Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. I. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-634/2017, A. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams.

Be to, A. I. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-593/2018, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jam paskirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų.

Taip pat A. I. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-478/2018, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos A. I. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų ir 6 mėnesiams.

Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 18 d. gautas nuteistojo A. I. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, prašo peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamosiose bylose Nr. 1-83-634/2017, 1-82-593/2018 ir 1-194-478/2018 priimtus nuosprendžius ir sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Apie šio prašymą nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, Kauno apygardos prokuratūra bei nuteistasis A. I. buvo informuoti rašytiniais pranešimais. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

Nuteistojo A. I. prašymas atmestinas.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2573).

Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-3060).

Nagrinėjant pateiktą prašymą nustatyta, kad A. I. atlieka Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi jam nustatytą subendrintą galutinę 17 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šia nutartimi buvo subendrintos A. I. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės. Be to, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu taip pat buvo subendrinta su bausme, kuri A. I. buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu. Taigi, nuteistasis bausmę atlieka viso pagal tris Kauno apygardos teismo nuosprendžius – 2017 m. balandžio 6 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžius. Atsižvelgdama į tai, pateikto A. I. prašymo pagrindu vertindama ar galiojantys naujausi baudžiamojo įstatymo pakeitimai turi įtakos nuteistojo teisinės padėties švelnėjimui, teisėjų kolegija peržiūrės būtent šiuos apkaltinamuosius nuosprendžius.

Įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“) 2 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. 50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Įstatymo Nr. XIV-2573 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsniais buvo pakeisti BK 18 straipsnis (pakeitimas dėl riboto pakaltinamumo), 25 straipsnis (pakeitimas dėl bendrininkavimo formų), 27 straipsnis (pakeitimas dėl recidyvisto ir pavojingo recidyvisto), 37 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo), 38 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), 39 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių), 40 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), 54 straipsnis (pakeitimas dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų), 61 straipsnis (pakeitimas dėl bausmės skyrimo taisyklių), 62 straipsnis (pakeitimas dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo), 65 straipsnis (pakeitimas dėl bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių), 66 straipsnis (pakeitimas dėl suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę), 75 straipsnis (pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo) ir 92 straipsnis (pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui) straipsnių nuostatos. Įstatymo Nr. XIV-2573 Nr. 12 straipsniu baudžiamasis įstatymas papildytas 40¹ straipsniu, reglamentuojančiu juridinio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi nagrinėjamu atveju baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai dėl nusikaltimų, už kuriuos A. I. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiais, pirmosios, apeliacinės ir (ar) kasacinės instancijos teismuose buvo baigti dar iki Įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimo, vadovaujantis Įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalimi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 18, 25, 27, 37, 38, 39 , 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, net jei jos ir lengvintų A. I. teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios BK 3 straipsnio 2 dalies prasme (negali būti taikomos). Dėl šios priežasties šių BK normų pakeitimai išsamiau teisėjų kolegijos nevertinami.

Įvertinusi kitus Įstatymu Nr. XIV-2573 įtvirtintus BK pakeitimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie neturi jokios esminės reikšmės nuteistojo A. I. teisinei padėčiai ir jos nelengvina, nes baudžiamojo įstatymo pakeitimai (juos grupuojant į tam tikras atskiras bendro pobūdžio kategorijas) yra susiję su užsienio valstybėse padarytomis nusikalstamomis veikomis (BK 5, 5¹, 8 straipsniai) ar baudžiamąja atsakomybe už tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų padarymą (7 straipsnis), juridinio asmens (42, 43, 52, 58¹ straipsniai) ir nepilnamečio teisine padėtimi (42, 82, 89, 90, 92, 93 straipsniai) (A. I. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis), baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka (42, 67, 69, 70, 722, 74, 725, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniai), baudos (47 straipsnis), laisvės apribojimo (48 straipsnis) ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis (51 straipsnis) (peržiūrimais nuosprendžiais A. I. nebuvo paskirtos šių rūšių bausmės, o taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonės), BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nuosprendžiais nenustatyta, kad buvo pažeistos nuteistojo sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygos), atleidimu nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnio pakeitimais nustatyta pareiga teismui pasveikusį asmenį visais atvejais siųsti atlikti bausmės ir tai laikytina atsakomybę sunkinančiu, o ne ją lengvinančiu pakeitimu), teistumu (BK 97 straipsnis, tačiau šie pakeitimai visiškai neutralūs, išimtinai lingvistinio pobūdžio). Tuo tarpu BK 63 bei 64 straipsniai, kurie susiję su paskirtų bausmių bendrinimu, buvo papildyti tik specifinio pobūdžio taisyklėmis, kurios susijusios išimtinai su užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu. BK 63 straipsnio 11 dalyje ir 64 straipsnio 6 dalyje analogiškai nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Šie BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai neturi jokios teisinės reikšmės A. I. teisinei padėčiai, nes Lietuvos Respublikoje nėra pripažintų bei vykdytinų jo atžvilgiu užsienio valstybių teismų priimtų nuosprendžių (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Analizuojant Įstatymu Nr. XIV-3060 įtvirtintus pakeitimus nustatyta, kad jie susiję daugiausiai su baudžiamojo įstatymo specialiąja dalimi. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu A. I. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, o Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu – už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Iš aukščiau jau nurodyto matyti, kad Įstatymu Nr. XIV-3060 BK 260, 261 straipsniai nebuvo keisti. Nors šiuo teisės aktu buvo pakeistas BK 129 straipsnis, tačiau šie pakeitimai niekaip nelengvina A. I. teisinės padėties, kadangi pakeista tik BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto dispozicija (papildant šiuos punktus tik naujais kvalifikuojančiais nusikalstamų veikų požymiais). BK 129 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 6 punkto dispozicijos Įstatymu Nr. XIV-3060 nekeistos, taip pat nebuvo keičiamos (nei švelninamos, nei griežtinamos) ir už šias nusikalstamas veikas numatytos bausmės.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti A. I. padarytų nusikalstamų veikų ir (ar) švelninti jam Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę ar kokiu kitu būdu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Todėl prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. I. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.