Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. L. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-1004/2017 pagal ieškovės Transfera Logistics OU ieškinį atsakovei K. L. individualiai įmonei dėl baudos už transporto paslaugų sutarties pažeidimą išieškojimo ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės K. L. individualios įmonės priešieškinį ieškovei Transfera Logistics dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Transfera Logistics OU kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 9000 Eur baudą už transporto paslaugų sutarties pažeidimą, 8804,44 Eur kompensaciją už kurą, kelius ir kitas paslaugas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalys 2015-07-01 sudarė transporto paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vežti krovinius pagal užsakymus, o už atliktą krovinių pervežimą gauti sutartą paslaugų kainą. 2015-07-01 pasirašytas priedas Nr. 1 dėl sutarties vykdymui atsakovo skiriamų 4 vilkikų. 2016-04-18 atsakovė pranešimu informavo, jog vienašališkai nutraukia Sutartį ir nuo 2016-04-18 nebeteiks paslaugų, o Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2016-05-19. 2016-04-19 elektroniniu laišku pranešė atsakovei, jog gavo pranešimą apie Sutarties nutraukimą, tačiau pagal Sutarties 5.8 punktą atsakovė privalo teikti paslaugas dar 30 dienų po pranešimo apie transporto paslaugų nutraukimą. Nurodė, jog tuo pačiu elektroniniu laišku pateikė atsakovei naują krovinio pervežimo užsakymą, atsakovės transporto priemonė turėjo 2016-04-22 atvykti į Daniją, tačiau atsakovė į krovinio pasikrovimo vietą neatvyko. 2016-04-22 - 2016-05-23 laikotarpiu atsakovei elektroniniais laiškais pakartotinai priminė apie jos sutartinius įsipareigojimus, todėl pateikė naujus užsakymus, pagal kuriuos atsakovė 2016-04-25, 2016-05-11, 2016-05-13, 2016-05-17, 2016-05-20 ir 2016-05-24 turėjo atvykti į Daniją pervežti krovinio, tačiau į krovinio pasikrovimo vietą neatvyko. 2016-06-15 atsakovei pateikė pretenziją dėl 12000 Eur baudos už Sutarties 5.8, 11.2 punktų pažeidimą, nes atsakovė, įspėjusi apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, laikotarpiu iki faktiško sutarties nutraukimo savavališkai nutraukė paslaugų teikimą. 2015-11-04 Priede Nr. 2 dėl sutarties vykdymui skiriamų atsiskaitymo kortelių prie 2015-07-01 transporto paslaugų sutarties Nr. 2013/20 nurodyta, kad atsakovei buvo perduotos 4 mokėjimo kortelės. Ieškovė reguliariai pateikinėdavo atsakovei sąskaitas faktūras dėl atsiskaitymų banko kortele kompensavimo, kurios buvo įskaitomos į atsakovės teikiamas sąskaitas faktūras už pervežimo paslaugas. Atsakovės skola ieškovei 2016-02-03 buvo lygi nuliui, po 2016-02-03 sąskaitos faktūros išrašymo atsakovė liko skolinga 8804,44 Eur.

3. Atsakovė K. L. individuali įmonė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-01 transporto paslaugų sutartį nutraukė dėl ieškovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, nes toliau dirbti su ja buvo nebeįmanoma. Pagal Sutartį galėjo priimti ir vykdyti tik ieškovės užsakymus, tačiau naujų užsakymų ieškovė nuo 2016 m. kovo vidurio nebeteikė, neužtikrino pastovaus atliekamų krovinių gabenimo per kalendorinį mėnesį, iš mokėtinos kainos išskaičiuodavo niekuo nepagrįstas sumas, iki 2016 m. gegužės mėnesio ieškovė nepagrįstai išskaičiavo 12 937,45 Eur.

Atsakovė K. L. individuali įmonė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10340,66 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su dalimi ieškovo vienašališkai atliktų nuskaitymų, viso be pagrindo iš užmokesčių už suteiktas pervežimo paslaugas nuskaityta 10 340,66 Eur.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, priešieškinį atmesti kaip neįrodytą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies (4151,12 Eur sumos), nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 3000 Eur baudos išieškojimo ir 1151,12 Eur kompensacijos dalies priteisimo pagal ieškovės Transfera Logistics OU ieškinį atsakovei K. L. individualiai įmonei, grąžino ieškovei Transfera Logistics OU 69,75 Eur dalį žyminio mokesčio iš 468,10 Eur žyminio mokesčio sumos. Ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės K. L. individualios įmonės 9000 Eur baudą už transporto paslaugų sutarties pažeidimą ieškovei Transfera Logistics OU, įskaitė ieškovei iš dalies tenkintus atsakovės priešpriešinius (1259,87 Eur dydžio) priešieškinio reikalavimus, priteisė iš atsakovės K. L. individualios įmonės 6393,45 Eur dydžio kompensaciją ieškovei Transfera Logistics OU, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15393,45 Eur sumą nuo 2016-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Transfera Logistics OU, taikė ieškinio senatį likusioje atsakovės priešieškinio reikalavimų dalyje ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad šalių Sutartimi sulygtos netesybos (Sutarties 5.8, 11.2 p.) laikomos iš anksto nustatytais būsimais ieškovės nuostoliais, kurių jai nereikia įrodinėti. Atsakovė negali ginčyti netesybų, kai pati neįvykdė Sutartinės prievolės ir 30 dienų neteikė paslaugų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą dienos. Atsakovės Sutarties neįvykdymo priežastys (galimai sunki finansinė padėtis, galimai netinkamai pateikta paraiška vykdyti Sutartį ir kt.) nėra svarbios. Šios sutartinės netesybos yra šalių tarpusavio suderinta valia, kuri buvo įtraukta į sutarties sąlygas ir kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų dėl ieškovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kurie būtų motyvas nevykdyti tarp šalių sudarytos sutarties dėl pervežimų ir po įspėjimo apie Sutarties nutraukimą dar 30 dienų vienašališkai šios sutarties nebevykdyti. Atsakovės elgesį po pranešimo apie sutarties nutraukimą teismas laikė nesąžiningu.

Teismas konstatavo, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 7653,32 Eur, atsisakydama dalyje ieškinio reikalavimų, atsakovė šią ieškinio dalį pripažino, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 7653,32 Eur kompensaciją.

9. Teismo vertinimu, kadangi CMR Konvencija reguliuoja krovinių vežimo sutarties vykdymo klausimus, vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punkte, praėjus trims mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo, teismas taikė ieškinio senatį atsakovės priešieškinio reikalavimams, kuriems galioja 2015-07-01 Sutartis.

10. Teismas konstatavo, jog ieškovė žalos pagal sudarytą Sutartį su atsakove nepatyrė, todėl formaliai apskaičiuota žala ir jos sumų vienašališkas įskaitymas bei išskaičiavimas iš atsakovės, kai nėra įrodytos patirtos žalos, laikytini nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad ji įrodė ieškovės nesąžiningą elgesį, todėl egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos tenkinti atsakovo priešieškinio dalį 1259,87 Eur sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovė K. L. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo: tenkinti ieškovės Transfera Logistics OU ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovės K. L. individualios įmonės 7 653,32 Eur kompensacijos; netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 9 000 Eur baudą (netesybas). Tenkinti atsakovės K. L. individualios įmonės priešieškinį ir priteisti iš ieškovės Transfera Logistics OU atsakovei K. L. individualiai įmonei 10 340,66 eurų skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovės proporcingai tenkintiems reikalavimams ir bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Įvertinus K. L. individualios įmonės direktoriaus A. L., liudytojo J. B. parodymus, 2015-07-01 Sutarties sąlygas, laikytina, kad ieškovė po atsakovės elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo apie Sutarties nutraukimą daugiau naujų tinkamos formos ir turinio užsakymų dėl krovinių vežimo atsakovei nepateikė, o atsakovė įspėjimo apie Sutarties nutraukimą laikotarpiu nebuvo sustabdžiusi paslaugų teikimo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti Sutarties 5.8, 11.2 punktų ir priteisti netesybas. Spręsdamas klausimą dėl netesybų, teismas pažeidė LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, 6.259 straipsnio 1 dalį, Sutarties 10.5 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

11.2. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes tinkamai nevykdė Sutarties: vienašališkai ir nepagrįstai išskaičiavusi neegzistuojančias baudas, žalas, Sutarties nutraukimo dieną atsakovei liko skolinga 10340,66 eurų, nuo 2016 m. kovo mėnesio nebeteikdama užsakymų, nebeužtikrino atsakovei pastovaus darbo, blokavusi kuro korteles, paralyžiavo atsakovės veiklą. Ieškovė tyčia prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, žalos dėl to nepatyrė, todėl iš atsakovės netesybos negali būti priteistos.

11.3. Šiaulių apylinkės teismas netinkamai taikė LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, todėl neteisingai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas galėjo priteisti tik nuo priteistos kompensacijos už kurą, kelius ir kitas paslaugas.

11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės nesąžiningus veiksmus, netinkamai ginčo santykiui taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovė vienašališkai, tyčia, suprasdama, kad tam neturi teisės, naudodamasi savo stipresne padėtimi, nepagrįstai išskaičiavo lėšas iš atsakovei priklausančio užmokesčio. Tai atitiko sąmoningą vengimą atsiskaityti pagal Sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės teiginys apie užsakymų negavimą nėra pagrįstas, kadangi šiai buvo tinkamai pateikti krovinio pervežimo užsakymai, kuriuos ji turėjo vykdyti. Po 2016-04-18 pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikti užsakymai buvo tinkamo turinio, kadangi buvo nurodyta, kur ir kada turi atvykti atsakovės vilkikas ir prisikabinti puspriekabę su kroviniu. Ieškovė visuomet teikė sutartą kilometražo kiekį, o atsižvelgusi į atsakovės prašymą leisti susiremontuoti vilkikus ir vairuotojams pailsėti – leido remontuotis vilkikus ir vairuotojams ilsėtis. Atsakovė pareiškė reikalavimą mažinti netesybas neargumentuodama, kodėl netesybos yra neprotingo dydžio, todėl yra laikoma, kad tikėtinų nuostolių įrodinėjimo pareiga ieškovei neperėjo. Atsakovė prievolės neįvykdė net iš dalies, jai buvo siųsta daug užsakymų, tačiau ši į užsakymus sąmoningai nereagavo, netgi piktybiškai nepranešė, jog jų nevykdys. Kadangi šiuo atveju tyčinių veiksmų ar kitų veiksmų, teismo prilyginamų tyčiniams veiksmams, nebuvo nustatyta, todėl turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek netesybų, tiek procesinių palūkanų. Procesinės palūkanos, remiantis CK 6.37 str. 2 d., skaičiuotinos nuo priteistos sumos ir jos nelaikomos „dvigubomis“ palūkanomis, kurių taikymas bendra tvarka yra draudžiamas pagal CK 6.37 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.

14. Byloje nustatyta, kad 2015-07-01 Transfera Logistics OU ir K. L. individuali įmonė pasirašė Transporto paslaugų sutartį Nr. 2013/20, pagal kurią vežėjas (atsakovė) įsipareigojo gabenti užsakovo (ieškovės) nurodytus krovinius naudodamas savo arba užsakovo ar jo partnerių transporto priemones, o užsakovas įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti vežėjui sutartą vežimo užmokestį (1.1 p.). Pagal minėtos sutarties 11.2 puntą, vežėjas turi įspėti užsakovą dėl sutarties nutraukimo, pranešdamas apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo sutarties nutraukimo dienos. Įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpiu vežėjas neturi teisės sustabdyti paslaugų teikimo. Pažeidus šią sąlygą, taikoma 5.8 punkte numatyta bauda – 3000 Eur už kiekvieną transporto priemonę.

15. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad po atsakovės elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo apie Sutarties nutraukimą, ieškovė naujų tinkamos formos ir turinio užsakymų dėl krovinių vežimo atsakovei nepateikė, o atsakovė įspėjimo apie Sutarties nutraukimą laikotarpiu nebuvo sustabdžiusi paslaugų teikimo, todėl nėra pagrindo taikyti Sutarties 5.8 ir 11.2 punktų ir priteisti netesybas.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-04-18 pranešimu K. L. IĮ pranešė ieškovei, jog nuo 2016-05-18 nutraukia transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-20, pranešime nurodė sutarties nutraukimo priežastį – netinkamą atsiskaitymą už suteiktas transporto paslaugas. Ieškovė 2016-04-19 elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad pranešimą gavo, priminė, kad pagal sutartį ieškovė yra įsipareigojusi atidirbti 30 dienų, todėl nurodė, kad 2016-04-22 ieškovė turi atvykti į (duomenys neskelbtini) paragino sumokėti 3070,72 Eur įsiskolinimą. 2016-05-12, 2016-05-18, 2016-04-22 elektroniniais laiškais ieškovė informavo atsakovę apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą – atvykimą į nurodytą vietą krovinių pervežimui. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovės pateikti prašymai dėl krovinių pervežimo buvo neišsamūs, prašymuose nebuvo nurodyta esminių vežimo sąlygų, nenurodyta, kokį krovinį ir kur reikės vežti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, siekdama tinkamai ir sąžiningai vykdyti Sutartį, būtų prašiusi ieškovės patikslinti vežimo sąlygas. Šalys turi bendradarbiauti ir būti maksimaliai rūpestingomis. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti užsakymus krovinių vežimui raštu ar žodžiu, teikdama nurodymus dėl vykimo į pakrovimo vietą tiek vairuotojams, tiek bet kuriems kitiems vežėjo darbuotojams, o vežėjas įsipareigojo užsakovo nurodymus dėl krovinių pervežimų vykdyti (1.4 p.). Iš minėtos Sutarties sąlygos matyti, kad ieškovė informaciją apie vežimo sąlygas galėjo teikti ne tik raštu, bet ir žodžiu, todėl, atsakovei prašant sukonkretinti vežimo sąlygas, ieškovė galimai tai ir būtų padariusi, todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovė nurodė atsakovei nuvykti ne į nežinomą pakrovimo vietą, o į puspriekabių bazę (duomenys neskelbtini), kuri atsakovei buvo gerai žinoma, nes ne kartą krovėsi krovinius šioje bazėje. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinį, kaip Sutarties nevykdymo pagrindą nurodė sunkią finansinę padėtį, tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovė pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad Sutarties nevykdė dėl vežimo sąlygų nepateikimo. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

17. Atsakovė nurodo, kad įspėjimo apie Sutarties nutraukimą laikotarpiu nebuvo sustabdžiusi paslaugų teikimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, kad ginčo laikotarpiu vykdė ieškovės užsakymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų apie neteisėtus ieškovės veiksmus, kuriais vadovaujantis atsakovė turėjo pagrindą nevykdyti Sutarties sąlygų, todėl pagrįstai iš atsakovės priteisė 9000 Eur dydžio baudą.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Sutartyje numatytos netesybos laikytinos šalių susitarimu nustatyta minimalia nuostolių suma, todėl tuo atveju, jei sutartyje numatyta netesybų suma didesnė už įrodytų nuostolių sumą, iš kaltosios šalies priteisiamos sutartyje numatytos netesybos, nebent teismas nustatytų esant įstatyme numatytus pagrindus netesybas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė reikalauja sumokėti sutartimi sulygtas netesybas, kurios laikomos iš anksto nustatytais būsimais ieškovės nuostoliais, ir kurių nereikia įrodinėti. Sutartinės netesybos yra šalių tarpusavio suderinta valia, kuri buvo įtraukta į sutarties sąlygas ir kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma. Taigi, ieškovei nereikalaujant priteisti nuostolių, o ieškinį pareiškus tik dėl sutartinių netesybų, šios netesybos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais ieškovės nuostoliais, kurių ieškovei įrodinėti nereikia.

19. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, o Sutarties po pranešimo apie Sutarties neįvykdymą atsakovė net neketino vykdyti, todėl nėra pagrindo mažinti netesybų dydį.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu – netinkamu sutartinių prievolių vykdymu atsisakant vežti ieškovės krovinius. Nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas dėl pačios atsakovės kaltės sąlygojo ieškovės sutartinių netesybų priteisimą, taip kompensuojant minimalius nuostolius, ir buvo priežastiniame ryšyje su padarytais nuostoliais, kurie buvo sulygti sutartinių netesybų būdu.

21. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, todėl neteisingai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas ieškovei, palūkanas galėjo priteisti tik nuo priteistos kompensacijos už kurą, kelius ir kitas paslaugas.

22. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino. Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovei) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą, ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos už teismo priteistą sumą, kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės pagrįstai priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 393,45 Eur sumą laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016-06-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės nesąžiningus veiksmus, netinkamai ginčo santykiui taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, ieškovė nepagrįstai išskaičiavo lėšas iš atsakovei priklausančio užmokesčio.

24. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32 straipsnis numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; visiškai praradus krovinį senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.

25. Pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, vadovaudamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), pagrįstai priešieškinio reikalavimams taikė ieškinio senatį, nurodydamas, jog pirmasis vežimo sutarties dokumentas, kuriam nebetaikomas ieškinio senaties terminas, yra 2015-08-30 CMR važtaraštis Nr. 0284427, vėlesni – 2015-11-09 CMR važtaraštis Nr. 1181187 ir 2015-11-16 CMR važtaraštis Nr. MRK113.11.16.01. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos patirtą žalą dėl pavėluoto krovinio pristatymo, už avarijos metu apgadintą vilkiko puspriekabę, žalą dėl nurodymų nevykdymo, žalą dėl muitinės procedūrų nesilaikymo, bei šios žalos dydį patvirtinančių įrodymų, todėl egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos tenkinti iš dalies atsakovo priešieškinį 1259,87 Eur sumai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nes aukščiau nurodytos teismo išvados paneigtos nebuvo.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad sąmoningas ieškovės vengimas atsiskaityti su atsakove pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė ieškovės atliktų įskaitymų neginčijo, įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesutikimą atliekant įskaitymus, teismui nepateikė, išskyrus vienintelį elektroninį laišką, kuriame atsakovė nurodė, jog nesutinka su įskaitymu ir įstatymų nustatyta tvarka reikalaus grąžinti išskaičiuotą sumą. Kad atsakovė neprieštaravo ieškovės atliktiems įskaitymams, patvirtino 2016-12-07 teismo posėdyje ieškovės atstovas J. B. (garso įrašas 2 val. 06 min. 05 s.). Nenustačius ieškovės tyčinių veiksmų, nėra pagrindo taikyti CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams reikšti.

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, atkreipia dėmesį į teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl plačiau dėl jų nepasisako ir jų nebekartoja.

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 str.).

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą, o atsakovės pareikštus reikalavimus tenkinti iš dalies. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. L. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300020568, ieškovei Transfera Logistics OU, juridinio asmens kodas 12424811, 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.