Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį, pareikštą atsakovui A. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija ­­­- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei dešimt metų, vaiko poreikiai natūraliai išaugo, nes jis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šalyje itin ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Gaunamos pinigų sumos materialiniam nepilnamečio sūnaus M. išlaikymui nebeužtenka net patenkinti būtiniesiems ir gyvybiškai svarbiems jo poreikiams. Norint patenkinti išaugusius nepilnamečio sūnaus M. išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500 Eurų. Mano, kad atsakovas turėtų ir galėtų teikti didesnio dydžio materialinį išlaikymą, kad užtikrintų išaugusius savo sūnaus poreikius. Juo labiau, kad už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. išlaikymą visiškai nustojo teikti. Dvejus metus vaiko nepasveikindavo nei didžiųjų metinių švenčių progomis, nei gimtadienio proga. Atsakovas teikė 115 Eur dydžio išlaikymą, paskutinis mokėjimas buvo įvykdymas 2020 m. spalio 15 d., sumokant už 6 mėnesius į priekį, t. y. atsakovas yra atsiskaitęs iki 2021-04-15. Pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas didesnis materialinis išlaikymas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. po 200 Eurų per mėnesį, sumoje 480 (12x2x200).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad po pirmojo sprendimo priėmimo ji į antstolį nesikreipė. Paaiškino, kad per tą laiką kainos iš esmės pasikeitė, sūnus paaugo, jam (duomenys neskelbtini) m., jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą (1-oji klasė). Patvirtina, kad išleidžia sūnaus poreikiams ne mažiau, kiek nurodyta ieškinyje atskiromis grupėmis, būna, kad išleidžia ir daugiau, taigi per mėnesį susidaro ne mažesnė nei 500 eurų suma. Ji su sūnumi gyvena pas tėvus name, moka tėvams už kurą (perka granules, malkas), elektrą, kitas komunalines paslaugas ir tai sudaro vidutiniškai ne mažiau kaip 100 eurų per mėnesį. Šiuo metu sūnus mokamų būrelių nelanko, tačiau lanko mokamus užsiėmimus (duomenys neskelbtini) įgijimui. Sūnus serga (duomenys neskelbtini), valstybė vaistus kompensuoja tik iš dalies. Sūnus dantis gydo pas privatų dantistą. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas svyruoja nuo 800 iki 1000 eurų per mėnesį. Nekilnojamojo turto neturi, tik mašiną, skolų neturi. Apie atsakovo turtinę padėtį nežino, su juo nebendrauja, žino, kad turi sūnų apie (duomenys neskelbtini) metų, tačiau, kur jis gyvena nežino. Nesikreipė į antstolį dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, kadangi atsakovas porą metų išlaikymo neteikia, nusprendė šiuo ieškiniu prašyti padidinto išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti 2023 m. birželio 15 d. per šeimos narį – motiną. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, išnaudojus visas prieinamas priemones įteikti teismo šaukimą į teismo posėdį atsakovui, apie posėdį pranešta tinkamai, jį teikus per darbovietę (kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų (duomenys neskelbtini) ir kt.), atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius) bei išsiunčiant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant, kad jis įteiktas praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ignoravo teismo siųstus dokumentus bei teismo procesą, duomenų apie svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis byloje nebuvo pateikta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2023 m. gegužės 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, priteistas išlaikymas šiuo metu nėra pakankamas vaikui, todėl ieškinys yra savalaikis, atitinkantis vaiko interesus.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadą, nurodė, kad palaiko ir prašymą dėl įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų M. M., gimusį (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-709-237/2012 nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutarta, jog sūnus M. M. gyvens su motina, atsakovas nepilnamečiui sūnui teiks kas mėnesį po 400,00 Lt periodines išmokas iki jo pilnametystės. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį 2022 – 2023 metais sudarė vidutiniškai apie 848,16 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2008 m. gamybos transporto priemonė „Saturn Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 2008 m. gamybos transporto priemonė „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jam kartu su sutuoktine V. M. priklauso nekilnojamasis turtas: dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esantys butas kiti statiniai, taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini), išieškomų skolų jis neturi. Atsakovo darbo užmokestį Lietuvoje sudaro atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini) 840 Eur neatskaičius mokesčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.). Šiame kontekste akcentuotina, kad ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; kt.).

Ieškovė teigia, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių sūnaus poreikiai, kurie su amžiumi natūraliai padidėjo (sūnus lanko mokyklą), taip pat pasikeitė ekonominė situacija (išaugo kainos, pasikeitė valiuta, padidėjo minimali mėnesinė alga). Esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka sūnaus poreikiams patenkinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, nes, kaip nurodo ieškovė, nuo 2012 m. pasikeitė ekonominė situacija, šalyje įvesta kita valiuta, pakilo prekių ir paslaugų padidėjo vaiko poreikių mastas maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, laisvalaikiui ir pan., vaikas lanko mokyklą, serga (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirado papildomos išlaidos. Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai apie iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje nuo sprendimo priėmimo yra pagrįsti, taip pat pagrįsti argumentai dėl išaugusių vaiko poreikių. Ieškovė ieškinyje pateikė poreikių apskaičiavimo sąmatą, kurią posėdžio metu tikslino. Nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 500,00 Eur, t. y. išlaidos maistui – 300,00 Eur/ mėnesį (maitinimui mokykloje – 5 Eur/dienai, viso 10 Eur per dieną); drabužiams – 50,00 Eur/ mėnesį; avalynei – 30,00 Eur/ mėnesį; higienos prekėms –30,00 Eur/ mėnesį; kirpyklai – 15 eurų per mėnesį, vitaminai – 20,00 Eur/ mėnesį, internetui – 15,00 Eur/ mėnesį, telefonui – 10 Eur/mėnesį; būsto išlaikymo dalis - 100,00 Eur/ mėnesį (100*¼); ugdymo ir lavinimo priemonėms – 15,00 Eur/ mėnesį; laisvalaikiui – 20,00-30,00 Eur/ mėnesį. Sudėjus ieškovės pateiktoje vaiko poreikių apskaičiavimo sąmatoje nurodytas minimalias sumas, bendra suma sudaro ne 500,00 Eur, bet 615 Eur. Į šią sumą taip pat neįskaičiuotos tokios išlaidos kaip išlaidos odontologo paslaugoms ir panašiai.

Teismas vertina ieškovės nurodytas išlaidas kaip pagrįstas, nėra pagrindo jų vertinti kaip dirbtinai išdidintų, atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančias prekių ir paslaugų kainas. Atsakovas, gavęs ieškinį, šių sumų neginčijo. Teismas, remdamasis išdėstytu bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2012 m. iš esmės pasikeitė, t. y. padidėjo iki ne mažiau 500 eurų per mėnesį sumą (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 500,00 Eur, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad visgi vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei 500,00 Eur suma per mėnesį. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, vaiko poreikių lentelę, sprendžia, kad ieškovės nurodyta 500,00 Eur suma, tekanti vaiko išlaikymui (atskaičius valstybės mokamą išmoką vaikui), yra reali ir pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra panašūs: nors priešingai, nei ieškovė, atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, turi dar vieną vaiką, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, kadangi nors abu tėvai dirbantys, jų alga nesiekia vidutinio darbo užmokesčio, tačiau atsakovas turi daugiau turto, t. y. turi nekilnojamojo turto, kurio ieškovė neturi. Be to, ieškovės duomenimis, atsakovas dirba ir užsienyje. Kitą vertus, atsakovas ne tik neginčijo ieškinio, bet ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi protingų (pakankamų) pastangų, siekiant susirasti darbą, kuriame būtų mokamas pakankamas atlyginimas, užtikrinantis dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pažymėtina, kad šalių sūnus M. negali nukentėti dėl to, kad atsakovas siekia savo gaunamas pajamas skirti tik savo naujai šeimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti iš atsakovo kas mėnesį sūnaus M. išlaikymui tenkančią išlaidų dalį, t. y. 250,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi teismo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-709-237/2012 nustatytas išlaikymo dydis (400,00 Lt (115 Eur)), teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo bei vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo iki 250,00 Eurų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė prašo padidintą išlaikymą priteisti nuo 2023 m. balandžio 15 d., taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du metus, motyvuojant tuo, kad du metus atsakovas išlaikymo neteikė.

Sprendžiant klausimą dėl momento, nuo kurio priteistinas padidintas išlaikymas bei ieškovės reikalavimo priteisti 4800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., atsižvelgtina į teisinį reglamentavimą be teismų praktiką šiais klausimais. Ieškovė nurodė, kad nesikreipė į antstolį dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, kadangi atsakovas porą metų išlaikymo neteikiam nusprendė šiuo ieškiniu prašyti padidinto išlaikymo įsiskolinimo.

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Pažymėtina, kad šiuo atveju reikalaujama pakeisti teismo sprendimu jau priteisto išlaikymo dydį. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-709-237/2012 yra įsiteisėjęs, jis turi res judicata galią, yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo (tame tarpe dėl išlaikymo priteisimo) nevykdymo pasekmės yra ne naujo ieškinio teismui pateikimas (dėl jau priteisto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), o teismo sprendimo priverstinis vykdymas (CPK 624 straipsnis). Tai, kad ieškovė neperdavė priverstiniam vykdymui šio sprendimo antstoliui, nereiškia, kad ji to nebegalės padaryti po šio sprendimo priėmimo, nes santykiams, sureguliuotiems iki šio sprendimo priėmimo, ankstesnis sprendimas galioja. Pažymėtina, kad nauju sprendimu priteisus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai išlaikymas yra teismo jau priteistas, o ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dar teismui nepateiktas, susidarytų ydinga situacija, kai du vykdytini teismo sprendimai prieštarautų vienas kitam, nes jais būtų priteistas skirtingas išlaikymas už tą patį laikotarpį. Be to, kaip matyti, iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo turinio, šiuo sprendimu nuspręsta indeksuoti priteistą išlaikymo sumą, todėl 2012 m. priteista suma, išieškant antstolio turi būti perskaičiuota ir atitinkamai padidinta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į tai, kad iki ieškinio pateikimo teismui išlaikymo teikimo sąlygos tarp šalių buvo teismo sureguliuotos, į tai, kad atsakovė turi teisę pateikti antstoliui vykdyti 2012 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą ir išieškoti susidariusį įsiskolinimą, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo susidarė konkrečios papildomos išlaidos sūnaus išlaikymui (pavyzdžiui nenumatytos išlaidos gydymui), viršijančios teismo priteistą ir indeksuotą sumą, teismas sprendžia, kad didesnis išlaikymas šiuo atveju priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, o reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra patenkintas, todėl iš atsakovo priteisiamas 194,40 Eur žyminis mokestis (135 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.= 37 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 256,67 Eur. Ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 256,67 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis) bei 53,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-709-237/2012 nustatytą teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 256,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį bei 53,12 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.