Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alfredo Vilbiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. K. ir nuteistojo M. S. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 straipsnyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką M. S. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 19.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 9 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir E. K., iš M. S. priteista 1105 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir E. K. iš M. S. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. K. ir nuteistojo M. S. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliaciniais skundais tiek nuteistasis M. S., tiek nukentėjusioji ir civilinė ieškovė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, M. S. prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo jos civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai bei M. S. paskirti griežtesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. S. paskiros bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnyje įtvirtinta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, M. S. anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 103-107), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų turi (2 t., b. l. 151-164), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, R. rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos apibūdinamas neigiamai (2 t., b. l. 167, 169, 170), taigi legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, be to, jam yra konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (2 t., b. l. 166). Apylinkės teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė ir į M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir į tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nors minėto straipsnio sankcijoje yra numatytų ir švelnesnių bausmių, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba arešto bausmė. Pažymėtina, kad teismas individualizuodamas bausmę kaltininkui, negali suteikti prioritetinės reikšmės vienoms ar kitoms aplinkybėms, o kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas individualizuodamas bausmę vertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, atsižvelgė tiek į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tiek į kitas reikšmingas bausmės parinkimui ir skyrimui aplinkybes, todėl vien neigiamai apibūdinama kaltininko asmenybė, skiriant bausmę negali būti vertinama suteikiant jai prioritetinę reikšmę.Atkreiptinas nukentėjusios dėmesys, kad M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą buvo paskirta didesnė bausmė nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis, t. y. 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, kai BK 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis 15 dienų. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje (pirmosios instancijos teisme) vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis M. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad M. S. buvo paskirta per švelni bausmė ir ją reiktų griežtinti. Atsakant į skundo argumentus susijusius su lengvinančios atsakomybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, M. S. nustatymu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo ir minėtą aplinkybę pripažino kaip M. S. atsakomybę lengvinančia. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys yra tas, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai jis laisva valia prisipažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pvz., atsiprašo nukentėjusiojo, grąžina iš jo pagrobtus daiktus ir kt.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Tačiau nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Be to, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, toks gailėjimasis negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kasacinė nutartis 2K-49/2014). Nagrinėjamu atveju M. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai, visų apklausų metu nurodė, jog gailisi dėl savo padarytų veiksmų, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos posėdžio metu M. S. atsiprašė nukentėjusios, pripažino padarytą turtinę žalą, sutiko, kad padarė ir neturtinę žalą, tačiau tik ginčijo neturtinės žalos dydį. Apygardos teismas pažymi, kad savanoriškas žalos atlyginimas yra kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuri nagrinėjamoje byloje pagrįstai nebuvo nustatyta, todėl vien tai, kad M. S. neatlygino padarytos žalos nukentėjusiajai, negali būti laikoma išimtine aplinkybe sprendžiant dėl to, ar nuteistasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pritartina apylinkės teismo sprendimui pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Dėl neturtinės žalos dydžio ir 5 procentų metinių palūkanų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad civilinė ieškovė ir nukentėjusioji, dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią žalą E. K. priteisti iš nuteistojo.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. K. priteistino neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad M. S. savo tyčiniais veiksmais sugadino E. K. turtą, į tai, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, nukentėjusioji iki šiol negali naudotis sugadintu automobiliu, turtinė žala neatlyginta, tačiau tuo pačiu apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nors nukentėjusioji teigia, kad ji ir jos sutuoktinis dėl įvykio vartoja vaistus, kad jų nepilnametis sūnus lankosi pas psichologą, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis, jokio turto neturi. Pažymėtina, kad nors nukentėjusioji pagrįstai nurodo, jog M. S. nedarbas nėra laikinas sunkumas atsiradęs dėl objektyvių priežasčių ir tai nėra pagrindas ženkliai mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau apygardos teismas atkreipia nukentėjusios dėmesį, kad apylinkės teismas sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį vertino ne tik M. S. turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį ir reikalaujamos neturtinės žalos dydžio santykį. Pažymėtina, kad nukentėjusioji patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai buvo padaryti beveik tris kartus mažesnė turtinė žala, t. y. 1105 Eur. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad M. S. nusikaltimu iš esmės pažeidė tik turtinius nukentėjusios interesus, t. y. nebuvo kėsinamasi į jos fizinę sveikatą, daro išvadą, kad 500 Eur dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai E. K. yra proporcinga jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas iš dalies, pagrindo nei didinti, nei mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su civilinės ieškovės ir nukentėjusios apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su reikalavimu priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad BPK numato galimybę dėl nusikalstamos veikos žalos patyrusiam asmeniui reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo iš kaltininko ar už jo veiką materialiai atsakingo asmens(-nų), tačiau nėra numatyta galimybės reikalauti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pritartina pirmosios instancijos argumentams, kad nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir M. S. atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes kaip pripažįsta ir pati nukentėjusioji, nuteistojo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra ne sutartinė, o deliktinė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos nenumato prievolės atlyginti nukentėjusiosios reikalaujamų palūkanų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino civilinės ieškovės ir nukentėjusios reikalavimo priteisti iš M. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio.

Atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio.