- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 2-2251-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00745-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Kauno grūdai“ pateikė teismui ieškinį, kuriame dokumentinio proceso tvarka prašo priteisti iš atsakovo A. A. 46 086,89 Eur skolą, 8 295,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 744,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių 2016-11-02 sudarytą Augalininkystės prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9767, ji pardavė, o atsakovas pirko prekes iš ieškovės, tačiau pagal sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras jose nurodytais terminais pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 46 086,89 Eur.
Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei AB „Kauno grūdai 46 086,89 Eur skolą, 8 295,66 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (54 382,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 744,00 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai) žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teisme gauti atsakovo prieštaravimai (priimti 2018 m. spalio 15 d.) dėl priimto preliminaraus sprendimo (b. l. 49 - 50), kuriais iš dalies nesutinkama su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu. Prieštaravimuose nurodoma, kad atsakovas sutinka su 46 086,89 Eur skola, tačiau nesutinka su priteista delspinigių suma. Mano, kad tokio dydžio delspinigiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nurodo, kad skolos šiuo metu visa apimtimi negali sumokėti dėl susidariusios sunkios ūkio finansinės padėties ir prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis per penkis metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (b. l. 57 - 61) ieškovė prašė juos atmesti ir palikti nepakeistą 2018 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą. Vėliau, 2018 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo dalies – 6 636,49 Eur delspinigių ir toje dalyje prašė bylą nutraukti (b. l. 73 – 75). Nurodė, kad ieškovė geranoriškai sumažino Sutartyje numatytus delspinigius iki minimalaus dydžio, t. y. iki 0, 02 proc., kas sudaro 1 659,17 Eur. Ieškovė nesutinka, kad jos geranoriškai sumažinta delspinigių suma būtų dar mažinama, taip pat nesutinka, kad priteistos sumos būtų išdėstytos ir dengiamos per 5 metų laikotarpį dalimis. Atsakovas per ilgą laikotarpį nesugebėjo, t. y. nenorėjo, padengti bent dalies savo įsiskolinimo, o taip pat jis nepateikė jokių argumentuotų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę situaciją. Aukštų grūdų kainų rinkoje situacija yra išlikusi ir dabar ir ieškovei šiuo metu yra ypač reikalingos didelės apyvartinės lėšos savo vykdomai gamybai užtikrinti. Todėl ieškovės noras atgauti iš atsakovo įsiskolinimą kuo greičiau yra visiškai suprantamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. preliminarus sprendimas keistinas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad AB „Kauno grūdai“ ir A. A. 2016 m. lapkričio 2 d. sudarė Augalininkystės prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9767 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 5.1 puntą pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo už prekes apmokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Praleidęs terminą atsiskaityti, pirkėjas be atskiro pardavėjo pareikalavimo privalo mokėti pardavėjui Sutartyje numatyto dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo įsiskolinimo sumos iki pinigų gavimo į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą/kasą dienos (Sutarties 7.1 ir 7.2 p.).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal 2016-12-16 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0166832 atsakovas iš ieškovės pirko prekių ir liko skolingas 1127,72 Eur; pagal 2016-12-28 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0169313 pirko prekių už 8200,78 Eur, kurią ieškovė 2017-11-23 dalinai užskaitė su atsakovui mokėtinais pinigais už atsakovo pristatytus grūdus, neapmokėta sąskaitos dalis 6117,16 Eur; pagal 2016-12-30 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0170763 pirko prekių ir liko skolingas 3766,13 Eur; pagal 2016-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą KGP Nr.0170788 pirko prekių ir liko skolingas 3675,38 Eur; pagal 2017-02-14 PVM sąskaitą- faktūrą KGP Nr.0182107 pirko prekių už 5699,10 Eur, kurią ieškovė 2018-08-28 dalinai užskaitė su atsakovui mokėtinais pinigais už atsakovo pristatytus grūdus, neapmokėta sąskaitos dalis 4974,41 Eur; pagal 2017-04-04 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0189014 pirko prekių ir liko skolingas 181,50 Eur; pagal 2017-04-07 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0190738 pirko prekių ir liko skolingas 7114,80 Eur; pagal 2017-04-14 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0193255 pirko prekių už 4658,50 Eur, kurią ieškovė 2017-10-27 dalinai užskaitė su atsakovui mokėtinais pinigais už atsakovo pristatytus grūdus, neapmokėta sąskaitos KGP Nr.0193255 dalis 3232,05 Eur; pagal 2017-04-20 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0194380 pirko prekių ir liko skolingas 2855,60 Eur; pagal 2017-04-20 PVM sąskaitą-faktūrą KGP Nr.0194396 pirko prekių ir liko skolingas 330,15 Eur; pagal 2017-04-21 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0194599 pirko prekių ir liko skolingas 871,20 Eur; pagal 2017-05-15 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0202423 pirko prekių ir liko skolingas 552,37 Eur; pagal 2017-05-23 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0205625 pirko prekių už 8793,68 Eur, kurią ieškovė 2018-08-23 dalinai užskaitė su atsakovui mokėtinais pinigais už atsakovo pristatytus grūdus, neapmokėta sąskaitos dalis 8592,65 Eur; pagal 2017-06-07 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0211784 pirko prekes ir liko skolingas 63,53 Eur; pagal 2017-06-08 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0212247 pirko prekių ir liko skolingas 67,76 Eur; pagal 2017-06-09 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0212733 pirko prekių ir liko skolingas 541,48 Eur; pagal 2017-06-12 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0213246 pirko prekių ir liko skolingas 355,38 Eur; pagal 2017-06-29 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0219540 pirko prekių ir liko skolingas 918,15 Eur; pagal 2017-07-14 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0223601 pirko prekių ir liko skolingas 677,60 Eur; pagal 2017-07-24 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0225784 pirko prekių ir liko skolingas 71,87 Eur. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad už pirktas prekes atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 1 d. ir skola ieškovei yra 46 086,89 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 46 086,89 Eur skolą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė už pirktas prekes ir liko ieškovei skolingas 46 086,89 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).
Nagrinėjamos bylos atveju šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitarė Sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose. Pagal Sutarties 7.2.2 punktą, kitais, išskyrus 7.2.1 punkte nurodytais atvejais, praleidęs terminą atsiskaityti, pirkėjas (t. y. atsakovas) be atskiro pardavėjo (t. y. ieškovės) pareikalavimo privalo mokėti pardavėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo įsiskolinimo sumos iki pinigų gavimo į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą/kasą dienos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, Sutartimi šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po Sutarties sudarymo iki preliminaraus sprendimo priėmimo būtų teikęs atsakovei ir/ar teismui prašymus dėl Sutarties pakeitimo, numatyto netesybų dydžio sumažinimo. Nors atsakovas Sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, tačiau CK 2.4 straipsnio 2 dalies prasme yra verslininkas, taigi turintis patirties verslo bei derybų srityse. Atsakovas pats sudarė Sutartį bei ją pasirašė, taigi, jam buvo žinomos sudaromos Sutarties sąlygos, jis galėjo įvertinti ūkio finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl sudaromų sandorių ir įvertinti jų riziką bei galimas pasekmes. Atsakovui iškėlus netesybų dydžio klausimą, ieškovė geranoriškai sumažino Sutartyje nustatytų delspinigių dydį (0,1 proc.) iki minimalaus dydžio, t. y. iki 0,02 proc., kas sudaro 1 659,17 Eur ir pateikė atsakymą nuo 6 636,49 Eur sumos. Teismas sprendžia, kad ieškovės geranoriškai sumažintas Sutartyje numatytų delspinigių dydis nelaikytinas per dideliu ir nenustatyta pagrindų jį mažinti (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 659,17 Eur delspinigių už Sutarties nevykdymą.
Tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46 086,89 + 1 659,17 = 47 746,06 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 632,00 dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 10,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Esant ieškovės prašymui atsisakyti nuo dalies reikalavimų – 6 636,49 Eur delspinigių, nurodžius, kad žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, ieškinio dalies atsisakymas, kaip neprieštaraujantis įstatymui ir niekieno teisių bei teisėtų interesų nepažeidžiantis, teismo priimtinas, o byla 6 636,49 Eur dalyje nutrauktina, nurodant, kad nutraukus bylos dalį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).
Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies ir teismui priėmus šį atsisakymą, ieškovei grąžintini 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio atsisakyto reikalavimo dalyje – 112,00 Eur (CPK 87 str. 2 d.).
Atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 5 metų laikotarpiui netenkintinas.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Nagrinėjamu atveju šalys yra verslo subjektai, kurių tikslas – gauti pelną. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra suinteresuoti kuo greitesniu pajamų gavimu. Ta atsakovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas neturi lėšų atsiskaityti su ieškove ir bendroje sumoje yra skolingas kreditoriams 396 340,45 Eur, teismo vertinimu, nėra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas pažymi, kad ir kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog įsiskolinimas sudarė dėl itin prastų praeitų metų, nes dėl liūčių buvo iš esmės sugadintas derlius, o šiais metais dėl sausros atsakovas taip pat patiria nuostolius, taip pat nėra itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Net ir nagrinėdamas ginčą pagal grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad force majeure gali būti taikoma kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir sutrukdė įvykdyti prievolę. Jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą kildina iš Sutarties (Augalininkystės prekių pirkimo-pardavimo sutarties), todėl ir atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, teisiškai nereikšmingi yra atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos (nepalankių oro sąlygų) aplinkybių. Be nurodomos skolos kreditoriams, atsakovas prašymo nepagrindė jokiais jo turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, pvz., duomenimis apie turimą turtą, santaupas, atsargų likučius ir pan. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, ir kad atsisakymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą lems sunkias pasekmes. Be to, teismo vertinimu, siekdamas įvykdyti prievolę atsakovas gali naudotis kitais lėšų gavimo būdais, pvz. gauti paskolą ar kt.
Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 430 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 428 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. H. ir O. Minkovskių g. 63) 46 086,89 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) skolą, 1 659,17 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 17 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (47 746,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 632,00 Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.
Priimti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. H. ir O. Minkovskių g. 63) atsisakymą nuo dalies reikalavimų – 6 636,49 Eur delspinigių, ir šioje reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. H. ir O. Minkovskių g. 63) 112,00 (vieną šimtą dvylika eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)), valstybei 10,99 Eur (dešimt eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atmesti atsakovo A. A. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.