- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- II-54-445/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00008-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- S. K.
dalyvaujant institucijos, pateikusios medžiagą atstovui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK Varėnos rajono PK arba Institucijos) atstovui G. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl panaikinimo sprendimo, įpareigojimo Institucijai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 str. 1 ir 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024-02-14 teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo:
atnaujinti praleistą terminą dėl skundo priėmimo;
panaikinti 2023-11-21 sprendimą Nr.52-S-3697, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis;
įpareigoti Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Veiklos skyrių pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 str. 1 ir 2 d.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo 2024-02-19 nutartimi atnaujintas pareiškėjui S. K. skundo padavimo terminas ir skundas priimtas.
Skunde nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 21 d. S. K. gavo Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Veiklos skyriaus 2023-11-21 Atsakymą į pareiškimą Nr. 52-S-3697, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl tyčinio tarnybų iškvietimo, kurio tikslas buvo nuslėpti kitą nusikaltimą (nepilnamečių girtavimą), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 493 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Atsakovo sprendimu, kreipėsi į administracinį teismą. 2023 m. gruodžio 14 d. gauta Regionų apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 12-13191-644/2023, kuria Pareiškėjo skundą dėl Atsakovo sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti. 2024 m. vasario 3 d. Pareiškėjui įteikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau-LVAT) 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-88-575/2024, kuria Pareiškėjui išaiškinta jo teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą kaip tai numato ANK 622 str.
2023 m. rugpjūčio 15 d. vakare sužinojo, kad pas laikiną globėją S. P., jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), yra apgyvendinta pareiškėjo nepilnametė dukra A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), su taip pat nepilnamečių draugių kompanija rengiasi girtauti. Apie tokį galimą nepilnamečių girtavimą adresu (duomenys neskelbtini), pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Maždaug po 10 minučių perskambino pareigūnai, siekdami įsitikinti tokio pranešimo tikrumu ir nuramino, kad jau vyksta į įvykio vietą patikrinti galimo paauglių girtavimo fakto. Maždaug po 30 minučių nuo pranešimo apie galimą paauglių girtavimą bendrajam pagalbos centrui, pareiškėjo buvimo adresu atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Jie informavo, kad bendruoju pagalbos centru gautas nežinomo asmens, prisistačiusio „V.“ vardu pranešimas, jog pareiškėjas smurtauja prieš savo buvusią sutuoktinę. Gal po 5-7 minučių paskui pareigūnus atvyko ir Greitosios medicinos pagalbos automobilis su paramedikais. Žinoma smurtavimas nepasitvirtino, todėl minėtieji pareigūnai paramedikams paaiškino, jog tai tyčinis, melagingas iškvietimas dėl keršto ir pastarieji užsipildę dokumentus išvyko, nes jų paslaugų nereikėjo, kadangi tai buvo melagingas iškvietimas. Kol pareigūnai buvo neišvykę, žodiškai jų prašė bent pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 str. 1 ir 2 dalis ir žinomai melagingą faktą pranešusiam asmeniui skirti baudą.
Nagrinėjamoje situacijoje „V.“ prisistatęs asmuo žinojo, kad nevykdo smurto savo buvusios sutuoktinės atžvilgiu. O 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.30 vai, bendruoju pagalbos centro telefonu 112 skambino pranešti, kad smurtauju savo buvusios sutuoktinės atžvilgiu tik dėl to, kad jis pats nepilnamečiams 2023-08-15 apie 13 val. prie Senosios Varėnos paplūdimio pristatė alkoholio ar galimai kitokių uždraustų prekių. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.30 val. „V.“ prisistatęs asmuo sutrukdė Bendrojo pagalbos centro darbą, nes žinojo, jog pagalba nereikalinga.
Atsiliepimas
Teisme 2024-03-01 gautas Alytaus AVPK Varėnos rajono PK atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2023-08-15 pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu vyko telefoninio pranešimo pagrindu. Į įvykį vykę policijos pareigūnai įvertinę pranešimo informaciją, reagavimo į įvykį laiko trukmę, kitas vertintinas faktines aplinkybes, nenustatė ANK 493 str.1 ir 2 d. numatyto nusižengimo požymių, todėl teisena nepradėta. Pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje per BPC buvo gautas 2023-08-15 19.38 val., pranešėjas prisistatė V. vardu (pilnų duomenų nenurodė). Pranešėjo nurodyta informacija: nori pranešti apie smurtinį įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis, buvęs vyras S. K. muša buvusią žmoną. Skambina iš vietos, pranešimą gavo iš kito asmens, kad moteris buvo sumušta, jai yra mėlynės ir dabar vyksta konfliktas. Į pranešimą reagavo policijos ekipažas A4064, patruliai R. K. ir E. P., buvo atliktas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimas. Smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino. Įvertinus pranešimo pobūdį – informaciją, ANK 493 str. 1 ir 2 d. požymių ir ANK 590 str. numatytų pagrindų pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Jo manymu tarnybas iškvietė jo sūnus A. K., kurį vadina V. T.. Tai buvo padaryta iš keršto arba nukreipti policijos pareigūnų dėmesį. Pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtino, be to K. K. apžiūrėjo atvykę medikai. Buvo pokalbis su pareigūnais, kad iškvietimas yra melagingas.
Institucijos atstovas G. R. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas galimai vykstančio smurto artimoje aplinkoje, K. šeimoje, pranešimas. Smurto faktas nepasitvirtino. Įvertinus visas aplinkybes, tai, kad pranešimas gautas iš kito žmogaus, nebuvo tyčinio fakto. Nebuvo pagrindo pradėti teiseną dėl to ir nebuvo priimtas sprendimas. Pats pranešimas : „pro šalį ėjęs žmogus girdėjo garsus, pats įvykio vietoje nebuvo, teisingumo vertinti negalėjo“. Tik prielaida, jog tai buvo A. K.. Pradinis pranešėjas- administracinė teisena nebuvo atliekama, duomenys nebuvo renkami.
Liudytoja K. K., apklausta liudytoja teismo posėdyje, paaiškino, jog atvyko pareigūnai, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pildė dokumentus, tikrino neblaivumą, teiravosi dėl santykių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atsakymo į pareiškimą panaikinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala (2021 m. gruodžio 16 d. Nr. XIV-785 įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsnis nukentėjusįjį apibrėžia kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas S. K. 2023-11-20 prašymu kreipėsi į Alytaus AVPK Varėnos rajono PK nustatyti skambinusiojo asmens tapatybę ir skirti jam baudą ir /ar taikyti kitą atsakomybę. Pareiškėjas tokį prašymą pateikė dėl to, kad 2023-08-15 bendruoju pagalbos tarnybos telefonu buvo gautas pranešimas apie neva pareiškėjo vartotą smurtą prieš buvusią sutuoktinę, kuris nepasitvirtino.
Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis). Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 608 straipsnio 6 dalis).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Institucija į pareiškėjo S. K. prašymą atsakė 2023-11-21 atsakymu į pareiškimą. Tokį atsakymą ir gavo pareiškėjas S. K.. Tačiau šis raštas nei savo forma, nei jame nurodyta jo apskundimo tvarka, įvertus tai kartu su tuo, jog Institucijai pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą priskirta atlikti 493 straipsnyje numatytų administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti protokolus, negali būti prilyginamas motyvuotam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Toks nutarimas turi būti nedviprasmis, o aiškus ne tik pareiškėjui, kitiems suinteresuotiems asmenims, bet ir teismams, kitoms institucijoms. Kilus neaiškumų dėl pareiškėjo siekio (ar kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, ar kad tik jai būtų pateikta Institucijos žinoma informacija), Institucijos pareigūnai turėjo ir netgi privalėjo jį apklausti ir pasitikslinti jos valią, reikšmingas įvykio aplinkybes, tačiau to iš esmės nepadarė. Iš pareiškėjo skundų aišku, jog jis siekia, kad asmens, iškvietusiems specialiąsias tarnybas, žinant, kad pagalba nereikalinga, veiksmai, kuriuos ji laiko esant neteisėtais, būtų įvertinti dėl galimai jų padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrosios kompetencijos teismas nenagrinėja įvairių institucijų priimtų raštų teisėtumo pagal ANK nuostatas. Teismas pažymi, kad pagal ANK nuostatas gali būti skundžiamas ANK 621 straipsnio tvarka priimtas nutarimas (VAT Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-295-1072/2023).
Dėl įpareigojimo Institucijai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 590 straipsnį, pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje numatyta tvarka dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas, vadovaudamasis ANK nuostatomis neturi teisės duoti nurodymus pagal kokį ANK straipsnį turi būti pradėta ar nepradėta administracinio nusižengimo teisena, kaip jau minėta, tik gali patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.). Paminėtos teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Tam būtina nustatyti asmenis, kurie pranešė apie įvykį, juos apklausti iš kur žinomos jų nurodomos aplinkybės, surinkti kitus įrodymus (pvz., įvykio vietoje buvusių policijos patrulių tarnybinius parnešimus ir kita). Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi, todėl medžiaga grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 565 ¹ straipsnis numato, kada administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (pvz., padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo ir t.t.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą medžiagą turi būti surenkama tiek duomenų, jog būtų galima nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, ar jas paneigti ir priimti pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra svarbiausia nustatyti asmenį(is), trauktiną (us)/netrauktiną(us) administracinėn atsakomybėn. Tokia pareiga kyla Institucijai, kuriai pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, priskiriant jai atlikti 493 straipsnyje numatytų administracinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjas siekia būti pripažintas nukentėjusiuoju, o būti ne tik pranešėju. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pranešėjas apie administracinį nusižengimą, jeigu nėra duomenų apie jam galimai padarytą žalą, nelaikomas asmeniu, turinčiu teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-8629/2009, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-257-383/2018). Iš byloje esančių duomenų (S. K. prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, teismui pateikto skundo) matyti, kad dėl įvykio S. K. patyrė neturtinę žalą. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2024-01-31 nutartimi nuspręsta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023-12-07 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti S. K. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti šio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šis S. K. skundas 2024-03-20 priimtas.
Teismas pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tirti papildomai ir motyvuoto sprendimo priėmimui.
Dėl procesinių išlaidų priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti proceso išlaidas, viso 6,85 Eur. Šios išlaidos susidarė pareiškėjui vykstant vykstant į teismo posėdį. Tokios išlaidos yra realios, tuo labiau, kad nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas Gyvena (duomenys neskelbtini), 2024-03-13 buvo atvykęs susipažinti su pateikta institucijos medžiaga ir 2024-03-14 dalyvavo teismo posėdyje. Įvertinus atstumą nuo pareiškėjo namų (17 km), 2024-03-13 pirktą kurą – 6.85 Eur (4.02 ltr), kaina – 1.738 Eur/ltr, transporto priemonės ir jos variklio galią (Mitsubishi Qutlander, registruota K. K. vardu, P.1 2268 cm³, P.2 110 kw, kuro rūšis dyzelinas).
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
Proceso išlaidomis pripažįstama ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas).
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, o kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju joks asmuo nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn arba nėra atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Administracinių nusižengimų bylos Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr.2AT-7-6-303/2021).
Galiojantys teisės aktai nenurodo galimybės šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-04-27 nutarimu Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ (toliau-Nutarimas) nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-168-594/2023).
Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-5-303/2021, administracinio nusižengimo byla Nr.2AT-7-6-303/2021).
Teismui tenkinant skundą iš dalies, atmetus tenkinti reikalavimus – panaikinti sprendimą, įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 str. 1 ir 2 d., ir grąžinti medžiagą procesiniam sprendimui priimti – pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjo patirtos išlaidos tenkintinos jo nurodytu trečdaliu – 2,30 Eur dydžiu (6.9:3=2.3).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 5, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Grąžinti medžiagą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti.
Priteisti iš valstybės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du eurus trisdešimt centų (2.30 Eur) proceso išlaidų, į pareiškėjo nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.