAB „Sparus“ Juridinių asmenų registravimo pažymėjimas išduotas 2008 m. kovo 17 d. (t. 1, b. l. 22).

2008 m. kovo 17 d. raštu KIEHL generalinis direktorius J. K. patvirtino, kad UAB „Sparus“ yra oficialus ir vienintelis JOHANNES KIEL KG produkcijos importuotojas ir platintojas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir R. K. srityje (t. 1, b.l. 32-34).

2008 m. kovo 19 d. UAB „Eksparas“ įsakymu (t. 2, b .l. 89) V. Š. buvo komandiruotas į Vokietiją į V. S. Gmbh dėl rinkos analizės, tiekėjų paieškos ir seminaro.

2008 m. kovo 27 d. raštu UAB „Eksparas“ generalinis direktorius I. O. prašė nutraukti aptarnavimo sutartį telefono numeriui 852700694 adresu Dobkevičiaus g. 6, Vilnius, nuo 2008 m. balandžio 7 d., UAB „EKSPARAS“ sutinka pervadinti minėtą telefono numerį UAB „Sparus“ vardu nuo 2008 m. balandžio 7 d. (t.1, b. l. 30).

2008 m. balandžio 21 d. pranešimu V. Š. informavo J. K., jog nuo 2008 m. kovo 17 d. išimtiniu KIEHL ir nuo 2008 m. balandžio 10 d. įgaliotu VERMOP produkcijos atstovu Lietuvoje yra UAB „Sparus“ (t. 1, b. l. 29).

2008 m. birželio 11 d., 2008 m. liepos 11 d. išrašuose iš UAB „SPARUS“ internetinės svetainės nurodyta, jog UAB „Sparus“ yra vienintelis įgaliotas firmos KIEHL atstovas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, taip pat firmų VERMOP, NUMATIC, IPC, GANSOW, DELFIN įgaliotas atstovas Lietuvoje (t. 1, b. l. 23-28).

Šalies argumentai

UAB „Eksparas“ komercijos direktorius V. Š. 2008 m. balandžio 1 d. prašymu, prašė nutraukti aptarnavimo sutartį telefono Nr. +37068721471; +37068775432, +37068775443, +37069836090, +37094839 nuo 2008-04-07, sutikdamas pervadinti minėtus telefono Nr. įmonės „SPARUS“ vardu nuo 2008 m. balandžio 7 d. (t. 2, b. l. 233).

UAB „Eksparas“ komercijos direktorius V. Š. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2008 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 46)

2008 m. balandžio 14 d. prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo padalinio vadovo pavaduotojas –skyriaus vadovas S. S. prašė UAB „EKSPARAS“ atleisti jį nuo 2008 m. balandžio 15 d. iš darbo (t. 1, b. l. 47).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Eksparas“ inžinierius J. P. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2008 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 48).

UAB „Eksparas“ inžinierius deklarantas S. S. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ atleisti jį savo noru iš darbo nuo 2008 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 49).

UAB „Eksparas“ sandėlio darbuotojas V. L. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 50).

UAB „Eksparas“ buhalterė I. P. 2008 m. spalio 8 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. spalio 23 d. (t. 2, b. l. 35).

JOHANNES KIEL KG 2009-01-29 rašte, adresuotame JOHANNES KIEL KG suinteresuotiems asmenims bei V. Š. nurodoma, kad atsižvelgiant į gerus ir patikimus verslo santykius su P. Š. per paskutinius 10 metų, jo profesinius įgūdžius ir žinias, taip pat apie situaciją UAB „Eksparas“, JOHANNES KIEL KG nusprendė bendradarbiauti su UAB „Sparus“ (t. 2, b. l. 145).

2009 m. kovo 5 d. UAB „Sparus“ pažymoje direktorius V. Š. patvirtino, kad UAB „Sparus“ nevykdė veiklos nuo 2008 m. kovo 17 d. iki 2008 m. kovo 31 d. (t. 2, b. l. 146).

2008 m. balandžio 30 d. įsakymu UAB „Eksparas“ komandiravo vadybininką L. D., J. M. nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. į Amsterdamą tikslu dalyvauti parodoje (t. 2, b. l. 225).

Įvertinus įrodymų visumą, teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Eksparas“ ir atsakovas UAB „Sparus“ yra konkurentai toje pačioje rinkos dalyje dėl prekybos valymo priemonėmis ir įrenginiais (t 1, b. l. 23-28; t. 2, b. l. 41 - 45; 48; 55-58), todėl ta aplinkybė, kad atsakovai V. Š., S. S., dirbdami pas ieškovą UAB „EKSPARAS“, 2008 m. kovo 14 d. įsteigė UAB „Sparus“, kurios akcijos priklauso po 50 proc. V. Š., S. S., ir 2008 m. kovo 17 d. įregistravo UAB „Sparus“ Juridinių asmenų registre (t. 1, b. l. 21, 22), bei UAB „Sparus“ naudai 2008m. kovo 17 d. išduotas KIEHL generalinio direktorius J. K. raštas dėl to, kad UAB „Sparus“ yra oficialus ir vienintelis JOHANNES KIEHL KG produkcijos importuotojas ir platintojas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir R. K. srityje (t. 1, b.l. 32-34), patvirtina, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui dėl bendrai atliktų neteisėtų veiksmų dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovo atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad aplinkybė, kad 2008 m. balandžio 14 d., t. y. tą pačią dieną dalis ieškovo darbuotojų, t.y. komercijos direktorius V. Š. (t. 1, b. l. 46), padalinio pavaduotojas – skyriaus vadovas S. S. (t. 1, b. l. 47), inžinierius J. P. (t. 1, b. l. 48), inžinierius-deklarantas S. S. (t. 1, b. l. 49), sandėlio darbuotojas V. L. (t. 1, b. l. 50) pateikė pareiškimus atleisti iš darbo savo noru nuo 2008 m. balandžio 15 d., patvirtina, kad toks darbuotojų pareiškimų pateikimas tą pačią dieną, nurodant tą pačią atleidimo datą ir aplinkybė, kad per trumpą laikotarpį šie ieškovo darbuotojai paliko ieškovo įmonę ir visi įsidarbino toje pačioje rinkos dalyje konkuruojančioje atsakovo įmonėje, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti atsakovų solidarius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kaip ir sąžiningai dalykinei praktikai (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Teismas pažymėjo, kad šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios ieškovo ir atsakovo įmonių veiklos sritį, todėl atsakovas UAB „Sparus“, kaip konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo, įgijo pranašumą prieš ieškovo įmonę, palyginti su buvusia ieškovo įmonėje padėtimi. Šis faktas patvirtina atsakovų solidariai atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir jų egzistavimą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo darbuotojų perėjimas dirbti pas konkurentą buvo kryptingas, prašant dėl darbo sutarčių nutraukimo kitą dieną po pateikimo, nenurodant svarbių priežasčių, o po to greitas įsidarbinimas (t. 2, b. l. 36, 235-236) konkuruojančiame ūkio subjekte - atsakovo UAB „Sparus“ įmonėje, ypač kai tokius veiksmus atliko ne vienas, o daugiau darbuotojų, turinčių reikšmingos patirties, konkuruojant šalių įmonėms toje pačioje rinkos dalyje. Teismas pažymėjo, kad ir po to, kai 2008 metų kovo – rugsėjo mėnesiais buvo atlikti neteisėti atsakovų veiksmai dėl nesąžiningos konkurencijos, 2009 m. vasario 3 d. duomenimis iš 11 atsakovo įmonės darbuotojų didžioji dauguma, t.y. 10 darbuotojų (įskaitant V. Š. ir S. S.), tebebuvo asmenys, perėję dirbti iš ieškovo įmonės pas atsakovą, todėl teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pagrindinę atsakovo įmonės veiklą, įgijus konkurencinį pranašumą dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, siekiant pelno, vykdė tie patys 10 darbuotojų, perėję iš ieškovo įmonės dirbti pas atsakovą.

Teismas nustatė, kad buvę ieškovo darbuotojai darbo sutarties nutraukimą motyvavo nesutarimu su naujaisiais bendrovės akcininkais, naujuoju vadovu, o įsidarbinimą pas atsakovą – atsitiktinai gautu pasiūlymu po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Liudytojais apklausti R. J., I. P., S. S. ir A. D. nenurodė konkrečių juos netenkinusių įmonės akcininkų ar administracijos elgesio faktų, paskatinusių juos nutraukti darbo sutartis, neturint kito darbdavio įdarbinimo garantijų. Nors darbovietę pakeitę darbuotojai teigia, kad, nutraukdami darbo santykius su ieškovu, nebuvo gavę pasiūlymų dirbti pas atsakovą, byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad prieš jų darbovietės pakeitimą buvo gauti pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiami siūlymai konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį iš konkurencinės veiklos dalyvių. Šie pasiūlymai buvo pateikiami tiek ūkio subjekto vardu, tiek per jos darbuotojus ir atsakovus, kaip susijusius asmenis, pasinaudojant šeimos, giminystės, verslo ryšiais. Be to, nei viename 2008 m. balandžio 14 d. pateiktų pareiškimų atleisti iš darbo savo noru nuo 2008 m. balandžio 15 d., nebuvo nurodyti jokie darbdavio veiksmai, dėl kurių darbuotojai išreiškė valią nutraukti darbo santykius nuo tos pačios datos.

Teismas kritiškai įvertino atsakovų argumentą, kad UAB „Eksparas“ akcijų pardavimas bei neaiški ieškovo įmonės bei jos darbuotojų ateitis sąlygojo V. Š. ir S. S. sprendimą pradėti savo veiklą, taip užtikrinant savo stabilią ateitį, nes negalima pateisinti neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų siekiu pasipelnyti, sumažinant konkuruojančios įmonės konkurencingumą.

Tai, kad atsakovai pavadino įmonę UAB „Sparus“, siekiant panašumo su UAB „Eksparas“, tiesiogiai nepatvirtina trečiųjų asmenų suklaidinimo, nes byloje nėra pateikti vidutinių vartotojų apklausų duomenys dėl to, ar šalių įmonių pavadinimai yra klaidinamai panašūs. Teismas konstatavo, kad fonetinis įmonių UAB „Eksparas“ ir UAB „Sparus“ pavadinimų panašumas netiesiogiai patvirtina atsakovų siekį sumažinti ieškovo įmonės konkurencingumą toje pačioje rinkos dalyje, nes nagrinėjamu atveju toks fonetinis panašumas sudarė galimybę realizuoti klientų ir tiekėjų perėmimą, nesąžiningai konkuruojant. Tai, kokia yra šių įmonių pavadinimų reikšmė, nepanaikina nesąžiningos konkurencijos sąlygų, kurias bendrais veiksmais sukūrė atsakovai, nes teismas vertina tik fonetinį panašumą dėl dominuojančios žodžių dalies <...SPAR..>. Tai, kad ieškovas nėra pareiškęs ieškininio reikalavimo dėl teisės į juridinio asmens pavadinimo gynimą, susijusio su ieškovo įmonės pavadinimu, neužkerta kelio vertinti šalių įmonių pavadinimų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Aplinkybę, kad UAB „Eksparas“ klientams ir verslo partneriams buvo išsiuntinėti neva ieškovo vardu parašyti pranešimai, kuriuose nurodoma, kad UAB „Eksparas“ yra reorganizuojama ir jos veiklą perima UAB „Sparus“ bei tai, kad kontaktiniai asmenys ir telefonai nesikeičia, netiesiogiai patvirtina byloje esantis 2008 m. balandžio 21 d. pranešimas, išsiųstas ieškovo kliento atstovui iš V. Š. elektroninio pašto, esančio adresu sparus.lt, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad spausdinant laišką iš elektroninio pašto, jame automatiškai nurodomas gavėjo ir siuntėjo pašto adresai (LR CPK 182 str. 1 p.).

Tai, kad klientai nustojo pirkti prekes ir paslaugas dėl sumažinto ieškovo įmonės konkurencingumo, netiesiogiai patvirtina liudytojų R. B. – L. ir R. J. parodymai.

Šalies argumentai

Aplinkybės, kad UAB „Eksparas“ komercijos direktorius V. Š. 2008 m. balandžio 1 d. prašymu (t. 2, b. l. 233) prašė nutraukti aptarnavimo sutartį telefono Nr. +37068721471; +37068775432, +37068775443, +37069836090, +37094839 (2 t., b.l. 84) nuo 2008-04-07, nurodydamas, kad UAB „Eksparas“ sutinka pervadinti minėtus telefono Nr. įmonės „SPARUS“ vardu nuo 2008-04-07 (2 t., b.l. 233), parodo V. Š. kryptingus neteisėtus veiksmus sumažinti ieškovo įmonės konkurencingumą, atsižvelgiant į tai, kad jau buvo įsteigta UAB „Sparus“ (t. 1, b. l. 22). Aplinkybė, kad po kurio laiko numeris buvo grąžintas ieškovui, nepanaikina atsakovų bendrais veiksmais sukurtų teisinių pasekmių ir sumažinto ieškovo įmonės konkurencingumo toje pačioje rinkos dalyje su atsakovo įmone.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybes dėl to, ar R. J. KIEHL firmos atstovams sakė savo nuomonę dėl produkcijos kokybės, yra teisiškai nereikšmingos, nes dar iki 2008 metų gegužės mėnesį įvykusios Amsterdamo parodos atsakovai gavo po 2008 m. kovo 17 d. UAB „Sparus“ įregistravimo (t. 1, b. l. 22) 2008 m. kovo 17 d. raštą, kuriuo KIEHL generalinis direktorius J. K. patvirtino, kad UAB „SPARUS“ yra oficialus ir vienintelis JOHANNES KIEHL KG produkcijos importuotojas ir platintojas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir R. K. srityje (t. 1, b.l. 32-34).

Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „Sparus“ įkūrėjai 2008 m. kovo 28 d. ir 2008 m. kovo 31 d. asmeniškai pardavė UAB „Eksparas“ prekes – 7 grindų plovimo mašinas UAB „Salvis Baltija“ ir UAB „Progresyvios valymo technologijos“ už mažesnę, nei savikaina kainą, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pardavus 7 plovimo mašinas už kainą, mažesnę nei savikaina, UAB „Eksparas“ patyrė 5 643,59 Lt tiesioginių nuostolių, nes ieškovo vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (t. 5, b. l. 27, 28, 30, 40) pasirašė kiti asmenys, tarp kurių nėra V. Š. ir S. S..

Byloje pateikti duomenys įrodo, kad V. Š. 2003 m. rugpjūčio 8 d. susipažino su Komercine paslaptimi komercijos direktoriui (t. 1, b. l. 59-64); 2007 m. sausio 4 d. su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (t. 1, b. l. 70-76), su kuriomis susipažino ir S. S..

Teismas konstatavo, kad atsakovas V. Š. buvo supažindintas su informacija, kuri yra komercinė paslaptis, nes ieškovo nurodytos informacijos duomenys (t. 1, b. l. 59-64) turi tikrą bei potencialią komercinę vertę. Atsakovo įmonės veikimas toje pačioje rinkos dalyje leido pasinaudoti komercine paslaptimi dėl prekybos valymo priemonėmis ir įrenginiais, analogiškais tiems, kuriais prekiavo ieškovas. Atsakovo įmonė savo ūkinėje veikloje, naudodama ieškovo komercinę paslaptį, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos pažeidimą, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo įmonės gautas grynasis pelnas už laikotarpį per 2008 m. kovo – rugsėjo mėn., kai atsakovai atliko bendrus minėtus neteisėtus veiksmus dėl nesąžingos konkurencijos.

Teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus dėl pateikto komercinės paslapties komercijos direktoriaus sąrašo negaliojimo dėl to, kad jis nėra patvirtintas UAB „Eksparas“ generalinio direktoriaus įsakymu (t. 1, b. l. 59-64), nes CK 1.116 straipsnyje nėra numatyta juridinio asmens pareiga tvirtinti komercinių paslapčių sąrašą atskiru įsakymu ir nėra numatyta galimybė atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad juridinis asmuo nepatvirtino komercinių paslapčių sąrašo atskiru įsakymu. Ta aplinkybė, kad V. Š. 2003 m. rugpjūčio 8 d. susipažino su Komercine paslaptimi komercijos direktoriui (t. 1, b. l. 59-64), patvirtina ieškovo įmonės išreikštą valią dėl komercinių paslapčių sąrašo buvimo, nes 2003 m. rugpjūčio 8 d. komercinių paslapčių sąrašą pasirašė ir darbdavio atstovas, tuo patvirtindamas darbdavio valią ir tikrumą (1 t., b.l. 59-64).

Nuostolių atlyginimą pirmosios instancijos teismas priteisė vadovaudamasis tuo, kad atsakovai solidariais veiksmais pažeidė sąžiningą konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p.).

Aiškinantis santykį tarp atsakovo įmonės padaryto pažeidimo ir ieškovo aiškiai sumažėjusios apyvartos apimties prekiaujant valymo įrenginiais ir priemonėmis, teismas nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų bendrai atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių. Ieškovui padarytų nuostolių dydį teismai nustatė pagal atsakovo gautą grynąjį pelną per 2008 m. kovo – rugsėjo mėn., kadangi 2012 m. lapkričio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto dėl ekonominės ekspertizės išvadose (t. 11, b. l. 136-325) ekspertas nurodė (1 p.), kad UAB „Sparus“ 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu uždirbo 1 292 121 Lt pardavimo pajamų, 585 645 Lt bendrojo pelno ir 309 802 Lt grynojo pelno.

Likusią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė, kadangi vadovavosi ekspertizės akto išvadomis, o ne ieškovo paskaičiavimais.

Aplinkybė, kad UAB „Eksparas“ 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pelningumo mažėjimą įtakojo ir išorinės (objektyvios) priežastys, tame tarpe: ekonominė krizė (ekonomikos lėtėjimas, brangstantis kuras ir prekės, vartotojų ir kitų ūkio subjektų perkamosios galios sumažėjimas ir kita), nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovus nuo solidarios civilinės atsakomybės, nes dėl atsakovų nustatytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvo sumažintas ieškovo įmonės konkurencingumas, staigus profesionalių ieškovo darbuotojų perėjimas dirbti į atsakovo įmonę, padarė tiesioginę įtaką ieškovo įmonės konkurencingumui dėl veiklos ir ryšių su partneriais perėmimo atsakovo įmonės naudai.

Teismas neįtraukė sandorių, sudarytų su perkančiomis (kaip jos apibrėžtos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą) organizacijomis, taip pat lizingo bendrovėmis, kaip netipinės veiklos sandorių, ir iš jų gautų pajamų į ieškovo įmonės negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą, nes ieškovo nuostolius teismas apskaičiavo pagal ginčo laikotarpio atsakovo įmonės gautą grynąjį pelną.

Teismas nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų bendrai atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos teismas apskaičiavo pagal atsakovo įmonės gautą grynąjį pelną už ginčo laikotarpį. Minėti neteisėti atsakovų V. Š. ir S. S., kaip fizinių asmenų, ir atsakovo įmonės bendri veiksmai padarė įtaką ieškovo ūkinei veiklai, sumažinant ieškovo įmonės konkurencingumą ir suteikiant konkurencinį pranašumą atsakovo įmonei. Teismas konstatavo, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, susijusių su nesąžininga konkurencija, ir ieškovo patirtų nuostolių, sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovams solidariai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius teismo nustatytai sumai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Atsakovai UAB „Sparus“, V. Š., S. S. apeliaciniu skundu prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą toje dalyje, kurioje iš apeliantų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. solidariai priteista 309 802 Lt nuostolių atlyginimo; 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 2 366 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Eksparas“ apeliantų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. naudai jų sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, apeliantų patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino atsakovus V. Š. ir S. S. įvykdžius nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ginčo laikotarpiu galiojusio Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. nustatytas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Teismo sprendime nėra pateikta jokių argumentų dėl V. Š. ir S. S. pripažinimo ūkio subjektais. V. Š. it S. S. negali būti laikomi atskirais ūkio subjektais net pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, gali būti laikomi tik kaip vieno ūkio subjekto – bendrovės – dalyviai ar įstatyminis atstovas (V. Š.). Akivaizdu, kad sprendime nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta, kad V. Š. ir S. S. atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, CK 2.50 str. 3 d. taikymo galimybę V. Š. ir S. S. atžvilgiu. Nei CK, nei kiti įstatymai apskritai nenustato, kad bendrovės vadovas gali solidariai atsakyti trečiajam asmeniui pagal bendrovės prievoles.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti į bendrovę. Pats teismas pripažino, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė ar jos vardu kiti atsakovai siūlė bet kuriam iš ieškovo darbuotojų nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir/ar pereiti dirbti į bendrovę. Priešingai nei nurodo teismas, byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovo darbuotojai nebuvo viliojami ar pervilioti į bendrovę (t. 9, b. l. 181, 187, 201). Kaip patvirtina liudytojų parodymai, darbuotojai, nutraukę darbo santykius su ieškovu, po kurio laiko (t. y. ne iš karto) patys kreipėsi į bendrovę dėl įsidarbinimo (2010 m. lapkričio 4 d., 9 d., 15 d. teismo posėdžio protokolo 47 p., 52 psl., t. 9, b. l. 201, 206). Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovo darbuotojų darbo santykių nutraukimą lėmė neaiški ieškovo įmonės ir darbuotojų ateitis keičiantis bendrovės akcininkams. Iš pradžių ketinta parduoti akcijas ieškovo įmonės konkurentui, kas faktiškai reikštų įmonės veiklos pabaigą ir dėl to 2008 m. kovo mėn. beveik sustojo įmonės veikla, po to – dabartiniai akcininkai R. ir V. J. darbuotojams nurodė, kad tik 2 mėnesiams garantuoja darbo vietas ir pabrėžė, kad norinčiųjų nutraukti darbo santykius su bendrove niekas nelaikys. Teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad keičiantis ieškovo bendrovės akcininkams darbuotojams buvo aiškiai pasakyta apie ieškovo ketinimus sumažinti didelius darbuotojų atlyginimus. Teismas nevertino ir to, kad S. S., J. P., kurie nurodomi kaip neva atsakovų pervilioti darbuotojai, kaip ir V. Š., S. S., buvo atleisti paties ieškovo iniciatyva už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą, t.y. pravaikštą. Atsakovai pažymi, kad ieškovas pats nelaikė atsakovus V. Š. ir S. S. vertingais, kvalifikuotais darbuotojais. Tuo atveju, jei ieškovas laikytų atsakovus darbuotojais, nuo kurių priklauso pelningas UAB „Eksparas“ veiklos valdymas, akivaizdu, kad jis nebūtų jų atleidęs iš darbo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žodis „Sparus“ arba kitaip „Dorada“ reiškia žuvies pavadinimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10, bylos t. 2, b. l. 46). Tuo tarpu žodis „Eksparas“ neturi jokios reikšmės. UAB „Sparus“ steigėjai, atsižvelgdami į tai, kad nurodyta žuvis asocijuojasi su vandeniu ir švara, ir manydami, kad nurodyti žodžiai asocijuojasi su bendrovės vykdoma veikla, nusprendė pasirinkti vieną iš nurodytų pavadinimų.Teismas savo išvadą dėl ieškovo klientų sumažėjimo ir konkurencingumo sumažinimo grindžia ieškovo kviestų liudytojų R. B.-L.ir R. J. parodymais, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiai jų parodymais remiasi, kokie konkrečiai klientai nustojo pirkti prekes ir paslaugas dėl sumažinto ieškovo konkurencingumo. Teismo argumentai, kad laikinas mobilaus telefono numerių perrašymas bendrovės vardu sumažino ieškovo konkurencingumą ir sukėlė neigiamus padarinius ieškovui yra visiškai abstraktūs ir nepagrindžiantys civilinės atsakomybės atsiradimo atsakovams sprendime nurodyta apimtimi.Teismo argumentai dėl tiekėjo KIEHL bendrovei išduoto rašto dėl jo produkcijos platinimo (sprendimo 23 psl.) visiškai nepatvirtina atsakovų neteisėtų veiksmų ir/ar ieškovo konkurencingumo praradimo. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti įrodymus, patvirtinančius, kad pats ieškovas nusprendė nutraukti šio tiekėjo produkcijos tiekimą – ieškovas pats informavo savo klientus, nurodydamas kai kuriems klientams, kad KIEHL produkcija yra nekokybiška (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13, t. 2, b. l. 49) ir kad ieškovas atsisako ją teikti (el. susirašinėjimas su Maxima, t. 2, b. l. 87, 195). Teismas klaidingai nurodė, kad R. J. per parodą KIEHL atstovams pateikta nuomone, kad KIEHL gamina nelabai kokybišką produkciją yra teisiškai nereikšminga. Ieškovas savo sprendimu atsisakė KIEHL produkcijos ir vietoje jos pradėjo prekiauti kita analogiška produkcija (iš pradžių OTTO, po to TANA) (2010 m. lapkričio 4 d., 9 d., 15 d., teismo posėdžio protokolo 55, 58 psl., t. 9, 209, 212). Tai patvirtina, kad vieno tiekėjo pakeitimas kitais visiškai neįtakojo ieškovo konkurencingumo.Teismas nepagrįstai nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad jei ieškovo konkurencingumas ginčo laikotarpiu ir sumažėjo, tai įvyko būtent dėl paties ieškovo veiksmų ir kitų objektyvių, nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių. Ieškovo pajamų sumažėjimą 2008 metais, lyginant su 2007 metais, sąlygojo objektyvios, nuo atsakovų nepriklausančios priežastys, įskaitant ieškovo akcininkų ir vadovo pasikeitimą, situacijos rinkoje keitimąsi. Ieškovo pelningumo mažėjimą ginčo laikotarpiu įtakojo ir išorinės (objektyvios) priežastys, tame tarpe ekonominė krizė.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią teisės aktų nustatyta tvarka būtų patvirtinęs ir kad darbuotojai buvo supažindinti su tokia informacija teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra tinkamų įrodymų, kad V. Š. ir S. S. buvo supažindinti , kokia ieškovo informacija sudaro komercinę paslaptį. Tai, kad ieškovas neturėjo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo ir kad darbuotojai nežinojo apie tokių paslapčių egzistavimo faktą, patvirtino ir liudytojai (2010 m. lapkričio 4 d., 9 d., 15 d., teismo posėdžio protokolo 47, 51, 52 psl., t. 9, b. l. 201, 205, 206). Komercinės paslapties komercijos direktoriui sąraše, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, niekur nėra paminėtas ieškovo pavadinimas ir niekur nėra nurodyta, kad šiame dokumente išvardinta informacija yra laikoma būtent ieškovo komercine paslaptimi, byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodytas dokumentas yra patvirtintas ieškovo teisės aktų nustatyta tvarka; dokumentas yra pasirašytas trečiame lape, tačiau nėra aišku, kieno tai yra parašas, taip pat neaišku, kada jis pasirašytas. Trečiame lape parašas yra po teksto, kuris baigiasi per vidurį. Teismas, priteisdamas ieškovui visą bendrovės gautą grynąjį pelną, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, įskaitant ieškovo reikalavimų ribų peržengimą. CK 6.249 str. 2 d. patvirtina, kad jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi įstatyminis reguliavimas tiesiogiai nurodo, kad atsakovo iš ūkinės veiklos gautą pelną pripažinti ieškovo nuostoliais galima tik pastarojo reikalavimu. Tuo tarpu ieškovas, pateikdamas ieškinį, nereiškė reikalavimo dėl UAB „Sparus“ gautos naudos priteisimo UAB „Eksparas“ naudai. Ieškovas tiesiogiai nurodė, kad nereikalauja iš atsakovo priteisti jo gautą naudą – grynąjį pelną. Ieškovas tiesiogiai ieškinyje nurodė, kad tokios savo teisės atsisako. CK 6.249 str. 2 d. taikomas tais atvejais, kai sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių dydį. Pastebėtina ir tai, kad nesąžiningos konkurencijos bylose, kai kyla klausimas dėl darbuotojų perviliojimo, taip pat nėra priteisiamos visos atsakovo grynosios pajamos. Net jei ieškovas būtų įrodęs, kad atsakovai darė įtaką darbuotojų apsisprendimui pereiti į bendrovę, teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti su darbuotojų mokymu ir jų įvertinimu patirtas išlaidas, t.y. kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Atsakovai palaiko savo poziciją, kad ieškovas neįrodė savo nurodytos patirtos žalos – negautų pajamų – dydžio, išdėstytą atsiliepimo į ieškinį 2.3 d. (t. 8, b. l. 151-178), tripliko 2.3 dalyje (t. 9, b. l. 2-16) ir baigiamojoje kalboje, 2.3 dalyje (t. 12, 117-136). Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodoma, kad tarp atsakovų tariamų neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ši teismo išvada nėra pagrįsta. Net ir tuo atveju, jei būtų pagrįstai konstatuota ir neginčijamai įrodyta, kad atsakovai atskleidė ir pasinaudojo kokiomis nors ieškovo komercinėmis paslaptimis, perviliojo atitinkamus klientus ar tiekėjus, tokie veiksmai niekaip, nei teisiniu, nei faktiniu priežastiniu ryšiu nėra ir negali būti susiję su bendrovės gautu grynuoju pelnu iš pardavimų, kurie niekaip nėra susiję su ieškovu. Be to, didžioji dalis iš ieškovo į bendrovę išėjusių darbuotojų nutraukė darbo santykius dar 2008 m. balandžio-gegužės mėn., bendrovės grynasis pelnas už vėlesnius mėnesius niekaip nėra susijęs su tariamu darbuotojų perviliojimu, priežastinis ryšys yra per daug nutolęs. Tuo labiau, teismas, visiškai nepagrindė, kad atitinkami atsakovų tariami neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai (dėl telefono numerių perrašymo, dėl komandiruotės į Vokietiją, įsipareigojimo dėl nekonkuravimo pažeidimo, galiojusio darbo sutarties galiojimo metu ir pan.) turi tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovo tariamai patirtais nuostoliais. Net ir teismui sprendžiant, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, visas bendrovės grynasis pelnas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo praradimais (negautomis pajamomis). Sprendimu teismas ieškovo naudai priteisė 7 098 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 2 366 Lt iš kiekvieno iš atsakovų, kas neatitinka CPK 93 str. 2 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Ieškovas iš atsakovų reikalavo priteisti 1 069 068,86 Lt sumą. Teismas ieškovo naudai priteisė 309 802 Lt, taigi patenkino 28,98 % ieškovo reikalavimų ((309 802/1 069 068,86)*100%=28,98%). Pagal teismo turimus duomenis ieškovas sumokėjo 10 783 Lt žyminio mokesčio, ieškovui iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo (7 098 Lt) sudaro 65,83 % ieškovo patirtų išlaidų (7 098/10 783*100=65,83. Be to, teismas galėtų ieškovui priteisti 3 124,91 Lt žyminio mokesčio sumą solidariai iš visų atsakovų bendrai, o ne iš kiekvieno atskirai po 1/3 priteistos žyminio mokesčio sumos, kaip nepagrįstai ir neteisėtai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismas nepagrįstai nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertizės aktu paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovų proporcingai sprendimu patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas ir kiekvienas iš atsakovų sumokėjo už ekspertizės aktą po 1 250 Lt (bendra suma – 5 000 Lt). Vadovaujantis minėta proporcija, t.y. 71,02 % (100 % - 28,98 %), kiekvieno iš atsakovų naudai turėjo būti priteista po 887,75 Lt (1 250 Lt*71,02/100). Be to, teismas visiškai nepagrįstai ir pažeisdamas CPK 93 str. 2 d. įtvirtintą taisyklę atsisakė priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai (t. 12, b. l. 99-102, 137-138) proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai, t.y. 71,02 % nuo visos atsakovų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai sumos. Byla visapusiškai, objektyviai ir teisingai bus išspręsta, ją nagrinėjant būtent žodinio proceso tvarka, nes bylos aplinkybės yra sudėtingos, bylos apimtis yra labai didelė. Todėl siekiant atskleisti bylos aplinkybių tinkamą faktinę bei teisinę prigimtį ir prasmę, tikslinga jas detaliau paaiškinti, kas įmanoma nagrinėjant bylą tik žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Eksparas“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantų teiginiai esą V. Š. ir S. S. šioje byloje iš viso negali būti laikomi atsakovais, yra nepagrįsti ir atmestini. Būtent atsakovai V. Š. ir S. S., veikdami kaip fiziniai asmenys, pradėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeisdami įsipareigojimą nekonkuruoti su UAB „Eksparas“ bei neatskleisti tretiesiems asmenims UAB „Eksparas“ komercinės paslapties, taip pat lojalumo darbdaviui pareigą, todėl UAB „Eksparas“ turi teisę reikalauti, kad šie asmenys atlygintų patirtą žalą. UAB „Eksparas“ savo reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovams V. Š. ir S. S. grindžia jų įsipareigojimų, kaip UAB „Eksparas“ darbuotojų, nesilaikymu. Be to, UAB „Sparus“ vieninteliai savininkai yra būtent V. Š. ir S. S. ir nors pagal teisės aktus bendrovė yra atskiras ir savarankiškas juridinis asmuo, ši bendrovė faktiškai yra valdoma ir atstovaujama konkrečių fizinių asmenų. Aptariamoje situacijoje labiau tikėtina, kad darbuotojai iš UAB „Eksparas“ buvo pervilioti į UAB „Sparus“ , nei tai, kad jie visi atsitiktinai sužinojo apie UAB „Sparus“ įkūrimą ir atsitiktinai visi panašiu metu jame įsidarbino. Dar daugiau, liudytojai O. K., J. M. paliudijo apie tai, kad darbuotojai ketino išeiti į UAB „Sparus“, o pats atsakovas V. Š. O. K. pasakė, kad žmonės išeis su juo. Tai, kad keliems darbuotojams nebuvo pasiūlyta pereiti į UAB „Sparus“ ir šie darbuotojai tai paliudijo, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad tiems darbuotojams, kurie perėjo į UAB „Sparus“, tokie pasiūlymai buvo pateikti ir jie buvo įgyvendinti.Teiginiai, esą darbuotojų išėjimą lėmė ieškovo ir jo atstovo „neetiški ir net neteisėti veiksmai“, kurie kėlė įtampą ir sudarė psichologiškai nepakeliamą atmosferą, yra nepagrįsti. Ieškovui staigiai netekus didelio kiekio darbuotojų, kurių veiksmais iš esmės buvo vykdoma visa plovimo ir technikos skyriaus veikla, kuriam laikui praktiškai sustojo šio skyriaus veikla, kadangi tiesiog nebuvo kas dirbtų. Svarbu tai, kad išėjo kvalifikuoti darbuotojai, turintys žinias ir įdirbį, todėl net vėliau įdarbinti žmonės negalėjo dirbti taip pat kokybiškai kaip seni darbuotojai. Patys apeliantai neginčija, jog jiems buvo žinoma, kad naujieji ieškovo vadovai neturi patirties šiame versle, todėl kvalifikuotų darbuotojų praradimas buvo ypatingai žalingas įmonei – tuo atsakovai ir pasinaudojo. UAB „Sparus“ perviliojo pagrindinį tiekėją KIEHL (kuris iš viso atsisakė tiekti prekes UAB „Eksparas“) bei kitus tiekėjus ir pirkėjus. Įvertinus tai, kad atsakovas V. Š. perrašė UAB „Eksparas“ telefonus UAB „Sparus“ vardu, pranešė pirkėjams, kad UAB „Eksparas“ veiklą perima UAB „Sparus“, labai tikėtina, kad pradžioje didelė dalis pirkėjų iš viso nesuprato, kad jie pradėjo dirbti su kita įmone, o ne tęsė darbą su UAB „Eksparas“. Neatitinka tikrovės apeliantų teiginiai, esą atleistiems iš darbo žmonėms nebuvo siūloma likti darbe – teismo posėdžio metu R. J. paliudijo, kad su V. Š. vyko derybos dėl darbo tęsimo, dėl naujos darbo sutarties ir gerokai didesnio darbo užmokesčio, tačiau V. Š. atsisakė tęsti darbą UAB „Eksparas“. Taigi atsakovai patys aiškiai išreiškė valią nutraukti darbo santykius su ieškovu, o tai, kokiu pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis, neturi jokios reikšmės. Atsakovų paaiškinimai esą sparus reiškia žuvį doradą, kuri simbolizuoja švarą , atrodo neįtikinamai ir dėl to, kad jokioje UAB „Sparus“ atributikoje nėra naudojamas jokios žuvies atvaizdas ar jos elementai. Kaip matyti iš UAB „Sparus“ internetinio puslapio (www.sparus.lt), atsakovas pasirinko labai panašią reklaminę atributiką kaip ir ieškovas – į vandenį krentantį citrusinį vaisių. Apeliantų teiginiai esą teismas neteisingai vertino atsakovų V. Š. ir S. S. komandiruotę į Vokietiją jau esant įsteigtai UAB „Sparus“ yra nepagrįsti. Vertinant visas aplinkybes, tai, kad po šios komandiruotės bendrovė KIEHL nutraukė santykius su UAB „Eksparas“ ir vieninteliu platintoju Lietuvoje pasirinko ką tik įsteigtą UAB „Sparus“, tai , kad bendrovė Vermop net raštu pranešė, jog bendrovei tapo žinoma apie esą neaiškią UAB „Eksparas“ padėtį dėl veiklos, leidžia daryti išvadą, kad atsakovų tikslas Vokietijoje buvo vienas – įtikinti tiekėjus nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu ir pradėti dirbti su UAB „Sparus“. Nei KIEHL atstovams, nei atsakovams apie tai, kad KIEHL produkcija esą yra nekokybiška, niekada nebuvo sakoma. O produkcijos tiekėjų pakeitimas buvo sąlygotas būtent to, kad KIEHL atsisakė tiekti prekes ieškovui – ieškovas kito pasirinkimo tiesiog neturėjo. Tai, kad KIEHL nutraukus tiekimą, UAB „Eksparas“ savo sandėlyje turėjo produkcijos likučių, negalima prilyginti prekių tiekimui. Byloje buvo paskirta buhalterinė o ne ekonominė ekspertizė, kuri nagrinėjo tik buhalterinius dokumentus ir jų atitikimą procesiniuose dokumentuose nurodytiems paskaičiavimams. Kaip teismo posėdyje patvirtino ekspertė D. J., ekspertizės metu nebuvo nustatinėjamos priežastys, lėmusios UAB „Eksparas“ pelningumo sumažėjimą. Keliose ekspertizės išvados vietose tėra pacituotos iš mokslinės literatūros paimtos galimo pelno mažėjimo priežastys. Ekspertė teismo posėdžio metu nurodė, kad pelningumo sumažėjimo priežasčių nustatymas šioje byloje yra teismo prerogatyva, o ekspertizės metu šios priežastys nebuvo tirtos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Komercinės paslapties komercijos direktoriui sąrašas, Vidaus darbo tvarkos taisyklės, su kuriais atsakovai buvo supažindinti pasirašytinai. Faktą, kad su šiais dokumentais atsakovai buvo pasirašytinai supažindinti, jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911-520/2009. Taigi aplinkybė, kad atsakovai buvo supažindinti su nurodytais dokumentais, yra laikytina prejudiciniu faktu. Ieškovas mano, kad pasinaudojimą komercine paslaptimi savaime įrodo faktas, kad UAB „Sparus“ įsteigimo dieną (2008 m. kovo 17 d.) pagrindinis UAB „Eksparas“ tiekėjas KIEHL raštu pripažino UAB „Sparus“ vieninteliu savo platintoju Lietuvoje ir nuo tos dienos atsisakė tiekti prekes ieškovui. Akivaizdu, kad UAB „Sparus“ tokį raštą galėjo gauti tik vienu būdu – pasinaudodama V. Š. turima informacija ir komerciniais ryšiais. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad negali prašyti UAB „Sparus“ pelno pripažinti savo nuostoliais, nes UAB „Sparus“ atsisakė pateikti duomenis apie gautą pelną. Tačiau jokiuose procesiniuose dokumentuose ieškovas neatsisakė reikalavimo skaičiuoti savo nuostolius pagal UAB „Sparus“ pelną. Be to, tik atlikus ekspertizę paaiškėjo, kokį pelną per atitinkamą laikotarpį gavo UAB „Sparus“. Taip pat ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog nuostoliais gali būti laikomas ir atsakovo gautas pelnas, baigiamojoje kalboje ieškovas nurodė, kad šioje situacijoje UAB „Sparus“ gautas pelnas yra laikytinas minimaliais nuostoliais. Taigi ieškovas teisme grindė savo reikalavimą ir UAB „Sparus“ pelnu.Ieškovas neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau mano, kad tai yra netikslinga. Visų liudytojų žodiniai paaiškinimai yra užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Byloje yra pateikta labai daug procesinių dokumentų, kurių, ieškovo nuomone, užtenka apeliacinės instancijos teismui įvertinti bylos aplinkybes ir nuspręsti dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eksparas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti iš atsakovų ieškovo naudai priteistą sumą iki 1 069 068,85 Lt; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų priteisimą už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 13, b. l. 30-33).

Atsiliepimas

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 069 068,85 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovo nuostoliai yra apskaičiuoti vadovaujantis lyginamuoju metodu, tai yra palyginus 2007 m. kovo 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. (6 mėn.) laikotarpį, kuomet UAB „Eksparas“ dirbo į UAB „Sparus“ perėję darbuotojai, ir 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. (6 mėn.) laikotarpį, kuomet aukščiau nurodyti darbuotojai staigiai perėjo į UAB „Sparus“, o UAB „Sparus“ ėmė konkuruoti su UAB „Eksparas“, naudodamasi visa iš UAB „Eksparas“ gauta informacija. Faktiniai ieškovo nuostoliai buvo kelis kartus didesni nei atsakovo UAB „Sparus“ gauta nauda atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovas sutinka, kad UAB „Sparus“ gauta nauda yra laikytina ieškovo nuostoliais, priteistinais iš atsakovų. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė nepaneigė UAB „Eksparas“ pateiktų paskaičiavimų, kuriuos patvirtino UAB „Audata“. Kadangi ekspertė nurodė, jog UAB „Eksparas“ skaičiavimuose žymių neatitikimų nebuvo nustatyta, laikytina, kad UAB „Eksparas“ ieškinyje nurodyti duomenys yra teisingi ir teismas turėjo jais vadovautis. Pažymi, kad ekspertė pateikė kategorišką išvadą, kad UAB „Eksparas“ pateikti duomenys apie gautas pajamas yra teisingi (tai ji pakartojo ir teismo posėdžio metu), kas netiesiogiai patvirtina, kad abejoti UAB „Eksparas“ pateiktų ir kitų duomenų teisingumu nėra pagrindo. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais skaičiavimais ir sumažino priteistinų nuostolių dydį iki atsakovo UAB „Sparus“ gautos naudos (grynojo pelno) dydžio.UAB „Sparus“ gauta nauda vienareikšmiškai laikytina UAB „Eksparas“ nuostoliais ir turi būti priteista ieškovo naudai. Tačiau ši suma laikytina tik minimalia suma, kadangi turi būti atsižvelgiama ir į faktinius ir realius UAB „Eksparas“ netenkinus, kurie yra 1 069 068,85 Lt. Vertinant priteistinų nuostolių dydį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokią naudą gavo UAB „Sparus“, tačiau negalėjo UAB „Sparus“ gauta nauda visiškai apriboti priteistinų nuostolių dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Eksparas“ apeliacinį skundą atsakovai prašo tenkinti prašymą – civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovo UAB „Eksparas“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad visas bendrovės 2008 metų kovo- rugsėjo mėnesio grynasis pelnas laikytinas ieškovo nuostoliais, priteistinais iš atsakovų. Atsakovai savo 2013 m. kovo 18 d. apeliaciniame skunde (2 dalies 2 punktas, 18-21 psl.) pateikė išsamius argumentus, patvirtinančius, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priteisė atsakovo gautąjį grynąjį pelną, kaip ieškovo nuostolius. Ieškovas tiesiogiai nurodė, kad nereikalauja iš atsakovo priteisti jo gautą naudą- grynąjį pelną. Akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje ieškovas ne tik nepareiškė reikalavimo pripažinti bendrovės gautą naudą nuostoliais, kaip to reikalauja CK 6.249 str. 2 d., tačiau ir tiesiogiai ieškinyje nurodė, kad ieškovas tokios savo teisės atsisako. Ieškovas reikalaujamą priteisti sumą skaičiavo kaip savo bendrojo pelno, gauto 2007 m. kovo-rugsėjo mėnesiais ir bendrojo pelno, gauto 2008 m. kovo-rugsėjo mėn., skirtumą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų ieškovo bendrojo pelno skirtumą, o ne grynojo pelno skirtumą, kaip ieškovo negautas pajamas, yra neva pagrįstas tuo, kad tiek bendrojo pelno skirtumas, tiek grynojo pelno skirtumas būtų toks pats. Tokie ieškovo argumentai atmestini. Ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti ir jo negautas pajamas, ir priteisti bendrovės gautą turtinę naudą, tuo labiau, kad ieškovas šio reikalavimo nekėlė savo ieškinyje. Ieškovas netinkamai aiškina CK 6.249 str. 1 ir 2 d. normas ir jų santykį. Teisės doktrinoje CK 6.249 str. 2 d. aiškinama taip , kad nukentėjusiajam leidžiama reikalauti, kad atsakovo gauta turtinė nauda būtų pripažinta nuostoliais tik tais atvejais, kai sudėtinga įrodyti tikslų ieškovo nuostolių dydį. Taigi atsakovo gauta nauda iš esmės yra nukentėjusiojo negautos pajamos. Pažymi, kad ir vėlesnėje teismų praktikoje nei karto nebuvo priteista kartu ir ieškovo negautos pajamos, ir atsakovo gauta nauda už tą patį ginčo laikotarpį. Negali būti priteistas ieškovo bendrojo pelno skirtumas kaip jo negautos pajamos. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovas neįrodė, kad jis negavo pajamų būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Net jei ir būtų įrodyta priešingai, ieškovo reikalavimas atlyginti bendrojo pelno, o ne grynojo pelno skirtumą, yra visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir civilinės teisės doktrina, bylose dėl nuostolių atlyginimo negautomis pajamomis laikomas grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas iš pajamų atėmus visas turėtas išlaidas. Nei Ekspertizės aktas, nei teismo ekspertė savo paaiškinimuose nepatvirtino ieškovo reikalaujamos sumos kaip nuostolių sumos, priteistinos iš atsakovų. Priešingai, Ekspertizės akte pateiktos išvados patvirtina, kad ieškovo pateikti ir UAB „Audata“ patvirtinti 1 069 068,85 Lt bendrojo pelno paskaičiavimai nėra pagrįsti: „ <...> ekspertas negali nustatyti atskirų bendrovės padalinių, tame tarpe ir plovimo priemonių ir įrangos padalinio 2007 m. kovo 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. bei 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpių sąnaudų, bendrojo, grynojo pelno <...>“. Akivaizdu, kad negalint nustatyti tikslių ieškovo sąnaudų būtent plovimo priemonių ir įrangos padalinyje, ieškovo pateikti jo negautų pajamų šiame padalinyje paskaičiavimai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Tuo labiau, kad ir ekspertas nurodė, kad įvertinus buhalterinės apskaitos tvarkymą, negalima nustatyti atskirų padalinių bendrojo ar grynojo pelno. Be to, ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad „visas 2008-03-01 – 2008-09-30 laikotarpio (ieškovo) ar visas Plovimo priemonių ir įrangos padalinio pelno, lyginant su 2007-03-01 -2007-09-30 laikotarpiu sumažėjimas negali būti laikomas negautomis pajamomis dėl bendrovės veiklos <...>“ (ekspertizės akto psl. 28), taip pat nurodyta, kad ieškovo 2007-2008 metų laikotarpiu pelningumo mažėjimą galėjo įtakoti tiek vidinės priežastys, tiek išorinės (pvz. ekonominė krizė, kt.) (pvz., Ekspertizės akto psl. 28 (t. 11, b. l. 139-182). Tai, kad ieškovo pajamų sumažėjimui 2008 metais turėjo įtakos Lietuvos ekonomikos nuosmukis, pasaulio finansų krizė, pripažino pats ieškovas savo 2008 metų aiškinamajame rašte, pateiktame kartu su finansine atskaitomybe už 2008 m. (tripliko priedas Nr. 1, t. 9, b. l. 17-34) bei kiti byloje esantys įrodymai.Ieškovo pateikti duomenys apie 2007 ir 2008 metų pardavimus, savikainą ir bendrąjį pelną, kurių pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovų atlyginti žalą, skiriasi skirtinguose ieškovo procesiniuose dokumentuose ir kituose jo pateiktuose dokumentuose. Pavyzdžiui, pagal ieškinyje (8psl.) pateiktą lentelę (t. 5, b. l. 8) ieškovo pardavimo pajamos už 2008 m. kovo-rugsėjo mėn. sudaro 885 598,06 Lt, tuo tarpu pagal pradinio ieškinio priede Nr. 32 (t. 1, b.l. 79-86). UAB „Audata“ pateiktus duomenis pardavimo pajamos už analogišką laikotarpį yra 38 690,68 Lt didesnės, t.y. 923 052,93 Lt, o jau pagal vėliau to paties UAB „Audata“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus (t. 9, b.l. 108-110), ieškovo pardavimo pajamos už 2008 m. kovo-rugsėjo mėn. sudaro 771 180,34 Lt. Akivaizdu, kad paties ieškovo pateikti įrodymai, įskaitant to paties auditoriaus pateiktus skirtingus duomenis už tą patį laikotarpį, prieštarauja vieni kitiems ir teismo turi būti vertinami itin kritiškai. Ieškovo negautų pajamų mažėjimas nesusijęs su atsakovų vykdoma veikla. Ieškovas neįrodė, kad jis neteko dalies pajamų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų neva perviliojant ieškovo tiekėjus ir klientus, Ieškovas jo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę bendradarbiauti ir bendradarbiavo su visais tiekėjais. Dar daugiau, ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja atsakovu atlyginti jo negautas pajamas – 97 131,73 Lt – už tų tiekėjų produkciją, kuria bendrovė apskritai neprekiavo ir neprekiauja, būtent FAREN, DULEVO, UNGER ir pan.Ieškovas nenurodė ir nepagrindė, kuriuos konkrečiai jo klientus ir dėl kokių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas prarado ar sumažėjo jo pajamos iš tų klientų. Ieškovas neįrodė, kad jo pajamos sumažėjo ir kokia dalimi sumažėjo būtent dėl darbuotojų išėjimo iš darbo pas ieškovą. Iš ieškovo išėję darbuotojai nebuvo pagrindiniai ar nepakeičiami darbuotojai. Be to, kaip patvirtino liudytojai, darbai nesustojo, išėjusiųjų darbus galėjo atlikti kiti įmonėje likę darbuotojai (t. 9, 202, 203-204, 206).Ieškovas lygina 2007 m. kovo-rugsėjo mėnesio laikotarpio pajamas su 2008 m. kovo-rugsėjo mėnesių pajamomis, nors 2008 m. kovo mėnesį bendrovė apskritai veiklos nevykdė ir 2008 m. kovo mėnesį jokių pajamų apskritai negavo (tai patvirtina UAB „Finansinių konsultacijų centro ataskaita, t. 9, b. l. 65-84, UBA „Sparus“ pažyma dėl veiklos t. 2, b. l. 146, kt. įrodymai). Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai padidino negautų pajamų sumą.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo į jų apeliacinį skundą nepagrįstumo, prašydami ieškovo apeliacinį skundą bei ieškinį atmesti kaip nepagrįstus, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės normų pažeidimų, prieštaraujančių viešajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus išsamiai ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, tenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Byloje gautas apeliantų (atsakovų) UAB „Sparus“, V. Š., S. S. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (t. 13, b. l. 26-27). Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Apeliantas šį prašymą grindžia faktine aplinkybe, kad bylos apimtis yra labai didelė, bylos faktinės aplinkybės yra pakankamai painios, kurias pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apeliantai yra pateikę plačios apimties apeliacinį skundą, dėl jo argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliantai taip pat yra pateikę papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo UAB „Eksparas“ atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių apeliantai nenurodo, tik įrodinėja, kad buvusios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu apelianto argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šiuo atveju būtinumo nėra.

Dėl ginčo faktinių aplinkybių.

Byloje sprendžiamas atsakovų UAB „Sparus“, V. Š. bei S. S. civilinės atsakomybės klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas UAB „Eksparas“ yra pelno siekianti bendrovė, kuri Lietuvoje veiklą vykdo nuo 1996 metų. UAB „Eksparas“ įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2006 m. birželio 14 d. (t. 1, b. l. 13). Pagrindinė ieškovo veikla yra prekyba valymo įrenginiais, šių įrenginių techninis aptarnavimas, prekyba valymo priemonėmis.

2008 m. kovo 17 d. buvo įsteigta UAB „Sparus“. Iš UAB „Sparus“ 2008 m. kovo 14 d. steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio matyti, kad S. S. ir V. Š., kuriems priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų suteikiamų balsų, nutarė įregistruoti UAB „Sparus“ Juridinių asmenų registre ir bendrovės vadovu (direktoriumi) išrinkti V. Š. (t. 1, b. l. 21). Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimas išduotas 2008 m. kovo 17 d. (t. 1, b. l. 22). Taigi V. Š. ir S. S. įsteigė UAB „Sparus“ dar dirbdami pas ieškovą. Faktinė naujos įmonės UAB „Sparus“ veikla yra analogiška UAB „Eksparas“ veiklai, t. y. prekyba valymo įrenginiais bei valymo priemonėmis. Byloje ginčo, ar ieškovo ir atsakovo bendrovės yra konkuruojantys verslo subjektai, nėra.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovai, dar dirbdami ieškovo įmonėje, įsteigdami analogiška veikla užsiimančia įmonę UAB „Sparus“ atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir ieškovui padarė žalos. Patirtą žalą ieškovas, be kita ko, grindžia faktine aplinkybe, kad dalis ieškovo darbuotojų tą pačią dieną kreipėsi į ieškovą su pareiškimais dėl atleidimo iš darbo nurodant tą pačią atleidimo datą. Šie ieškovo darbuotojai per trumpą laiką paliko ieškovo įmonę ir įsidarbino toje pačioje rinkos dalyje konkuruojančioje atsakovo įmonėje. UAB „Eksparas“ komercijos direktorius V. Š. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2008 m. balandžio 15 d. (t.1, b. l. 46), 2008 m. balandžio 14 d. prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo padalinio vadovo pavaduotojas – skyriaus vadovas S. S. prašė UAB „Eksparas“ atleisti jį nuo 2008 m. balandžio 15 d. iš darbo (t. 1, b. l. 47), inžinierius J. P. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2008 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 48), UAB „Eksparas“ inžinierius deklarantas S. S. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą atleisti jį savo noru iš darbo nuo 2008 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 49), sandėlio darbuotojas V. L. 2008 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 50), UAB „Eksparas“ buhalterė I. P. 2008 m. spalio 8 d. pateikė prašymą UAB „Eksparas“ nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. spalio 23 d. (t. 2, b. l. 35).

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai bendrais veiksmais atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus perviliodami ieškovo darbuotojus, atskleisdami ieškovo komercines paslaptis ir tokiu būdu pažeidė ginčo laikotarpiu galiojusio Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies normas.

Apeliantai (atsakovai), nesutikdami su skundžiamu sprendimu šiuo aspektu, visų pirma, teigia, kad atsakovai V. Š. ir S. S. nėra tinkami atsakovai šioje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Šį teiginį grindžia tuo, kad jie nėra laikomi ūkio subjektais Konkurencijos įstatymo prasme, jie gali būti laikomi tik kaip vieno ūkio subjekto – bendrovės – dalyviai ar įstatyminis atstovas (V. Š.). Todėl, apeliantų nuomone, sprendime nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta, kad V. Š. ir S. S. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Su nurodytu apeliantų teiginiu nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aukščiau nurodytus atsakovų veiksmus vertino kaip sudarančius teisinį pagrindą konstatuoti visų atsakovų (tiek įmonės, tiek fizinių asmenų) solidarius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kaip ir sąžiningai dalykinei praktikai (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). CPK 6.279 straipsnyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tokio pobūdžio bylose naujai įsteigta konkuruojanti įmonė atsako solidariai su tą įmonę įsteigusiais buvusiais nukentėjusios įmonės darbuotojais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi ir šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, kad atsakovų UAB „Sparus“, V. Š.. S. S. veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog V. Š. ir S. S. negalėjo būti laikomi atsakovais šioje byloje bei jų atsakomybė su UAB „Sparus“ nėra solidari. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui dėl bendrai atliktų neteisėtų veiksmų dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovo atžvilgiu.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Sparus“. Šį teiginį apeliantai grindžia faktine aplinkybe, kad pats teismas pripažino, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė ar jos vardu kiti atsakovai siūlė bet kuriam iš ieškovo darbuotojų nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir pereiti dirbti į bendrovę. Apeliantų nuomone, šį teiginį patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, įskaitant ir tuos liudytojus, kuriuos nurodė ir pats teismas - kad ieškovo darbuotojai nebuvo viliojami ar pervilioti į bendrovę, pavyzdžiui L. D.: „man darbo V. Š. nesiūlė, negirdėjau, kad kitiems darbuotojams būtų siūlę“ (t. 9, b. l. 187); O. K.: „man nesiūlė pereiti (t. 9, b. l. 181); A. D. (t. 9, b. l. 201).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Lesto v. J. K. ir kiti, civilinės bylos Nr. 3K-3-356/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors, kaip aukščiau paminėta, iš tiesų dalis liudytojų patvirtino, kad ieškovo darbuotojai nebuvo viliojami ar pervilioti į konkuruojančią bendrovę, patys kreipėsi į bendrovę dėl įsidarbinimo, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į byloje surinktų įrodymų viseto, kuris ginčo atveju sudaro pagrindą labiau tikėti, kad darbuotojai iš UAB „Eksparas“ buvo pervilioti į UAB „Sparus“, nei tai, kad jie visi atsitiktinai sužinojo apie UAB „Sparus“ įkūrimą ir visi atsitiktinai panašiu metu jame įsidarbino. Aukščiau apeliantų nurodytų liudytojų teiginį teisėjų kolegija vertina kaip prieštaraujantį byloje surinktų įrodymų visumai.

Visų pirma, kaip jau minėta, didžioji dalis UAB „Eksparas“ darbuotojų ta pačia data, t. y. 2008 m. balandžio 14 d., pateikė prašymus atleisti iš darbo jau nuo kitos dienos (2008 m. balandžio 15 d.) (t. 1, b. l. 46-51) ir panašiu metu įsidarbino UAB „Sparus“. Visi UAB „Sparus“ darbuotojai yra atėję dirbti iš UAB „Eksparas“ (t. 2, b. l. 36), tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad internete ar kitais būdais ieškojo UAB „Sparus“ darbuotojų. Visi į UAB „Sparus“ perėję darbuotojai UAB „Sparus“ atlieka tas pačias funkcijas kaip ir UAB „Eksparas“ – teismo posėdžio metu S. S. paaiškino, kad „dabar dirbu UAB „Sparus“, užimu komercijos direktoriaus pareigas, darbo pobūdis toks pats kaip ir UAB „Eksparas“ (t. 9, b. l. 171), R. J. nurodė, kad abiejose įmonėse dirbo vadybininke – konsultante (t. 9, b. l. 206) ir pan. Visi šie veiksmai liudija, kad atsakovai sudarė sąlygas UAB „Eksparas“ darbuotojams įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje UAB „Sparus“.

Atsakovai argumentuoja, esą darbuotojų išėjimą lėmė neaiški ieškovo įmonės darbuotojų padėtis keičiantis bendrovės akcininkams, neva darbuotojų išėjimą lėmė ieškovo ir jo atstovo neetiški ir neteisėti veiksmai, kurie kėlė įtampą ir sudarė psichologiškai nepakeliamą atmosferą. Tokie teiginiai turėtų būti pagrįsti objektyviais įrodymus, tačiau šiuo atveju samprotavimai, kad darbuotojų išėjimą lėmė aukščiau nurodytos priežastys, grindžiami tik prielaidomis. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovai neįrodė teiginių, kad visi į UAB „Sparus“ perėję darbuotojai buvo priversti tai padaryti dėl blogų darbo sąlygų ir neaiškios įmonės perspektyvos.

Atsakovai faktinę aplinkybę, kad keičiantis ieškovo akcininkams UAB „Eksparas“ darbuotojams buvo aiškiai pasakyta apie ieškovo ketinimus sumažinti didelius darbuotojų atlyginimus įrodinėja atsiliepime į ieškinį nurodytais teiginiais apie naujo UAB „Eksparas“ akcininko aktyvius veiksmus, sąlygojusius darbuotojų apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu (t. 8, b .l. 162), bei liudytojų O. K. (t. 9, b. l. 189), buhalterės I. P. (t. 9, b. l. 195), A. D. (t. 9, b. l. 201) parodymais. Šiuos apeliantų teiginius paneigia į bylą pateikta UAB „Eksparas“ 2009 m. sausio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Eksparas“ darbuotojams darbo užmokestis nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo mažinamas, darbo apmokėjimo tvarka nesikeitė (t. 2, b. l. 114). Apeliantai nurodo ir kitą aplinkybę, kuri, jų nuomone, turi būti įvertinta - likusių dirbti ieškovo UAB „Eksparas“ įmonėje darbuotojų atlyginimai, įskaitant priedus, mažėjo, buvo naikinamos premijos (t. 2, b. l. 35, liudytojų O. K., O. K. parodymai, t. 9, b. l. 181, 190). O. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vieną kartą buvo mažinamas atlyginimas – apie 2010 metų sausio mėnesį (t. 9, b. l. 181), O. K. taip pat patvirtino, kad po kelių mėnesių po naujų akcininkų atėjimo buvo panaikinti priedai (t. 9, b. l. 190). Pažymėtina, kad pagal šiuos apelianto nurodytus duomenis likusių dirbti darbuotojų atlyginimai mažėjo po naujai įsteigtos konkuruojančios įmonės UAB „Sparus“ įsteigimo. Neatmestina aplinkybė, kad ir šis faktorius galėjo sąlygoti ieškovo darbuotojų atlyginimų bei priedų mažėjimą. Juo labiau, tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose ieškovas nuosekliai įrodinėja jo patirtą žalą dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovui padarytos žalos, kuri ieškovo įvertinta 1 069 068,86 Lt suma, atlyginimo.

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovų argumentus, susijusius su tuo, kad neaiški UAB „Eksparas“ bei jos darbuotojų ateitis sąlygojo V. Š. ir S. S. sprendimą pradėti savo veiklą įsteigiant konkuruojančią įmonę, kadangi, kaip teisingai nurodė teismas, negalima pateisinti neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų siekiu pasipelnyti sumažinant konkuruojančios įmonės konkurencingumą.

Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp konkuruojančių įmonių pavadinimų yra fonetinis panašumas, paaiškino, kad žodis „Sparus“ arba kitaip „Dorada“ reiškia žuvies pavadinimą, tuo tarpu žodis „Eksparas“ neturi jokios reikšmės. UAB „Sparus“ steigėjai, atsižvelgdami į tai, kad nurodyta žuvis asocijuojasi su vandeniu ir švara ir manydami, kad šie žodžiai puikiai asocijuojasi su bendrovės vykdoma veikla nusprendė pasirinkti vieną iš nurodytų pavadinimų. Taip pat pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras‘ įregistruodamas juridinį asmenį pavadinimu UAB „Sparus“, taip pat nelaikė, kad nurodytas pavadinimas panašus su UAB „Eksparas“ pavadinimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl įmonių pavadinimų - SPARUS ir EKSPARAS fonetinio panašumo. Aukščiau nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (dalies ieškovo darbuotojų perėjimas į atsakovo įmonę, ieškovo telefono numerių perrašymas atsakovo vardu, pagrindinio tiekėjo „perėmimas“ ir pan.) galima daryti išvadą, kad toks naujai steigiamos įmonės pavadinimo panašumas buvo pasirinktas tikslingai, t. y. siekiant sukurti įvaizdį, kad UAB „Sparus“ perima UAB „Eksparas“ veiklą. Tuo tarpu aplinkybė, kad VĮ Registrų centras“ įregistravo UAB „Sparus“ pavadinimą yra teisiškai nereikšminga, kadangi VĮ „Registrų centras“ neregistruoja tik visiškai tapačių pavadinimų. LR Juridinių asmenų registro nuostatų 77 punktas numato, kad registro tvarkytojas, gavęs atitinkamus dokumentus, nustato, ar pavadinimas nėra tapatus su kitų juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimais, laikinai įtrauktais į registrą pavadinimais ar prekių ženklais, įregistruotais Prekių ženklų registre. Nustatant tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa.

Dėl komercinės paslapties atskleidimo.

Apeliantų (atsakovų) teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią teisės aktų nustatyta tvarka būtų patvirtinęs ir kad darbuotojai buvo supažindinti su tokia informacija teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra įrodymų, kad V. Š. ir S. S. buvo supažindinti, kokia ieškovo informacija sudaro komercinę paslaptį.

Priešingai nei teigia atsakovai, į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Eksparas“ padalinio vadovo – komercijos direktoriaus pareiginiai nuostatai (Nr. 17), kurio 57 d. numatyta, kad padalinio vadovas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant UAB „Eksparas“ (t. 1, b. l. 55), su šiais pareiginiais nuostatais padalinio vadovas – komercijos direktorius V. Š. buvo supažindintas 2006 m. kovo 27 d., t.y. tą pačią dieną, kuomet šie nuostatai buvo patvirtinti UAB „Eksparas“ generalinio direktoriaus 2006 m. kovo įsakymu Nr. 27 (t. 1, b. l. 52). Analogiška situacija yra su skyriaus vadovo - padalinio vadovo pavaduotojo nuostatais Nr. 18, su kuriais skyriaus vadovas – padalinio vadovo pavaduotojas S. S. buvo supažindintas (t. 1, b. l. 57-58, 66- 69). Į bylą taip pat pateiktas UAB „Eksparas“ direktoriaus patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 9.2 punkte numatytas draudimas bendrovės darbuotojams, kaip partneriams, įmonių valdymo organų nariams bei jų įgaliotiniams neužsiimti jokia konkuruojančia veikla ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis arba pagal civilinės teisės reguliuojamas sutartis bet kokiam asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla (t. 1, b. l. 74). Taisyklių 9.3 punkte yra numatyta, kas yra konkuruojanti veikla – tai verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio vykdymą; įsigijimą, turėjimą nuosavybės teise, valdymą, kontrolę, dalyvavimą ir (ar) investavimą (tiesiogiai ir netiesiogiai, individualiai ir kartu su kitais asmenimis, savo ar kito asmens vardu) į asmenį, užsiimantį Konkuruojančia veikla bei kitokį su darbdaviu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimą ar vystymą. Šios Darbo tvarkos taisyklės, kaip jau minėta, patvirtintos UAB „Eksparas“ direktoriaus įsakymu 2007 m. sausio 2 d. Su vidaus tvarkos taisyklėmis susipažino ir sutiko dirbti nustatyta tvarka įmonės darbuotojai (tarp jų ir V. Š. ir S. S.) 2007 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 76). Įvertinus, kad įmonės darbuotojai susipažino su Taisyklėmis per trumpą laikotarpį (Taisyklės patvirtintos 2007 m. sausio 2 d. (t. 1, b. l. 71), V. Š. ir S. S. pasirašė, jog su Taisyklėmis susipažino ir sutiko dirbti nustatyta tvarka 2007 m. sausio 4 d. (t. 1, b.l. 75-76)), kolegija sprendžia, kad įmonės darbuotojai buvo supažindinti su Taisyklėmis ir sutiko dirbti jose nustatyta tvarka. Be to, minėtu UAB „Eksparas“ įsakymu buvo pavesta įmonės vyr. finansininkei supažindinti bendrovės darbuotojus su taisyklėmis pasirašytinai (t. 70). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai buvo supažindinti su kokiu nors ieškovo patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu.

Priešingai nei teigia apeliantas, į bylą yra pateiktas Komercinės paslapties komercijos direktoriui sąrašas (t. 1, b. l. 61-63), darbuotojas V. Š. patvirtino, kad jis neturi teisės išduoti komercinės ir technologinės paslapties konkuruojančioms įmonės vienerius metus po atleidimo iš darbo (t. 1, b. l. 64).

Galiausiai, faktinę aplinkybę, kad su šiais dokumentais atsakovai V. Š. ir S. S. buvo supažindinti pasirašytinai, jau yra konstatavęs teismas kitoje civilinėje byloje. Patikrinus Lietuvos Respublikos informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1210-130/2009 pagal ieškovų V. Š., S. S., J. P., S. S. ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „Eksparas“, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir kompensacijos priteisimo, konstatavo faktinę aplinkybę, kad ieškovai S. S. ir J. P. taip pat buvo susipažinę su UAB „Eksparas“ darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 94-99) ir šių taisyklių 9.2 p., 9.1.7 p. išdėstytais reikalavimais <...>, kad ieškovai V. Š. ir S. S. darbo laikotarpiu UAB „Eksparas“ įsipareigojo savarankiškai, kaip partneriai, neužsiimti jokia konkuruojančia veikla, numatyta Darbo tvarkos taisyklių 9.3 p. (b.l. 97) ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis ar civilinės teisės reguliuojamas sutartis bet kokiam asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla <...>, todėl teismas atmetė ieškovų argumentus, kad su minėtomis Darbo tvarkos taisyklėmis jie nebuvo supažindinti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-911-520/2009) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad „atsakovas ir ieškovai V. Š. ir S. S. buvo susitarę dėl papildomos darbo sąlygos, t. y. nekonkuravimo. Dėl šios sąlygos buvo susitarta, kai ieškovai susipažino su 2007-01-02 atsakovo vadovo patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose buvo nurodyta nekonkuravimo sąlyga, vykdė pareigas, paklusdami šiai nustatytai darbo tvarkai“ (CPK 179 str. 3 d.). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl minėtoje civilinėje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovai buvo supažindinti su dokumentais, yra laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Todėl išsamiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti įrodymus, patvirtinančius, kad pats ieškovas nusprendė nutraukti KIEHL produkcijos tiekimą, kadangi ieškovas pats informavo savo klientus, kad šio tiekėjo produkcija yra nekokybiška (t. 2, b. l. 49), ir kad ieškovas atsisako ją teikti (t. 2, b. l. 87, 195). Iš informacinio pranešimo turinio matyti, kad UAB „Eksparas“ nutraukė KIEHL produkcijos tiekimą UAB „Maxima grupė“ nuo 2008 m. liepos 1 d. Tačiau ieškovas paaiškino, kad iš tiesų vienam klientui (Maxima Lt) panaši informacija buvo pateikta, tačiau tai buvo daroma desperatiškai bandant išlaikyti vieną didžiausių klientų, staiga praradus prekių tiekimą iš KIEHL, produkcijos tiekėjų pakeitimas buvo sąlygotas būtent to, kad KIEHL atsisakė tiekti prekes ieškovui - ieškovas kito pasirinkimo tiesiog neturėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovo paaiškinimus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, jog praradus prekių tiekimą iš KIEHL ieškovas tiesiog nebeturėjo galimybių pateikti šios produkcijos UAB „Maxima grupė LT“, sprendžia, kad minėtame informaciniame pranešime įvardinamos priežastys neva KIEHL produkcija yra nekokybiška šiuo atveju tampa teisiškai nereikšmingos ir neaktualios.

Dėl žalos dydžio nustatymo.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų (atsakovų) teiginiai, jog ieškovas nereikalauja iš atsakovo priteisti jo gautą naudą – grynąjį pelną, kadangi neva tiesiogiai ieškinyje nurodyta, kad ieškovas tokios savo teisės atsisako. Atsakovų nuomone, nesant ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovo iš tariamai neteisėtų veiksmų gautą naudą ieškovo nuostoliais, teismas neturėjo teisinio pagrindo 309 802 Lt sumą atsakovo grynojo pelno priteisti ieškovui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, daro išvadą, kad ieškovas nėra atsisakęs reikalavimo skaičiuoti patirtus nuostolius pagal UAB „Sparus“ grynąjį pelną. Priešingai, procesiniuose dokumentuose ieškovas yra nurodęs, kad nuostoliais gali būti laikomas ir atsakovo gautas pelnas – ieškovas UAB „Eksparas“ raštu surašytoje baigiamojoje kalboje (t. 12, b. l., 114) patvirtino, kad bet kuriuo atveju ieškovo patirtas nuostolis negali būti mažesnis už 309 802 Lt (UAB „Sparus“ nauda, gauta nesąžiningai konkuruojant). Ši ieškovo nurodyta suma taip pat atsispindi Ekspertizės akte (psl. 33), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad per 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu UAB „Sparus“ uždirbo 585 645 Lt bendrojo pelno ir 309 802 Lt grynojo pelno. Galiausiai, pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad tokios savo teisės nėra atsisakęs (t. 13, b.l. 47). Taigi darytina išvada, kad ieškovas prašė priteisti nuostolius, padarytus nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir teismas šiuos nuostolius pagrįstai priteisė.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų argumentas, kad teismo išvada dėl tiesioginio priežastinio ryšio buvimo nėra iš esmės paremta jokiais pagrįstais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančio atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad dalies ieškovo darbuotojų pareiškimų pateikimas tą pačią dieną, nurodant tą pačią atleidimo datą ir aplinkybė, kad per trumpą laikotarpį šie ieškovo darbuotojai paliko ieškovo įmonę ir visi įsidarbino toje pačioje rinkos dalyje konkuruojančioje atsakovo įmonėje, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti atsakovų solidarius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams (CPK 176 str. 1 d., 185 str.).

Aukščiau nutartimi konstatuotų aktyvių atsakovų veiksmų visuma dalyvaujant naujos bendrovės įsteigime; UAB „Eksparas“ darbuotojų perėjimas dirbti į konkuruojantį subjektą, užsiimantį analogiška veikla kaip ir ieškovas; atsakovų sandorių su tais pačiais klientais sudarymas; faktinė aplinkybė, kad UAB „Eksparas“ vardu registruoti mobiliųjų telefonų numeriai buvo perrašyti UAB „Sparus“ vardu (t. 2, b. l. 232) ir pan., visos šios aplinkybės liudija, kad nurodytais atsakovų solidariais veiksmais buvo nesąžiningai konkuruota. Šių faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti priežastinio ryšio tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose egzistavimą. Be to, skundžiamame sprendime pateiktos išsamiai pagrįstos išvados dėl visų šių veiksmų ir jų ryšio su patirtais nuostoliais, kurioms pritardama, teisėjų kolegija jų nekartoja.

Dėl ieškovo UAB „Eksparas“ apeliacinio skundo, nuostolių dydžio.

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jo naudai iš bendraatsakovų solidariai 1 069 068,86 Lt nuostolių atlyginimo, kurį apskaičiavo palyginus ieškovo 2008 metų kovo – rugsėjo mėnesio bendrąjį pelną su 2007 m. kovo – rugsėjo mėnesių pelnu (t. 5, b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ieškovo nuostolių dydį nustatydamas pagal ieškovo negautos naudos dydį – atsakovo, t.y. naujai įsteigtos konkuruojančios įmonės UAB „Sparus“ gautą grynąjį pelną per 2008 metų kovo – rugsėjo mėnesių laikotarpį (309 802,00 Lt).

Atsakovai yra teisūs teigdami, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti ieškovo patirtus nuostolius, kurį sudaro tiek ieškovo negauto bendro pelno skirtumas, tiek nesąžiningai konkuravusio asmens gauta nauda (grynasis pelnas) už tą patį laikotarpį. Priešingu atveju, esant šiai konkrečiai faktinei situacijai, tai reikštų dvigubų nuostolių priteisimą ir tokiu būdu iš žalos padariusio asmens būtų išieškota daugiau nei nukentėjusiajam padaryta nuostolių (CK 6.242 str.).

Apeliantas UAB „Eksparas“, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų nuostolių dydį, įrodinėja, kad ne tik atsakovo gautas grynasis pelnas, bet ir laikotarpiu 2007 m. kovo 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. (kuomet UAB „Eksparas“ dirbo vėliau į UAB „Sparus“ perėję darbuotojai) ir 2008 m. kovo 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. (kuomet darbuotojai perėjo į UAB „Sparus“) gauto bendrojo pelno skirtumas laikytinas ieškovo patirtais nuostoliais. Apeliantas akcentuoja teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012) pagal kurią, anot apelianto, pripažįstama, kad nukentėjęs asmuo turi teisę prašyti abiejų nuostolių – tiek nukentėjusiojo asmens negautų pajamų, tiek nesąžiningai konkuravusio asmens gauta nauda. Pažymėtina, kad šiose nutartyse nėra vienareikšmiškos išvados, kad visais atvejais turi būti nukentėjusiajai šaliai priteista tiek nukentėjusiojo asmens negautų pajamų, tiek atsakovo gauta nauda (grynasis pelnas). Priešingai, nei vienos iš paminėtų bylų atveju nebuvo priteista kartu tiek ieškovo negautos pajamos (pajamų skirtumas už atitinkamą laikotarpį), tiek atsakovo gauta nauda (šiuo atveju atsakovo grynasis pelnas).

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo reikalavimas priteisti iš atsakovų ieškovo bendrojo pelno skirtumą, o ne grynojo pelno skirtumą kaip ieškovo negautas pajamas, yra pagrįstas tuo, kad tiek bendrojo pelno skirtumas, tiek grynojo pelno skirtumas būtų toks pats. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Šiuo konkrečiu atveju faktinę aplinkybę, kad ieškovo negautomis pajamomis negali būti pripažintas bendrojo pelno sumažėjimas, patvirtina ir Ekspertizės aktas, kuriame pažymėta, kad bendrasis pelnas yra pardavimo pajamų ir savikainos skirtumas, UAB „Eksparas“ pajamų uždirbimui patyrė ir kitų sąnaudų – veiklos, finansinių, kitų sąnaudų. Todėl UAB „Eksparas“ bendrasis pelnas negali būti laikomas UAB „Ekparas“ negautomis pajamomis (t. 11, b.l. 165). Taigi teisėjų kolegija pritaria atsakovų pozicijai, kad ieškovo argumentai dėl bendrojo pelno skirtumo priteisimo iš atsakovų yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovo padarytų nuostolių dydį nustatė pagal ieškovo negautos naudos dydį, t.y. grynąjį pelną per 2008 m. kovo – rugsėjo mėnesiais. Ieškovo negautų pajamų (atsakovo grynojo pelno) dydį pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis eksperto išvada. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto dėl ekonominės ekspertizės išvadoje (t. 11, b. l. 136-325) ekspertas davė išvadą (1 p.), kad UAB „Sparus“ 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu uždirbo 1 292 121 Lt pardavimo pajamų, 585 645 Lt bendrojo pelno ir 309 802 Lt grynojo pelno. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto dėl ekonominės ekspertizės išvadų pagrįstumu, šios ekspertizės išvados apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos (t. 11, b. l. 136-625). Taigi vadovaudamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė už ginčo laikotarpį atsakovo įmonės gautą grynąjį pelną.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 989 ieškovas UAB „Eksparas“ sumokėjo 8 659,00 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 1); pagal 2008 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1059 ieškovas primokėjo 2 124 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 128); pagal mokėjimo nurodymą Nr. 721 ieškovas primokėjo 3 908 Lt žyminį mokestį (t. 5, b. l. 11), iš viso – 14 691 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas reikalavo priteisti 1 069 068,86 Lt sumą, pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. 309 802 Lt nuostolių atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas patenkino 28,98 % ieškovo reikalavimų ((309 802/1 069 068,86)*100 %=28,98 %). Kadangi bylos duomenimis ieškovas sumokėjo viso 14 691 Lt žyminio mokesčio, jam turi buti atlyginta ir iš atsakovo priteista 28,98 % sumokėto žyminio mokesčio suma lygi 4 257,45 Lt (14 691 Lt * 28,98/100 = 4257,45). Esant nurodytam, tikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 4 257,45 Lt žyminio mokesčio, t.y. 1 419,15 Lt kiekvienas atsakovas.

Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Ekspertizės aktu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovų proporcingai sprendimu patenkintų ieškovo reikalavimų daliai. Iš tiesų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta ekonominė ekspertizė (t. 10, b. l. 137-138). Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šalys buvo įpareigotos sumokėti užstatą už ekspertizės atlikimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą galimoms ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti operatyviai pateikti teismui pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, išaiškinant, kad nustatytu terminu neįmokėjus užstato, nutartis dėl ekspertizės skyrimo nebus pradėta vykdyti. Taigi šiuo atveju nors ekspertizės atlikimo procesą inicijavo teismas, tačiau, teismas šį procesą inicijavo įpareigodamas šalis padengti ekspertizės atlikimo išlaidas ir išaiškindamas, kad priešingu atveju, t.y. nesumokėjus šių išlaidų, ekspertizės skyrimo procesas nebus pradėtas vykdyti. Taigi šiuo atveju, išlaidos buvo sumokėtos ne iš valstybės biudžeto, o šalių lėšomis (t. 10, b. l. 149-151), taigi šias išlaidos padengtos iš šalių sumokėto avanso (CPK 90 str., 91 str. 3 d.). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertizės aktu paskirstymo.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kiekvienai šaliai paliko jų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vedimo teisme, kadangi, atsižvelgus į bylos esmę, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d., 80 str., 93 str.).

Atmetus apeliacinius skundus šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sparus“, V. Š. ir S. S. po 2 366 Lt žyminio mokesčio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sparus“ naudai, ir ją išdėstyti taip - priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eksparas“ (juridinio asmens kodas 123219417), lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Sparus“ (juridinio asmens kodas 301614709), V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 257,45 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt septyni Lt 45 ct) Lt žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 1 419,15 Lt.

TeisėjaiKonstantinas GurinasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė