Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-886-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: e2A-886-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02474-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Jakutytė-Sungailienė, Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: E. Ž.
Atsakovas: J. Ž.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-886-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02474-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 2.5.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž., atstovaujamam globėjos D. T., dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Sandra Vinciūnienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Ž. (toliau – ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą; 2) panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą toje dalyje, kurioje atsakovas J. Ž. (toliau – atsakovas) paveldėjo J. Ž. ½ (vieną antrąją) turto dalį; 3) priteisti iš atsakovo J. Ž.: i) paveldėtą ½ (vieną antrąją) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ii) 2 500 Eur sumą, kurią atsakovas gavo pardavęs paveldėtą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iii) paveldėtą ½ (vieną antrąją) piniginių lėšų sumą, kurią sudaro 3 303,40 Eur; iv) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovo motina J. Ž.. 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovas ir atsakovas lygiomis dalimis (po ½ (vieną antrąją) dalį) pagal įstatymą paveldėjo mirusios motinos turtą. Atsakovo J. Ž. vardu palikimą priimti leidimą gavo globėja D. T. Ieškovas, tvarkydamasis kaimo sodyboje, kur iki mirties gyveno jo motina, 2021 m. žiemą rado 2001 m. balandžio 18 d. motinos J. Ž. sudaryto testamento kopiją, kuriuo J. Ž. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui – ieškovui E. Ž. Ieškovas kreipėsi į notarų biurą siekdamas įsitikinti, kad toks testamentas buvo sudarytas, nebuvo pakeistas ar panaikintas, kadangi paveldėjimo pagal įstatymą metu apie tokį testamentą nebuvo žinoma ir ieškovui pranešta. 2022 m. vasario 2 d. gavo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. liudijimą, kuriuo paliudyta, kad J. Ž. testamentas, patvirtintas 2001 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Janinos Girnienės, notarinio registro Nr. 3-1882, nebuvo pakeistas ar panaikintas. Paaiškėjus, kad buvo sudarytas oficialusis testamentas, kuriuo visas mirusios J. Ž. turtas buvo paliktas ieškovui, ir, kad testamento pagrindu paveldėjimo procedūra nevyko, yra pagrindas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą toje dalyje, kurioje neteisėtai paveldėjo atsakovas J. Ž. Ieškiniu prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą toje dalyje, kurioje atsakovas paveldėjo ½ (vieną antrąją) mirusios J. Ž. turto dalį, ją priteisiant ieškovui.

3. Ieškovo nuomone, palikimo priėmimo termino jis nėra praleidęs, kadangi dalį palikimo, apie kurį jo atsiradimo momentu buvo žinoma, priėmė. Tačiau dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y., kad paveldėjimo procedūra turėjo būti vykdoma pagal 2001 m. balandžio 18 d. testamentą, tačiau buvo klaidingai įvykdyta pagal įstatymą, lėmė iš dalies neteisėto 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo priėmimą, kuris neteisėtoje dalyje yra naikintinas. Jeigu susidariusioje situacijoje ir siekiant apginti pažeistą ieškovo teisę yra būtina CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti atnaujinti pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, prašo pripažinti, kad nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios ir šį terminą atnaujinti.

4. Dėl paveldėto turto vertės ieškovas nurodė, kad pagal 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. antstolio sudaryto paveldimo turto apyrašą, paveldėtą turtą ir jo vertę sudaro: 1) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 161 Eur; 2) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 130 Eur; 3) visa kompensuojamoji senatvės pensijos suma – 174,19 Eur; 4) visos piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank – 3 448,85 Eur; 5) terminuotas indėlis, esantis AB „Swedbank“, (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) – 868,86 Eur; 6) terminuotas indėlis, esantis AB „Swedbank“ (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 364,26 Eur; 7) reikalavimo teisė – 750,65 Eur. Iš viso paveldimo turto vertė sudarė – 9 897,81 Eur. Ieškovui ir atsakovui paveldėjus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta jį parduoti už 5 000 Eur, atsakovas gavo pusę šios sumos – 2 500 Eur.

5. Atsakovas J. Ž. bei jo globėja D. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, šaukimai įteikti tinkamai.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo notarė Sandra Vinciūnienė (toliau – notarė, trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure buvo vedama J. Ž. paveldėjimo byla. Testamentų registro duomenimis duomenų apie sudarytus testamentus nerasta. Testamentų registre duomenys kaupiami apie testamentus sudarytus po 2001 m. liepos 1 d. Informacijos apie anksčiau sudarytus testamentus patikrinti nėra techninės galimybės, todėl tokią informaciją gali pateikti tik pats įpėdinis. J. Ž. paveldėjimo byloje įpėdiniai informacijos apie sudarytus testamentus nepateikė. Prie atsiliepimo notarė pridėjo Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog 2015 m. gegužės 28 d. notarė buvo atlikusi paiešką bei nustatė, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos (testatorės) J. Ž. testamentų ir palikimo faktų. Išraše taip pat yra pastaba, jog testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybe, kad jam nebuvo žinoma apie motinos testamentą, nes visa situacija motinos palikimo priėmimo metu rodė, jog jokio testamento motina sudariusi nebuvo. Be to, ieškovas tuo metu turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir kurį laiką gydėsi reabilitacijos centre. Teismo vertinimu, ieškovas nesigydė tiek laiko, kad galima būtų laikyti, jog po to negalėjo įvykdyti savo teisių ir, kad tai buvo svarbi termino praleidimo priežastis.

7.2. Ieškovas jokių duomenų, kodėl anksčiau nesužinojo apie motinos testamentą, nepateikė (kodėl jos nepasiteiravo iki mirties), t. y. ieškovas pats nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas bendraudamas su motina ir įgyvendindamas savo teises. Todėl ieškovo teiginiai, jog jis apie testamentą sužinojo tik 2021 m. gruodį ir ketina įgyvendinti motinos valią, nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, kurios būtų sutrukdžiusios ieškovui nustatytu laiku sužinoti apie motinos sudarytą testamentą ir priimti palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Be to, testamentas sudarytas 2001 m., o testatorius mirė 2015 m., todėl teismo vertinimu toks ilgas laiko tarpas laikytinas pakankamai ilgu, per kurį testatorius galėjo informuoti ieškovą apie esamą testamentą.

7.3. Nuo 2016 m. vidurio (reabilitacijos pabaigos), ieškovas nesiėmė jokių konkrečių tolimesnių veiksmų tikslu priimti visą palikimą po motinos mirties. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo šios teisės įgyvendinti iškart po motinos mirties, taip pat iš kart po testamento aptikimo 2021 m. gruodį. Testamentą radus 2021 m. gruodį, ieškinys teisme pateiktas tik 2022 m. rugpjūtį. Ieškovas net ir „suradęs testamentą“, toliau delsė ginti savo interesus ir turėjo abejonių. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po motinos testamento aptikimo buvo nuvykęs pas teisininkus, nepatvirtinta jokiais įrodymais, be to, teismo posėdžio metu pats ieškovas negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių. Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios ir kliudžiusios laiku įgyvendinti savo galimai pažeistas teises.

7.4. Atnaujinus terminą palikimui priimti po 7 metų, būtų pažeisti atsakovo J. Ž., tinkamai po mirties priėmusio palikimą, interesai, kadangi jis netektų dalies paveldėto ir valdomo turto, kurio dalį jau panaudojo savo interesams, t. y. būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas.

I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovo įrodinėjimo naštą, kadangi ieškovas, be jau nurodytų objektyvių aplinkybių dėl laiku neidentifikuoto testamento ne dėl ieškovo kaltės, negali dar kažkaip papildomai įrodyti, kad būtent 2021 m. gruodžio mėnesį rado mirusios motinos testamentą. Pažymėtina, jog ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jam ilgus metus nebuvo žinoma apie egzistuojantį mirusios motinos testamentą, patvirtina logiška faktinių aplinkybių seka, t. y. kad tai objektyviai paaiškėjo tik 2022 m. vasario 2 d., gavus Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. liudijimą, kuriuo paliudyta, kad J. Ž. testamentas, patvirtintas 2001 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 5 – ojo notarų biuro notarės Janinos Girnienės, notarinio registro Nr. 3-1882, nebuvo pakeistas ar panaikintas.

8.2. Itin svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovo motina sudarė testamentą dar tuo laiku, kai testamentai nebuvo registruojami Testamentų registre. Būtent tai ir paaiškina, kodėl tokį ilgą laiką testamentas objektyviai negalėjo būti identifikuotas ir surastas. Dėl šios priežasties ieškovas ir atsakovas priėmė mamos palikimą pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, kadangi neturėjo jokio pagrindo manyti, kad 2001 m. balandžio 18 d. motinos oficialiai sudarytas testamentas egzistuoja.

8.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai užkėlė ieškovo apdairumo standartą dėl to, kad ieškovas iš karto nesuprato atsitiktinai surastos 2001 m. balandžio 18 d. testamento kopijos reikšmės. Ieškovas, priimdamas palikimą pagal įstatymą, pasitikėjo notarų biure pateikiama informacija, kad testamento nėra, o kai atsitiktinai rado testamento kopiją, nesuprato, ar turimos teisės dar gali būti įgyvendintos.

8.4. Palikimas iš dalies buvo priimtas neteisėtai ne dėl ieškovo kaltės ar neapdairumo, o dėl to, kad 2001 m. balandžio 18 d. sudarytas oficialusis testamentas buvo dingęs notarų biure, apie sudarytą testamentą ir jo turinį nebuvo paskelbta ar pranešta ieškovui, kaip tai imperatyviai numatyta CK 5.33 straipsnyje. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas galėjo turėti objektyvias ir realias galimybes priimti palikimą pilna jo apimtimi iš karto po motinos mirties, yra akivaizdžiai nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio.

8.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas turėjo pareigą iki motinos mirties aiškintis ir aktyviai bendrauti testamento sudarymo tema, teirautis ar mama sudarė testamentą, kur jis saugomas ir koks testamento turinys. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas nebendravo su motina, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo remtis tokiais motyvais ir padaryti minėtas išvadas. Tokios teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).

8.6. Ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad 2001 m. balandžio 18 d. motinos J. Ž. sudarytas oficialusis testamentas nebuvo registruotas Testamentų registre dėl tuo metu besikeičiančios tvarkos specifikos. Ieškovas neturėjo jokios galimybės palikimo priėmimo momentu įgyvendinti savo teisių pagal motinos testamentą, kadangi ieškovui nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinoma apie jo egzistavimą. Vėlesnis testamento atsiradimas nepaneigia ieškovo teisių, kylančių iš 2001 m. balandžio 18 d. sudaryto testamento bei nepaneigia ieškovo motinos J. Ž. valios palikti jame nurodytą turtą ieškovui.

8.7. Palikimo priėmimo termino atnaujinimo institutas yra skirtas tokiems atvejams, kai nutinka ekstraordinarios ir išskirtinės gyvenimo aplinkybės, trukdančios priimti palikimą. Šiuo atveju ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių įgyvendinti savo teises kitokiu būdu, nei palikimo priėmimo momentu buvo įmanoma, pagal tuo metu žinomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir jų reikšmę, todėl išvadas padarė neteisėtų motyvų pagrindu.

8.8. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, kurį 1994 m. gegužės 31 d. paveldėjo iš tėvo J. Ž., namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taigi, jei ieškovui būtų sudarytos galimybės paveldėti mirusios motinos turtą pagal testamentą pilna apimtimi, atsakovo padėtis reikšmingai nepasikeistų, nes atsakovas turi ir kito turto. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino atsakovo (jo atstovės) poziciją dėl pareikšto ieškinio, nors atsakovas (jo atstovė) nepateikė jokios nuomonės byloje. Pirmosios instancijos teismas akcentavo atsakovo neįgalumą ir kito asmens pagalbos poreikį, tačiau vien aplinkybė, kad atsakovas yra neįgalus, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas praras turimą pagalbą ar kad jo padėtis galėtų reikšmingai pablogėti.

8.9. Ieškovas sutiktų sumažinti savo reikalavimą priteisiant tik atsakovo paveldėtą ½ žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 161, 00 Eur. Ieškovui šis žemės sklypas itin reikšmingas, kadangi turi moralinę vertę, juo ieškovas pats vienas asmeniškai rūpinasi, nes atsakovas dėl sveikatos būklės to padaryti negali.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai dėl termino priimti palikimą pagal testamentą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

12. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus apie atsakovo J. Ž. turtą, iš kurių matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).

13. Grįsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, apeliantas nurodo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kadangi atsakovui (jo atstovei) esant pasyviems ir nepateikus jokios pozicijos byloje, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, remdamasis vien aplinkybe, kad atsakovas yra neįgalus ir jam būtina kito asmens globa, padarė išvadą, kad jei ieškovui būtų sudarytos galimybės paveldėti mirusios motinos turtą pagal testamentą pilna apimtimi, atsakovo interesai būtų pažeisti. Apelianto teigimu teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi ir kito turto, todėl tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, atsakovas neprarastų gyvenamosios vietos ar teikiamos pagalbos, taigi jo turtinė padėtis akivaizdžiai nepablogėtų.

14. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Susipažinusi su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma nurodo, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Todėl, esant poreikiui, pirmosios instancijos teismas su VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančia informacija galėjo susipažinti pats. Visgi, teismui to nepadarius, atsižvelgiant į tai, kad apelianto teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija prijungia šiuos rašytinius įrodymus prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija vertina, kad, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų registrų duomenys laikomi teisingais, kol jie nepakeisti (nenuginčyti) teisės aktų nustatyta tvarka, yra prieinami ne tik teismui, bet ir kitiems asmenims, sprendimas priimti rašytinius įrodymus nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Palikėja J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sūnums – ieškovui E. Ž. ir atsakovui J. Ž., atstovaujamam globėjos ir turto administratorės D. T., 2015 m. lapkričio 16 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo jie lygiomis dalimis po ½ (vieną antrąją) dalį paveldėjo motinos turtą.

17. Ieškovas, tvarkydamasis kaimo sodyboje, kur iki mirties gyveno jo motina, netikėtai 2021 m. gruodžio mėn. rado 2001 m. balandžio 18 d. motinos J. Ž. sudaryto oficialiojo testamento kopiją. Testamentu palikėja visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui ieškovui – E. Ž.

18. 2022 m. vasario 2 d. buvo gautas Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. liudijimas, kuriuo paliudyta, kad J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) testamentas, patvirtintas 2001m. balandžio 18 d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Janinos Girnienės, notarinio registro Nr. 3-1882, nebuvo pakeistas ar panaikintas.

19. 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti bendrąjį trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą toje dalyje, kurioje atsakovas J. Ž. paveldėjo J. Ž. ½ (vieną antrąją) turto dalį.

Dėl termino palikimui priimti pagal testamentą (ne)atnaujinimo

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia paveldėti motinos testamentu jam paliktą turtą. Ieškinyje nurodė, kad ½ (vieną antrąją) dalį palikimo priėmė pagal įstatymą, palikimo priėmimo momentu apie galiojantį oficialųjį testamentą jam nebuvo žinoma. 2021 m. radus oficialiojo testamento kopiją ir 2022 m. vasario 2 d. paaiškėjus, kad oficialusis testamentas buvo sudarytas, nebuvo pakeistas ar panaikintas, taigi testamento pagrindu paveldėjimo procedūra nevyko, prašė atnaujinti CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl pusės atsakovo paveldėto turto.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu termino palikimui pagal testamentą priimti praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, šio termino neatnaujino, taip pat sprendė, kad nesant pagrindo palikimo priėmimo pagal testamentą teisei įgyvendinti, ieškovas teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo neturi, todėl reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis, padarė klaidingas išvadas dėl ieškovo pareigos motinai esant gyvai aiškintis aplinkybes, ar testamentas yra sudarytas, kur jis saugomas bei koks jo turinys, taip pat, esant pasyviam atsakovo ir atsakovo atstovės elgesiui, nepagrįstai vertino, kad, atnaujinus terminą palikimui pagal testamentą priimti, bus pažeisti atsakovo interesai, kadangi jis yra neįgalus (teismo sprendimu pripažintas neveiksniu) ir jam būtina kito asmens globa. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

22. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo). Pagal 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

23. Tokiu atveju įpėdinis turi įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

26. Be to, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi atsižvelgti ir į paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principą, kuris suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių testatorės testamente išreikštos valios (visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palikti ieškovui) pasikeitimą, testamento panaikinimą, ar vėlesnius testamentus.

28. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas praleido terminą motinos palikimui pagal testamentą priimti buvo tai, kad jis apie testamentą nieko nežinojo. Byloje nustatytos šios aplinkybės, patvirtinančios, kad egzistavo objektyvios priežastys, ieškovui trukdžiusios laiku kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo: pirma, ieškovas tik 2021 m. gruodžio mėn., tarp motinos sodyboje paliktų dokumentų rado testamentą ir sužinojo, kad yra J. Ž. 2001 m. balandžio 18 d. testamentu palikto viso turto paveldėtojas; antra, testamentas buvo sudarytas prieš daugiau kaip 20 metų, jo faktas nebuvo užregistruotas Testamentų registre; trečia, testamentas nebuvo paskelbtas po testatorės mirties, apie jį ieškovui nebuvo pranešta. Aplinkybė, kad J. Ž. testamentas, patvirtintas 2001 m. balandžio 18 d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Janinos Girnienės, notarinio registro Nr. 3-1882, nebuvo pakeistas ar panaikintas patvirtinta tik 2022 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. liudijimu.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą susiformuoti teismo įsitikinimui, kad palikėjos J. Ž. testamentas galėjo būti rastas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl testamento radimo, ar duomenų, patvirtinančių, kad apie testamento sudarymą ir palikėjos paskutinę valią žinojo apeliantas ar jam artimi asmenys, taigi ieškovas galėjo ir anksčiau sužinoti apie testamento buvimą, byloje nėra.

30. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste kritiškai vertintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas turėjo galimybę elgdamasis atidžiai ir sąžiningai išreikšti savo valią dėl palikimo pagal testamentą priėmimo iki 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos, ar 2016 m., baigęs gydymą nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog, turint omenyje tai, kad testamentas sudarytas 2001 m., o testatorė mirė 2015 m., ieškovas apie iš testamento kylančias savo teises galėjo sužinoti ir jas įgyvendinti anksčiau, to nepadarė išimtinai dėl savo pasyvumo, kadangi nebendravo su palikėja, nesiteiravo, ar ji sudarė testamentą, todėl terminą motinos palikimui pagal testamentą priimti praleido išimtinai dėl subjektyvių priežasčių, kurios nevertintinos kaip sudarančios pagrindą šį terminą atnaujinti. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas nebendravo su motina, be to, paveldėtojo (ne)bendravimas su palikėju nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė. Kaip nepagrįstas vertintinas ir teismo argumentas dėl ieškovo valios priimti motinos palikimą nenuoseklumo. Aplinkybės, kad radęs testamentą 2021 m. gruodžio mėnesį, dėl teisinių žinių stokos kurį laiką dvejojo dėl tolesnių veiksmų, turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir tik 2022 m. vasario 2 d. gavęs Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. liudijimą, kuriuo paliudyta, kad motinos testamentas nebuvo pakeistas ar panaikintas, 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepaneigia ieškovo valios priimti motinos palikimą.

31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui pagal testamentą priimti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms, išvadą, kad atsakovo turtiniai ir kiti interesai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą bus pažeisti, padarė nepateikdamas jokių tokį teismo motyvą patvirtinančių argumentų, remdamasis vien aplinkybe, kad atsakovas yra neįgalus ir jam būtina kito asmens globa ir preziumuodamas, jog dalį paveldėto turto atsakovas jau panaudojo savo interesams.

32. Minėta, jog teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

33. Ieškovas, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui pagal testamentą priimti ir iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pareikštu ieškiniu pretendavo į atsakovo J. Ž. paveldėtą motinos J. Ž. turto dalį, t. y.: ½ (vieną antrąją) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; 2 500 Eur sumą, kurią atsakovas gavo pardavęs paveldėtą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėtą ½ (vieną antrąją) piniginių lėšų sumą, kurią sudaro 3 303,40 Eur.

34. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovas J. Ž. turi kito nekilnojamojo turto, taip pat apeliaciniu skundu išreiškė poziciją, jog sutiktų sumažinti savo reikalavimą, nurodydamas, kad pretenduoja tik į atsakovo J. Ž. paveldėtą ½ (vieną antrąją) žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šis turtas jam svarbus simboline prasme (juo rūpinasi išimtinai ieškovas, kadangi atsakovas dėl sveikatos būklės to padaryti negali).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą, kaip termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas paveiks ieškovo ir palikimą priėmusio atsakovo turtinius ir kitus interesus, tai, kad ieškovui testamentu buvo paliktas visas motinos J. Ž. turtas, ieškovui apeliaciniu skundu išreiškus poziciją dalies reikalavimo atsisakyti bei nurodžius, jog pretenduoja tik į atsakovo J. Ž. paveldėtą ½ (vieną antrąją) žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 161 Eur, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas atsakovo turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. Priešingai, neatnaujinus ieškovui termino palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti ieškovo interesai gauti palikimo, priklausiusio jam pagal testamentą, dalį, turinčią jam simbolinę reikšmę ir tuo pačiu būtų paneigta testatorės testamente išreikšta valia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo

36. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie jo teisės paveldėti pažeidimą sužinojo 2021 m. pabaigoje, o ieškinį teismui pareiškė 2022 m. rugpjūčio 22 d. konstatuotina, jog CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino nepraleido.

37. Atnaujinus ieškovui E. Ž. terminą J. Ž. palikimui pagal testamentą priimti, yra pagrindas 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą toje dalyje, kurioje atsakovas J. Ž. paveldėjo J. Ž. ½ (vieną antrąją) turto dalį, pripažinti negaliojančiu.

38. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad, minėta, ieškovas savo poziciją dėl paveldėto turto vertės ir apimties sumažinimo išreiškė tik bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, šio ieškovo reikalavimo tenkinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

39. Sprendžiant klausimą dėl 2015 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo, pirmosios instancijos teismui būtina išsiaiškinti, ar ieškovo pozicija dėl pagal testamentą paveldimo turto vertės ir apimties sumažinimo atitinka jo tikrąją valią, į kurią atsakovui atitekusią palikimo dalį ieškovas reikalavimo nebereiškia, ar ieškovui yra žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės, taip pat svarstytina, ar siekiant užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą bei siekiant išnaudoti visas galimybes išspręsti ginčą sudarant taikos sutartį, būtina užtikrinti atsakovo globėjos dalyvavimą procese. Byloje taip pat spręstinas klausimas dėl išvestinių reikalavimų, kaip antai, atsakovo paveldėto turto teisinės registracijos panaikinimo ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bylos dalis dėl 2015 m. lapkričio 16 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylos dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, tiek apeliaciniame procese patirtos išlaidos turės būti (iš naujo) paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėVirginijus KairevičiusIeva Navickaitė-Sakalauskienė