Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas 30 (trisdešimčia) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys. Priteista iš R. S. 425,90 Eur (keturi šimtai dvidešimt penki Eur 90 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš R. S. 1 000 Eur (vienas tūkstantis Eur) neturtinė žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B.. Netenkinta nukentėjusiojo M. B. civilinio ieškinio dalis dėl 1 500 Eur negautų pajamų ir 100 Eur turtinės žalos už odontologo paslaugas priteisimo. Priteista iš R. S. 1 000 Eur (vienas tūkstantis Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų ir civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo R. S. 1 500 Eur negautų pajamų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

2.5. Pažymi, jog teismo kasacinėje praktikoje pasisakoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-67-511/2016, Nr. 2K-181/2014).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. ir jo atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Albertas Kruminas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistojo R. S. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas

6. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

7. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, yra nepagrįstos ir prieštarauja bylos medžiagai, teismo sprendimo turiniui, bei iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis, todėl nepatvirtina skundo teiginių dėl BPK pažeidimų. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalis, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo R. S. kaltę, taip pat nurodė motyvus, kodėl nuteistojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojos G. M. parodymus vertina kaip siekį padėti buvusiam artimam draugui. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir bylos įrodymų bei teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys yra žinomas apeliantui. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta šališkai ir neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl apelianto kaltės yra nepagrįstos.

8. Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

9. Nors nuteistasis R. S. viso proceso metu savo kaltę neigė, teigdamas, jog jokio nusikaltimo nepadarė, o įvykio naktį nukentėjusiojo M. B. nebuvo sutikęs ir smurto jo atžvilgiu nenaudojo, teisėjų kolegija pažymi, jog tokie jo parodymai paneigti byloje surinktų duomenų visuma, todėl vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal BPK įtvirtintas taisykles ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, jog R. S. viešoje vietoje, miesto aikštėje, prie ten stovėjusios papuoštos eglės, Naujųjų Metų sutikimo metu dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam M. B. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, trenkė be jokios dingsties, jo ir nuteistojo R. S. nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai, įvykio metu jie nebuvo pažįstami, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nes prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas fizinis smurtas, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, nes smurtiniai veiksmai buvo atliekami kitų asmenų akivaizdoje, o dėl nuteistojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G161/2016(04) (I t., b. l. 97), kurio neapima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis, todėl veikos teisingai kvalifikuotos pagal nusikalstamų veikų sutaptį.

10. Šios apeliantui inkriminuotos aplinkybės įrodytos nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais bei vienas kitą patvirtinančiais ir papildančiais nukentėjusiojo M. B. (I t., b. l. 65, 67–69, II t., b. l. 150–152), liudytojų H. B. (I t., b. l. 122–123, II t., b. l. 152–153), V. G. (I t., b. l. 161, II t., b. l. 155), S. D. (I t., b. l. 125–126, II t., b. l. 155–156), E. J. (II t., b. l. 137–138, III t., b. l. 119–120), A. R. (I t., b. l. 140, III t., b. l. 5–6), M. B. parodymais (I t., b. l. 142–146, II t., b. l. 153–154), teismo medicinos specialisto išvada apie M. B. padarytus sužalojimus, jų pobūdį, mechanizmą, lokalizaciją, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą (I t., b. l. 97), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (I t., b. l. 1), taip pat nukentėjusiojo M. B. paaiškinimu (I t., b. l. 58) ir protokolu pareiškimu (I t., b. l. 59), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (I t., b. l. 61–63), akistatų tarp M. B. ir R. S. (I t., b. l. 75–78) bei S. D. ir R. S. protokolais (I t., b. l. 129–133), parodymų patikrinimo vietoje protokolu su priedu (I t., b. l. 80–86), kitais bylos įrodymais, kurių turinys nuosprendyje išsamiai atskleistas, išdėstyti išsamūs, aiškūs ir logiški motyvai, kodėl teismas šiais įrodymais tiki, jais remiasi ir grindžia savo išvadas dėl nuteistojo R. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11. Vertindama nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų viso bylos proceso metu duotus parodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. B. parodymais, kad jam trenkė nuteistasis R. S.. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo R. S. iki įvykio nebuvo nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusysis ar nepalankius nuteistajam parodymus davę liudytojai galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį R. S.. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo M. B. parodymus patvirtina pirminiai nukentėjusiojo paaiškinimai gatvėje sustabdytiems policijos pareigūnams, kuomet nukentėjusysis parodė į ateinantį R. S., teigdamas, kad tai jis jam trenkė, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. R., Tai, kad nukentėjusįjį sumušė iš matymo pažįstamas R. S., kuris priėjęs be priežasties smogė vieną kartą kumščiu į veidą, M. B. patvirtino duodamas nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, be to, duotus parodymus patvirtino akistatos su R. S. metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Tai, kad nukentėjusiojo M. B. nurodytomis aplinkybėmis prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 161/2016(04), kurioje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir nurodytu laiku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojas H. B., kuris įvykio metu buvo apsikabinęs nukentėjusįjį bei matė, kad iš už jo nugaros kumščiu buvo trenkta jo broliui į veidą, bei nurodo, kad atsisukęs arčiausiai stovintį pamatė nuteistąjį R. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas M. B. patvirtino, jog stovėdamas šalia nukentėjusiojo M. B., jis matė, kaip kažkas be jokios priežasties kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, liudytoja S. D. patvirtino, kad jai iš miesto aikštės atėjus toliau švęsti Naujųjų metų į (duomenys neskelbtini) kavinę, nuteistasis R. S. pats prie jos priėjęs pasakė, kad jis sumušė M. B. ir džiaugėsi, kad šis nerašė pareiškimo, o vėliau po maždaug 15-20 minučių apie įvykį jai telefonu papasakojo ir pats M. B., be to liudytoja savo parodymus patvirtino akistatos su R. S. metu, netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo, nes jie atitinka ir kitus pirmiau jau aptartus įrodymus. Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teismo metu taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog jai su S. D. iš miesto aikštės atvykus toliau švęsti Naujųjų metų į (duomenys neskelbtini) kavinę, ji iš S. D. sužinojo apie įvykusį incidentą prie miesto eglės, nurodė, kad jai tą naktį skambino nukentėjusysis M. B. ir pranešė apie įvykusias muštynes, o iš ryto nuvykusi pas M. B., pati viską pamatė ir išgirdo iš nukentėjusiojo tai, jog jį sumušė nuteistasis R. S.. Liudytojos V. G. parodymai patvirtina, kad po Naujųjų metų jai skambino nukentėjusysis M. B. ir pasakė apie tai, jog nuteistasis R. S. jam trenkė. Iš liudytojos G. M. parodymų matyti, kad įvykio metu ji ir kaltinamasis R. S. buvo pora, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog liudytojos G. M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos metu, jog ji su nuteistuoju įvykio metu visą laiką buvo susikabinę už rankų, jog nematė nukentėjusiojo, apie muštynes nieko negirdėjo ir nematė, vertintini kritiškai, t. y. kaip siekis buvusiam draugui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, liudytojos duotus parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo M. B., bet ir anksčiau paminėtų liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo R. S. versiją, kad jis įvykio naktį prie eglutės visą laiką vaikščiojo susikibęs rankomis kartu su drauge G. M., nebuvo sutikęs nukentėjusiojo M. B. ir jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, nes ši nuteistojo versija yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

12. Nuteistasis R. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir vyr. prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl minėtų nutarimų yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje (I t., b. l. 41–45), kurioje ištyręs nutarimuose nurodytas aplinkybes, išsamiai išdėstė sprendimo panaikinti minėtus nutarimus motyvus.

13. Įvertinus anksčiau aptartus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Sprendžiant nuteistojo R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta, todėl naikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. apeliacinio skundo

14. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašo iš nuteistojo R. S. priteisti visą jo prašomą 3 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad jis dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką jautė stiprų fizinį skausmą, turėjo lankytis pas gydytojus, jam buvo atliktos chirurginės operacijos ne tik iš karto po traumos, bet ir vėliau, koreguojant nosies pertvarą. Taip pat turėjo lankytis pas odontologą, vykti pas ekspertus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teisiamuosius posėdžius. Turėjo ir tiesioginių išlaidų mokėdamas už vaistus. Iš bylos duomenų matyti, kad proceso metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. buvo pareiškęs 3 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo R. S. 1 000 Eur M. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

15. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytus apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, kurių metu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. iš specialisto išvados Nr. G161/2016(04) matyti, kad po įvykio nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies, pablogėjo kvėpavimas, nosies ir viršutinės lūpos audiniai patinę, atlikta tamponada atstumiant pertvarą kiek įmanoma į vietą, planine tvarka nuo 2016-01-16 iki 2016-01-20 stacionarizuotas Respublikinėje Kauno ligoninėje, atlikta operacija, kurios metu atlikta septoplastika ir abipusė konchoplastika, pašalintos iškrypusios pertvaros dalys, pooperacinė diagnozė – nosies pertvaros iškrypimas, lėtinis hipertrofinis rinitas. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o iš karto po to dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Sutiktina, kad nuteistojo R. S. veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra itin sunkios, o traumos liekamieji reiškiniai šiuo metu netrukdo gyventi visavertį gyvenimą, tačiau nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką ir dėl to minimu laikotarpiu negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Kalbant apie nusikaltimo padarymo pobūdį pažymėtina, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas be jokios priežasties, suduodant vieną smūgį į veido sritį, Naujųjų metų naktį centrinėje miesto aikštėje, dėl to nukentėjusysis jautėsi pažemintas prieš įvykį mačiusius asmenis, taip nukentėjusiajam buvo sugadinta šventė.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra įvairūs (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–338-697/2015, 2K-511-693/2015, 2K-314/2012, 2K-377-222/2017, 2K-15-648/2017 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgusi ir į tai, kad nuteistasis R. S. yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šiuo atveju per mažą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nepakankamai atsižvelgė į kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. iš nuteistojo R. S. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 1 500 Eur, nes būtent tokia suma, kolegijos nuomone, geriausiai atspindi nukentėjusiojo M. B. ir nuteistojo R. S. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Dėl to nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

18. Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, apeliaciniu skundu prašo iš nuteistojo R. S. priteisti 1 500 Eur negautų pajamų turtinės žalos atlyginimui, šį reikalavimą grindžia sudaryta ir prie baudžiamosios bylos pridėta 2015 m. gruodžio 21 d. autorine sutartimi (II t., b. l. 117–118). Pagal teismų praktiką turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, iš pateiktos sutarties matyti, kad pagal šią sutartį M. B. (autorius) įsipareigojo užsakovo UAB „D“ darbuotojams paruošti 16 valandų trukmės mokymus apie plastikinių ir medinių langų montavimo technologijų gerinimą ir procesų optimizavimą, mokymus pradedant vykdyti nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. vasario 29 d., o užsakovas įsipareigojo už tai autoriui sumokėti 1 500 Eur atlyginimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos vertinimui, jog pateikta sutartis nepagrindžia realiai negautų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. pajamų. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. būtų dirbęs panašaus pobūdžio darbą, už jį gavęs panašaus dydžio darbo užmokestį, be to, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo išsilavinimą ar kvalifikaciją, suteikiančią galimybę dirbti ar konsultuoti plastikinių ir medinių langų montavimo srityje. Kaip ir nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. B. studijuoja Kauno technikos kolegijos Inžinerijos mokslų fakultete, pirmo pakopos programoje „Automobilių techninis eksploatavimas“ (III t., b. l. 105), iš to matyti, kad apelianto studijos niekaip nėra susijusios su plastikinių langų montavimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl minėtos autorinės sutarties sudarymo aplinkybių, todėl pritaria nuomonei jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis neabejotinai būtų atlikęs sutartyje numatytą įsipareigojimą ir už tai realiai gavęs sutartyje numatyto dydžio užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atmeta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. prašymą dėl 1 500 Eur negautų pajamų priteisimo kaip nepagrįstą.

Dėl proceso išlaidų

19. Taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. apeliaciniu skundu yra prašoma priteisti visas jo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo skundžiamame nuosprendyje nurodydamas proceso išlaidų dydį. Su šiuo apelianto skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą byloje atstovavo advokatas Žilvinas Astrauskas. Iš advokato pateiktų pinigų priėmimo kvitų – 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 908608 (II t., b. l. 119) ir 2018 m. sausio 25 d. Nr. 908619 (III t., b. l. 46) matyti, kad už civilinio ieškinio ruošimą, nukentėjusiojo interesų atstovavimą pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 800 Eur ir 1 000 Eur. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio ir pagrįstumo, jo patirtas išlaidas advokato pagalbai priteisė tik pagal vieną kvitą – Nr. 908619 (III t., b. l. 46), o dėl pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo patirtų 800 Eur išlaidų, kurias pagrindžia pinigų priėmimo kvitas Nr. 908608 (II t., b. l. 119) nieko nepasisakė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu liko neišspręstas klausimas dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimas priteisti visas jo patirtas išlaidas už advokato Žilvino Astrausko paslaugas, kuris yra pagrįstas dokumentais, turi būti tenkintas visa apimtimi, ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. patirtos 1 800 Eur (800 Eur + 1 000 Eur) išlaidos, sumokėtos už advokato pagalbą, priteistinos iš nuteistojo R. S.. Dėl to kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

20. Apeliacinio proceso metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 908625, kaip pažymėta kvite, už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (III t., b. l. 168). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nukentėjusiojo atstovo pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatui Žilvinui Astrauskui sumokėjo 600 Eur. Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. apeliacinį skundą, kuris šiuo sprendimu pripažįstamas iš dalies pagrįstu, prašymas išieškoti proceso išlaidas iš nuteistojo tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į bylos ir kartu suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį, taip pat į tai, kad advokatas Žilvinas Astrauskas. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir bylos medžiaga jam buvo žinoma, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo R. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. priteistą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos dydį padidinti iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Iš nuteistojo R. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. priteistas 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti padidinti iki 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. iš nuteistojo R. S. 400 Eur (tris šimtus eurų) turėtų išlaidų už suteiktą teisinę advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.