Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalis, prieš tai pakeitus paskirtąją arešto bausmę laisvės atėmimo bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta tris metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei nuspręsta išieškoti iš R. Š. jo vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 440 eurų.

Iš R. Š. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 109 eurai už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.

Automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pas V. Š., nuspręsta grąžinti automobilio savininkei V. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 11 d. apie 01.23 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 7, 14, 17, 127, 222 punktų reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neturint šios teisės bei esant neblaiviems, įpareigojančius pasirinkti saugų greitį, kad nepadaryti turtinės žalos, vairavo V. Š. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,56 promilės alkoholio, o sustabdytas policijos pareigūnų, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams atlikti patikrinimą, ar nėra neblaivus, važiavo toliau keliu (duomenys neskelbtini), nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, nepasirinko saugaus greičio ir (duomenys neskelbtini) ribose nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį automobilį „Skoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti baudą ir prie paskirtos bausmės nepridėti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Nuteistasis skunde pažymi, jog kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino nuo sulaikymo pradžios, davė paaiškinimus, sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka, tikėjosi švelnesnės bausmės. Anot nuteistojo, apylinkės teismas neįvertino to, kad jis tinkamai elgiasi visuomenėje, nedarė nusikaltimų, administracinių nusižengimų, dirbo ir padėjo savo šeimai, turi neįgalų tėvą, kurio motina viena nespėja prižiūrėti, kadangi verčiasi ūkininkyste ir gyvulininkyste. Skirdamas bausmę, teismas taip pat nurodė, jog nusikalstamą veiką R. Š. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinai paleistas neatlikus laisvės atėmimo bausmės, tačiau neįvertino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo buvo likę vos du mėnesiai, o teismo posėdžio metu bausmę nuteistasis, apskritai, buvo atlikęs. Be to, žemesnės instancijos teismas net nesvarstė galimybės paskirti nuteistajam baudą, nors jis dirba ūkyje, gauna pinigų ir turi galimybę ją sumokėti.Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, tokiu būdu jam paskirdamas pernelyg griežtą galutinę bausmę, nors jo padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie labai sunkių ar sunkių nusikaltimų. Grįsdamas tokį skundo argumentą, apeliantas nurodo sutinkantis, kad už ankstesnio nusikaltimo padarymą buvo nuteistas ir iš laisvės atėmimo vietos paleistas anksčiau nustatyto termino, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje aiškiai parašyta, kad bausmės pabaiga - 2018 m. gegužės 17 d., taigi teismo dienai jis buvo atlikęs visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Gvidas Byčius pritarė R. Š. apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau apeliantas nesutinka su jam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausme – areštu, prašo ją pakeisti į baudą, bei nuosprendžio dalimi, kuria ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Už vairavimą kelių transporto priemonę esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Taigi BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kurią teismas gali paskirti tik tuo atveju, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad arešto bausmė, kuri yra griežtesnė nei bauda, apeliantui buvo paskirta įvertinus R. Š. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas).Apeliantas padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Remiantis byloje esančiais duomenimis R. Š., darydamas labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,56 promilės etilo alkoholio), taip pat nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo į griovį, atsitrenkė į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį automobilį, jį apgadino. Taigi R. Š. savo priešingu teisei elgesiu neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei akivaizdus. Vertinant R. Š. asmenybę, pažymėtina, jog jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo du kartus teistas, nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuteistasis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, pažeisdamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatytus įpareigojimus per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Aukščiau išvardintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė arešto bausmę, kuri nėra pati griežčiausia bausmės rūšis, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui skiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nepaisant to, jog jis galimai turėtų finansinę galimybę ją sumokėti, kadangi dirba tėvų ūkyje, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nurodo, jog pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, davė paaiškinimus, sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka, nėra baustas administracine tvarka, be to, padeda savo šeimai ūkyje bei prižiūrint neįgalų tėvą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jo atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu. Tuo tarpu kitos skunde nurodomos aplinkybės –rūpinimasis artimais asmenimis, pagalba jiems dirbant ūkio darbus, tai, jog per pastaruosius metus R. Š. nebuvo baustas administracine tvarka, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau įvertinus jas kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog jos nėra pakankamos švelninti R. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl bausmių subendrinimo

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nepagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kadangi bylą nagrinėjant teisme, R. Š. buvo atlikęs visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju BK 64 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės ta faktinė aplinkybė, jog R. Š. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, juo labiau pirmo teismo posėdžio metu, jau buvo išregistruotas iš probacijos registro, kaip asmuo, atlikęs Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tai yra suėjus lygtinio paleidimo, taikyto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, terminui.Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, nutartimi patvirtindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustato nuteistajam BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą. Tačiau šių priemonių taikymas nėra bausmės tąsa. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. Nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadarė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę. Taigi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo privalo laikytis teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, vykdyti nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys) probacijos metu. BVK 157 straipsnyje numatytas sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo gražinimu į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). Apeliantas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, likus neatliktai 1 metų 4 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmei, R. Š. taikytas lygtinis iš pataisos įstaigos. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2018 m. kovo 11 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Taigi nagrinėjamu atveju nelaikoma, kad R. Š. yra visiškai atlikęs Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai ir 5 dienos, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Įvertinus išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.