Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai metų rudens sekmadienio vakarą 22-23 val. Prieš įvykį jie buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, o paskui ėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“ atsigerti brendžio. Kolega L. K. alkoholio nevartojo, nes vairavo. Jis išgėrė gal vieną brendžio taurę. Jie buvo blaivūs. Bare dar buvo vienas bičiulis O., kuris buvo grįžęs iš užsienio. Jie su L. K. bendravo apie darbo reikalus, nes jis yra vadybininkas jo vadovaujamojoje įmonėje, jam perdavė tam tikrą pinigų sumą ir šiaip šnekučiavosi su tuo kitu bičiuliu. Jiems už nugaros sėdėjo „faini“ jaunuoliai su merginomis, jie kalbėjo apie užsienį, o sėdinčių prie baro asmenų jis net nepastebėjo. Jis atsisuko pasiteirauti apie tai, nes jis buvo ten gyvenęs. Pasakė jiems, kad dabar gyvena pusiau Lietuvoje, pusiau (duomenys neskelbtini), kad keliauja ir tuo metu kažkuris žmogus – kaip vėliau paaiškėjo, jog tai buvo R. K. – atsistojo nuo baro ir pradėjo sakyti, ko jis giriasi, jog gyvena užsienyje, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis įkyriai priėjo prie jų staliuko ir kvietė muštis lauke, grasino. Iš pradžių jis galvojo kad tas žmogus juokauja, bet paskui pasirodė, kad viskas labai rimta. Jis jo prašė pasitraukti ir eiti savo keliais, nes jie linksmai sėdi. Tas asmuo grasino sakydamas, kad juos papjaus, kvietė eiti į lauką. Jis visą laiką jam sakė atsitraukti. Tas asmuo turėjo fizinį kontaktą su juo, nes jį tampė, daužė jam į šoną. Kai jis pamatė, kad tai ne juokai, pajuto realią grėsmę, tai jam teko gintis. Be to, prie stalo taip pat buvo priėjęs to asmens draugas K. A., jis bendravo su L. K. bei keliais žodžiais su juo ir jie jo prašė pasiimti savo draugą. Kai jis pajuto pavojų, griebė bokalą, kuris nežino, iš kur atsirado, ir trenkė asmeniui į galvą. Jam atrodo, jog jis sudavė mažiau smūgių nei buvo nustatyta, ir smūgiai nebuvo labai stiprūs, nes bokalas nesudužo. Po to įvykio jie išėjo, o R. K. tuo metu jau buvo draugų būryje. Nukentėjusiajam sudavė ne bokalo dugnu, o šonu. Jis nepasakytų, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, bet ten baras, tai logiška, kad jis galėjo būti išgėręs. Vizualiai nebuvo galima suprasti, kad nukentėjusysis būtų neblaivus, neprisimena, jog jam būtų „pynęsis“ liežuvis ar negalėtų už save atsakyti. Jis negali pasakyti, ar jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, nes pats buvo išgėręs brendžio. Jei būtų norėjęs išeiti iš tos vietos, kur sėdėjo, tai jam būtų reikėję R. K. fiziškai nustumti, kadangi jis savo kūnu jam buvo užblokavęs praėjimą. Bokalu nukentėjusiajam sudavė iš viršaus į galvos sritį, bet nežino, kur pataikė. Po pirmo smūgio jis užsidengė galvą, tai gal todėl jam sudužo laikrodis. O. tuo metu sėdėjo šalia, jis neatliko jokių veiksmų, o ar kokius nors veiksmus atliko L. K. – negali pasakyti. Viskas gavosi labai greitai: jis sudavė bokalu ir tuomet asmuo pradėjo atsitraukinėti. Tuo metu ten buvo žmonių sambūris, jie išėjo į lauką, kur su kažkuo šnektelėjo ir išvažiavo. Bare pasilikęs O. sumokėjo sąskaitą ir taip pat išėjo. Gal nukentėjusiojo laikrodis sudužo, kai jis rankomis buvo užsidengęs galvą, o gal jis jau buvo anksčiau sudužęs, nes neprisimena, kad būtų sutrenkęs į tą laikrodį. Nukentėjusysis priėjęs prie jų staliuko jį tampė, baksnojo į šoną. Jis buvo užsiminęs apie peilį, todėl didžiausia baimė buvo, kad jis neturėtų to šaltojo ginklo, nes jis prie jo buvo labai arti. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo labai arti, buvo prie jo pasilenkęs ir vos ne apsikabinęs jį. Jis jam grasino tiesiai į ausį ir kartu buvo skausmą keliantys smūgiai. Tai nebuvo užsimoti smūgiai, nuo kurių galėjo lūžti šonkauliai, bet tai davė pagrindo gintis. Be to, jam buvo sakoma į ausį, kad juos papjaus. Pajutęs fizinį skausmą jis ėmėsi tokių priemonių. Jei būtų buvę taip, kaip nurodo R. K., tai jis būtų gavęs į galvą tik priėjęs prie jų, bet iš pradžių jie bandė su juo kalbėtis, prašė jį pasiimti, bet į tai nereagavo nei barmenai, nei apsauga. Jie nenorėjo barnių ar konfliktų, nes į barą atvyko gerai praleisti vakaro. Jis negali pasakyti, kodėl prieš nukentėjusįjį ėmėsi tokių veiksmų kaip bokalo griebimas, bet jo nebuvo griebtasi iš karto. Jis buvo per arti jo, kad jis būtų galėjęs atsistoti, ir jei jis būtų turėjęs peilį, tai jam besistojant jis būtų galėjęs durti. Jis negali pasakyti, kodėl griebėsi bokalo. Jis nesutinka, kad atliko nusikalstamas veikas, nes taip padarė pats nukentėjusysis, todėl nesutinka ir su ieškiniu. Be reikalo ir kolega jam sumokėjo 500 eurų, nes ne jie turi mokėti, o pats R. K., kadangi jis sugadino nuotaiką, o dabar jis važinėja į posėdžius iš užsienio už tai, jog ramiai sėdėjo ir gynė savo garbę ir sveikatą. Jis mano, aplinkiniai girdėjo, ką sakė nukentėjusysis jo atžvilgiu. K. A. visame įvykyje dalyvavo, tai mano, ir jis, ir už nugaros buvę jaunuoliai turėjo girdėti, ką sakė R. K.. Iš pradžių jis žodžius sakė drąsiai ir garsiai, o paskui juos sakė priėjęs prie jo. Jis muistėsi ir žiūrėjo į visas puses, nes tada nebežinojo, ką daryti, kadangi juto grėsmę ir fizinį kontaktą. Tuo metu jutosi įkalintas tarp staliuko ir tarp asmens. Nuo baro iki staliuko buvo apie 1,5 m atstumas, o nukentėjusysis stovėjo ant praėjimo, šalia jo – K. A., tai jis nebūtų galėjęs išeiti. Jis stojosi su bokalu. Stalas turėjo būti prisuktas kaip ir visose kavinėse, o atsikeliant iš jo reikia išlįsti, todėl sudėtinga būtų jam pasitraukti, jei nukentėjusysis būtų smūgiavęs. Be to, šalia dar sėdėjo draugas. Užsimojimas nebuvo iš toli ir gal tai net nebuvo užsimojimas, o taip pasakydamas ikiteisminio tyrimo metu gal neteisingai išsireiškė. Jis negali pasakyti, kodėl duodamas smūgius su alaus bokalu, pastūmė brendžio taurę į šoną - tai buvo neapgalvotas veiksmas. Jis negali pasakyti, kur buvo nukentėjusiojo rankos, kai jis su juo kalbėjo, bet jis „skeryčiavosi“, jį tampė ir baksnojo, tai jo rankos buvo daug kur, tačiau buvo nustatytos į jį. L. K. tuo metu sėdėjo ir paskui bendravo su K. A.. Jie prašė K. A., kad jis pasiimtų savo išgėrusį draugą. O. sėdėjo šalia, bet nepamena, ką jis veikė, nes jis daugiau kontaktavo su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti pasakęs apie jam sukeltą fizinį skausmą bei apie peilį. Jis gavo perskaityti apklausos protokolą. Kodėl nėra užfiksuoti parodymai apie fizinį skausmą bei peilį – negali atsakyti. Po suduotų smūgių nukentėjusysis pasitraukė į praėjimo vidurį, jį apstojo daug žmonių, o jis nusivalė ranką, nes ją susibraižė bokalo rankena. Jis suprato, kad nukentėjusysis sužalotas, bet jį paliko, nes buvo jo draugai, barmenai. Jis negali pasakyti, kodėl jis sudavė tiek daug smūgių. Duodamas smūgius nepastebėjo ant nukentėjusiojo rankos laikrodžio. Jis yra fiziškai sveikas žmogus, senokai nesportuoja, įvykio metu taip pat nesportavo. Įvykio vakarą vairuoti negalėjo, nes buvo išgėręs, tačiau sąmoningas. Jis nematė pas nukentėjusįjį peilio, bet jis apie jį kalbėjo. Nukentėjusysis vizualiai nebuvo girtas. Prie stalelio jie buvo trise, o nukentėjusysis buvo su draugu. Su K. A. kalbėjo L. K., o ne jis, jo neišsigando. Jis neprisipažįsta kaltės, nes jis gynėsi nuo R. K. puolimo, nes jis priėjo ir jį tampė, baksnojo jam į šoną, grasino, visokiais žodžiais jį žemino. Jis manė, kad viskas truko daug ilgiau nei tai buvo iš tikrųjų. Tai buvo keletas minučių intensyvaus pristojimo. Buvo sukeltas ir jam skausmas, ir nukentėjusiajam. Jis mano, kad R. K. dėl smūgių skaudėjo. Jis nežino, kodėl L. K. davė R. K. 500 eurų. Suduodamas bokalu R. K., galėjo pataikyti į nosį. Jis neprisimena, kad L. K. būtų sudavęs nukentėjusiajam, nes tik vaizdo įraše pamatė, kad jis apskritai tame įvykyje dalyvavo. Viskas buvo labai greitai. Dėl nukentėjusiojo veiksmų jis buvo susijaudinęs.

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, prisimena, kad buvo sekmadienis, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y., 4 d., jis kartu su savo bendradarbiu L. K. buvo PC „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko pažįstamą O., jo pavardės nežino, telefono numerio neturi, jis gyvena užsienyje, kiek jam žinoma jis ir šiuo metu yra išvykęs į užsienį ir visi trys apie 23.30 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jie atsisėdo prie staliuko, kadangi L. K. vairavo automobilį, jis alkoholio nevartojo, o jie su O. užsisakė brendžio, prieš ateinant į barą jie alkoholio nebuvo vartoję. Jam už nugaros prie stalelio sėdėjo būrelis jaunimo, jie kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), jis kadangi pats gyveno (duomenys neskelbtini), jį gerai žino, todėl pasisukęs į jaunimą, su jais bendravo. Jam kalbant su jaunimu apie (duomenys neskelbtini), tai išgirdo prie baro sėdintis vyras, jis buvo su dviem draugais, kai jie atėjo ar jie buvo ar atėjo vėliau to pasakyti negali, nes nekreipė dėmesio, jis pasisukęs į jį pasakė „ką čia giriesi, aš gyvenu (duomenys neskelbtini)“. Vyras atsistojo ir priėjęs prie jo pradėjo jį tampyti už rankos, iš jo pusės buvo fizinis kontaktas, baksnojo, daužė ranka į šoną, siūlė jam pačiulpti, kvietė eiti į lauką, grasino, sakė „džiaukis kad aplinkui žmonės“, kad jis su juo susidoros. Tai truko apie 10 min. Jis jį bandė stumti nuo savęs, jam sakė, kad jis eitų į šoną, bandė viską išspręsti taikiai, jis dar bandė išsikviesti barmenę, kad vyrą išvestų iš baro, jo draugai taip pat juokėsi, tyčiojosi, palaikė savo draugą. Kadangi jis užblokavo jo praėjimą nuo staliuko, todėl jam pačiam nebuvo galimybės išeiti iš už staliuko. Iš jo elgesio jis suprato, kad vyras jam gali suduoti, jam jis užsimojo, todėl jis gindamasis čiupo už tuščio bokalo, jis net nesuprato iš kur jis pas juos ant stalo atsirado, nes jie gėrė brendį ir impulsyviai jam trenkė su bokalu į galvos sritį, kiek kartų sudavė pasakyti negali. Kadangi viskas vyko labai greitai, todėl ką darė L. K. jis nematė, ar jis sudavė smūgius tam vyrui pasakyti negali. Kadangi jis su bokalu įsibrėžė ranką, todėl su servetėle ją nusivalė ir atsiskaitę išėjo iš baro. Po šio įvykusio incidento jis dar atsiprašė prie staliuko sėdinčio jaunimo, su kuriais bendravo, kad taip įvyko. Jis savo veiksmais gynė savo orumą ir sveikatą. Pas nukentėjusįjį ant rankos nematė jokio laikrodžio, jis tiesiog nežiūrėjo ir tyčia laikrodžio sugadinti ar jį sudaužyti nenorėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t. b. l. 191-192, 197).

Kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. rugsėjo mėn. bare „(duomenys neskelbtini)“, kur jie atėjo apie 22 val. - 22.30 val. Įvykis buvo apie 24 val. Į barą atėjo trise: jis, D. M. ir O., kurio anksčiau jis nepažinojo. Jie sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Į barą įėjo trys asmenys, o už kelių minučių jie atsistojo prie jų stalo, pradėjo grasinti, gąsdinti susidorojimu. Prie jų atėjo du asmenys. Jie dvi valandas sėdėjo bare, tai buvo užsisakę užkandžių, draugai gėrimų. Jis vairavo, tai alkoholio negėrė. Draugai prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė minimaliai, o bare gal buvo užsisakę po antrą ar trečią brendžio taurę. Prie jų staliuko pirmiausia priėjo R. K., o paskui K. A.. Priėjęs R. K. bendravo su D. M., o K. A. buvo užtvėręs jam kelią. Jo pokalbis buvo toks lyg palaikytų R. K., lyg bendrautų su juo. Kai asmenys pradėjo gąsdinti susidoroti, tai jie buvo agresyviai „prisikabinę“, nors buvo blaivūs ir kalbėjo rišliai. Buvo toks įvaizdis lyg jie norėtų su jais susidoroti, nes tik atėję į barą, iš karto priėjo prie jų stalo. Pokalbis tarp jų ir tų asmenų vyko nemažai laiko. Jie jų prašė eiti į šoną, bet jie vėl sakė, kad su jais susidoros, juos subadys. Iš pradžių jis tylėjo, o trūkus kantrybei pradėjo šaukti R. K., kad jis eitų nuo stalo, klausė, ką jie padarė ir ko jie prie jų „prisikabino“. Visas pokalbis su atėjusiais asmenimis - buvo puolimas. Buvo sakoma: „einam pačiulpsi“ ir kitokie žodžiai. Jis matė, kaip nukentėjusysis D. M. į šoną kumščiavo ar daužė, o D. M. stengėsi išvengti tos situacijos. Po to, kai jis pradėjo šaukti, D. M. pasiėmė bokalą ir juo „biški“ sudavė. Jis nežino į kurią vietą buvo suduota, bet į galvos sritį, ir neprisimena, kiek kartų. Jis tuo metu sėdėjo prie stalo, o paskui atstūmė ir išskyrė asmenis, nes jis pats buvo šoko būsenoje, kadangi galvojo, kad iš tikrųjų su jais susidoros. Asmenis jis kažkaip atstūmė per stalą, nes ir jis negalėjo išeiti per K. A.. Be atstūmimo jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Atstūmimas buvo vienkartinis. Viskas vyko labai greitai, bet atrodo, kad jis tik atstūmė, kad būtų išskirti asmenys, ir jie išėjo. Kažkiek sutinka su ieškiniu, nes nukentėjusiajam buvo padaryta trauma, buvo gydymas, vaistai, procesas, bet nerealu, kad iš 1000 eurų žalos atsirado 7000 eurų. Jis nežino, kiek jis galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Jo manymu, optimali ieškinio suma yra 500 eurų, kuriuos jis atlygino. Jis sumokėjo nukentėjusiajam 500 eurų, nes turėjo lygtinumą ir bijojo, kad vėl jį uždarys į kalėjimą, nes po tiek metų jis buvo išėjęs į laisvę, o jis sakė: „duok pinigų ir atsiimsiu pareiškimą, susitvarkysim, nebus problemų“. Be to, girdėjo, kad nukentėjusysis iš to gyvena. Bare sėdėjo O., D. M. ir jis: jie sėdėjo vienoje pusėje, o jis priešais D. M.. Ant stalo buvo padėti užkandžiai, gėrimai, o paskui atnešė sąskaitą, kuri buvo įdėta į 0,3 l stiklinį bokaliuką. Už D. M. ir O. nugarų sėdėjo 20-25 m. amžiaus ne mažiau keturių asmenų. Tarp jų ir už nugarų sėdėjusių asmenų buvo kažkoks bendravimas. D. M. su jais diskutavo apie Angliją, o nukentėjusysis pradėjo sakyti: „ko čia giries dėl tos Anglijos, aš esu iš (duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių nukentėjusysis buvo prie baro, o nuo jų stalelio iki to baro buvo 3-4 m. atstumas. Nukentėjusysis buvo su dviem draugais. Tuomet R. K. atėjo prie jų stalo, o iš paskos atėjo ir jo draugai. Nukentėjusysis iš karto pradėjo gąsdinti D. M. susidorojimu, „kolioti“ įvairiais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad prie jų priėjęs vyras sakė: „mandras, gausi į galvą, nebūk mandras, ko čia atsivilkai, važiuok į užsienį, visus vadino piemenimis, gaidžiais, vartojo daug necenzūrinių žodžių“ ir šie jo parodymai yra teisingi. Nukentėjusysis pavojingai mosikavosi rankomis jų atžvilgiu. Kai jis atėjo, tai priėjo iš D. M. pusės, t. y. arčiau D. M.. Nukentėjusysis atėjęs gąsdino susidorojimu, pavojingai mosikavosi rankomis. D. M. į tokius jo veiksmus reagavo taktiškai, kokius 5 kartus sakė eiti nuo stalo ir bendrauti su kitais žmonėmis. Jis matė, kaip nukentėjusysis užgulęs baksnojo D. M. į šoną, o po to sekė smūgis bokalu. Gal ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus atrodė, kad nukentėjusysis D. M. kumščiavo į šoną 3 kartus, bet dabar skaičiaus neprisimena. Jis blogai reagavo į tą kumščiavimą, „stresavo“, nes asmuo puolė ant jo draugo. Jis neįžeidinėjo nukentėjusiojo, o šaukė, kad eitų nuo stalo. Jis matė vaizdo įrašą, bet apžiūros metu paaiškinimų neteikė, nes vaizdo įrašas buvo greitai prasuktas. Vaizdo įraše save atpažino, nepamena, ar jame matėsi, jog jis atlieka kažkokius fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis nesudavė į veidą nukentėjusiajam, atrodo, kad nesudavė ir į kitas vietas, nebent galėjo suduoti atsistumdamas. Jam atrodo, kaire ranka atsistūmė. Nukentėjusysis mosikavosi rankomis, tai tada ir galėjo suduoti D. M.. Tuo metu kavinėje buvo apie 20 žmonių, jie visi buvo šoke, nes buvo bokalai, kabinėjamasis, šlaistymasis girtų žmonių, o tai nėra gerai. Nukentėjusysis mėgavosi tuo, ką darė. Jis buvo išsigandęs, nes atėjo trys asmenys, atrodė, kad jie nori susidoroti, o jie turėjo pinigų. Buvo grėsmė, kad atims pinigus. Jie visi susitiko anksčiau nei atėjo į barą ir anksčiau jam buvo paduoti pinigai. Sekmadienį jam buvo perduoti pinigai, nes pirmadienį ryte jau reikėjo krauti „fūrą“. Jis su D. M. susitiko anksčiau, bet atsiradus trečiam asmeniui, prasitęsė vakarėlis. Jis niekur nebuvo nuėjęs nuo staliuko. Jis stūmė nukentėjusįjį, kad viskas baigtųsi. Nukentėjusysis buvo užsidėjęs rankas ant galvos, kraujo nematė, nesidomėjo, kas jam atsitiko, nes patys asmenys prie jų „prisikabino“. Po įvykio jis skambino 2-3 kartus nukentėjusiajam, jo atsiprašė už tą situaciją, nors ir nebuvo už ką, bet geriau to būtų neįvykę, nes dabar metai laiko vyksta teismai, išlaidos advokatams ir t. t. Jo pastūmimas buvo kaip gynybinis. Nukentėjusįjį atstūmė po sudavimo bokalu. Jis nustūmė nukentėjusįjį, nes jiems reikėjo išeiti į lauką. Pašokęs jį nustūmė per stalą. Savo tokius veiksmus vadina pastūmimu. Jis yra teistas už sunkų kūno sužalojimą, o paskui už žmogžudystę. Įvykio metu labai išsigando nukentėjusiojo, nes nesuprato, kas darosi, kadangi į barą atėjo trys vyrai ir juos puolė. Duodamas nukentėjusiajam pinigus tikėjosi, kad jis atsiims pareiškimą, o be to, taip daryti sakė tyrėja. Jis bijojo sugrįžti į pataisos namus dėl kažkokios nesąmonės, todėl galvojo, kad viską susitvarkys. Atstumdamas nukentėjusįjį negalėjo jam pataikyti į nosį, negalėjo padaryti nosies sužalojimus. Yra pokalbių su nukentėjusiuoju įrašai, kaip jis sakė, kad galėjo eiti į lauką pasimušti, apie suduotus smūgius, bet apie nosį jis nešnekėjo. Nukentėjusysis kalbėjo, jog gavo 5 smūgius bokalu, kokia padaryta žala ir kiek jam paduoti pinigų.

Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną, datos tiksliai neprisimena, jis susitiko su D. M. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ darbo reikalais. Prekybos centre D. M. sutiko pažįstamą, kurį vadino O. Jie norėjo pasikalbėti ir jie trise nuėjo į artimiausią veikiančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Kavinėje alkoholio nevartojo, buvo blaivas. D. M. ir O. užsisakė po 50 g brendžio, bet jo išgerti nespėjo. Jie taip pat buvo blaivūs. Už jų staliuko nugara į juos sėdėjo jaunų žmonių kompanija, kurie kalbėjo apie gyvenimą Anglijoje. D. M., išgirdęs apie (duomenys neskelbtini) atsisukęs pasakė, kad jis irgi gyveno (duomenys neskelbtini) ir gerai žino tas vietas. Tuomet vienas iš prie baro sėdėjusių vyrų atsisukęs į D. M. pasakė „Ką čia giries, aš gyvenu (duomenys neskelbtini)“. D. M. pasakė „tai gerai“ ir nekreipė dėmesio. Kartu su tuo vyru sėdėjo dar du vyrai, kurie irgi sakė D. M. atžvilgiu „ko toks mandras, ką čia vaidini?“. Tada vienas iš prie baro sėdinčių vyrų priėjo prie jų staliuko ir atsirėmė pilvu į staliuką, užstojo D. M. išėjimą. Tas vyras pradėjo kabinėtis ir įžeidinėti D. M., o taip pat ir jį su O. Jis sakė D. M. – ko jis toks mandras „gausi į galvą ir nebūsi mandras, ko čia atsivilkai – pyzdink į užsienį“, vadino jį ir O. su D. M. „piemenimis, gaidžiais“, taip pat vartojo daug necenzūrinių žodžių, pavojingai mosikavo rankomis. D. M. daug kartų prašė jo pasitraukti, palikti juos ramybėje, neužstoti praėjimo. Tas vyras neatrodė neblaivus, kalbėjo rišliai, tik buvo agresyvus. Kai D. M. nereagavo į įžeidinėjimus, tas vyras užgulė D. M. ir pradėjo jį ranka lėtai kumščiuoti į šoną, sudavė ne mažiau tris kartus, kažkuriuo momentu jis D. M. pasakė „einam į lauką, pačiulpsi“. Kai D. M. jam piktai kažką atsakė, tas vyras užsimojo ranka suduoti D. M. ir D. M., nelaukdamas kol jam suduos, griebė nuo stalo bokalą ir sudavė tam vyrui per galvą keletą kartų. Jis suprato, kad D. M. ginasi nuo jų atžvilgiu daromo nusikaltimo, todėl išėjęs iš už staliuko pastūmė tą vyrą nuo jo, smūgio jis suduoti nenorėjo, juo labiau nenorėjo padaryti kokius nors sužalojimus arba sutrikdyti viešąją tvarką. Jis buvo įsitikinęs, kad tas vyras tuoj pradės mušti D. M., o po to ir jį, todėl jį pastumti buvo neišvengiamai būtina, kad jis to nepadarytų. Be to, nuo baro prišoko to vyro draugai ir jis buvo įsitikinęs, kad jie trise tuojau pradės mušti jį ir D. M., nes jie visą laiką garsiai pritarė savo draugui, kai jis juos įžeidinėjo ir grasino. Sutrikdyti viešąją rimtį ar tvarką jis nenorėjo, be to, viešoji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta jau iki to momento, kai D. M. sudavė su bokalu, kadangi tie vyrai, ypač tas, kuris stovėjo prie D. M., kavinės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje viešai įžeidinėjo, žemino juos, o ypač D. M., apribojo judėjimo laisvę, tyčia užstodamas praėjimą, nederamai lietėsi prie D. M., smūgiavo jam į šoną, užsimojo suduoti galva. Dėl tų vyrų elgesio visi kavinėje buvo išsigandę. Už jų staliuko buvę jauni žmonės sėdėjo tylėdami, barmenai stengėsi nematyti, pasislėpė virtuvės patalpose, nereagavo į D. M. kvietimą prieiti, apsaugos nebuvo. Tas vyras elgėsi tyčia, matėsi, kad jis mėgaujasi tuo, kad daro ką nori ir visi aplinkui bijo jam ką nors pasakyti. Be to, jis buvo aukštesnis, stambesnis už D. M., sportiško sudėjimo. Jis matė, kad D. M. stengėsi galvą laikyti atokiau nuo to vyro, kad negautų netikėto smūgio į veidą. D. M. jam turėjo perduoti 2000 eurų, todėl jis suprato, kad nepažįstamų vyrų užpuolimo metu bus atimti įmonei priklausantys pinigai. Realiai nebuvo galimybės nei pakviesti pagalbą negaunant smūgio į galvą iš greta stovinčio vyro, kuris aiškiai demonstravo agresyvumą, nei išeiti iš už staliuko. Todėl jis pastumdamas vyrą, gynė save ir D. M. nuo realiai grėsusio fizinio smurto. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t. b. l. 15, 21-22).

2016-11-21 Apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas bare „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėtas CD plokštelėje esantis vaizdo įrašas bare „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant įtariamajam L. K.. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pateiktas baro „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus M. T., kuriame užfiksuotas baro vaizdas baro vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo viršutinėje dalyje matoma data ir laikas, apačioje informacija RR Baras 2. Vaizdas pradedamas fiksuoti 2016-09-04 23.00.01, baigiamas 23.59.59. Matosi prie staliuko sėdintys trys vyrai. Įtariamasis L. K. paaiškina, kad trys sėdintys vyrai yra jis su draugais, nugara sėdintis vyras yra jis, vyras ant galvos užsidėjęs nuo saulės akinius yra O., kitas šalia O. sėdintis vyras yra D. M.. Sėdim visi trys ir bendrauja tarpusavyje. D. M., išgirdęs jaunimą kalbantį apie (duomenys neskelbtini), jaunimo staliukas už jų, D. M., atsisukęs bendrauja su jaunimu, kalba apie (duomenys neskelbtini), nes D. pats yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jau bekalbant D. M. su jaunimu, įsikiša į jų pokalbį vyrai, kurie sėdi prie baro, 23.54.09 prie jų, sėdinčių staliuko prieina vyras su barzda, jis pradeda kolioti D., sakydamas „ką čia mandravoji, kad buvai užsienyje“, visus ką prisiminė žodžius nurodė apklausos metu, matosi kad D. M. vyrą bando nuo staliuko nuvaryti, matosi, kad nukentėjusysis vyras su barzda, dar lenda arčiau, provokuoja savo elgesiu, prie staliuko prieina jo draugas, kuris pristoja prie jo, jis jam pradeda grasinti susidorojimu, jis jam liepė eiti į šoną, tačiau matosi, kad vyras nuo jo neatstoja. 23.57.06 D. M. paima į dešinę ranką nuo stalo stiklinį bokalą ir atsistojęs pradeda smūgiuoti vyrui su barzda į viršugalvį, tuo metu pajutęs grėsmę impulsyviai pašoka jis ir smūgiuoją kumščiais vyrui į veido sritį, kol į tarpą įsikiša nukentėjusiojo draugas. Visi išeina iš baro, grįžta į salę prie staliuko D. M. servetėle nusivalo rankas ir išeina iš baro. Prie stalo pasilieka sėdėti O.. Nesutinka, kad juos kažkas išskyrė, nes jie patys nuėjo šalin nuo užpuolusių žmonių. (2 t. b. l. 24-25).

Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016-09-04 bare „(duomenys neskelbtini)“ apie vidurnaktį. Tuo metu jis buvo su draugais E. M. ir K. A.. Prieš tai jie buvo kitame bare, o jam užsidarius atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Prieš ateinant į barą „(duomenys neskelbtini)“ jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą alkoholį pradėjo vartoti anksti – apie 17 val., nors tikslaus laiko pasakyti negali. Bare „(duomenys neskelbtini)“ užsakė 3 alaus, jie visi šnekėjosi, po kažkiek gurkštelėjo alaus, tačiau nedaug. Prieš tai buvo lauko kavinėje, o įėjus į barą „(duomenys neskelbtini)“ pasijautė šiluma, todėl jis buvo apsvaigęs, o draugai buvo apsvaigę daugiau nei jis. Jie leido laiką prie paties baro. Nedaug pasėdėjus, jam prireikė į tualetą. Einant į tualetą išgirdo repliką apie išvaizdą, atsisuko ir pasipylė smūgių „kruša“ jam į galvą. Jis matė, kad sėdėjo 3-4 asmenys, bet su jais prieš smūgius, bendravimo nebuvo. Jis prisimena smūgį bokalu, bandė dengtis ir tuomet neteko sąmonės. Bokalu jam trenkė salėje esantis asmuo D. M.. Po smūgio jis prarado sąmonę, o ją atgavo jau atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, kai buvo su kažkuo apdengtas ir paskui vedamas į automobilį. Buvo suduota daugiau smūgių nei vienas, t. y. buvo serija greitų smūgių. Jis nežino, ar smūgiai buvo suduoti bokalu, nes jam viskas aptemo. Po smūgių jis buvo bare, nes fiziškai negalėjo iš jo pasišalinti. Iš gydymo įstaigos iš karto jį vežė į policiją apklausai. Paguldytas į ligoninę nebuvo, bet ten išbuvo ne mažiau nei porą valandų. Medikai tada nesakė, kokie jam padaryti sužalojimai, bet buvo siūta galva. L. K. jam atlygino 500 eurų. Patikslintame ieškinyje ieškinio suma padidėjo - reiškia civilinį ieškinį 6600 eurų neturtinei žalai, kurią patyrė nusikalstamos veikos padarymo metu. Už laikrodį žala jam yra atlyginta. Likusi turtinė žala yra 34,99 eurai, procesinės palūkanos ir advokato išlaidos. Neturtinę žalą sąlygoja išgyvenimai dėl to, kaip jis atrodė, nes 2 mėn. namuose vaikščiojo su kepure, pas klientus negalėjo važiuoti, iki šiol jam yra pykinimai, buvo skirti vaistai šiam sindromui malšinti. 2-3 mėn. po įvykio jį nuolat pykino, šokinėjo karščiavimas. Gydytojai viską ištyrė, bet tyrimai nerodė, kad jis turi problemų. Pykinimas yra išlikęs iki šiol, o karščiavimas jau susinormalizavo. Po įvykio negalėjo eiti į sporto klubą ir t. t. Iki įvykio problemų su pykinimu neturėjo. Akivaizdžių nosies deformacijų padaryta nebuvo, bet pats mato, nes yra vidinė pertvara pakrypusi, viena nosies pusė yra užkimšta ir gydytoja pasakė, kad reikia atstatyti nosies pertvarą. Gydytoja patarė kreiptis pas specialistą dėl operacijos. Iki įvykio nosies traumų nėra turėjęs. Po įvykio traumų ar lūžių nebuvo, išskyrus muštynes, tačiau po jų lieka tik mėlynė po akimi ar nubrozdinimas, bet ne lūžiai. Kitų konfliktų metu nosies lūžių nebuvo, nosis nebuvo nukentėjusi. 2016-09-05 buvo apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tvirtina parodymus, kad vaikinas atsistojo ir trenkė jam ne mažiau 5 smūgių. Jam atrodo, kad sąmonę atgavo vedamas į automobilį. Prisimena, kad jam buvo suduota keletas smūgių. Kai pamatė gyvai asmenį, kuris jį sumušė, tai tada jo vaizdas išryškėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta atpažinti. Jam vaizdo medžiagos niekas nerodė. Jam atsigamino asmens, kuris jį sumušė, vaizdas jį pamačius pirmą kartą teismo posėdžio metu. Laikrodis „Casio“ buvo sugadintas užpuolimo, smūgio metu. Jam buvo suduota bokalu, nuo jo ir dužo laikrodis, buvo likusi mėlynė ant rankos. Laikrodžiui buvo suskilęs stiklas, viduje buvo nukritusios rodyklės. Jis nepamena, kad būtų stovėjęs prie kaltinamųjų staliuko ir su jais kalbėtų. L. K. jam davė pinigus 2016 m. gruodžio mėn. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Jie susitiko, nes jis jam paskambino ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis pasisakė, kas skambina, o ir prieš tai jam skambino su tikslu užsipulti, paversti jį kaltinamuoju, bet jis pasakė, kad nenori su juo bendrauti, kad yra vaizdo įrašas. Paskambinęs L. K. sakė, kad reiktų pasikalbėti, kažką išsispręsti. Jis nesutiko. Po poros mėnesių vėl jam paskambino tas pats asmuo ir vėl prašė susitikti. Jis suprato, kad vėl skambina tas pats asmuo, nes jį atpažino iš balso. Jis vėl primygtinai prašė susitikti. Susitikus su L. K., su juo buvo jo mama, kuri prisistatė. L. K. sakė, kad nori taikytis, jog išvengtų atsakomybės, nes turi teistumą. Nurodė, kad turi 500 eurų, o paskui atsiskaitys daugiau. Tuo metu civilinis ieškinys dar pateiktas nebuvo. Jie pasirašė raštelį, kad jis gavo 500 eurų kaip žalos dalinį atlyginimą. L. K. sakė, kad visiems visko pasitaiko, todėl reikia jį suprasti, bet jis sakė, jog tai nėra netyčia – čia rimtas nusikaltimas. D. M. jam neskambino, žalos neatlygino, neatsiprašė. L. K. už savo veiksmus neatsiprašė, tik sakė, kad jam gresia bausmė. Jis nepamena, ar lapkričio 8 d. duodamas parodymus švelnino padėtį, ar tada jau buvau gavęs iš L. K. pinigus. Poveikis darytas jam nebuvo. Kai patyrė sužalojimus, užsiėmė individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą prekyboje plastikiniais langais, durimis. Tada jis vairuodavo savo automobilį. Po įvykio veikla buvo apribota, nes reikėjo vykti kažką sumontuoti, priimti užsakymą, o to padaryti negalėjo, nes toks pasirodyti negalėjo. Gerą mėnesį po įvykio jis apskritai vengė rodytis žmonėms, o paskui slėpė veidą dėl nuskustos ir susiūtos galvos. Po įvykio neturėjo jokių pajamų, todėl tai įvertina kaip padarytą neturtinę žalą. Iki įvykio lankė sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ten abonentą, kur jau lankėsi daugiau nei metus laiko, bet dėl sveikatos to nebegalėjo daryti dėl galvos skausmų, temperatūros svyravimų, nuolatinio pykinimo. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo. Sporto klubą pradėjo lankyti po trijų mėnesių po įvykio, kai sveikata tapo šiek tiek geresnė. Tuo metu turėjo šeimą, nepilnametį sūnų V., kuriam buvo 7 m., jis gyveno ir gyvena su juo. Kai grįžo po įvykio sužalotas, tai vengė vaiko, kad jo nepamatytų. Draugei buvo šokas. Tuo metu ji turbūt nedirbo, o jis buvo šeimos maitintojas. Draugei buvo šokas dėl jo sveikatos, išvaizdos, ateities pasekmių, pinigų. Po įvykio šeima jį palaikė. Tada kelionių nebuvo suplanavę, o dėl renginių neprisimena. Jis ribojo savo judėjimą dėl išvaizdos. Dabar dirba, po truputį pradėjo dirbti po maždaug mėnesio, o pilnai pradėjo dirbti po 2 mėn. Neblaivus jis būna draugiškas. Jis nemėgsta vartoti medikamentus, tai ieškojo kaip palengvinti simptomus, ieškojo negalavimų priežasties. Pas medikus lankėsi, jie viską tyrė dėl esančių simptomų, bet viskas buvo paneigta, todėl buvo paskirtos ampulės tam malšinti. Išgėręs būna linksmas, plepus, draugiškas, komunikabilus, užmezga daug ryšių ir neina kumščiais ieškoti tiesos. Jis nepamena įvykio metu pasakytų konkrečių replikų jam, bet jos buvo apie jo nelietuvišką gymį ir jų paprastai sulaukia dažnai. Replikos buvo „mestos“ konkrečiai jam. Laikrodį turėjo ne ilgiau nei metus laiko iki įvykio, už jį mokėjo apie 100 eurų. Pirko jį naują ir veikiantį iš parduotuvės, bet garantinio dokumento neturi. Laikrodis buvo sugadintas nepataisomai, jį dar turi, nes tyrėja nurodė jį laikyti iki teismo. Laikrodis po įvykio buvo nufotografuotas, sugadinimai buvo užfiksuoti. Neturtinę žalą įvertino būtent taip dėl vaikščiojimo į teismus, bendravimo su asmenimis, su kuriais nenori bendrauti. Dėl įvykio jis išgyvena, o be to, yra sveikatos sutrikimai ir gali jie iškilti ateityje, nors iki įvykio buvo visiškai sveikas. Nuo bylos pradėjimo kaltinamieji jo atsiprašyti nebandė, skambučių jam taip pat nebuvo. Po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo. Paskutinį kartą vaistai, t. y. ampulės, susijusios su gydymu buvo išrašytos pavasarį, yra byloje jų čekis, bet jų pirkimo tikslios datos jis neprisimena. Vaistai buvo skirti gal 5 kartams, juos susileidžiant kas antrą dieną. Gegužės 31 d. pateikė patikslintą ieškinį, kur nurodė, kad vartoja medikamentus, nes juos vartoja iki šiol, kai jį supykina. 1100 eurų civilinį ieškinį pareiškė teisme. Pirminį ieškinį parašė teismo posėdžio metu paskubomis ir neturėdamas patirties, o sumą įvertinęs „iš oro“, nes galvojo, kad viskas vyks sklandžiai, bet išgirdo, jog kaltinamieji nepripažįsta kaltės. Ieškinio suma pakilo ne dėl to, jog kaltinamieji nepripažino kaltės, bet dėl to, kad žalą buvo neteisingai įvertinęs. Gydytoja jam pasakė pasekmes, o ar tai parašyta medicininiuose dokumentuose – nežino. Jis sulaukė pašaipų, kai buvo išskutinėtas, o turėjo susitikti su draugais ir kitais asmenimis. Pas draugą nuvažiavo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Dėl traumos galėjo judėti, bet turėjo saugotis, elgtis atsargiai. Jis ėjo į tualetą bare, kur tarpas praėjimui tarp baro ir stalo yra ne daugiau nei pusantro metro. Eidamas pro stalą išgirdo repliką, o atsisukęs pajuto smūgį. Jam einant į tualetą, užteko asmeniui, būnančiam prie staliuko, ištiesti ranką, kad jį pasiektų. Jis bandė išvengti smūgių rankomis, bet neprisimena, ar iki puolimo bandė atsitraukti. Jis neprisimena, ar pasakė ką nors atgal tiems asmenims. Jis neprisimena, kad būtų bendravęs su kaltinamaisiais, nes buvo išgėręs. Pirmą kartą jam buvo darytas tyrimas ar nuotrauka, kurioje matytųsi nosis. Nusiskundimų gydytojui dėl įvykio turi iki šiol, o jei parašyta 2016-11-08 medicininiuose dokumentuose, kad jų neturi, tai gal nusiskundimų neturėjo dėl slogos, bet ne dėl įvykio. Jį tyrė ir dėl erkės, nes tyrė viską pagal esančius simptomus, bet nebuvo nustatyta jokia liga. Du kartus kreipėsi pas gydytojus dėl erkės įsisiurbimo, bet nebuvo dėl to likusių simptomų. Sakydamas, kad asmuo pribėgęs su bokalu jį sumušė, gal neteisingai išsireiškė, nes asmeniui nebuvo, kur bėgti. Pirmą jam suduotą smūgį prisimena, o daugiau neprisimena, kur ir su kuo jam buvo smūgiuota. Jis supranta, kad galėjo būti smūgiuota bokalu. Jis nematė, ar jam smūgį sudavė L. K., nejuto, kur jis galėjo suduoti. Rugsėjo 6 d. 22.14 val. dalinosi nuotrauka tinklapyje „Facebook“, nes ją jam atsiuntė, ji buvo juokinga ir ja pasidalino. Galėjo naudotis ryšio priemonėmis dėl sveikatos. Jis nepamena, ką veikė prie kaltinamųjų staliuko. Mano, kad buvo nugriuvęs nuo smūgio, bet to neprisimena. Jis negali įvardinti, kas iš asmenų, esančių prie staliuko, jam kažką pasakė. Nebuvo to, kad jie kabinėtųsi prie klientų dėl moteriškos piniginės. Jis neprisimena, ar iki smūgių sudavimo buvo fizinis kontaktas su D. M.. Po įvykio nebuvo pokalbio telefonu su L. K. apie tai, kad viskas būtų buvę kitaip, jei būtų išėję į lauką pasimušti. 2012 m. sausio 1 d. buvo muštynės, bet nosis jam nebuvo deformuota, nors ji ir buvo apžiūrėta. Prieš sumušimą nekalbėjo su D. M.. 2012-01-01 nebuvo daryta nosies nuotrauka, nes niekuo nesiskundė. Jis negali pasakyti, iš ko jam buvo suduota į nosį.

Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-05 parodė, kad 2016-09-04 apie 23.30 val. jis su savo draugais, t.y. K. A. ir E. M., atėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ barą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bare užsisakė gėrimų ir sėdėjo prie pat priekystalio (baro), su niekuo nekonfliktavo, bendravo tarpusavyje. Apie 23.50 val. jis užsimanė nueiti į tualetą, jam atsistojus nuo baro ir praeinant pro netoliese stovinčio staliuko prie kurio sėdėjo keturi asmenys jis išgirdo repliką dėl savo išvaizdos, jam atsakius pamatė kaip vienas vaikinų atsistojo nuo stalo ir priėjęs prie jo su bokalu nemažiau penkis kartus sudavė jam į galvos sritį. Vaikinas buvo apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesaus gymio, trumpų šviesių plaukų. Dėvėjo šviesius marškinėlius, daugiau nieko neįsidėmėjo. Po smūgių, buvo praradęs sąmonę, nes pabudo tik kai jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje jam diagnozavo muštas galvos žaizdas ir nosies kaulų lūžį. (1 t., b.l. 20).

Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-08 papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-09-04 apie 23.30 val. su savo draugais K. A. ir E. M. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barą, adresu (duomenys neskelbtini). Jie prieš tai bare vartojo alkoholinius gėrimus, jie sėdėjo lauke terasoje, atėjus į barą „(duomenys neskelbtini)“, įėjus į šiltą patalpą jiems matomai suveikė oro pasikeitimas, todėl tiek jis tiek jo draugai nelabai kažką prisimena. Jis tik prisimena, kad kavinė buvo pilna žmonių, todėl jie prisėdo prie baro. Jis tik prisimena vaizdą kad jam trenkia su bokalu į galvą, kas, prie kokių aplinkybių, kur, nieko neprisimena, po to kai atsipeikėjo, pradėjo prisiminti, jau greitoji jį vežė į ligoninės priėmimo skyrių. Jis pirminėje apklausoje nurodė kai kurias įvykio aplinkybes, bet šiuo metu savo ankstesnių parodymų patvirtinti negali, kodėl prie kokių aplinkybių ir kieno buvo sumuštas paaiškinti negali, pirminėje apklausoje davė parodymus, apibūdino asmenį, kuris jį sumušė, bet jam gal taip atrodė nes dar buvo girtas, todėl matomai atmintį buvo užsifiksavęs toks vaizdas. Jis sumušusių jį asmenų apibūdinti negali, jų neatpažintų, kaip minėjo neprisimena net keli jį mušė. Kadangi jis matomai rankomis dengėsi galvą kai buvo mušamas, todėl jam sudaužytas laikrodis, jį įvertina 100 eurų. Jis šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, jam išaiškinta, kad jai kaltininkai neatlygins padarytos žalos, nes žala bus turtinė ir moralinė, kad gali civilinį ieškinį pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios (1 t. b. l. 26-27).

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. apie 24 val. jai dirbant bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Bare kilo muštynės, tačiau tuo metu ji buvo lauke. Grįžus į vidų, muštynės jau buvo pasibaigusios ir matė tik laiptais aukštyn lipančius ir iš baro išeinančius du vyrukus, o vieną vyrą sumuštą bei kruviną, kuris sėdėjo prie baro. Išeinantys iš baro vyrai buvo jos klientai, kuriuos aptarnavo baro viduje. Jie nuo jos aptarnaujamo stalelio išeidinėjo iš baro – tai tie patys asmenys šiandien sėdintys kaltinamųjų suole. Aptarnavimo metu iki muštynių viskas buvo gerai, vienas iš prie jos aptarnaujamo stalelio sėdinčių vaikinų gėrė arbatą visą vakarą, iš ko labai juokėsi. Viskas buvo nekonfliktiškoje situacijoje. Nukentėjusio asmens neatpažintų. Kad asmuo yra nukentėjęs, suprato, nes jis buvo susilenkęs, susiėmęs kruviną galvą, iš nosies bėgo kraujas. Sužalotas asmuo nieko nesakė, jis buvo vienas. Su išėjusiais asmenimis visą vakarą prie stalelio dar buvo trečias vaikinas. Kai iš jų tie du vaikinai išėjo, tai trečiasis liko vienas sėdėti prie stalo. Prie jo priėjusi pasakė, jog gerai, kad jis pasiliko, nes bus kam apmokėti sąskaitą. Tą vakarą iki muštynių nukentėjusysis su draugais trise sėdėjo prie baro, o kaltinamieji su dar vienu draugu sėdėjo prie stalo. Nukentėjusiojo draugai prie jo priėjo jau po muštynių, norėjo kviesti policiją, tačiau jie patys iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai grįžo iš lauko į barą, tai baras jau buvo apytuštis, kadangi tai buvo prieš baro užsidarymą – tuo metu bare buvo apie 10 žmonių su personalo trimis asmenimis. Aplinkiniai po įvykio sėdėjo ramiai ir laukė greitosios medicinos pagalbos, o jie puolė šluostyti nukentėjusiajam kraujuojančios nosies. Policija atvyko po greitosios medicinos pagalbos atvažiavimo, kadangi atvykę pareigūnai neberado nei vieno ir tik jie pasakė, kas nutiko. Ji nepatyrė jokių jausmų matydama tą kruviną žmogų. Žmonės iš baro išsiskirstė prieš baro užsidarymą, jie matė atvykusią greitąją medicinos pagalbą, tačiau nematė muštynių, kadangi viskas vyko kitoje baro pusėje, kur buvo tik prie stalelio sėdintys žmonės ir prie baro sėdėję žmonės. Barui žala nebuvo padaryta, asmenys atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Asmenys tiek prie baro, tiek prie stalelio nebuvo konfliktiški ar agresyvūs. Po sumušimo nukentėjusysis sėdėjo ramus, susėmęs už galvos ir susilenkęs, nes jam iš nosies bėgo kraujas. Taip pat jam buvo praskelta šone viršutinė galvos dalis. Nukentėjusysis nešaukė, „nesikoliojo“ – jis turėjo būti apsvaigęs ir taip atrodė. Kaltinamieji iš baro išėjo ne pro tą išėjimą, pro kurį ji grįžo iš lauko, nes ji atėjo iš vidinio kiemo pro šoninį įėjimą. Grįžusi į barą norėjo spausti apsaugos mygtuką, tačiau kaltinamieji jau kilo laiptais, o nukentėjusysis sėdėjo prie baro. Kaltinamieji ir jų draugas nebuvo daug išgėrę, bare gėrė brendį „Shanet“. Nukentėjusysis su draugais atėję į barą pasiėmė po pirmą bokalą alaus. Sąskaitos paprašė kaltinamųjų draugas ir neprisimena, ką tuo metu veikė D. M.. Gali būti, kad prie jų stalelio stovėjo žmogus, tačiau neprisimena, kas buvo tas žmogus, nežino, apie ką jie kalbėjo ir koks buvo asmenų tonas bei emocijos. Sąskaitą kaltinamiesiems atnešė bokaliuke, kuris yra 0,33 l talpos. Į tokius bokaliukus alaus nepila, nes jie yra skirti sąskaitoms įdėti. Jie turi rankenėlę, yra stikliniai. Kalbėdama su S. M. neįvardijo smūgių skaičiaus nukentėjusiajam, kadangi jų buvo daugiau nei trys, tačiau apie smūgių sudavimą pasakojo, nes juos matė filmuotoje medžiagoje. Apie tai S. M. pasakojo po savo parodymų davimo.

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prieš 24.00 val. išėjo į lauko terasą tvarkytis stalų, nes baras ruošėsi užsidarymui. Būdama lauke išgirdo triukšmą, išeidami du vyrai keikėsi. Prieš tai ji aptarnavo stalą prie kurio jie sėdėjo. Vienas vyriškis grūmojo kumščiu ir kažką šaukė bare buvusiems vyriškiams. Po to apsisuko ir nuėjo. Įėjusi į baro vidų pamatė, kad vienas vyriškis yra kruvina galva. Jam bėgo kraujas iš nosies, bei iš žaizdų galvoje. Su juo buvo dar du jo draugai. Prie stalo, prie kurio sėdėjo tie vyriškiai, kurie išėjo iš baro, dar sėdėjo vienas vyriškis, apie 40 metų amžiaus , tamsių plaukų, žilstelėjęs, smulkaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, ant galvos buvo užsidėjęs akinius nuo saulės, akiniai buvo ant plaukų. Vyriškis pasakė, kad jis su nieko nekonfliktavo. Jis sumokėjo jam pateiktą sąskaitą grynais pinigais ir išėjo. Tuo metu dar nei greitoji med. pagalba , nei policija nebuvo atvykusi. Ji pamačiusi, kad vyrui kuriam praskelta galva reikia medikų, iškvietė greitąją med. pagalbą, bei kartu su kitais darbuotojais S. ir G. padavė kraujuojančiam vyrui servetėlių, apsivalyti kraujus. Ji pati jokio konflikto nematė, tuo metu kai vyko muštynės buvo lauke. Įvykio metu jai jokios žalos nepadaryta, niekam pretenzijų neturi (1 t. b. l. 31).

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. naktį, kai dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Konflikto nematė, nes tuo metu buvo kitoje baro pusėje. Prie stalo sėdėjo trys vaikinai, kurių veidų neprisimena, jie buvo apie 30 m. amžiaus. Tuomet atėjo į barą dar trys vaikinai ir jie „prisikabino“ prie stalo sėdinčių asmenų, t. y. nukentėjusysis su draugais eidami pro šalį užkliuvo už asmenų, sėdinčių prie stalo ir jie susižodžiavo. Atstumas tarp asmenų, sėdinčių prie stalo, ir asmenų, sėdinčių prie baro, yra nedidelis. Tuomet nukentėjusysis su draugais priėjo prie kaltinamųjų stalo ir pradėjo kalbėtis, o po to išsivystė konfliktas. Paties pokalbio negirdėjo, nesureikšmino to pokalbio, nes bare visi klientai garsiai kalba. Po to nuėjo į kitą baro pusę ir tik vėliau pamatė vieną asmenį kruvina galva, o kitų vaikinų bare jau nebebuvo, nes prie stalo liko sėdėti tik vienas asmuo. Kam konkrečiai buvo sukruvinta galva – neprisimena. Asmenų veidų neprisimena, kadangi nėjo prie stalo. Vaikinas su kruvina galva perėjo į kitą baro pusę, kur kiti klientai jam pavalė galvą. Du asmenys, sėdėję prie stalo, iš karto dingo ir prie stalo liko sėdėti vienas vaikinas. Po to iškvietė policiją arba apsaugą. Taip pat buvo kviesta greitoji medicinos pagalbą. Kai atvyko specialiosios tarnybos, bare buvo klientų. Dėl nukentėjusiojo sukruvintos galvos klientai neišsigando, nes bare buvo daugiausia vyrai, o labiau dėl tokių dalykų yra linkusios išsigąsti moterys. Kai kalbėjo apie įvykį, tai buvo papasakota, jog nukentėjusiajam bokalu buvo suduota per galvą. Pati to nematė, o apie tai papasakojo kolegė V. K., nes ji žiūrėjo filmuotą medžiagą, ko jie nematė. Kai buvo apklausiama, klausė, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau nurodė, jog tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali. Apklausos metu tai perpasakojo iš kolegų pasakojimų, nes pati to nematė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepasakė tyrėjai, jog pati aplinkybių nematė, o apie tai žino iš kitų darbuotojų. Matė sužalotą nukentėjusįjį, jis buvo susiėmęs už galvos, iš jos bėgo kraujas. Nukentėjusiojo neįsidėmėjo, todėl dabar negalėtų pasakyti, kad tai buvo tas pats asmuo, kuris yra pripažintas byloje nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis su draugais įėjo į barą, pasiėmė po pirmą bokalą alaus – jie iki įvykio bare pabuvo labai trumpai. Prie stalelio nukentėjusysis su draugais nesėdėjo, o tik atėję iš karto sėdosi prie baro, o paskui vis vaikščiojo po barą. Prie staliuko sėdėjusiems asmenims sąskaitą turbūt nešė ji, nes prie jo liko sėdėti tik vienas žmogus. Sąskaita buvo nunešta po įvykio. Nežino, ar iki įvykio ant stalo buvo bokalas, kadangi tą staliuką aptarnavo ne ji. Apie asmenų neblaivumą nieko negali pasakyti. Bare muzika negroja labai garsiai – bare būna tik muzikos fonas. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo apklausa yra netiksli, nes turėjo pasakoti tai, ką matė, o pasakojo tai, ką žinojo, ką pasakojo kiti. Negirdėjo, kad muštynių metu kas nors būtų šaukę. Už baro stovėjo ji ir G. M.. Nukentėjusysis ir jo draugai atsiskaitė už alų, tačiau nežino, kas iš jų paėmė pinigus ir kas su jais bendravo. Nuo to, kai pamatė, jog nukentėjusysis su draugais yra priėję prie staliuko, iki to, kai pamatė nukentėjusįjį kruvina galva, praėjo apie 10-15 min.

Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Apie 23.50 val. prieš užsidarant barui, tarp bare buvusių vyriškių kilo konfliktas. Prie stalo sėdėjo trys vyriškiai, nuo 30 iki 40 metų amžiaus. Vienas vyriškių buvo apie 35-40 metų amžiaus, tamsių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, ant galvos buvo užsidėjęs akinius nuo saulės. Kitas vyriškis buvo apie 35 metų amžiaus, šviesių plaukų, trumpų, pliktelėjęs, atletiško kūno sudėjimo. Buvo su mėlynos spalvos megztiniu. Su jais prie stalo sėdėjo dar vienas vyras, kurio visai apibūdinti negali, nes jo neįsidėmėjo, jis sėdėjo nugara į barą prie kurio dirba, todėl jo veido nematė. Šiems vyrams sėdint prie stalo, prie jų priėjo vienas baro lankytojas ir pradėjo su jais kalbėtis, po to priėjo dar vienas. Po to pastebėjo, kad vienas iš prie stalo sėdėjusių vyrų, kurio neįsidėmėjo, su mažu stikliniu bokalu, su kuriuo klientams pateikia sąskaitas, daužo tam vyriškiui, kuris priėjo prie stalo, per galvą. Matė, kad sudavė tris kartus, po to iškart nuėjo kviesti apsaugos, nuspaudė pavojaus mygtuką. Kuris iš vyrų kuriam sudavė pirmas, nematė. Kai grįžo prie baro, dviejų vyrų, kurie sėdėjo prie stalo, nebebuvo. Sėdėjo tik vienas, kuriam ant galvos buvo akiniai nuo saulės. Jis vis sakė, kad jis nieko nedarė, juokėsi. Po to jis apmokėjo sąskaitą, bei taip pat išėjo. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, nurodyti negali, pokalbio prie vyriškių stalo negirdėjo, nes bare groja muzika, bei jai nebuvo įdomu klausytis, ką vyrai kalba prie stalo (1 t. b. l. 34).

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m., kai dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, barmenu. Įvykis įvyko prieš užsidarant barui - prieš 24 val. Už baro dirbo trise, o taip pat žmonės dirbo ir virtuvėje. Prasidėjusio konflikto nematė. Buvo trys asmenys, kurie „kabinėjosi“ prie žmonių, tai jiems pasiūlė išeiti laukan, kadangi baras uždaromas, ir nuėjo į kitą baro pusę pas kitus klientus. Tie trys besikabinėjantys asmenys į barą atėjo maždaug prieš valandą iki užsidarymo. Jie visą laiką blaškėsi po visą barą: buvo tai prie vieno baro, tai prie kito – staliuko jie neturėjo. Iš tų trijų asmenų du buvo išgėrę, o vienas atrodė normaliai. Šiandien salėje iš tų besiblaškiusių bare asmenų yra tik vienas, jis buvo padauginęs alkoholio. Šita kompanija blaškėsi po barą prieidami prie vienų žmonių ir kažką kalbėdami, paskui prieidavo prie kitų žmonių. Jie bendravo prieidami prie žmonių ir iš toliau. Prisėdę prie stalo jie nebuvo. Po barą vaikščiojo visi trys: vienas nueina – kiti prie jo ateina. Juos buvo sudrausminęs prieš užsidarant barui, kadangi vienas žmogus pirko gėrimus, o besikabinėjančių kompanija jam sakė, jog jis atsiskaito iš moteriškos piniginės perka gėrimus, kad neturi savo pinigų. Todėl pasakė jiems ramintis ir eiti laukan, nes baras užsidaro. Su moteriška pinigine atėjusio kliento šiandien salėje nėra. Į jo pastabas asmenys nekreipė dėmesio. Kad įvyko konfliktas, sužinojo iš šurmulio, nes kažkas pradėjo garsiai šaukti. Tuomet nuėjo į tą barą žiūrėti konflikto, po to atsisuko kviesti apsaugą, bet atrodo, kad ją iškvietė S. M.. Matė susistumdymą tarp klientų, kurie šiandien yra salėje. Įvyko tarp asmenų sukibimas, tačiau neatkreipė dėmesio, ar buvo suduoti smūgiai. Bare apsaugą galima iškviesti paspaudus apsaugos mygtuką, kuris yra virš kasos. Nuo konflikto vietos iki apsaugos mygtuko yra apie 5 m atstumas, tačiau ta vieta nuo kasos nesimato, kadangi yra siena. Atrodo, kad apsaugos mygtuką, kuris yra nešiojamas, padavė S. M., tačiau gali būti, jog jį paspaudė ir jis pats – neprisimena, kuris iš jų iškvietė apsaugą. Į barą atvyko policija, tai gal apsaugos iškvietimą atšaukė. Po apsaugos mygtuko paspaudimo grįžo į vietą, kur matėsi konfliktas, ir pamatė, kad iš baro išeina du asmenys. Bare tuo metu buvo apie 10 žmonių, o konflikto centre – 2-4 asmenys. Vienas išeinančių žmonių buvo su plaukais, o kitas – be plaukų. Jie nuėjo į dešinę pusę bulvaru. Išeinančių asmenų veidų nematė – matė jų nugaras. Tai buvo tie asmenys, kurie prieš tai buvo susikibę, tačiau jie buvo susikibę ne tarp savęs. Matė du susikibusius asmenis, kurių vienas buvo iš baro išeinančių asmenų, t. y. tas, kuris buvo su plaukais. Negali pasakyti, kuris asmuo replikavo jų klientui. Kavinėje yra du barai, o jis dirba už sienos nuo tos vietos, kur įvyko konfliktas. Neprisimena, kas šaukė dėl muštynių – gal kolegė S. M. ir todėl jis atėjo pažiūrėti. Nukentėjusysis buvo konfliktuojančių asmenų kompanijoje, t. y. jis buvo tarp tų trijų asmenų, kurie blaškėsi po barą. Šis asmuo buvo išgėręs. Nukentėjusysis yra tas pats asmuo, kuris konfliktavo, kai pamatė konfliktą. Po konflikto pastebėjo ant nukentėjusiojo sužalojimus, kiti klientai jam ant galvos dėjo servetėles. Matė, kad jam iš galvos bėgo kraujas, jis buvo sąmoningas. Kai vyko susistumdymas, buvo prie kito stalo sėdinčių asmenų, tačiau jie nesikišo į konfliktą. Muštynės nėra įprastas reiškinys jų bare. Kaltinamieji nėra pastovūs jų klientai. Su kolegėmis tarpusavyje įvykio neaptarinėjo. Nežino, ar yra draudimas parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, kurie elgiasi neadekvačiai. Kai patys mato, jog asmeniui užtenka alkoholio, tai jo ir nebeparduoda. Nežino, koks buvo nukentėjusiojo ir jo draugų bendravimo tikslas su asmenimis, sėdėjusiais prie staliukų, jų pokalbių negirdėjo. Replika apie piniginę buvo nedraugiška, nes žmogus prie baro priėjo tik nusipirkti gėrimo, tačiau prie jo buvo „prisikabinta“. Nukentėjusįjį ir jo draugus dėl šios replikos įspėjo dar iki konflikto. Nuo įspėjimo iki konflikto praėjo neilgas laiko tarpas. Asmenys, priėję prie baro su moteriška pinigine, buvo ne iš kaltinamųjų kompanijos – ta kompanija sėdėjo prie kito staliuko. Po tų replikų nukentėjusysis su draugais vaikščiojo po barą. Nuo baro iki staliuko, prie kurio sėdėjo kaltinamieji, yra apie 2 m atstumas. Prie kaltinamųjų staliuko priėjo vienas nukentėjusysis, o jo blaivesnis draugas sėdėjo prie baro. Iki priėjimo prie staliuko negirdėjo žodinio konflikto. Susistumdyme dalyvavo D. M. ir nukentėjusysis, fizinio kontakto nepastebėjo, tačiau gal jis ir galėjo būti. Kai šiandien pamatė kaltinamuosius, tai prisiminė, kad jie buvo bare.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Bare yra du barai, prie vieno iš jų dirbo jis. Apie 23.50 val. prieš užsidarant barui, pas jį prie baro atbėgo bendradarbė barmenė S., pasakė, kad bare mušasi vyrai. Atėjęs į kitą barą pamatė, kad tarp bare buvusių vyriškių vyksta konfliktas. Kiek vyriškių konfliktavo neįsidėmėjo, nes iškart nuėjo paspausti apsaugos iškvietimo mygtuko. Paspaudus atėjo į barą, kuriame vyko konfliktas, konflikto nebebuvo, du vyriškiai jau ėjo lauk, juos matė iš nugaros. Vienas vyriškis buvo skusta galvą, iš nugaros praplikęs, su mėlynos spalvos megztiniu. Kitas šviesių, normalių plaukų, šviesiais baltiniais. Abu vyriškiai išėję iš baro nuėjo link P. V. gatvės. Juos matė iš nugaros, atpažinti negalėtų. Ar su jais buvo trečias vyriškis nepastebėjo. Prie kokio stalo jie sėdėjo neatkreipė dėmesio. Vyriškis, kuris nukentėjo, taip pat buvo su dviem draugais. Jie visi trys buvo labai girti. Vienas iš tų vyriškių, aukštesnis iš visų, bare kabinėjosi prie lankytojų, elgėsi nepagarbiai. Dar prieš įvykstant konfliktui vieną iš jų buvo įspėjęs, bei prašė, kad jie eitų iš baro, nes buvo labai girti. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas tarp vyrų jis nežino, paties konflikto nematė. Nei vieno iš vyrų, kurie sėdėjo prie stalo ir galėjo sumušti kitą baro lankytoją jis atpažinti negalėtų (1 t. b. l. 37).

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. rudenį vakare, tuo metu buvo su K. A. ir R. K. bare, kurio pavadinimo neprisimena, bet jis yra bulvare. Tą vakarą su tais draugais buvo keliose vietose, o ne tame viename bare. Bare nieko neįvyko, neprisimena, kaip baigėsi vakaras dėl suvartoto alkoholio. Žino, kad draugą R. K. primušė bare, bet kaip viskas buvo, žino iš jo pasakojimo. Jis sakė, kad su alaus bokalu jam sudaužė galvą. Nurodė, kad sudaužė kažkokie asmenys, kurių jis neįvardino ir neapibūdino. Apie įvykį R. K. pasakojo kitą dieną po įvykio. Jis tik prisimena, kaip bare jis sėdėjo su rankšluosčiu, jam bėgo iš galvos kraujas. Kvietė greitąją pagalbą, bet paskambinus sakė, kad ji jau iškviesta. Į barą atėjo nesužaloti, tai reiškia, R. K. buvo ten sužalotas. Kai grįžo iš lauko į barą, tai tada ir pamatė draugą kruviną. Neprisimena, ar tuo metu buvo K. A., kai jis pamatė R. K. sužalotą. Bare nesutiko jokių kitų pažįstamų, su niekuo nesusipažino - jis tik sėdėjo prie baro. Neprisimena, kad būtų dalyvavęs incidente. Į barą atėjo pėsčiomis. Tą vakarą buvo labai stipriai išgėręs. R. K. pažįsta nuo vaikystės, jis yra nuotaikos žmogus, be reikalo nesikabinėja, nepiktybiškas. Kai išgeria jis linksminasi, kalba, būna geros nuotaikos – nebūna piktybinis. Vėliau R. K. rodė siūles galvos šone ir viršugalvyje, plaukai žaizdų vietoje buvo nuskusti. R. K. buvo sportuojantis, o po įvykio 1-2 mėn. negalėjo to daryti. Jis turi šeimą, du vaikus, išlaiko šeimą, yra dirbantis. Iki incidento visi vartojo alkoholį. Anksčiau yra buvę, kad kartu su nukentėjusiuoju ėjo į barus, bet niekada nėra buvę su juo jokių incidentų, o tik buvo pasakojęs apie juos ir tie įvykiai buvo registruoti policijoje. Nukentėjusysis pasakojo, kad ėjo į tualetą. Pokalbių aplink save negirdėjo ir jų neprisimena. Po įvykio buvo susitikęs su K. A., jis sakė, kad sunkiai prisimena, kas ten įvyko. Sakė, kad kažkur buvo išėjęs, paskui parėjo. Įspėjimo apie netinkamą elgesį bare neprisimena. R. K. būdamas neblaivus yra linkęs pakalbinti kitus asmenis, bet nepastebėjo jo lindimo į akis. Po įvykio nukentėjusiajam bėgo kraujas iš galvos, buvo galva kruvina. Atrodo, kad jo veidas nebuvo kruvinas, o tik buvo nuo galvos nubėgęs kraujas. Kitą dieną „sveikatos netaisė“, o ar ją „taisė“ nukentėjusysis – nežino. Taip pat nežino, ar „sveikatą taisė“ K. A.. Su nukentėjusiuoju neaptarė, ką turėtų pasakoti apie įvykį, jei apie jį jų kažkas klaus.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 apie 23.00 val. kartu su draugais K. A. ir R. K. užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai buvo kitame bare, kuriame vartojo alkoholį, bet barui užsidarius išėjo. Atėję į barą užsisakė alaus, sėdėjo prie baro, bendravo. Buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad jie visi kartu sėdėjo prie baro, po to atsimena, kad R. K. sėdėjo ant kėdės, baro darbuotojai jam tvarstė kraujuojančią galvą. Jis norėjo kviesti greitąją med. pagalbą, tačiau baro darbuotojai pasakė, kad greitoji med. pagalba jau iškviesta. Atvykę medikai R. K. išvežė į ligoninę. Kas ir kuriuo metu, bei dėl kokių priežasčių sumušė R. K., jis neatsimena. Konflikto neatsimena. Asmenų, sumušusių R. K. apibūdinti negali, atpažinti negalėtų, nes tuo metu buvo labai girtas (1 t. b. l. 42).

Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare apie 23.00 val. kartu su draugais R. K. ir E. M. užėjo į barą ,, (duomenys neskelbtini)“, prieš tai buvo kitame bare kur vartojo alkoholį. Šiame bare taip pat užsisakė alaus, sėdėjo prie baro. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes išties buvo neblaivus. Atsimena, kad sėdėjo prie baro, gėrė alų, kalbėjo. Po to atsimena, kad R. K. sėdi prie baro ant taburetės su perrišta, kraujuojančia galva. Kas jį sumušė ir dėl kokių aplinkybių neatsimena visai. Jokio konflikto bare neatsimena. Vyrų kurie sumušė R. K. negali apibūdinti visai, jų tikrai neatpažintų. (1 t., b.l. 40).

Specialistas J. S. teisme parodė, kad yra susipažinęs su specialisto išvada. Papildomai nieko negali pasakyti, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą, t. y. kad R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulo lūžis sutrikdo sveikatą ilgiau nei 10 dienų. Nosies kaulo lūžio diagnozė nustatyta remiantis Respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje LOR gydytojų duomenimis, kad nosies audiniai paburkę, patinę ir jaučiamas nosies kaulo traškėjimas, kuris yra būdingas šviežiam nosies kaulo lūžiui. Buvo atlikta galvos kompiuterinė tomograma. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytos muštinės žaizdos galvoje, buvo padaryta ir kaukolės smegeninės dalies kaulo kompiuterinė tomograma, kuri neapėmė nosies kaulo srities. LOR gydytojui nekilo jokių abejonių, nes nosies kaulo krepitacija, t. y. traškėjimas, yra būdingas nosies kaulo lūžimo požymis. Todėl buvo netikslinga daryti papildomai nosies šoninę rentgenogramą. Krepitacija – tai nosies kaulo traškėjimas, kurio nėra sveikai nosiai. Jaučiamas nosies kaulų lūžgalių tarpusavio trintis ir paslankumas. Traškėjimas jaučiamas apčiuopimo būdu. Jei jaučiamas nosies traškėjimas ir paslankumas, tai nėra abejonių, kad yra lūžę nosies kaulai. Tuomet yra nebūtinas rentgenas. Kartais jis atliekamas norint gauti papildomos informacijos apie kitų veido kaulų lūžimus, pvz. apie skruostikaulio ar viršutinio žandikaulio lūžimą. Šiuo atveju tokio lūžimo nebuvo įtariama, todėl nebuvo reikalinga daryti rentgenogramą. Žymiai didesnė apšvita buvo nuo kaukolės smegeninės dalies kompiuterinės tomogramos. Jei yra aiški diagnozė, tai tie tyrimai būtų perteklinė medžiaga. Išvada atitinka įvykio aplinkybėms. R. K. buvo apžiūrėtas rugsėjo 6 d. ir duomenys atitinka Respublikinės ligoninės Priėmimo skyriaus duomenis. Šiuo atveju vertinimui apčiuopimo būdu subjektyvumo nebuvo. Gydytojui abejonių nekilo, nes jei jos kyla dėl kitų kaulų lūžimo veido dalyje, tai daromos papildomos rentgenogramos, bet šiuo atvejų tikrai nekilo abejonių. Nėra pagrindo teiginiui, kad gydytojui kilo abejonių, bet jis skubėjo, todėl nepadarė tyrimų. Kad nėra kraujavimo - teiginys neteisingas, nes nosies landoje yra kraujo krešulys, kuris buvo pašalintas. Kadangi praėjo tam tikras laiko tarpas po traumos, tai kraujavimas buvo savaime sustojęs. LOR gydytojas yra savo srities specialistas ir jis atsako už savo darbą. Jam šiuo atveju abejonių nekilo, nes nerašo, jog įtariama, kad lūžio, ar galimas kaulo lūžimas, yra kategoriška diagnozė – kaulo lūžis. Šiuo atveju rentgenograma nebūtų patikslinusi lūžio, nes kartais nosies kaulo lūžis būna lūžgalio poslinkyje, kuris rentgenologiškai ūminiame periode nepastebimas, kol nesusiformuoja kaulinis randas. Tuo atveju vis tiek yra remiamasis nosies kaulo traškėjimu. Krepitacija nuo ankstesnio nesugijusio lūžio negali būti, nes susidaro kaulinis randas ir praėjus kuriam laikui, t. y. maždaug savaitės bėgyje, prasideda kremzlėjimo ir kaulėjimo procesas ir krepitacijos požymių nebebūna. Tai būdinga šviežiam lūžimui, ką rodo ir nosies minkštųjų audinių patinimas ir kraujo krešulys nosies landoje. Nosies sumušimui nėra būtinas požymis - akių pamėlynavimas. Esant patinusiai nosiai ir darant nuotrauką, joje gali ir nematyti požymių, kuriuos apčiuopi. Negali nurodyti laiko, kada išnyksta nosies patinimas ir kada padaryta nuotrauka duotų duomenų apie nosies lūžį. Darant galvos tomogramą, veido ir galvos nuotrauka yra papildoma kūno sritis, nes veido dalies tomograma yra daroma atskirai. Buvo pasirinkta tokia gydytojo taktika. Negali turėti diagnozuotam sužalojimo sunkumui nosies sienelės pakrypimas, pasislinkimas ir nepasislinkimas. Tiek su lūžgalių poslinkiu, tiek be poslinkio nosies kaulo lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei yra žymi deformacija, tai tada yra reikalinga papildoma operacija nosies atstatymui. Nežino, ar šiuo atveju buvo daroma tokia operacija, nes ji daroma po 1-2 sav., t. y. jei yra atslūgęs minkštųjų audinių tinimas nosies srityje. Negali pasakyti iš pirminės apžiūros, ar buvo būtina operacija nukentėjusiajam, nes pirminės apžiūros metu LOR gydytojai rašo, kad spręsti klausimą dėl nosies lūžgalių atstatymo atslūgus audinių tinimui. Nežino, ar šiuo atveju buvo toks įrašas, bet toks įrašas nėra būtinas – gydytojas pacientą gali žodžiu įspėti. Be to, šis dalykas priklauso nuo paciento, nes jei jam patinka kreiva nosis, tai gali taip vaikščioti visą amžių. Tokiu atveju žmogus pats renkasi: gydyti ar negydyti nosį. Pirminės apžiūros duomenimis galvos smegenų sukrėtimas nebuvo įtartas. ANG – tai ausų, nosies gydytojų konsultacija. Buvo rekomenduojama atslūgus patinimui, t. y. po 6-8 parų, papildoma konsultacija, bet jei ligonis neatvyksta, tai jo niekas neieško. Kita rekomendacija: būklei blogėjant reikalinga neatidėliotina konsultacija, kreipiantis į ligoninės priėmimo skyrių. Jei buvo nustatytas sužalojimas, tai po 6-8 dienų konsultacija yra rekomenduojama, bet nebūtina. Konsultacija rekomenduojama, kad būtų galima pamatyti nosies deformacijos dydį, bendrą sveikatos būklę. Audinių tinimas buvo diagnozuotas ūminiame periode, todėl tada nebuvo galima matyti nosies kaulų deformacijos masto arba nedeformacijos masto. Po 6-8 parų galima pasakyti, ar tikslinga daryti nosies korekciją, ar netikslinga. Gali būti, kad ir lūžus nosiai, nosis nepasislinko, bet kaip buvo šiuo konkrečiai atveju – negali pasakyti. Ar asmens nosis atstatoma mechaniniu būdu rankomis, priklauso nuo konkretaus pasislinkimo dydžio ir bendros ligonio būklės. Kartais nosis yra atstatoma, o kartais rekomenduojama kreiptis po savaitės ir spręsti šį klausimą. Jei nėra didelis pakrypimas, tai galima rankomis nosį atstatyti.

Liudytojas D. B. teisme parodė, kad dirba keliose darbovietėse. Yra tekę dirbti Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, ten galėjo dirbti 2016 m. rugsėjo mėn. Iš veido nukentėjusiojo kaip paciento neprisimena, nes pro jį praeina didžiulis žmonių kiekis. Susipažinus su medicininiais dokumentais gali pasakyti, kad rugsėjo 5 d. įrašai ir antspaudas yra jo. Tai, kas parašyta – tai tą prisimena, bet situaciją prisiminti yra sudėtinga. Jei kliniškai vertinant nosies būklę jaučiama krepitacija, tai kliniškai įtariamas nosies lūžis, nes reiškia, kad yra kauliukų pasislinkimas. Tuo metu buvo jaučiama krepitacija. Galutinai lūžį patvirtina radiologo išvada. Nukentėjusiajam buvo darytas galvos kompiuterinis tyrimas, o pati išvada būna duodama vėliau – po apžiūros. Buvo kreipinys radiologui dėl konsultacijos dėl nosies lūžio. Radiologo išvadoje apie nosikaulį nėra aprašyta, o tik parašyta, kad kaukolės skliauto kauluose aiškių lūžių nematyti, bet daugiau nedetalizuojama. Kompiuterinėje tomografijoje gali nesimatyti lūžio, nes pjūvis gali praslinkti pro tą vietą, kuri krepituoja. Atlikus kompiuterinę tomografiją gydytojas gal tiesiog neaprašė lūžio ar jo aiškaus nematė. Pjūviai kompiuterinės tomografijos metu daromi kas kažkokį tarpą, todėl gali būti prašokimas. Radiologas parašė, kad skliauto kauluose lūžio nematyti. Jam krepitacija jautėsi. Skliauto kaulai - tai greičiausiai visa veido konstrukcija. Radiologas apie nosikaulį nerašo ir nežino kodėl. Didelės dislokacijos tuo metu nestebėjo, t. y. nepastebėjo, kad būtų nosies ašis pavažiavusi ar nusisukusi. Vertinant nosies patinimą, kuris nukentėjusiajam buvo didelis, vizualiai nosies kaulo ašis atrodė tiesi. Galimas nosies lūžis ir be dislokacijos. Kaktoje, žanduose, smakre krepitacijos nebuvo. Kairėje nosies landoje buvo kraujo krešulys. Pačios traumos metu greičiausiai buvo kraujavimas, kuris organizmo buvo sustabdytas maždaug po 10 min. susidarius krešuliui. Krešulys apžiūros metu buvo pašalintas, o kraujavimo nestebėta. Jei apžiūros metu asmuo kraujuotų, tai tokie duomenys atsispindėtų medicininiuose dokumentuose, nes būtų kraujavimas stabdomas ir būtų atliekami veiksmai ir tai būtų užrašyta. Krešulį reikia pašalinti, kad būtų matyti, jog jo vietoje nebus kraujavimo. Tiek nosies išorė, tiek vidus buvo išburkę nuo traumos. Faringoskopuojant vertinama ryklė, ar nėra užpakalinio kraujavimo iš nosies. Šiuo atveju užpakalinio nosies kraujavimo nebuvo stebėta. Nukentėjusįjį apžiūrėjo chirurgas dėl kitų sužalojimų galvos srityje, o jis aprašė savo sritį. Kitus nukentėjusiojo sužalojimus stebėjo kiti specialistai, t. y. priėmimo gydytojas. Pagal tvarką pacientas atvyksta į priėmimą, ten jį apžiūri chirurgas ar terapeutas ir padaręs darbą, kuris jam priklauso, jei kažkas yra kas ne jo srityje, siunčia pas specialistą. Šiuo atveju dėl nosikaulių lūžių nukentėjusįjį nukreipė pas jį. Toliau pacientas grįžta pas pirminį gydytoją. Kompiuterinė galvos tomograma yra sistemoje. Nuotraukos vertinti pagal kompetenciją negali, o tik gali pažiūrėti savo įdomumui. Nuotrauką vertina radiologas, jis teikia išvadą. Bijo pameluoti, bet greičiausiai dėl įdomumo pasižiūrėjo tą nuotrauką, nors tiksliai to neprisimena. Greičiausiai nuotrauka yra išlikusi. Jei yra nedideli lūžiai be dislokacijos, tai tomograma jo gali neužfiksuoti. Radiologiniai tyrimai patvirtina lūžius. Šiuo atveju budintis chirurgas skyrė radiologinį tyrimą. Kliniškai nukentėjusiajam buvo nosies lūžis, nes buvo krepitacija. Nesant krepitacijai nelabai galimas nosies lūžis – nebent mikro lūžis. Kliniškai iš vaizdo davė išvadą. Rentgeno nuotrauka nedaryta, nes buvo daryta kompiuterinė tomograma. Nuoroda dėl tomografijos jau buvo, tai nereikėjo kartotis. Kompiuterinėje tomogramoje ir rentgenogramoje gali atsispindėti senesnieji nosies lūžiai. Radiologas, mano, atsakytų kada buvo lūžis. Mano, radiologai diferencijuoja tuos lūžius. Nukreipimą radiologui rašė ne jis, o jis parašytas taip: „prašau atlikti galvos kompiuterinę tomografiją, apimant nosies kaulus dėl įtariamo kraujavimo, sužalojimo ir nosies kaulų lūžio“. Taip parašė budintis priėmimo gydytojas V. S.. Gydytojas apžiūrėjo pacientą dėl galvos traumos ir siuntė atlikti kompiuteriniam ištyrimui. Pirmiau buvo padaryta kompiuterinė tomograma, paskui buvo jo apžiūra, o vėliau pateikta išvada. Du gydytojai apžiūrėjo nukentėjusįjį. Jam apžiūrint pacientą kliniškai buvo įtariamas nosies lūžis. Gydytojas S. taip pat patvirtino, jog įtariamas nosies lūžį. Dar prieš jo apžiūrą jis prašo radiologo apžiūrėti pacientą dėl įtariamo nosies lūžio. Radiologo išvadoje parašyta: „kaukolės pamato skliauto kauluose aiškių lūžių nematyti“. Apie nosikaulius išvadoje nėra užsimenama. Visada po nosies traumos skiria pakartotinę konsultaciją atslūgus patinimui, kad būtų galima aiškiai vertinti, ar reikalingas atstatymas, chirurginis gydymas. Tą yra svarbu pradėti iš karto atslūgus patinimui. Dokumentuose parašyta: „planinė ausų, nosies, gerklės gydytojo konsultacija atslūgus patinimui, t. y. po 6-8 parų“, bet tai yra asmens reikalas. Jei nėra didelis kaulo lūžis be poslinkio, tai jis taip ir praeina suaugus kaulams be liekamosios reikšmės. Tačiau atslūgus patinimui gali išryškėti kažkokia deformacija, todėl yra rekomenduotina antrinė apžiūra. Žmogaus sveikata - jo asmeninis reikalas. Nemato, kad asmuo būtų kreipęsis po 6-8 parų, bet jis gali pasirinkti bet kokį gydytoją. Jei asmuo būtų turėjęs anksčiau nosies traumų, tai apčiuopiant nosį krepitaciją dėl ankstesnių traumų negalima. Krepitacija rodo tik šviežią traumą, nes vėliau viskas sugyja, sukaulėja. Kaulėjimas prasideda įvairiai, nes organizmo gijimas yra individualus – nėra tikslios ribos, todėl ir rašoma, jog atslūgus patinimui reikia toliau žiūrėti nosį. Maždaug po 6-8 paros atslūgsta patinimas ir jei yra nosikaulio lūžimas, tai tada galima reponuoti, nes po 3 sav. lūžimai dažniausia jau būna sukaulėję ar suaugę netinkamai. Kaulų lūžiai yra vertinami radiologiniais tyrimais. Negali atsakyti, ar radiologinis tyrimas yra rekomenduotinas, ar privalomas. Nukentėjusysis buvo nukreiptas pas radiologą, kuris nuotoliniu būdu aprašo. Realiai jaučiant krepitaciją, tai turi būti lūžis. Negali atsakyti, kiek buvo išdirbęs valandų tą dieną, kai pas jį atvyko nukentėjusysis.

2016-09-05 R. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-09-04 apie 23.50 val. jam būnant bare „(duomenys neskelbtini)“, nepažįstamas asmuo su stikliniu bokalu ne mažiau penkių kartų jam trenkė į galvos sritį. Po įvykio kreipėsi į VŠĮ Respublikinę ligoninę, kur jam diagnozavo muštas galvos žaizdas ir nosies kaulo lūžį (1 t. b. l. 10).

2016-11-03 Įvykio vietos protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), baras „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 14-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-09-06 specialisto išvadoje Nr. G 1207/2016(04) nurodyta, kad nukentėjusiajam R. K. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kaktoje, muštinės žaizdos viršugalvyje, dešiniame momenyje ir pakaušyje, sprando nubrozdinimas. Taip tai, kad rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 8 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Nustatytas girtumas 2,36 prom. (1 t. b. l. 55-56).

Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuoti specialisto - teismo med. gydytojo J. S. parodymai, kuris parodė, kad dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu. Dėl kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kaktoje, muštinės žaizdos viršugalvyje, dešiniame momenyje ir pakaušyje, sprando nubrozdinimo nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, vertinant kiekvieną iš šių sužalojimų atskirai ir vertinant jų visumą. Iš turimų teismo med. duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu kietu buku daiktu (kumščiu ar kitu daiktu) padarytas nosies kaulų lūžis (1 t. b. l. 59-60)

2016-11-24 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. K. pateikė rankinį laikrodį „Casio“ (1 t. b. l. 71).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas laikrodis „Casio“ kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui ir perduotas saugojimui nukentėjusiajam (1 t. b. l. 73-76).

Iš 2016-09-12 apžiūros protokolo bei vaizdo medžiagos matyti, kad yra užfiksuotas vaizdo įrašas bare „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 80-83, CD kompaktinės plokštelės esančios 1 t. viršelyje)

2016-10-25 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. K. atpažino asmenis, t. y., D. M. ir L. K., kaip asmenis, kuriuos ji aptarnavo įvykio dieną bare ir kurie galimai sumušė baro lankytoją (1 t. b. l. 96-100).

Kaltinamasis D. M. parodė, kad jis kartu su L. K. ir dar vienu draugu buvo bare ,, (duomenys neskelbtini)“, bendravo su L. K. darbo reikalais, jis buvo išgėręs vieną taurę brendžio, o L. K. buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Bare buvo ir daugiau lankytojų su kuriais jis bendravo apie gyvenimą užsienyje. Tada nukentėjusysis R. K. įsiterpė į pokalbį ir įkyriai priėjo prie jų staliuko ir kvietė į lauką muštis, grasino, kad tuoj jį papjaus peiliu, jį tampė, žemino, buvo fizinis kontaktas, daužė jam į šoną, jis juto skausmą. Be to, tuo pat metu buvo priėjęs nukentėjusiojo R. K. draugas K. A., kuris bendravo su L. K.. Nukentėjusysis R. K. savo kūnu buvo užblokavęs išėjimą, todėl norėdamas išeiti, jis būtų turėjęs nustumti nukentėjusįjį. Kadangi jis juto realią grėsmę, jis griebė bokalą ir trenkė nukentėjusiajam R. K. į galvą. Jis negali pasakyti, kodėl buvo suduota tiek daug smūgių. Smūgiai nebuvo labai stiprūs, nes bokalas nedužo, be to, buvo suduota bokalo šonu. Ar nukentėjusysis buvo neblaivus, jis negali pasakyti, kadangi jis neprisimena, ar nukentėjusiajam pynėsi liežuvis, be to, jis vizualiai neatrodė girtas. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo R. K. puolimo, nes jis jį tampė, baksnojo į šoną, grasino, visokiais žodžiais jį žemino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad iš nukentėjusiojo R. K. elgesio jis suprato, kad nukentėjusysis gali jam suduoti, jis jam užsimojo, todėl jis gindamasis čiupo už tuščio bokalo ir trenkė jam su bokalu į galvą, taip gindamas savo garbę ir orumą.

Kaltinamasis L. K. parodė, kad jis, D. M. ir O. buvo bare ,, (duomenys neskelbtini)“. Draugai vartojo alkoholį, o jis nevartojo, nes vairavo automobilį. Į barą įėję trys asmenys, už kelių minučių du iš jų atsistojo prie jų stalo ir pradėjo grasinti, gąsdinti susidorojimu. Prie staliuko pirmiausiai priėjo nukentėjusysis R. K., kuris neatrodė, kad yra neblaivus, nes kalbėjo rišliai, o paskui priėjo liudytojas K. A.. Nukentėjusysis kalbėjo su D. M., o K. A. buvo užtvėręs jam kelią. Jie prašė jų keletą kartų eiti nuo jų stalo, tačiau jie sakė, kad jie su jais susidoros, juos subadys. Jis matė, kaip nukentėjusysis R. K. kumščiavo D. M. į šoną keletą kartų, be to, nukentėjusysis pavojingai mosikavosi rankomis jų atžvilgiu, todėl D. M. pasiėmė bokalą ir juo sudavė nukentėjusiajam į galvą. Jis tuo metu sėdėjo prie stalo, o paskui atstūmė nukentėjusįjį, nes negalėjo išeiti iš už stalo, nes praėjimą buvo užtvėręs K. A.. Be atstūmimo, jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Jie buvo išsigandę, nes atėjo trys asmenys, kurie norėjo su jais susidoroti, be to, jie turėjo įmonės pinigus, todėl buvo grėsmė jų netekti. Jo atstūmimas buvo gynybinis, be to, D. M. taip pat gynėsi nuo jo atžvilgiu daromo nusikaltimo.

Šie kaltinamųjų D. M. ir L. K. parodymai yra paneigti byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis kartu su draugais E. M. ir K. A. būdami neblaivūs užėjo į barą ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ten užsisakę vartojo alkoholinius gėrimus. Jam einant į tualetą, išgirdo repliką dėl savo išvaizdos, ir atsisukęs pajuto smūgius į galvą iš bokalo. Jis bandė dengti galvą ir tuo metu jam buvo sudaužytas laikrodis. Bokalu jam trenkė kaltinamasis D. M., nes jį teisme atpažino, o ar jam L. K. sudavė smūgius, jis nematė. Dėl girtumo jis nepamena, kad būtų stovėjęs prie kaltinamųjų staliuko ir būtų kalbėjęs su kaltinamaisiais D. M. ir L. K., taip pat nepamena, ar buvo fizinis kontaktas su kaltinamuoju D. M. iki smūgių sudavimo. Nukentėjusiojo R. K. sužalojimo faktą patvirtina ir 2018-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 42/2018(01) iš kurio matyti, kad po 2016-09-04 įvykio R. K. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje, momens dešinėje, pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimas sprande bei poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimų kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje. Po 2016-09-04 įvykio R. K. kliniškai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, tačiau nepatvirtintas radiologinio ištyrimo duomenimis, todėl ši diagnozė laikoma nepagrįsta. Pagal turimą ribotos apimties nosikaulių kompiuterinės tomografijos vaizdą, galima įtarti kairio nosikaulio vertikalios krypties linijinį lūžį, tačiau esamų duomenų kategoriškam lūžio patvirtinimui nepakanka. Nustatytos muštinės žaizdos viršugalvyje, momens dešinėje, pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimas sprande bei poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimų kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje galėjo būti padarytos įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą kontaktinį paviršiu turinčiu daiktu, nemažiau kaip 7 trauminiais poveikiais atitinkamai traumuojant viršugalvio, momens, pakaušio, sprando, kaktos ir nosies nugarėlės sritis. Sužalojimų visuma nebūdinga vienmomentiniam griuvimui. R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nėra objektyvių duomenų, kad sveikata dėl nustatytų sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (3 t., b.l. 136-139) Liudytojas E. M. patvirtino nukentėjusiojo R. K. parodymus, kad jis kartu su R. K. ir K. A., būdami neblaivūs, atėjo į barą ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis žino iš R. K. pasakojimo, kad R. sumušė bare, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas, jis nematė. Neblaivų R. K. gali apibūdinti kaip asmenį linkusi pakalbinti kitus žmones, komunikabilų, mėgstanti pasilinksminti, nebūna piktybinis. Liudytojas K. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo E. M. parodymus, kad jie atėjo į barą ,, (duomenys neskelbtini)“ būdami neblaivūs ir toliau vartojo alkoholį. Jis atsimena, kad R. K. sėdėjo barė su kraujuojančia galva, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, neprisimena. Nukentėjusiojo R. K. parodymus dėl replikos iš kaltinamųjų pusės iš dalies paneigia liudytojas G. M., kuris nurodė, kad prieš baro uždarymą atėję trys vaikinai (nukentėjusysis R. K., liudytojai E. M., K. A.) kabinėjosi prie baro lankytojų, užgauliojo klientą prie baro, kuris atsiskaitė moteriška pinigine, jie buvo įspėti, tačiau į pastabas jie nekreipė dėmesio. Be to, jis matė kaip nukentėjusysis buvo priėjęs prie kaltinamųjų staliuko ir iki priėjimo prie staliuko negirdėjo žodinio konflikto. Kad įvyko konfliktas sužinojo iš šurmulio, nes kažkas pradėjo garsiai šaukti. Jis matė klientų susikibimą, tačiau neatkreipė dėmesio ar buvo suduoti smūgiai. Po konflikto pastebėjo ant nukentėjusiojo sužalojimus, kiti klientai jam ant galvos dėjo servetėles. Nukentėjusysis R. K. ir liudytojai E. M. ir K. A. nenurodė aplinkybių, kad buvo įspėti barmeno dėl netinkamo elgesio, nes dėl didelio girtumo, jie neprisimena visų įvykio aplinkybių. Be to, didelį nukentėjusiojo R. K. girtumą patvirtina ir 2016-09-06 specialisto išvadoje nurodytas asmens neblaivumo laipsnis – Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje R. K. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymai – 2,36 promilės (1 t., b.l. 56, )

Liudytoja V. K. parodė, kad ji muštynių nematė, nes tuo metu buvo lauke ir tvarkė stalus lauko terasoje, nes baras ruošėsi užsidarymui. Matė du vyriškius išeinančius iš baro, o nuėjusi į barą pamatė vieną vyrą, kuris buvo sumuštas, jam bėgo kraujas iš nosies, buvo kruvina galva. Ji norėjo kviesti policiją bei spausti apsaugos mygtuką, tačiau jie patys iškvietė medicinos pagalbą. Tą vakarą iki muštynių nukentėjusysis su draugais trise sėdėjo prie baro, o kaltinamieji su dar vienu draugu sėdėjo prie stalo. Asmenys tiek prie baro, tiek prie stalelio nebuvo konfliktiški ar agresyvūs. Be to, liudytoja V. K. atpažino asmenis, t.y. D. M. ir L. K., kaip asmenis, kuriuos ji aptarnavo įvykio dieną bare. Liudytoja S. M. patvirtino liudytojos V. K. parodymus ir parodė, kad prie stalo sėdėjo trys vaikinai, o tuomet į barą atėjo dar trys vaikinai. Nukentėjusysis su draugais eidami pro šalį užkliuvo už asmenų, sėdinčių prie stalo, ir apsižodžiavo, išsivystė konfliktas. Vėliau ji pastebėjo vieną vaikiną kruvina galva, o kitų asmenų bare jau nebebuvo, nes prie stalo liko sėdėti tik vienas vaikinas. Jai buvo papasakota, kad nukentėjusiajam buvo suduota su bokalu per galvą, tačiau pati šio smūgio nematė. Vėliau buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba.

Būtent šie kaltinamųjų D. M. ir L. K. įžūlūs veiksmai, pasireiškia smūgių sudavimu nukentėjusiajam R. K., sutrikdė ne tik nukentėjusiojo sveikatą ir sugadino turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi baro lankytojai smūgių sudavimo metu buvo šoke, viena mergina iš išgąsčio susiėmė už galvos, kita mergina stengėsi pasišalinti nuo konflikto vietos, vaikinas net ją patraukė toliau nuo kaltinamųjų staliuko, be to, į įvykio vietą buvo kviesta policija bei greitoji pagalba.

Kaltinamieji D. M. ir L. K. nurodė, kad nukentėjusysis R. K. įkyriai priėjo prie jų staliuko, kvietė į lauką muštis, grasino, kad tuoj juos papjaus peiliu, tampė D. M., vyko žodinis konfliktas, D. M. daužė į šoną ir jį žemino, jis juto skausmą, juto baimę dėl sveikatos, todėl jie gynėsi.

Bausmių skyrimas, civiliniai ieškiniai, kiti klausimai

2017 m. gegužės 31 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad neturtinę žalą didina 6000 Eur suma (viso 7000 Eur) ir prašo atlyginti dar 34,99 Eur turtinės žalos (įsigyjant medikamentus ir švirkštus) (2 t. b. l. 163-185). Nurodo, kad 100 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės jau atlygino L. K., liko neatlyginta neturtinė žala 6600 Eur sumai bei turtinė žala 34,99 eur sumai. Pažymėjo, kad nukentėjusysis iki šiol gydosi po patirto sumušimo atsiradusias pasekmes. Po sužalojimo mėnesį praleido gydydamasis namuose, negalėjo dirbti, jo išvaizda buvo pasibaisėtina, slėpdamas nuskustus plaukus bei aiškiai matomus randus, neišvengė pašaipų ir provokuojančių klausimų, kurie žemino jo orumą. Taip pat negalėjo lankyti sporto klubo, negalėjo dalyvauti renginiuose, susibūrimuose. Ilgą laiką gydydamas neturėjo galimybės uždirbti šeimai pinigų. 2017 m. liepos 20 d. pateikė dar vieną patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (pradinio ieškinio – 2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t. b. l. 193-195).

Kaltinamieji D. M. ir L. K. tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė R. K. sveikatą. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir teisme nurodė, jog neturtinę žalą sąlygojo jo išgyvenimai kaip jis atrodė po padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu (fotonuotraukose matyti išskutinėti plaukai bei susiūtos žaizdos, 2 t., b.l. 152-153), jis vartojo vaistus, lankėsi pas gydytojus (2 t., 169-184), 2 mėnesius jis vaikščiojo namuose su kepure, nes šeimoje auga mažametis vaikas, dėl sužalojimų negalėjo važiuoti pas klientus, nes jis užsiėmė plastikinių langų prekybą, todėl tą laiką negavo jokių pajamų, o jis tuo metu buvo vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, po įvykio jį nuolat pykino, 3 mėnesius negalėjo eiti į sporto klubą dėl galvos skausmų , temperatūros svyravimų, nuolatinio pykinimo (iš 2017-03-21 pažymos matyti, kad L. P. įmonė pažymi, kad R. K. nuo 2015-06-01 nuolatos sportavo įmonės sporto klube ,, (duomenys neskelbtini)“, o nuo 2016-09-06 iki 2016-11-20 sporto klubo nelankė, nors abonentą buvo įgijęs, 2 t., b.l. 185). Jam akivaizdžių nosies deformacijų padaryta nebuvo, tačiau viena nosies pusė yra užkimšta, gydytoja pasakė, kad reikia atstatyti nosies pertvarą. Be to jis jaučia diskomfortą vaikštant į teismą. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą, skaudžiai paveikusį jo asmeninį gyvenimą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam atsižvelgia į padaryto sužalojimo pobūdį, nukentėjusiajam kilusius nepatogumus, emocinį sukrėtimą, į suduotų smūgių skaičių – 13 smūgių tuščiu bokalu, bei 7 smūgiai kumščiais buvo suduota į galvos sritį. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į paties nukentėjusiojo R. K. veiksmus, t.y. asmuo būdamas neblaivus pats priėjo prie kaltinamųjų staliuko ir aktyviai bendravo su kaltinamuoju D. M., kas sąlygojo neteisėtus kaltinamųjų D. M. ir L. K. veiksmus. Todėl, vadovaujantis teismų praktiką bei teisingumo, sąžiningumo, protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros principais, teismas nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 1500 Eur sumos. (2018 m. spalio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-316/2018, 2018 m. gegužės 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018). Kadangi kaltinamasis L. K. atlygino 400 Eur neturtinės žalos, todėl likusi 1100 Eur suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų D. M. ir L. K. nukentėjusiojo R. K. naudai.