Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13266-845/2024, kuria atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK taip pat įtvirtinta apeliacijos teisė, kuri yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1d.).

10. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesinis terminas apeliaciniam skundui paduoti nustatytas CPK 307 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

11. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui. Procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

12. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 str. 2 d.). Taigi, šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302 str.), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje numatyta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, be kita ko, ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13266-845/2024 priimtas 2024 m. gruodžio 3 d., todėl apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo pateikimo terminas baigėsi 2025 m. sausio 2 d. (CPK 307 str. 1 d.). Ieškovo apeliacinis skundas dėl minėto 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo teismui pateiktas 2025 m. sausio 3 d.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad pateiktą apeliacinį skundą šiuo atveju atsisakyta priimti pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone net ir pripažinus, kad ieškovas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo paduoti, šiuo atveju teismas vien formaliai konstatavo, kad ieškovas apeliaciniame skunde neišreiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, nors turėjo teisę šį klausimą spręsti savo iniciatyva ir praleistą terminą atnaujinti (CPK 78 str. 1 d.).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (B. v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.). EŽTT yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (B. and others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, § 49; F. v. F. Y. Respublic of Macedonia, no. 10649/03, judgment of 19 June 2008, § 39).

16. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Be to, nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais apsvarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

18. Tai, kad į įstatymo nustatytą terminą įėjo šventinės dienos, nėra pateisinama termino praleidimo priežastimi, įstatymas tokių išimčių nenumato (CPK 74 str., 307 str. 1 d.), tačiau savaime tai nerodo ir apelianto piktybiško siekio pažeisti įstatymo reikalavimus. Apeliacinio skundo apimtis, žyminio mokesčio dydis taip pat nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, pateisinančios įstatymo nustatyto procesinio termino nesilaikymą. Tačiau šiuo atveju yra teisiškai reikšmingas byloje nagrinėtų teisinių santykių pobūdis. Be to, sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas tik vieną dieną, t. y. nežymiai, todėl nedaro įtakos teisinių santykių stabilumui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

19. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į pačios apeliacijos svarbą, t. y. būtinumą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme, kai to siekia bent viena proceso šalis. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesuteikė ieškovui teisės dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Tuo tarpu aukštesniųjų teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad teismai neturi nepagrįstai paneigti apelianto teisės į apeliaciją.

20. Toks formalus, tinkamai neapsvarstytas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinas kaip vengimas ginti pažeistą teisę ir visiškai nesiderina su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje Rekomendacijoje Nr. (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ įtvirtintomis nuostatomis dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose bei efektyvių apeliacinių procedūrų, atitinkančių visų bylos šalių ir teisingumo vykdymo interesus, užtikrinimo. Be to, pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nors minėto protokolo antrajame straipsnyje kalbama apie asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teises, ši nuostata taikoma ir civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1018/2003, 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2004; 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą bei procesinių terminų pasibaigimą sukeliančias pasekmes, neatsižvelgė į pačios apeliacijos svarbą, t. y. į tai, kad teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, ieškovui terminą apeliaciniam skundui paduoti praleidus nežymiai (vieną dieną), jam neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti apeliacijos teise, teismas turi pareigą užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą.

22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas nepagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti (CPK 78 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti ieškovui J. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo pateikti.

Bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.