Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-393-1092/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-27Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-02Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-02Klaipėdos apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2S-393-1092/2020
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00523-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis (pirm.)
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
K. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-393-1092/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00523-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo V. G. priešieškinį ieškovui K. Š. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo V. G. priešieškinį ieškovui K. Š. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Teismas 2019 m. spalio 29 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

Šalies argumentai

2. Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 sprendimo, kuriame nurodė, kad teismas šioje civilinėje byloje yra areštavęs visą jo turtą, todėl jis neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Teismui pateikė kvitą apie sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį. Prašė teismo šiuo pagrindu nuo kitos žyminio mokesčio dalies jį atleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo V. G. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies ir atleido jį nuo 250 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą.

4. Teismas, nurodė, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi jau yra sprendęs klausimą dėl V. G. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už jo paduotą priešieškinį. Šiuo klausimu 2019 m. vasario 21 d. nutartimi yra pasisakęs ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. atskirąjį skundą. Todėl, teismo vertinimu, analogiškai turi būti sprendžiamas ir prašymas atleisti V. G. nuo dalies už apeliacinį skundą mokamo žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad prašyme iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliantas nurodė tik tai, kad teismas yra areštavęs visą jo turtą, tačiau jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, t. y. duomenis apie turimą turtą, turtines teises, gaunamas pajamas ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas įvertino, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 483 Eur žyminis mokestis šiuo metu V. G. yra didelis, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo 250 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatant terminą V. G. sumokėti 213 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas V. G. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnį dėl atsakovo turtinės padėties įvertinimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies. Atsakovo turtinė padėtis yra teismui prieinama viešuosiuose registruose, todėl teismo išvados, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, yra nepagrįstos. Atsakovas dabartiniu metu yra nedirbantis, todėl laikinai neturi pajamų, o visas jo turtas yra areštuotas, todėl jis teismui įrodė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

7.2. Atsakovas neturi privalomai registruotino nekilnojamojo turto, privalomai registruotinų transporto priemonių ir pajamų, nes šiuo metu nedirba, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti 213 Eur žyminio mokesčio dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi mokėti teismo nustatytą 213 Eur žyminio mokesčio dalį, pateikiant apeliacinį skundą. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad šiuo metu yra nedirbantis, todėl laikinai neturi pajamų, o visas jo turtas yra areštuotas. Pasak atsakovo, teismo išvados, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį yra nepagrįstos, nes teismas turi galimybę patikrinti atsakovo duomenis, susijusius su turtine padėtimi.

10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 80 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

11. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.

12. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti.

13. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

14. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo savo teisėmis. CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o CPK 84 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra, jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Bet kuriuo atveju tiek pateikiant prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dėl sunkios turtinės padėties, turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas, prie kurio turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 178 straipsnis). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pats teismas turi nustatyti asmens turtinę padėtį ir pagal tai spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 20 Eur, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė teismo atleisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už atsakovo apeliacinį skundą turi būti mokamas 483 Eur žyminis mokestis ir atleido atsakovą nuo 250 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

16. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka mokėti teismo nustatytą 213 Eur žyminio mokesčio dalį ir nurodo, kad šiuo metu yra nedirbantis, jo turtas yra areštuotas. Įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį atsakovas prie atskirojo skundo pridėjo valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, jog neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, taip pat valstybės įmonės Registrų centras raštą, kad nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, o jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie asmens sunkią turtinę padėtį turi būti vertinami ne formaliai, o visapusiškai – asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias turtinę padėtį. Be to, būtina atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu, priešieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki. Asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir kitų (pvz., transporto priemonių) registrų, bankų ir kredito įstaigų išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurie turi būti pateikiami ne tik šiai dienai, o „su istorija“. Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar asmens turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė duomenų, visapusiškai pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį. Atsakovas neteikė kredito ar elektroninių pinigų įstaigų išrašų apie turimas (gaunamas) lėšas, taip pat duomenų apie šiuo metu gaunamas pajamas ar lėšas, iš kurių gyvena. Be to, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, nepateikė įrodymų, jog ir ateityje neturės galimybių susimokėti žyminio mokesčio, neprašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (CPK 84 straipsnis). Vadinasi, atsakovui nepagrindus jo sunkios turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sumokėti 213 Eur už paduodamą apeliacinį skundą.

19. Remdamasis nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas 10 dienų terminas teismo nustatyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą minėtam žyminiam mokesčiui sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. G. 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 213 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis