Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. I. parodė, kad viskas vyko 2015 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini). Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir visko gerai neprisimena. Įvykio diena buvo ne pirma girtavimo diena, prieš tai naktį buvo gėręs ir tada nuo ryto vėl pradėjo gerti. Girtavo pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi iš V. R.. Išgėrinėjo su D. K.. Paskui dėl kažko sukonfliktavo. Nežino dėl ko konfliktas prasidėjo. Iš jo pavogė telefoną, buto raktus, piniginę, gal dėl to buvo supykęs ir sukonfliktavo. Daiktų pasigedo, kai pirmą kartą susimušė. V. R. buvo bute, bet tik iš pradžių, jis prieš konfliktą išėjo. Susimušė namuose, po to muštynės persikėlė iš namų į lauką. Kai buvo namuose, po muštynių lyg matė E. V. veidą prasimerkęs, o paskui antrą kartą dar buvo muštynės, kai į lauką išėjo. Bute prasidėjo muštynės, D. K. jam smogė į nosį pirmas, paskui smogė į įvairias kūno vietas, jis jam smūgių nesudavė. D. K. jį tuo metu sužalojo, labai skaudėjo nosį. Kiek praėjo laiko tarp pirmųjų muštynių ir antro konflikto neprisimena. Antras konfliktas prasidėjo, kai pradėjo stumdytis ir išėjo į lauką. Tada prarado orientaciją ir įvykių neatsimena. Buvo atėję ir E. V. su E. S.. Neprisimena, kaip pasiėmė kirvį ir išbėgo į lauką. Kirvį pasiėmė iš savo namų. Kam ėmė kirvį, nežino. Paskui prisimena viską nuotrupomis, kad su tuo kirviu bėgo per kaimą. Paskui su tuo kirviu ėjo pas D. į namus. Kaip (duomenys neskelbtini) laiptinės pirmame aukšte sudavė D. K. neprisimena, nes buvo apsvaigęs, bet neneigia, kad taip galėjo būti. (duomenys neskelbtini) gyvena D. K. motina, nežino, ar ten D. K. gyvena. Neprisimena, kad E. V. ir E. S. vaikėsi. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Kad padarė 5000 eurų žalą nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiam reikėjo psichologų pagalbos , kad nemiegojo. 200 eurų žalą gali padengti. Šiuo metu pareikštas įtarimas pagal BK 129 str. Dar yra įtariamas prekyba narkotikais.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 19 d. buvo grįžęs ir gyveno motinos namuose, (duomenys neskelbtini). Pjovė malkas uždarame kiemelyje. Tvarkė malkas per visą dieną, kažkuriuo metu kaltinamasis su V. R. nuo gatvės jam rėkė girtas, kad pasigaląstų grandinę, kad geriau pjautų. Priėjo pasikalbėti su jais, jie buvo sunkiai apgirtę ir paskui jie nuėjo gal į namus. Jis grįžo į kiemą ir toliau pjovė malkas. Parėjus namo pavalgyti, išgirdo miestelio centre riksmus ir pamatė bėgiojantį kaltinamąjį su kirviu. Nuėjo į virtuvę ir už kokių 5 minučių, gal daugiau, išgirdo didelį trenksmą. Išėjo į laiptinę pažiūrėti, leidosi laiptais žemyn ir iš po laiptų A. I. trenkė jam kirviu į kaklą. Pradėjo su juo grumtis, kaltinamasis nukando jam galą piršto. Jis stūmė kaltinamąjį į kiemą, kieme atsirėmė į tvorą, pasidarė silpna, pradėjo šaukti pagalbos. Atbėgo kaimynė D. ir kitas dar kaimynas, kurio pavardės nežino. Tada A. I. metė tą kirvį ir pats parkrito ant žemės, pradėjo vaidinti, kad jį muša. Jis iš inercijos kaltinamajam tikrai mažiausia 2 kartus spyrė į veido sritį. Buvo daugiau kaimynų atėję, atgynė, kad jo nemuštų. Paskui nelabai ką atsimena pabaigoje, atrodo greitoji pagalba atvažiavo. Prieš įvykį bute pas kaltinamąjį negėrė. Tvarkydamas malkas, gėrė alų, buvo lengvas girtumas. Vaizdo įrašą matė, jis ten nebėgo, o greitai ėjo. Konfliktas tarp jų buvo seniai dėl pinigų. Tas konfliktas prieš įvykį buvo gal mėnuo ar du. Jis skolingas E. S. pinigų. Jo E. paprašė, kad iš kaltinamojo paprašytų skolos. Tada per tvorą jis su kaltinamuoju kelias minutes kalbėjosi, tarp jų konflikto nebuvo. Matė, kad A. I. vijosi E. V. su kirviu. Pirmas bėgo E. S.. E. S. matė bėgantį nuo A. I.. E. V. nematė, ar jis bėgo ar nebėgo. E. S. su E. V. prieš tai buvo atėję pas jį į kiemą, trumpai pakalbėjo. Atrodė blaivūs. A. I. jam nesiūlė pas jį eiti išgerti, jis pas jį nėjo ir nebuvo. Jokių daiktų iš jo nepavogė. E. S. ir E. V. nepadavė jokio telefono ir raktų, o ką jie liudijo A. I. pusėje, nežino. Su jais pas A. I. į namus nebuvo nuėjęs ir muštynių su juo nebuvo. Su V. R. ir I. negėrė. Pas A. I. bute nebuvo ir negėrė. Liudytojas V. R. meluoja. V. R. su A. I. gėrė. Apie skolą su E. S. kalbėjosi gal mėnuo prieš šitą įvykį. Pokalbis vyko miestelio centre, automobilyje. A. I. E. S. turėjo parūpinti „reikaliukų“, bet paėmė pinigus ir nei to, nei to nedavė. E. S. jo paprašė, kad jis pakalbėtų su I., kad paimtų iš jo tuos pinigus. Buvo nuvažiavę pas A. I., pakalbėjo tą patį vakarą ar kitą dieną. Atrodo, kad buvo 60 eurų skola. Ieškinį palaiko. Po įvykio buvo nedarbingas apie mėnesį laiko. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba nelegaliai.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad viskas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį, datos tiksliau neatsimena. Su E. S. buvo pas D. K. prie namų. E. su juo šnekėjo, jis pats tuo metu kalbėjo telefonu, negirdėjo ką jie kalbėjo. D. E. padavė A. daiktus, raktus ir telefoną. Nuėjo iki A., E. S. ant staliuko padėjo jo daiktus raktus ir telefoną, atrodo. Paskui atėjo D. ir jie susimušė. Pradėjo muštynes kambaryje, dėl ko jie mušėsi, nežino. Po muštynių abudu buvo kruvini. Kai jie baigė muštis, jie visi išėjo ir eidami link parduotuvės (duomenys neskelbtini), pamatė, kad atbėga A. su kirviu rankoje. E. įėjo į parduotuvę, D. nuėjo namo, jis liko stovėti. Kai pamatė, kad bus blogai, pradėjo bėgti. Suprato, kad jis gali sužaloti, nežinojo ką jis tuo momentu galvojo, nes jis buvo girtas. Pabėgo dėl atsargumo, kad nesukonfliktuoti ir viskas. Paskui susitiko prie mokyklos E. ir jie išėjo namo. Aurimas jam nieko nedarė, su kirviu artėjo ir viskas, užsimojęs nebuvo, keikė visokiais žodžiais. Priežastis A. taip elgtis turbūt buvo dėl muštynių. A. vijosi gal praėjus 5 minutės nuo tada, kai jie iš jo buto išėjo. Nematė, ar bute stumdėsi, nes nebuvo įėjęs į butą. Nežino, ar I. pardavinėja narkotines medžiagas, ar konfliktas galėjo kilti dėl narkotinių medžiagų. Negali pasakyti, kokie sužalojimai buvo padaryti A. I., nes kai jie išėjo, jis gulėjo ant žemės. A. mušėsi su D.. Abudu buvo kruvini. D. lūpa buvo prakirsta, o I. veidas kruvinas, ištinęs buvo. Jie mušėsi kaip vyrai, ne taip kad po smūgį pasidalino. Vienas nugriuvo, o kitas išėjo. Po 5 minučių atsivijo su kirviu. A. I. jam daugiau nieko nedarė, tik kad ėjo su kirviu link jo ir keikė visokiais žodžiais. Jis nubėgo link mokyklos. Palaukė, kol I. nuėjo ir tada ėjo atgal link parduotuvės (duomenys neskelbtini), netoli kebabinės sutiko E. S., nes jis bėgo aplink kultūros namus pro kitą mokyklos galą. Matė, kad I. nuėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini), o kur tiksliai negali pasakyti. Gali būti, kad jis nusuko į kiemą, kuriame gyvena K., dabar tiksliai neatsimena. Kai I. su kirviu bėgo, buvo žmonių prie stotelės, ten renkasi visokie. Kaip jie mušėsi prie K. namų, nematė, nes tuo metu jau buvo namuose. Jam jokia žala nepadaryta, A. I. neturi jokių pretenzijų.

Liudytojas V. R. parodė, kad įvykis buvo gruodžio mėnesį. Gyvena (duomenys neskelbtini), turi butą (duomenys neskelbtini). Paveldėjo iš motinos kitą butą šalimais, kuriame leido gyventi A. I. su motina. Pamatė to buto pravirą langą, išgirdo muziką ar garsiai šnekant. Nusprendė užeiti pažiūrėti. Bute rado A. I., kuris nupirko alaus. Atsisėdo, A. I. jam įpylė bokaliuką alaus, jie šnekėjosi. Atėjo nepažįstamas A. draugas. Paklausė, kas čia pas jį bute per nepageidaujamas asmuo. Jis prisistatė kaip K. Tada jis jam pasakė, kad „ai tas, kur su mašina D. tvorą išvertė“. Pasakė, jam, kad jis šitame bute nepageidaujamas ir pasiėmė mobilųjį telefoną skambinti policijai. A. jo paprašė, kad leistų jam likti, nes jo draugas. Taip jis liko sėdėti. Su A. gal apie valandą pasėdėjo, pašnekėjo apie gyvenimą, o K. prie stalo šone sėdėjo. Bet jis tylėjo, nieko nesakė, jie tik su A. šnekėjo. Išgėrė bokalą alaus ir išėjo. Kas toliau vyko, nieko nežino. Tik vakare žmona jam pasakė, kad buvo konfliktas. Jis, kaip buto savininkas, turėjo nueiti pažiūrėti, kas ten buvo. Rado bute sulaužytas duris ir išdaužtą stiklą. Nematė, kas tai padarė, mama tik pasakė, kad buvo su D. K. konfliktas ir durys konflikto metu buvo sudaužytos. Neatsimena, kad su D. K. būtų šnekėjęs per tvorą.

Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio datos neatsimena. Iš pradžių pamatė per durų langą, kad atbėga A. I. su kirviu rankoje. Jis su kirviu ėjo vienas, atrodė agresyviai nusiteikęs. A. I. lūpa tikrai buvo prakirsta, veidas buvo kruvinas. Dar buvo 2 vaikinai, jie lyg nuo jo bėgo. Jie nubėgo link Šešupės. Nepasakytų, kad I. juos vijosi, bet jie truputį pabėgo ir tiek. Jis šiek tiek pabėgiojo po (duomenys neskelbtini) aikštę, paskui nubėgo į parduotuvės kiemą ir dingo. Paskui pamatė, kad 2 žmonės susikibę išsirita. Iš pradžių jie tarp savęs ėmėsi, paskui tas kitas žmogus permetė A. ant žemės ir jie ilgokai grūmėsi. Jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą ir nuėjo pas juos. Vienam žmogui buvo įkirsta į kaklą, gana didelė žaizda buvo, apie 5 cm. Paskui atvažiavo policija išvežė I., o kitą žmogų išvežė greitoji pagalba. Tas kitas žmogus A. I. spardė. Matė, kad A. I. sumuštas buvo, dar kitą tą žmogų tramdė, kad jo nespardytu. Atrodo, kad A. I. buvo stipriai girtas.

Liudytojas J. V. parodė, kad A. I. pažįsta tik iš matymo. Datos, kada viskas vyko, neatsimena. Gyvena (duomenys neskelbtini), apie 15-16 val. išėjo į kiemą ir išgirdo riksmą. Prie kaimyno tvoros tankiai susodintos tujos, pamatė, kad ten kažkas judėjo. Perėjo per kiemą, perlipo per tvorą ir pamatė, kad 2 piliečiai prie tvoros guli. Tai buvo šitie asmenys, kur dabar sėdi salėje (A. I. ir D. K.). Kai jis atėjo, jie jau nesimušė. D. K. buvo prispaudęs A. I. prie žemės ir laikė. Pas tą pilietį kuris stovėjo kakle buvo žaizda ir visas bliuzonas kruvinas. Kai pamatė šalia gulintį kirvį, paėmė jį ir permetė į kitą tvoros pusę. Dėl ko jie susipyko, nežino. Galėjo būti, kad šaukė, jog pirštą nukando.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad A. I. jai nepažįstamas, D. K. pažįsta. Datos, kada viskas vyko, neatsimena. Gyvena prie pat parduotuvės (duomenys neskelbtini). Išnešė iš namų pelenus ir pamatė, kad kažkas vyksta. A. I. gulėjo, D. K. buvo sužalotas, kakle buvo skylė prakirsta. Jam buvo silpna ir šalta, ji atnešė jam striukę. Kirvis buvo kitoje pusėje tvoros. Dėl ko jie susimušė, nežino, D. K. jai nepasakojo, kas įvyko. A. I. gulėjo prie tvoros, jis judėjo. Nesuuodė, ar jie buvo girti. Buvo ten trumpai.

Liudytojas P. J. parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. I. jam nepažįstamas, D. K. pažįsta iš matymo. Atsimena, kad šis įvykis buvo pakankamai seniai. Dirbo kieme, matė, kad kaltinamasis su kirviu po miestelio centrą bėgiojo. Pagalvojo, kad tai pokštas ir per daug dėmesio į tai nekreipė. Paskui kai išgirdo pagalbos šauksmą, priėjo prie įvykio vietos, iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Neatsimena, ar kaltinamasis kažką su kirviu vijosi. Nematė ką kaltinamasis darė nukentėjusiajam. Tą dieną kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki įvykio nematė, nebuvo išėjęs iš kiemo ribų. Jo nešokiravo tai, kad su kirviu bėgiojo, galvojo, kad viskas juokais. Iš pradžių tai vertino kaip pokštą. Suprato, kad tai ne pokštas, kai išgirdo pagalbos šauksmą. Iš smalsumo nuėjo pažiūrėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nukentėjusiojo E. S. parodymai, iš kurių matyti, kad jis A. I. ir D. K. pažįsta, nes gyvena tame pačiame mažame miestelyje, draugais nėra nei su vienu. 2015 m. gruodžio mėn., galėjo būti 14 val. ar 15 val., užėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš parduotuvės pamatė nuo bažnyčios su kirviu rankoje ateinantį A. I., kuris garsiai, nesuprantamai šūkavo. Viskas vyko pagrindinėje judriausioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. I. aiškiai buvo neblaivus arba apsvaigęs, agresyviai nusiteikęs. Bandė jį nuraminti, sakė, kad eitų namo išsiblaivyti, tačiau pamatęs, kad A. I. artėjo, kėlė kirvį į viršų bei užsimojo, todėl išsigando. A. I. artinosi ir kartojo „nu ateik“, „ateik“, suprato, kad jam grasinama. dėl to pasileido bėgti į kitą pusę. Vėliau iš kaimo gyventojų sužinojo, kad A. I. galėjo vaikytis kirviu ir kitus asmenis; žino, kad grasindamas kirviu vaikėsi ir E. V.. Taip pat kaime kalbėjo, kad A. I. kirviu sužalojo D. K. beveik iškart po to, kai jis pabėgo. Pykčio A. I. nelaiko, tyrimo nepageidauja, žala nepadaryta, mano, jog A. I. taip elgėsi dėl girtumo (1 t. 79-82 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1094/2015(09) konstatuota, jog D. K. nustatyta kaklo kairės pusės kirstinė žaizda, dešinės plaštakos III piršto muštinė žaizda buvo padaryta kietais aštriabriauniais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2015-12-19. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 72 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 157/2016(09) konstatuojama, kad vieta kaklo kairėje pusėje, kurioje D. K. buvo kliniškai konstatuota kirstinė žaizda, yra gyvybiškai pavojinga. Žmogų galima nužudyti suduodant kirvio ašmenimis į kaklą (1 t., 75 b. l.).

2015-12-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Rastas kirvis medine rankena, paimtas raudonos spalvos, panašaus į kraują, skysčio mėginys (1 t., 14-27 b. l.).

2016-01-07 apžiūros protokole nurodyta, kad ant kirvio metalinės dalies matyti raudonos spalvos dėmės (1 t., 23-26 b. l.).

2016-01-08 vaizdo įrašo apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašo turinys. Vaizdo įraše užfiksuota įvykiai (duomenys neskelbtini): 15:38:09 val. į butą įbėga vyras, vilkintis marga striuke; 15:40:36 val. į kiemą įeina vyras laikantis rankoje kirvį; 15:43:33 val. pro duris „išsiverčia“ du vyrai, kurių vienas laiko rankoje kirvį, o antras trumpomis rankovėmis marškinėlius bando atimti kirvį. Abu besigrumdami nueina iki tvoros. Vyras, kuris neturėjo kirvio pargriauna kitą vyrą su kirviu ant žemės; 15:45:03 val. į kiemą prisirenka žmonių; 15:45:32 val. val. vyras, vilkintis marškinėliais, kelis kartus spiria gulinčiam vyrui; 15:47:43 val. matyti, jog spyrusiam vyrui sužalotas kaklas, matyti dėmė ant kaklo (1 t., 128-130 b. l.).

2015-12-19 alkotesterio parodymai patvirtina, kad A. I. nustatytas 2,09 promilių girtumas (1 t., 182 b. l.).

Specialisto išvada Nr. G 1066/2015(09) patvirtina, kad A. I. klinikiniais duomenimis konstatuota veido, krūtinės ir pilvo sumušimas, nosies kaulų lūžimas, o taip pat viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties mažiau kaip pusės vainiko lūžimas, kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimai kaktos, dešinio skruosto, dešinio smilkinio, kairės alkūnės, dešinio šono – klubakaulio sparno ir dešinio kelio srityse, kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejose lūpose. Dėl nosies kaulų lūžimo konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais bei bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2015 m. gruodžio 19 d.), jie padaryti ne mažiau kaip aštuoniais poveikiais (1 t., 191-192 b. l.).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-69939-15 dėl veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje pradėtas pagal A. I. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d. apie 16 val. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus D. K. konflikto metu sudavė jam rankos kumščiu į veidą bei daug smūgių į kitas kūno vietas. Taip pat konflikto metu išspyrė ir sulaužė kambario duris ir pavogė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su jame buvusia SIM kortele. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro nutarimu, kuriame konstatuojama, kad surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos ir vienareikšmės išvados, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje. Tyrimas dalyje dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutrauktas konstatavus būtinąją gintį, tai yra prokuroras vertino, jog A. I. sužalojimai buvo padaryti D. K. besiginant nuo jį su kirviu užpuolusio A. I. (1 t., 168-173 b. l.);

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. I. buvo pateikti kaltinimai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

A. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino nužudyti kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra kaltinamas tuo, kad jis 2015-12-19, apie 15.30 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, be aiškios priežasties, tyčia smogė kirviu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. K. į kaklo sritį, padarydamas jam gyvybiškai pavojingą kaklo kairės pusės kirstinę žaizdą, tuo pasikėsino tyčia nužudyti kitą žmogų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, kadangi nukentėjusysis D. K. apsigynė ir atėmė iš jo kirvį.

Kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. I. pareikšti kaltinimai pasitvirtino iš dalies. Surinktų įrodymų visuma leidžia pripažinti įrodyta, kad kaltinamasis A. I. pasikėsino nužudyti kitą žmogų, tai yra kad jis 2015-12-19, apie 15.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų tyčia smogė kirviu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. K. į kaklo sritį, padarydamas jam gyvybiškai pavojingą kaklo kairės pusės kirstinę žaizdą.

Kaltinamajame akte buvo konstatuota, jog kaltinamasis A. I. iš chuliganiškų paskatų, be aiškios priežasties, pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį D. K.. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad A. I. veiksmus nulėmė dėl asmeninių priežasčių kilęs konfliktas su nukentėjusiaisiais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad buvo namo kieme ir tvarkė malkas. Išgirdo triukšmą ir iš smalsumo užlipo į butą iš aukščiau pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad A. I. kirviu vaikosi pažįstamą jaunuolį. Po kokių 5-10 minučių išgirdo triukšmą laiptinėje, išėjo pažiūrėti ir pajuto kaip A. I. jam įkirto. Nukentėjusieji E. S. ir E. V. parodė, kad buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), išėję į lauką pamatė stipriai apsvaigusį A. I., kuris persekiojo miestelio gyventojus grasindamas užmušti. Taigi iš esmės nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad buvo užpulti kaltinamojo A. I. netikėtai ir be jokios priežasties.

Tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, kad prieš šiuos įvykius visi trys nukentėjusieji buvo namuose pas kaltinamąjį A. I. ir ten kilo konfliktas tarp šių asmenų, o ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus nukentėjusieji nutylėjo svarbias bylai aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis D. K. 2015 m. gruodžio 19 d. buvo namuose pas A. I. ir ten girtavo. Taip pat nustatyta, kad tą dieną nukentėjusieji E. V. ir E. S. buvo susitikę su D. K. prie jo namų, kur D. K. E. S. perdavė A. I. priklausantį telefoną ir raktus. A. I. buvo skolingas E. S., todėl visi trys nukentėjusieji nuvyko pas A. I. į namus, kur kilo konfliktas ir muštynės tarp A. I. ir D. K.. Būtent dėl šių priežasčių kaltinamasis A. I. nusivijo su kirviu rankoje nukentėjusiuosius E. V., E. S. ir D. K.. E. V. ir E. S. pasislėpus, kaltinamasis nuėjo į nukentėjusiojo D. K. gyvenamojo namo laiptinę ir ten smogė nukentėjusiajam D. K. kirviu į kaklą. Žemiau išdėstyti įrodymų analizė patvirtina buvus būtent tokią įvykių eigą:

Kaltinamojo A. I. ir liudytojo V. R. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis D. K. 2015 m. gruodžio 19 d. buvo namuose pas A. I. ir ten girtavo. Nors pats D. K. šį faktą neigia, tačiau teismas remiasi bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo V. R. parodymais ir konstatuoja, kad aukščiau minėtas faktas yra įrodytas. Nukentėjusysis E. V. teisme davė išsamius ir detalius parodymus apie nagrinėjamus 2015 m. gruodžio 19 d. įvykius. Jis parodė, kad tą dieną su E. S. buvo pas D. K. prie namų. D. E. padavė A, daiktus - raktus ir telefoną. Jis su E, nuėjo pas A, į namus. Po to atėjo ir D,, prasidėjo muštynės kambaryje ir vėliau lauke, abu (A, ir D,) buvo kruvini. Kai jie baigė muštis, jie visi išėjo ir eidami link parduotuvės (duomenys neskelbtini), pamatė, kad atbėga A. su kirviu rankoje. A. jam nieko nedarė, su kirviu artėjo ir viskas, užsimojęs nebuvo, keikė visokiais žodžiais. Nurodė, kad priežastis A. taip elgtis turbūt buvo dėl muštynių. Nors pats kaltinamasis A. I. teigė dėl girtumo mažai ką atsimenantis, tačiau taip pat patvirtino, kad susimušė namuose, po to muštynės persikėlė iš namų į lauką. Kai buvo namuose, po muštynių lyg matė E. V. veidą prasimerkęs, o paskui antrą kartą dar buvo muštynės, kai į lauką išėjo. Bute prasidėjo muštynės, D. K. jam smogė į nosį pirmas, paskui smogė į įvairias kūno vietas, jis jam smūgių nesudavė. D. K. jį tuo metu sužalojo, labai skaudėjo nosį. Buvo atėję ir E. V. su E. S.. Liudytojas D. B. patvirtino, kad tuomet, kai A. I. ėjo su kirviu, jo lūpa buvo prakirsta, o veidas kruvinas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) kieme: 15:38:09 val. į laiptinę įbėga vyras, vilkintis marga striuke, tai yra nukentėjusysis D. K.. Po dviejų minučių į kiemą iš kitos pusės namo įeina kaltinamasis A. I. su kirviu rankoje. Šie duomenys objektyviai paneigia D. K. parodymus apie tai, kad jis, kieme tvarkydamas malkas, išgirdo triukšmą ir iš smalsumo užlipo į butą pažiūrėti kas vyksta. Specialisto išvada Nr. G 1066/2015(09) patvirtina, kad A. I. buvo sulaužyta nosies kaulai bei padaryti kiti sužalojimai, mažiausiai aštuoniais poveikiais. Vaizdo įraše matyti, kad D. K. A. I. suduoda tik keletą kartų. Nukentėjusysis D. K. teisme pripažino, kad buvo konfliktas tarp A. I. ir E. S. dėl pinigų. A. I. E. S. turėjo parūpinti „reikaliukų“, bet paėmė apie 60 eurų ir nei to, nei to nedavė. E. S. jo paprašė, kad jis pakalbėtų su A. I., kad paimtų iš jo tuos pinigus.

Aukščiau paminėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamasis A. I. su kirviu rankoje įėjo į laiptinę, į kurią prieš dvi minutes įbėgo D. K.. Praėjus 3 minutėms pro duris abu susikibę išėjo lauk, besigrumdami nuėjo iki tvoros. D. K. pargriovė A. I. ant žemės, matyti žaizda D. K. kakle, vėliau susirinko aplinkiniai žmonės (1 t., 128-130 b. l.). Analogiškas aplinkybes nurodė tiek kaltinamasis A. I., tiek nukentėjusysis D. K. bei liudytojais apklausti D. B., J. V., D. Ž.. Specialisto išvada Nr. G 1094/2015(09) patvirtina, kad įvykio metu D. K. padaryta kaklo kairės pusės kirstinė žaizda, dešinės plaštakos III piršto muštinė žaizda, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 72 b. l.).

Visa tai patikimai įrodo, kad A. I. 2015-12-19, apie 15.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės pirmajame aukšte tyčia smogė kirviu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. K. į kaklo sritį.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad A. I. pasikėsino nužudyti D. K. tarpusavio asmeninio konflikto metu, o ne iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, pašalinant iš kaltinimo kvalifikuojantį chuliganiškų paskatų požymį.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Valstybinis kaltintojas kaltinamajame akte vertindamas kaltinamojo A. I. atliktus veiksmus (pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius ir, mojuodamas rankoje iškeltu kirviu grasinančiai artėjo prie nukentėjusiųjų) pripažino kaip įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ir visuomenės rimties bei veikos sutrikdymą. Pagrindiniai tokios išvados argumentai buvo tai, kad A. I. veikė be jokios aiškios priežasties ir jo elgesį lėmė chuliganiški motyvai.