Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį, kad visi investiciniai sprendimai jo finansines lėšas sukoncentruoti būtent atsakovo platiname Swedbank Rusijos akcijų fonde buvo priimti išimtinai atsakovo sprendimu. Paskutinis ieškovo investicijų nukreipimas į šį fondą įvyko 2014-04-15, kuomet, kaip visuotinai žinoma, Rusija jau buvo įvykdžiusi Krymo okupaciją ir aneksiją, o taip pat jau buvo pradėjusi karinę agresiją Ukrainos Donbaso ir Luhansko teritorijose, ko pasekmėje Rusijai buvo pradėtos taikyti sankcijos. Nepaisant to, atsakovas nusprendė, kad „būtų gera idėja“ būtent tuo metu ieškovo investicijas iš kitur nukreipti būtent į Rusiją. Ieškovo įsitikinimu, nuostoliai, susiję su jo pinigų nukreipimu į atsakovo platintą Rusijos akcijų investicinį fondą yra atsiradę dėl išimtinės atsakovo kaltės.

Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, kad jis laikytinas neprofesionaliuoju investuotoju, kuriam yra taikoma padidinta jo, kaip investuotojo, teisinė apsauga: Finansinių priemonių rinkų įstatymo (2007-01-18 redakcija) (toliau – FPRĮ) 3 str. 22 d. numato, kad neprofesionalus investuotojas yra klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių. Reikalavimai klientams, kurie gali būti priskiriami profesionaliems investuotojams ar tinkamoms sandorio šalims, yra numatyti atitinkamai FPRĮ 27, 28 ir 29 straipsniuose. Ieškovas neatitinka nei vieno iš šių kriterijų, todėl jis laikomas neprofesionaliuoju investuotoju. Pabrėžė, kad ieškovui, kaip neprofesionaliajam investuotojui, yra taikomas aukščiausias investuotojų teisinės apsaugos lygis. 2009-09-03 nutarime Nr. 13K-5 išaiškino Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija: „Kuo geresnė investuotojų – ypač neprofesionaliųjų – interesų apsauga yra vienas iš pagrindinių Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (toliau – MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) tikslų. Finansų rinkoje teikiamos paslaugos – sudėtinga ir daug specialiųjų žinių reikalaujanti veiklos sritis, o investavimas – rizikinga veikla, galinti sąlygoti ne tik didelę investicinę grąžą, bet ir didelius investuotojui tenkančius nuostolius. Tarpininkai yra rinkos profesionalai, kurių padėtis finansų rinkoje, palyginti su neprofesionaliaisiais investuotojais, yra akivaizdžiai pranašesnė. Atsižvelgdamas į tai, įstatymų leidėjas FPRĮ įtvirtino reikalavimus, pagal kuriuos investuotojo teisės turi būti ginamos ir saugomos nuo pat pirmojo kontakto su FMĮ, taip pat ir visų dalykinių santykių su rinkos dalyviu metu.”

Taip pat ieškovas savo argumentus grindė aplinkybe, jog atsakovas veikė esant neatskleistam/ tinkamai neatskleistam interesų konfliktui: FPRĮ 21 str. 1 d. numato, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. FPRĮ 13 str. 2 d. yra numatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus. FPRĮ 2 str. 2 d. numato, kad FPRĮ nustatyti reikalavimai taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (šiuo atveju – atsakovui, t. y. bankui) mutatis mutandis. Finansų maklerio įmonės (banko), šiuo atveju – atsakovo, pareigą įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, konkrečiai detalizuoja Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 1K-17 „Dėl finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Remiantis šio Nutarimo 69 punktu, finansų maklerio įmonė, šiuo atveju – atsakovas, privalo įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių: 69.1. finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gali turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių kliento sąskaita. Ieškovo teigimu, būtent šiame punkte nustatytą pareigą atsakovas pažeidė, nes atsakovas teikė ieškovui investavimo rekomendacijas investuoti išimtinai į paties atsakovo platintus investicinius fondus, o ne į bet kokius rinkoje platintus investicinius fondus. Tokios aplinkybės sąlygojo, kad atsakovas ar atsakovo įmonių grupės įmonės gavo tiesioginės turtinės naudos iš šių ieškovo atliktų investicijų, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovas atsakovui ar kitoms atsakovo įmonių grupės įmonėms sumokėjo platinimo mokesčius, mokėjo mokesčius už investicijų valdymą, kt. Taigi, atsakovas ar kitos jo įmonių grupės įmonės turėjo tiesioginės turtinės naudos iš ieškovo investicijų, todėl atsakovas buvo tiesiogiai suinteresuotas teikti ieškovui investavimo rekomendacijas būtent dėl investicijų į konkrečiai atsakovo platinamus ir atsakovo ar jo grupės įmonės valdomus investicinius fondus. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas, veikdamas interesų konflikto situacijoje, prijunginėjo tuos fondus, į kuriuos buvo investavęs ieškovas, prie ginčo Rusijos akcijų fondo, nes tokiu būdu atsakovas taip pat gavo tiesioginę turtinę naudą – optimizavo savo išlaidas valdant nedidelius investicinius fondus, juos sujungiant į vieną didelį. Teigė, kad atsakovo priimtas sprendimas jungti investicinius fondus, į kuriuos buvo investavęs ieškovas, prie ginčo Rusijos fondo, buvo nulemtas ne noro padėti ieškovui uždirbti daugiau, bet atsakovo noro optimizuoti sąnaudas ir gauti didesnį pelną iš investicijų valdymo. Todėl atsakovas ginčo fondų jungimą prie Rusijos akcijų fondo atlikinėjo net ir po Krymo okupacijos, po Rusijos pradėtos karinės agresijos rytų Ukrainoje bei po Rusijai pradėtų taikyti sankcijų. Taigi, atsakovas, atlikdamas ginčo fondų jungimus prie ginčo Rusijos akcijų fondo, veikė esant tiesioginiam interesų konfliktui, kuris ieškovui atnešė didžiulius nuostolius bei visiškai prarastą investuotą pinigų sumą.

Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas tinkamai neatskleidė su investavimu susijusios rizikos: FPRĮ 22 str. 3 d. numato, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Šioje FPRĮ įstatymo nuostatoje yra pateikiama viena iš esminių finansų rinkų tarpininkų, tame tarpe ir atsakovo, pareigų neprofesionaliesiems investuotojams. Ši pareiga yra detalizuojama FPRĮ 22 str. 4 d., kurios 2 p. numato, jog finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. Taip pat atsakovo ir kitų finansų rinkų tarpininkų pareigas atskleisti investuotojams rizikas, susijusias su investavimu į finansines priemones, detalizuoja tuometinės Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 33 punktas reglamentuoja, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes. Tokiame aprašyme turi būti paaiškintas konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdis ir šiam finansinių priemonių tipui būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Pažymėjo, kad ieškovui nebuvo tinkamai atskleista investavimo į atsakovo platintus investicinius fondus rizika, dar daugiau – prijungiant ieškovo valdytus kitų investicinių fondų vienetus prie atsakovo platinto Rusijos akcijų fondo, ši rizika ypač reikšmingai išaugo. Vertinant rizikos atskleidimo ieškovui aplinkybes toliau, paminėtinas Taisyklių reikalavimas, kad rizikos aprašymas atitiktų konkretų finansinės priemonės tipą, taip pat kliento padėtį ir žinių lygį (Taisyklių 34 punktas). Šis reikalavimas toliau yra detalizuojamas Taisyklių 34 punkto papunkčiuose, tarp kurių paminėtini reikalavimai pateikti informaciją apie riziką, būdingą to tipo finansinei priemonei, įskaitant sverto principo (leverage) paaiškinimą ir jo poveikį (Taisyklių 34.1 papunktis); pateikti informaciją apie tam tikrų finansinių priemonių kainos nepastovumą ir tokių finansinių priemonių rinkoje taikomus apribojimus (Taisyklių 34.2 papunktis); įspėjimą, kad investuotojui, sudarančiam sandorius dėl tokių finansinių priemonių, gali tekti prisiimti finansinius įsipareigojimus ir kitas papildomas pareigas, įskaitant finansinių priemonių įsigijimo metu nenumatytus įsipareigojimus (contingent liabilities) (Taisyklių 34.3 papunktis). Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovas nebuvo tinkamai įspėtas apie riziką netekti visų savo į atsakovo investicinius fondus investuotų lėšų. Dar daugiau, atsakovui atliekant investicinių fondų, į kuriuos buvo investavęs ieškovas, prijungimą prie ginčo Rusijos fondo, atsirado papildomų geopolitinių rizikų, kurios ginčo fondų prijungimo metu akivaizdžiai buvo žinomos, atsakovas apie šiuos papildomus rizikos veiksnius ieškovo taip pat papildomai neinformavo, todėl atsakovas veikė neteisėtai.

Taip pat ieškovas nurodė, kad jam pakankamai iš anksto, iki ginčo investicinių fondų vienetų įsigijimo, nebuvo pateikti prospektai ar kita ieškovui investiciniams sprendimams priimti būtina informacija: Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. direktyvos Nr. 2006/73/EB 29 str. numato reikalavimą investicines paslaugas teikiančioms įmonėms, prieš teikiant investicines paslaugas neprofesionaliesiems (tekste vartojama sąvoka – mažmeniniams) investuotojams, pakankamai iš anksto iki sudarant bet kokią sutartį ar bet kokį susitarimą dėl investicinių paslaugų teikimo, suteikti visą investiciniams sprendimams priimti būtiną informaciją (prospektą, rizikos aprašymus, sutarties ar susitarimo sąlygas). Ieškovui atsakovas informaciją pateikė tik sutarčių pasirašymo metu, todėl atsakovas šiurkščiai pažeidė nurodytą pareigą. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – LVAT), išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, kurioje Teismas, vertindamas minėtosios informacijos pateikimą investuotojui tik sutarčių pasirašymo momentu, konstatavo, kad: „Toks informacijos pateikimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas atitikusiu FPR įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus” . Taigi, atsakovas padarė neteisėtą veiksmą.

Taip pat ieškovas teigė, kad atsakovas teikė jam netinkamas investavimo rekomendacijas: FPRĮ 22 str. 6 d. numato imperatyvų reikalavimą, kad FMĮ (atsakovas), teikdamas investavimo rekomendacijas, turi rekomenduoti klientui konkrečias finansines priemones ar investicines paslaugas, kurios geriausiai atitiktų klientų interesus. Atsakovas ieškovui rekomendavo tas finansines priemones, kurios buvo pačiam ieškovui, atsižvelgiant į jo žinias, patirtį bei gebėjimą prisiimti riziką, akivaizdžiai netinkamos, tačiau tuo pačiu atsakovui labai naudingos. Pabrėžė, kad tuo metu, kai atsakovas suteikė ieškovui investavimo rekomendacijas dėl investavimo į atsakovo platintus investicinius fondus, ieškovas buvo jau sulaukęs senatvės pensinio amžiaus. Atsakovas nesiaiškino, ar senatvės pensinio amžiaus sulaukęs ieškovas gali investuoti į ypač rizikingas finansines priemones, kurios turi maksimalų rizikos laipsnį, t. y. netekti visų investuotų lėšų. Galiausiai, vienašališkai atsakovo sprendimu keičiant ieškovo įsigytų fondų vienetus į ginčo Rusijos akcijų fondą, kuris turėjo dar didesnį rizikos laipsnį, dėl ko visos ieškovo investicijos neteko vertės, - atsakovas nesiaiškino, ar tuo metu senatvės pensininku buvęs ieškovas gali prisiimti papildomą investicijų riziką, kuri susijusi su investavimu į didžiulių geopolitinių iššūkių turinčios Rusijos akcijas. Taigi, atsakovas suteikė netinkamas investavimo rekomendacijas, todėl pažeidė FPRĮ 22 str. 6 d. reikalavimus.

Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, jungdamas ieškovo turėtų investicinių fondų vienetus, veikė priešingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. 2014-02-14 buvo priimta LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-10/2014, likus keliems mėnesiams iki paskutinio atsakovo atlikto ieškovo turėto investicinio fondo prijungimo prie ginčo Rusijos akcijų fondo, todėl ji atsakovui negalėjo būti nežinoma. Ši nutartis yra precedentinė, kuria LAT vadovaujasi ir kitose savo bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-489/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-226/2014, kt.).

Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad: „Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad portfelio valdytojas neturėjo pareigos informuoti klientą apie esamą situaciją rinkoje ar galinčias kilti grėsmes portfelio sudėtyje esančioms priemonėms (…) Teisėjų kolegija pažymi, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis iš tiesų taikytina tik pirminiam informacijos atskleidimui, tačiau, minėta, tai nereiškia, kad finansų tarpininkas neturi paskesnės pareigos įspėti investuotoją apie išskirtines aplinkybes pagal FPRĮ 22 straipsnio 1 dalį ir CK 6.200 straipsnio 2 dalį. Be to, pagal šalių Sutarties 4.2 punktą, tais atvejais, kai siekiant išvengti žalos kliento interesams reikia sudaryti sandorį, neatitinkantį portfelio valdymo tikslų, finansų tarpininkas turi informuoti klientą ir gauti jo rašytinį sutikimą; jei nebuvo įmanoma laiku įspėti klientą apie tokių sandorių sudarymą arba toks sutikimas negautas per protingą terminą, finansų tarpininkas gali sudaryti šiuos sandorius ir negavęs kliento sutikimo”. Taip pat LAT šioje byloje konstatavo, kad: „Visuotinai žinoma, kad finansų rinkose investavimo rizika koreliuoja su pelno gavimo tikimybe. Dėl to rizikos didėjimas, net ir esant agresyviai investavimo strategijai, yra protingas tik tiek, kiek dėl konkretaus įvykio sukeltos rizikos didėja ir pelno tikimybė. Jei iš esmės padidėja rizika, bet nedidėja pelno tikimybė, tolesnis investavimas nėra protingas. Tokie įvykiai, kaip kilęs karas, kurio metu griaunamas šalies gamybinis potencialas, didina akcijų nuvertėjimo riziką, tačiau vargu ar analogiškai didina pelno tikimybę, todėl šiuo atveju svarbu tinkamai vykdyti bendradarbiavimo pareigą ir įspėti klientą bei, pripažinus reikalinga, pasiūlyti apsvarstyti tolimesnę investavimo strategiją.”

Atsikirtimus į ieškinį atsakovas grindė aplinkybe, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę sieja su žalos padarymu jo lėšas investuojant į tariamai atsakovo valdomus fondus, įskaitant ir Rytų Europos NT fondą bei Centrinės Azijos fondą ir vėliau be ieškovo žinios šiuos fondus sujungus su Rusijos fondu bei sustabdžius prekybą Rusijos fondo vienetais. Atsakovas pabrėžė, kad jis tik suteikia teisę savo IT infrastruktūros pagalba investuotojams įsigyti tam tikrų valdymo įmonių valdomų fondų vienetų, t. y. atsakovas yra tik tam tikrų valdymo įmonių valdomų fondų platintojas, tačiau nepriima jokių sprendimų dėl fondų veiklos strategijų, jų steigimo, jungimo ir/ar likvidavimo. Teigė, kad Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo valdymo įmonė, kuri priėmė sprendimus dėl Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo steigimo, jų sujungimo, prekybos Rusijos fondo vienetais sustabdymo ir Rusijos fondo likvidavimo yra „Swedbank Investeerimisfondid“ AS. Nurodė, kad Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo valdymo įmonė, kuri ir priėmė sprendimus dėl Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo steigimo, jų sujungimo, prekybos Rusijos fondo vienetais sustabdymo ir Rusijos fondo likvidavimo yra „Swedbank Investeerimisfondid“ AS, o ne atsakovas ir tai ieškovui buvo žinoma. Lietuvos banko 2024-02-02 rašte nurodyta, kad atsakovas yra tik valdymo įmonės „Swedbank Investeerimisfondid“ AS fondų platintojas, kuris neturi nei teisės, nei pareigos išpirkti ieškovo turimų Rusijos fondo vienetų ir, kad visus sprendimus, susijusius su Rusijos fondo veikla, taip pat ir Rusijos fondo vienetų išpirkimu priima valdymo įmonė „Swedbank Investeerimisfondid“ AS. Ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų atsakovo veiksmų valdant Centrinės Azijos fondą ir Rusijos fondą, juos sujungiant, ir vėliau sustabdant prekybą Rusijos fondo vienetais, tačiau atsakovas niekada nebuvo nei Centrinės Azijos fondo, nei Rusijos fondo valdymo įmonė ir šių fondų nevaldė, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Taip pat atsakovas prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senatį. Ieškovas teigė, kad atsakovas suklaidino ieškovą jam investuojant lėšas: atsakovo darbuotoja 2007 metais pasiūlė įsigyti ir jis 2007-05-30 įsigijo Rytų Europos NT fondo vienetų, Centrinės Azijos fondo vienetų ir Templeton fondo vienetų; atsakovas be ieškovo valios 2014-04-15 sujungė Centrinės Azijos fondą ir Rusijos fondą ir tokiu būdu visos ieškovo investicijos be ieškovo valios buvo sukoncentruotos Rusijos fonde. Pasak atsakovo, jis niekada neteikė ieškovui investavimo rekomendacijų, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų klaidinę ieškovą, taip pat atsakovas nepriėmė sprendimo dėl Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo sujungimo. Teigė, kad ieškovas apie Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo sujungimą buvo informuotas dar iki Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo sujungimo, o 2014-04-03 buvo atvykęs susitikti su atsakovo darbuotojais, nes norėjo gauti daugiau informacijos apie Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo sujungimą. Taigi, senaties terminas ieškiniui pateikti prasidėjo ne vėliau kaip 2014-04-15. Nors ieškinys datuotas 2024-04-02 data, tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas 2024-05-27 d., t. y. suėjus dešimties metų senaties terminui. Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2007-05-30 pasirašė Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį, su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – VP sutartis), kuria ieškovui buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovas parašu patvirtino, kad su VP sutarties sąlygomis yra susipažinęs, nuostatos jam yra išaiškintos.

2007-05-30 ieškovas pateikė pavedimą atsakovui įsigyti Hansa Rytų Europos Nekilnojamojo Turto Akcijų Fondo (toliau vadinama – Rytų Europos NT fondas) vienetų už 39 985,75 Eur ir įsigijo 2 403,567 Rytų Europos NT vienetų. Taip pat ieškovas 2007-05-30 pateikė pavedimą atsakovui įsigyti Hansa Centrinės Azijos Akcijų Fondo (toliau vadinama – Centrinės Azijos fondas) vienetų už 22 848,77 Eur ir įsigijo 2 096,256 Centrinės Azijos fondo vienetų bei 2007-05-30 ieškovas pateikė pavedimą atsakovui įsigyti Templeton BRIC Fondo (toliau vadinama – Templeton fondas) vienetų už 22 848,77 Eur ir įsigijo 1 420,943 Templeton fondo vienetų; taigi ieškovas investavo 85 683,29 Eur į nurodytas investavimo priemones, tai patvirtina 2007-05-30 Fondo vienetų pirkimo/pardavimo pavedimai ir vertybinio popieriaus pavedimai.

Taip pat nustatyta, kad 2007-05-31 šalys pasirašė Investicinio indėlio sutartį, pagal kurią ieškovas padėjo 90 000 litų indėlį su 10 proc. rizikos premija.

2008-06-06 Fondo investicinių vienetų keitimo prašymas patvirtinta, kad ieškovas pateikė atsakovui prašymą Rytų Europos NT fondo vienetus pakeisti į Swedbank Rusijos Akcijų Fondo (toliau vadinama – Rusijos fondas) vienetus; iš fondo investicinių vienetų keitimo sąlygų matyti, kad investuotojas, pateikęs šį prašymą, turi teisę pagal fondo sąlygas keisti fondo investicinius vienetus į kitus to paties arba kito fondo vienetus, jeigu tokia galimybė numatyta abiejų fondų sąlygose (1 p.); taip pat sąlygose nurodyta, kad investuotojas, pateikdamas šį investicinių vienetų prašymą, patvirtina, kad yra tinkamai susipažinęs su Fondų taisyklėmis ir prospektais, jiems pritaria ir įsipareigoja jų laikytis. Iš nurodyto keitimo prašymo matyti, kad ieškovas pardavė visus turimus 2403,567 Rytų Europos NT fondo vienetus ir 2008-06-11 įsigijo Rusijos fondo 1 034,608 vienetus, tai patvirtina vertybinio popieriaus pavedimas.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2010-09-03 ieškovas pateikė atsakovui pavedimą parduoti ir pardavė turimus 1 420,943 Templeton fondo vienetus už 22 648,41 Eur; tai patvirtina 2010-09-03 vertybinio popieriaus pavedimas.

Bylos duomenys liudija, kad „Swedbank Investeerimisfondid“ AS (Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo valdymo įmonė) 2013-11-22 pritarė Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo jungimui ir apie tai pranešė ieškovui; tai patvirtina atsakovo pateiktas ieškovui „Swedbank Investeerimisfondid“ AS pranešimas; jame nurodyta, kad Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo vienetų turėtojai iki 2014-04-06 turi teisę pateikti pavedimus išpirkti Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo vienetus be išpirkimo mokesčio, o Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo jungimo įsigaliojimo data numatyta 2014-04-15. Pranešime išaiškinta, kad tuo atveju, jei investuotojas nenori tapti Rusijos akcijų fondo vienetų savininku, jis turi teisę pateikti pavedimą išpirkti turimus Centrinės Azijos fondo vienetus arba reikalauti konvertuoti juos į kito fondo investicinius vienetus. Taip pat nurodytame pranešime išaiškinta apie fondų rizikas, jų lygį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014-04-03 buvo atvykęs susitikti su atsakovo darbuotojais ir susitikimo metu buvo aptarta situacija dėl Azijos ir Rusijos akcijų fondo sujungimo, peržiūrėta investavimo istorija, kitimas, ieškovas nebuvo patenkintas turimais fondais, tai patvirtina atsakovo pateikti 2014-04-03 susitikimo duomenys. Nors ieškovas turėjo teisę iki 2014-04-06 apsispręsti ar pateikti pavedimą išpirkti turimus Centrinės Azijos fondo vienetus, arba konvertuoti juos į kito fondo investicinius vienetus, jis konkrečių veiksmų nesiėmė ir tapo Rusijos akcijų fondo vienetų akcininku.

Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2017-03-10 interneto banko žinute informavo ieškovą apie pasikeitimus, susijusius su Rusijos fondo investicijų portfeliu ir išaiškino, kad pastarasis gali parduoti Rusijos fondo investicinius vienetus be Valdymo įmonės ir atsakovo taikomų mokesčių. Nurodyta žinutė buvo perskaityta ieškovo, tačiau konkrečių veiksmų jis neatliko. 2018-05-03 atsakovas interneto žinute informavo ieškovą apie planuojamus atlikti pakeitimus investicinių fondų prospektuose, todėl siūlė su jais susipažinti interneto banke. Žinutė ieškovo nebuvo perskaityta. 2019-02-18 žinutėje atsakovas ieškovui nurodė, kad su Rusijos akcijų fondų pakeistais prospektais bus galima susipažinti internetiniame puslapyje, kurie įsigalios nuo 2019-04-18; ieškovas šią žinutę perskaitė.

Byloje nustatyta, kad atsakovas informavo ieškovą interneto banke, svetainėje www.swedbank.lt ir papildomai 2022-05-03, kad Fondo valdymo įmonė „Swedbank Investeerimisfondid“ AS 2022-02-25 sustabdė prekybą Rusijos fondo vienetais, nes buvo nebeįmanoma užtikrinti patikimo Rusijos fondo portfelį sudarančių vertybinių popierių vertinimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2023-11-15 kreipėsi į atsakovą su prašymu išpirkti jo turimus valdymo įmonės „Swedbank Investeerimisfondid“ AS Rusijos fondo vienetus už pradinę jų įsigijimo kainą; atsakovas pateikė atsakymą ir 2023-11-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis nėra Rusijos fondo valdymo įmonė, o teikia vertybinių popierių apskaitos paslaugą ir dėl šios priežasties neturi teisinės galimybės perimti į savo sąskaitą ieškovo VP sąskaitoje apskaitomų Rusijos fondo vienetų ar kitaip atlyginti ieškovo patirtų nuostolių dėl pastarojo įsigytų vertybinių popierių nuvertėjimo; paaiškino, kad sprendimus dėl Fondo priima Fondo valdymo įmonė, o bankas neturi įtakos sprendimų, susijusių su Fondo likvidavimu ar atsikaitymu su investuotojais į Fondą, priėmimu. Ieškovas 2023-12-04 pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo pakeisti Rytų Europos NT fondo vienetai ir parduoti Templeton vienetai; atsakovas, atsakydamas ieškovui, 2023-12-14 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kur savo „Swedbank“ interneto banko paskyroje ieškovas gali rasti visą informaciją apie operacijas savo VP sąskaitoje, taip pat paaiškino, kad ieškovas buvo pateikęs 2007-05-30 pavedimą įsigyti Templeton fondo vienetų, o 2010-09-03 – ieškovas pateikė pavedimą parduoti šio fondo vienetus.

Bylos duomenys taipogi liudija, kad ieškovas 2023-12-20 kreipėsi į Lietuvos banką, teigdamas, kad tik 2014-04-15 jis sužinojo apie fondų valdymo įmonę „Swedbank Investeerimisfondid“ AS, apie fondų sujungimą; taip pat teigė , kad ieškovas automatiškai tapo Swedbank Rusijos akcijų fondo vienetų turėtoju. Dėl nurodytų aplinkybių Lietuvos bankas kreipėsi į atsakovą dėl Swedbank Rusijos akcijų fondo vienetų įsigijimo ir išpirkimo aplinkybių paaiškinimo. Atsakovas 2024-01-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimus Lietuvos banko užduotais klausimais ir Lietuvos bankas, išnagrinėjęs 2023-12-20 ieškovo skundą, 2024-02-02 raštu informavo, kad, išanalizavęs ir įvertinęs skunde pateiktą informaciją, nenustatė faktų ar aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas pažeidė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos bankas paaiškino, kad atsakovas yra tik Valdymo įmonės fondų platintojas ir neturi nei teisės, nei pareigos išpirkti ieškovo turimus Fondo vienetus. Sprendimus, susijusius su Fondo veikla, priima Valdymo įmonė, kuri yra įsteigta ir licencijuota Estijoje, veiklos priežiūrą vykdo Estijos Finansų priežiūros institucija (Finantsinspektsioon), todėl ieškovas, manydamas, kad ši bendrovė pažeidžia jo teises ir (arba) teisės aktų reikalavimus, turėtų tiesiogiai kreiptis į šios bendrovės veiklos priežiūrą atliekančią kompetentingą instituciją.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas 2024-02-14 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti jam šalių sudarytą Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį; atsakovas 2024-02-21 pateikė tiek pradinę su ieškovu sudarytą sutarties redakciją, tiek šiuo metu galiojančią sutarties redakciją bei nurodė, kad aktualias sutarčių redakcijas ieškovas gali rasti atsakovo interneto svetainėje www.swedbank.lt. Ieškovas 2024-02-22 vėl kreipėsi į atsakovą, teigdamas, kad bankas taiko Sutarties sąlygų 10.2 ir 10.3 punktus, tačiau jie galioja nuo 2024-01-30, tuo tarpu ieškovas sutartį pasirašė 2007-11-13, todėl teigė, kad nurodytos sąlygos negali būti taikomos. Atsakovas, reaguodamas į ieškovo pretenzijas, 2024-02-23 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovas apie sutarties sąlygų pakeitimą buvo informuotas 2021-05-14 interneto banko žinute, kuri ieškovo nebuvo perskaityta; taip pat nebuvo perskaitytos ir 2020-07-29, 2019-03-14, 2017-12-12 atsakovo žinutės dėl sutarties sąlygų pakeitimo. 2023-12-22 žinute ieškovas informuotas apie sąlygų pakeitimą, tačiau žinutės jis neperskaitė. Taip pat iš banko žinučių ieškovui matyti, kad jis 2024-06-06 žinute buvo informuotas, kad „Swedbank Investeerimisfondid“ AS nusprendė likviduoti Rusijos fondą, Estijos finansų priežiūros tarnyba 2024-06-06 leido likviduoti Rusijos fondą ir, kad Rusijos fondo likvidavimas truks iki 6 mėnesių (šis terminas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių). Taip pat 2024-06-06 Swedbank interneto banko žinute „Swedbank Investeerimisfondid“ AS informavo ieškovą, kad tikisi, jog likviduojant Rusijos fondą išmokos už vieną Rusijos fondo vienetą dydis sudarys apie 30 proc. nuo paskutinės žinomos Rusijos vieneto kainos, kuri buvo 13,8790 Eur.

2024-09-19 atsakovas informavo teismą, kad „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo valdymo įmonė „Swedbank Investeerimisfondid“ „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo likvidavimo metu, išpirkdama „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo vienetus, iš ieškovo J. B. išpirko 1434,996 „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo vienetus ir ieškovui išmokėjo 8884,35 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus: ieškovo vertybinių popierių sąskaitos ir ieškovo sąskaitos išrašus.

Atsakovas teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jis yra tik tam tikrų valdymo įmonių valdomų fondų platintojas ir jis nepriėmė sprendimų dėl fondų veiklos strategijų, jų steigimo, jungimo ir/ar likvidavimo; įmonė, kuri priėmė sprendimus dėl Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo steigimo, jų sujungimo, prekybos Rusijos fondo vienetais sustabdymo ir Rusijos fondo likvidavimo yra „Swedbank Investeerimisfondid“ AS. Tuo tarpu ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų atsakovo veiksmų valdant Centrinės Azijos fondą ir Rusijos fondą, juos sujungiant, ir vėliau sustabdant prekybą Rusijos fondo vienetais, tačiau atsakovas niekada nebuvo nei Centrinės Azijos fondo, nei Rusijos fondo valdymo įmonė ir šių fondų nevaldė.

Sprendžiant dėl nurodytų atsakovo teiginių, svarbu pažymėti, kad ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš 2007-05-30 Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutarties, kurios pagrindu 2007-05-30 ieškovas pateikė pavedimus atsakovui įsigyti Hansa Rytų Europos Nekilnojamojo Turto Akcijų Fondo vienetų už 39 985,75 Eur, Hansa Centrinės Azijos Akcijų Fondo vienetų už 22 848,77 Eur ir Templeton BRIC Fondo vienetų už 22 848,77 Eur; nurodytų pavedimų pagrindu ieškovas nusipirko nurodytų fondų vienetus. Nustatyta, kad VP Sutartis buvo pasirašyta tarp ieškovo ir atsakovo; taip pat 2007-05-30 Hansa banko fondo vienetų pirkimo/paradavimo pavedimuose nurodyta, kad VP sąskaitos savininkas yra ieškovas, o vertybinio popieriaus pavedimuose nurodyta sandorio šalis – atsakovas, o Fondo valdymo įmonė - Swedbank Investeerimisfondid AS Fonds. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas, pasirašęs Sutartį su atsakovu, pagrįstai jam reiškia reikalavimus byloje. Ieškovas atsakovu byloje pasirinko sandorio šalį – AB Swedbank, teigdamas, jog su Estijos įmone jis Sutarties nesudarė. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje yra tinkamas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Jo teigimu, atsakovas suklaidino ieškovą investuojant lėšas 2007 metais; 2014-04-15 buvo sujungti Centrinės Azijos fondas ir Rusijos fondas, dėl ko visos ieškovo investicijos buvo sukoncentruotos Rusijos fonde, kurias jis prarado. Atsakovo teigimu, apie fondų sujungimą ieškovas žinojo 2014-04-03, nes buvo susitikęs su atsakovo darbuotojais, todėl senaties terminas ieškiniui pateikti prasidėjo 2014-04-15, o ieškinys teismui pateiktas 2024-05-27 d., t. y. suėjus dešimties metų senaties terminui. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2022 m. pavasarį, kai Fondo valdymo įmonė „Swedbank Investeerimisfondid“ AS sustabdė prekybą Fondo vienetais.

Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Pa­gal CK 1.131 str. 1 d., ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­bai­ga iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo, kai gin­čo ša­lis ieš­ki­nio se­na­tį rei­ka­lau­ja tai­ky­ti, yra sa­va­ran­kiš­kas pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog laikymasis procedūrinių reikalavimų ieškiniui pareikšti yra svarbus aspektas teisės į teisingą teismą. Ieškinio senaties termino nustatymas vaidina ypatingai svarbų vaidmenį aiškinant senaties institutą santykyje su Konvencijos Preambulės nuostatomis, kurios akcentuoja teisės viršenybės principą valstybėje (Virprod-Lux S.R.L. v. Moldova, no. 5067/08, § 29, 18 June 2010). Pažymėtina, kad asmens teisės kreiptis į teismą ribojimu turi būti siekiama teisėto tikslo ir tas ribojimas turi būti jam proporcingas. EŽTT savo praktikoje atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Be to, civilinių teisinių santykių dalyvių rūpestingą elgesį, kurio paprastai tikimasi iš šalies, EŽTT akcentavo ir naujoje praktikoje, sprendžiant dėl asmens teisės kreiptis į teismą pagal Konvencijos 6 str. 1 d. (Kunert v. Poland, no. 8981/14, 4 April 2019, § 37).

Pagal CK 1.137 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl sužinojimo momento apie galimą teisės pažeidimą, teismas sutinka su ieškovo pozicija, nes ją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent – 2023-11-22 atsakovo raštas ieškovui, kuriame nurodyta, jog 2022-02-25 Fondo valdymo įmonė Swedbank Investeerimisfondid“ AS sustabdė prekybą Fondo vienetais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą; 2022-05-03 Interneto banko žinute ieškovas apie tai buvo informuotas. Taigi, tik tuomet ieškovui tapo žinoma, kad prekyba Fondo vienetais yra sustabdyta; tuo tarpu ta aplinkybė, kad 2014-04-15 buvo sujungti Centrinės Azijos fondas ir Rusijos fondas savaime nereiškė ieškovo teisių pažeidimo, nes Fondo vienetų prekyba vyko ir Fondo vienetų vertė augo.

Taigi, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Taigi, visų pirma ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus įstatymuose ar sutartyje nustatytą pareigą (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Ieškovas kildino atsakovo civilinę atsakomybę iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nuostatų pažeidimo. Sprendžiant ar atsakovas pažeidė FPRĮ reikalavimus, visų pirma svarbu išanalizuoti ir įvertinti VP Sutarties ir Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir tarpininkavimo sutarties sąlygas, reglamentuojančias šalių atsakomybę.

Pažymėtina, kad ginčo sprendimui yra aktualios trys VP Sutarties sąlygų redakcijos:

1) ieškovui įsigyjant valdymo įmonės „Swedbank Investeerimisfondid“ AS valdomus Rytų Europos NT fondo, Centrinės Azijos fondo ir Templeton fondo vienetus, galiojo pirminė VP sutarties sąlygų redakcija. Sutarties sąlygų 6.1 – 6.3 punktai reglamentavo šalių civilinę atsakomybę, ir 6.2 p. nustatė, kad Bankas (atsakovas) neatlygina kliento patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių VP rinkoj, valiutų kursų pokyčių bei infliacijos. Atsakovas neatsako už emitento ar trečiosios šalies mokumą ir neprivalo atlyginti nuostolių, ieškovo patirtų dėl emitento, jo atstovų, mokėjimo agentų ar trečiosios šalies veikimo ar neveikimo.

2) Valdymo įmonei „Swedbank Investeerimisfondid AS“ sujungiant Centrinės Azijos fondą ir Rusijos fondą galiojo VP Sutarties sąlygų nuo 2009-11-25 iki 2014-11-24 redakcija; šalių civilinė atsakomybė buvo apibrėžta VP sutarties sąlygų 8.1 – 8.9 punktuose. Sąlygų 8.2 punktas nustatė, kad Bankas neatlygina kliento patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių VP rinkoje; o 8.3 p. nurodyta, kad Bankas neatsakys už jokius kliento nuostolius, jei VP, saugomi VP sąskaitoje, bus panaikinti ar pripažinti negaliojančiais dėl nuo banko nepriklausančių priežasčių.

3) Bylos nagrinėjimo metu galiojanti VP sutarties sąlygų redakcija, šalių civilinė atsakomybė nustatyta 10.1 – 10.11 punktuose. Pažymėtina, kad visų redakcijų sąlygų turinys liudija, kad esminės atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos nesikeitė, jos išliko nuoseklios ir šalys buvo sulygę, jog atsakovas neatlygina ieškovo patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje, valiutų kursų pokyčių bei infliacijos. Atsakovas neatsako už emitento ar trečiosios šalies mokumą ir neprivalo atlyginti nuostolių, ieškovo patirtų dėl emitento, jo atstovų, mokėjimo agentų ar trečiosios šalies veikimo ar neveikimo.

Byloje esantys duomenys, o būtent - „Swedbank“ interneto banko žinutės patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie VP Sutarties sąlygų pakeitimus. Atsakovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VP sutarties sąlygos buvo keičiamos 7.1 punkte nustatyta tvarka, apie jų pakeitimą informuojant ieškovą prieš 30 dienų iki pakeitimo.

Pabrėžtina, kad ieškovas VP Sutartyje patvirtino, kad su sąlygomis yra susipažinęs ir jas akceptavo; nurodytų sąlygų jis niekuomet neginčijo, jos yra galiojančios. 2007-05-30 Hansa banko fondo vienetų pirkimo/paradavimo pavedimuose ieškovas kaip klientas patvirtino, jog pateikta informacija yra teisinga ir, kad jis su pirkimo/pardavimo pavedimo sąlygomis ir fondo taisyklėmis bei prospektu yra susipažinęs. Iš fondo dalių nurodymo pirkti-parduoti sąlygų 2 punkto (toliau - Sąlygos) turinio nustatyta, kad investuotojas, šiuo atveju banko klientas – ieškovas, patvirtino, kad yra visiškai susipažinęs su Fondo Prospektu ir Taisyklėmis, supranta, kad Pavedimo pateikimo metu nėra nustatyta Fondo investicinių vienetų prikimo-pardavimo kaina, supranta kainos nustatymo principus ir sutiks su investuotojui užskaityta perkamų Fondo investicinių vienetų suma arba suma, gauta už parduodamus investicinius vienetus, nustatytomis pagal Fondo Prospektą ir Taisykles. Nurodytų Sąlygų 12 punktu ieškovas – investuotojas patvirtino, kad jis prieš pateikdamas Pavedimą, gavo visą informaciją apie planuojamą Sandorį ir su juo susijusias rizikas, žino apie tas rizikas ir taikomas investuotojo apsaugos schemas.

Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė aplinkybe, jog atsakovas veikė esant neatskleistam/tinkamai neatskleistam interesų konfliktui: FPRĮ 21 str. 1 d. numato, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. FPRĮ 13 str. 2 d. yra numatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus. FPRĮ 2 str. 2 d. numato, kad FPRĮ nustatyti reikalavimai taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (šiuo atveju – atsakovui, t. y. bankui) mutatis mutandis. Finansų maklerio įmonės (banko), šiuo atveju – atsakovo, pareigą įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, konkrečiai detalizuoja Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 1K-17 „Dėl finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Remiantis šio Nutarimo 69.1. p., finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gali turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių kliento sąskaita. Ieškovo teigimu, būtent šiame punkte nustatytą pareigą atsakovas pažeidė, nes atsakovas teikė ieškovui investavimo rekomendacijas investuoti išimtinai į paties atsakovo platintus investicinius fondus, o ne į bet kokius rinkoje platintus investicinius fondus. Taip pat ieškovas teigė, kad atsakovas, atlikdamas ginčo fondų jungimus prie ginčo Rusijos akcijų fondo, veikė esant tiesioginiam interesų konfliktui, kuris ieškovui atnešė nuostolius bei visiškai prarastą investuotą pinigų sumą.

Sprendžiant dėl nurodytų ieškovo teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai VP Sutartis, Fondo dalių nurodymo pirkti-parduoti Sąlygų 12 p., kuriuo ieškovas patvirtino, kad jis prieš pateikdamas Pavedimą, gavo visą informaciją apie planuojamą Sandorį ir su juo susijusias rizikas, žino apie tas rizikas ir taikomas investuotojo apsaugos schemas. Fondo vienetų pirkimo/pardavimo pavedimų turinys liudija, kad ieškovas laisva valia sudarė VP Sutartį ir savo valia pasirinko Fondus (net tris), į kuriuos investuoti. Duomenų, kad atsakovas teikė ieškovui investavimo rekomendacijas investuoti išimtinai į paties jo platintus investicinius fondus, byloje nėra (CPK 178 str.). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad priešingai nei teigia ieškovas, sujungus 2014 m. Fondus, ieškovui buvo suteikta teisė pasirinkti kitus Fondus (ne Rusijos). Pažymėtina, kad „Swedbank Investeerimisfondid“ AS pranešime Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo vienetų turėtojams buvo nustatyta iki 2014-04-06 teisė apsispręsti ar pateikti pavedimą išpirkti turimus Centrinės Azijos fondo vienetus, arba konvertuoti juos į kito fondo investicinius vienetus. Taigi, investuotojui buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškintos alternatyvos: Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo vienetų turėtojai iki 2014-04-06 turi teisę pateikti pavedimus išpirkti Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo vienetus be išpirkimo mokesčio; pranešime išaiškinta, kad tuo atveju, jei investuotojas nenori tapti Rusijos akcijų fondo vienetų savininku, jis turi teisę pateikti pavedimą išpirkti turimus Centrinės Azijos fondo vienetus arba reikalauti konvertuoti juos į kito fondo investicinius vienetus. Taigi, ieškovui objektyviai buvo sudaryta galimybė pasirinkti Fondą, juolab, kad jis 2014-04-03 susitiko su atsakovo darbuotojais aptarti situaciją dėl Azijos ir Rusijos akcijų fondo sujungimo, tačiau kito Fondo jis nepasirinko. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad nusprendus sujungti fondus, ieškovui buvo suteikta pasirinkimo laisvė apsispręsti.

Įvertintina ir tai, kad atsakovas 2017-03-10 interneto banko žinute informavo ieškovą apie pasikeitimus, susijusius su Rusijos fondo investicijų portfeliu ir išaiškino, kad pastarasis gali parduoti Rusijos fondo investicinius vienetus be Valdymo įmonės ir atsakovo taikomų mokesčių. Nurodyta žinutė buvo perskaityta ieškovo, tačiau konkrečių veiksmų jis neatliko. Teismo vertinimu, ieškovas ilgą laiką nesiėmė konkrečių veiksmų, vadinasi jį tenkino esama situacija. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas neįgyvendino veiksmingų organizacinių ir administracinių priemonių ar, kad jo veiksmai būtų neigiamai paveikę ieškovo interesus.

Nors ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė aplinkybe, jog atsakovas tinkamai neatskleidė su investavimu susijusios rizikos, todėl pažeidė FPRĮ 22 str. 3 d., 4 d. 2 p., pagal kuriuos finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, - teismas nurodytus ieškovo teiginius vertina kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Šiame kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad ieškovas VP Sutartyje patvirtino, kad yra susipažinęs su jos sąlygomis, tame tarpe ir atsakovo atsakomybės ribomis, kad Bankas (atsakovas) neatlygina kliento patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių VP rinkoj, valiutų kursų pokyčių bei infliacijos; Bankas neatsako už emitento ar trečiosios šalies mokumą ir neprivalo atlyginti nuostolių, ieškovo patirtų dėl emitento, jo atstovų, mokėjimo agentų ar trečiosios šalies veikimo ar neveikimo (pirminė VP sutarties sąlygų redakcija, Sąlygų 6.1 – 6.3 punktai). Taip pat Fondo dalių nurodymo pirkti-parduoti Sąlygų 12 punktu ieškovas patvirtino, kad jis prieš pateikdamas Pavedimą, gavo visą informaciją apie planuojamą Sandorį ir su juo susijusias rizikas, žino apie tas rizikas ir taikomas investuotojo apsaugos schemas. Taigi teigti, kad Bankas neatskleidė investavimo rizikos ieškovui nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Juolab, kad tokia faktinė aplinkybė, jog ieškovas savo investicijas diversifikavo į tris skirtingus investicinius fondus tik patvirtina, kad jis suvokė galimą investavimo riziką ir, siekdamas ją sumažinti, pasirinko tris skirtingus Fondus. Taigi, ieškovas laisva valia priėmė sprendimą investuoti lėšas į Centrinės Azijos fondą, Rytų Europos NT fondą ir Templeton fondą.

Taip pat ieškovas tvirtino, kad iki ginčo investicinių fondų vienetų įsigijimo jam nebuvo pateikti prospektai ar kita investiciniams sprendimams priimti būtina informacija. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad ieškovas VP Sutartyje patvirtino, kad su sąlygomis yra susipažinęs. Pažymėtina, kad 2007-05-30 Hansa banko fondo vienetų pirkimo/paradavimo pavedimuose ieškovas kaip klientas taipogi patvirtino, jog pateikta informacija yra teisinga ir, kad jis su pirkimo/pardavimo pavedimo sąlygomis ir fondo taisyklėmis bei prospektu yra susipažinęs. Iš fondo dalių nurodymo pirkti-parduoti sąlygų 2 punkto (toliau - Sąlygos) turinio nustatyta, kad investuotojas, šiuo atveju banko klientas – ieškovas, patvirtino, kad yra visiškai susipažinęs su Fondo Prospektu ir Taisyklėmis, supranta, kad Pavedimo pateikimo metu nėra nustatyta Fondo investicinių vienetų prikimo-pardavimo kaina, supranta kainos nustatymo principus ir sutiks su investuotojui užskaityta perkamų Fondo investicinių vienetų suma arba suma, gauta už parduodamus investicinius vienetus, nustatytomis pagal Fondo Prospektą ir Taisykles. Taip pat svarbu pažymėti, kad iš „Swedbank“ interneto banko ieškovo paskyroje skelbtos informacijos apie Templeton fondą ir Rusijos fondą matyti, kad ieškovo „Swedbank“ interneto banke buvo pateikta Templeton fondo ir Rusijos fondo Prospektas, Taisyklės, Pagrindinės informacijos dokumentas, Fondo mėnesinė ataskaita, Fondo pusmetinė ataskaita. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad likvidavus Rytų Europos NT fondą ir Centrinės Azijos fondą, nurodyti dokumentai jau nėra skelbiami „Swedbank“ interneto banko paskyroje. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su fondų, kurių vienetus jis įsigijo, prospektais ir taisyklėmis, prieštarauja byloje esančių rašytinių įrodymų turiniui, kurių jis niekuomet neginčijo, taip pat nereiškė atsakovui pretenzijų, kad jam tokio pobūdžio duomenys nebuvo pateikti.

Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas investavo į fondus 2007-05-30 ir pats savarankiškai nusprendė pakeisti Rytų Europos NT fondo vienetus į Rusijos fondo vienetus ir parduoti Templeton fondo vienetus. Nustatyta, kad ieškovo turimi Centrinės Azijos fondo vienetai „Swedbank Investeerimisfondid“ AS sprendimu 2014-04-14 buvo konvertuoti į Rusijos fondo vienetus ir jis iki 2022-02-25 neatliko jokių veiksmų su fondų vienetais (nepardavė Rusijos fondo vienetų, nors Rusijos fondo vieneto kaina nuo 2014-04-14 nuosekliai kilo ir 2021-10-25 pasiekė 28,4501 Eur). 2021-10-25 ieškovas turėjo Rusijos fondo vienetų už 45 894,99 Eur sumą, dvigubai daugiau nei jų turėjo Centrinės Azijos fondo ir Rusijos fondo jungimo metu, t. y. 2014-04-14. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovas galėjo savarankiškai apsispręsti ar parduoti Rusijos fondo vienetus, ar investuoti į kitą fondą, jis nebuvo saistomas Banko nurodymų ar pan.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.