Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Arminas Naujokaitis, išieškotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2017-01-02 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/11/01393, kuriuo atsisakė tenkinti skundą ir pareiškėjo skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolis nurodo, kad vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo Nutarimas Nr. A2.2.-4352-503/2011, išduotas 2011-10-04 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš G. R. išieškotojos Valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0157/11/01393).

2016-12-28 antstolio kontoroje gautas skolininko R. G. skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių lėšų grąžinimo, kuriame skolininkas prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, o taip pat teigia, kad išieškojimas iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra neteisėtas, todėl prašo panaikinti patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Antstolis, susipažinęs su skolininko pateiktu skundu bei vykdomosios bylos Nr. 0157/11/01393 medžiaga, nustatė: 2011-12-13 antstoliui vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo Nutarimas Nr. A2.2.-4352-503/2011, išduotas 2011-10-04 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš G. R. išieškotojos Valstybės naudai. 2011-12-13 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsniu, antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei pranešimas susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, šie procesiniai dokumentai kartu su kitais išsiųsti skolininkui.

Per raginimo terminą skola bei priskaičiuotos vykdymo išlaidos sumokėti nebuvo, todėl skolininko atžvilgiu pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, tačiau pažymėtina, jog patvarkymas dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, arešto išsiųstas tik 2017-01-02. 2016-12-28 antstolio kontoroje gautame skunde skolininkas prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, o taip pat teigia, kad išieškojimas iš jam priklausančių depozitinėje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančių lėšų neteisėtas.

Dėl senaties termino.

Antstolis vykdomuosius dokumentus priima vykdyti vadovaudamasis CPK 651 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis - antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti, tik patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių jam priimti. Sprendžiant, ar tokių kliūčių nėra, tikrinamos CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, o jų nenustačius, vykdomasis dokumentas patvarkymu priimamas ir pradedamas vykdyti. Viena iš tikrintinų aplinkybių - vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminas, kuris numatytas CPK 606 straipsnis (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos akivaizdu, jog jų pagrindas yra įsiteisėjęs teismo įsakymas bei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, antstolio procesiniai dokumentai parengti laikantis įstatyme numatytų jiems reikalavimų bei laiku išsiųsti ir įteikti skolininkui. Taigi, skolininkui nepateikus jokių argumentų, pagrindžiančių teiginį, jog praleistas senaties terminas, pripažintinas visiškai nepagrįstu skolininko teiginys, jog nesilaikyta senaties termino.

Dėl lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kuriomis gali naudotis skolininkas, arešto.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad raginimai per dešimties dienų terminą nuo jų gavimo dienos sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas įteikti tinkamai, todėl, skolininkui neįvykdžius raginimuose nustatytų veiksmų ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, antstolis, vadovaudamasis CPK 624 straipsniu, pradėjo priverstinį išieškojimą - jis priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, įskaitant lėšas, esančias pataisos namų depozitinėje sąskaitoje (vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas), kuriomis gali naudotis skolininkas, išsiuntė šiuos procesinius dokumentus skolininkui į pataisos namus.

Šiuo atveju skolininkas nei antstoliui, nei teismui įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, taip pat įrodymų, kad areštuotos lėšos būtinos skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, nepateikė (nepateikti dokumentai, pagrindžiantys skundo teiginius apie skolininko, kaip nuteistojo, mokamas tam tikras išlaidas, privalomumą įsigyti „būtiniausių reikmenų“). Pažymėtina, kad skolininkas R. G. šiuo metu atlieka bausme Vilniaus pataisos namuose, todėl jo pragyvenimas yra valstybės užtikrinamas.

Skolininkas be kita ko nepateikė ir įrodymų, kad ginčijamais patvarkymais areštuotos lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytų sumų, iš kurių negalima išieškoti sąrašą, todėl laikytina, jog antstolis pagrįstai areštavo minėtas skolininko lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje (lėšų šiai dienai nėra nurašyta).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nenurodo kokį antstolio veiksmą skundžia. Iš pateikto pareiškėjo skundo turinio ir antstolio patvarkyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas skundžia 2011-12-13 antstolio priimtus patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, nes antstolio patvarkymas dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, arešto pareiškėjui išsiųstas po jo skundo pas antstolį gavimo, t.y. 2017-01-02, tuo tarpu skundas gautas 2016-12-28 antstolio priimto patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, arešto įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas neskundžia. Suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėjo procesinis dokumentas paduotas praėjus penkiems metams po 2011-12-13 antstolio patvarkymų priėmimo, t.y. suėjus naikinamajam 90 dienų skundo padavimo terminui, todėl CPK 75 straipsniu, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus jiems atlikti įstatymu nustatytam terminui.

Civilinė byla nutrauktina.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – antstolio Armino Naujokaičio veiksmų teisėtumas priėmus 2011-12-13 patvarkymą Nr. 0157/11/01393/PRV, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas.

Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų atnaujinimo.

CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007).

Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundas dėl minėto antstolio patvarkymo teikiamas praėjus penkiems metams po skundžiamo veiksmo atlikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, arešto įstatymų nustatyta tvarka neskundžia. Dėl šios priežasties, teismas dėl lėšų arešto nepasisako, kadangi tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas, o antstolio nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų plačiau aptarti.

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014).

Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. ir kt. v. antstolės A. R. Ž. kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).

Įvertinus įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes bei siekiant išlaikyti civilinių teisinių santykių stabilumą, daroma išvada, kad civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008;Kauno apygardos teismo nutartis 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1202-343/2016; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 430-227/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Pareiškėjui išaiškintina, kad civilinės bylos nutraukimas konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas teisme, neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo CPK 511 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.