Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-206-926/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: 1A-206-926/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: A. Š.
Nukentėjusysis: V. J., V. Š.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15720-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2; 1.2.6.6; 2.1.4.5.5; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.4; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,nuteistajam A. Š. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir nuspręsta paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nesilankyti V. J. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), V. J. darbovietėje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei jokiomis formomis (žodžiu, raštu, telefonu, SMS žinutėmis ar kitomis el. susirašinėjimo programomis) nebendrauti su V. J. ir jos nepilnamete dukra V. Š..

Kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. ir nepilnametės V. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei V. J. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. terorizavo žmogų grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, tai yra laikotarpyje nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, V. J. darbovietėje – (duomenys neskelbtini), bei prie jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ne rečiau kaip kartą per savaitę, grasino savo buvusiai sugyventinei V. J., kad susidoros su ja, padarys taip, kad ji išprotėtų ar pasikartų, grasino padegti jos namus, kad neturėtų, kur gyventi, tokiais savo veiksmais ir sistemingai baugino V. J..

1.2. Be to, A. Š. prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo žmogų, tai yra laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2022 m. vasario 1 d., neteisėtai persekiojo savo buvusią sugyventinę V. J. jos darbovietėje – (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo vadindamas „seksomane“, „prostitute“, „kale“, „pajuodėle“, „invalide“, bei necenzūriniais žodžiais iš jos tyčiojosi, viešai skleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji serga venerinėmis ligomis, galinti užkrėsti ir kitus pirkėjus, skambindavo jai iš skirtingų telefono numerių, sakydamas „ar nori pačiulpti, kale“, taip pat neteisėtai persekiojo prie jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ateidamas prie jos buto durų, taip pat sistemingai rašė melagingus skundus (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini) rajone, policijai dėl nepilnametės dukros V. Š. nepriežiūros, iš kurių nė vienas nepasitvirtino, tokiais savo veiksmais V. J. padarydamas neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.

2. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme ir kaltinimais, kadangi jie yra melagingi ir išgalvoti, ką patvirtina liudytoja – jo dukra, kuri buvo įbauginta. Tuo tarpu liudytojas I. Č. davė melagingus parodymus, nes buvo papirktas V. J.. Be to, šis liudytojas anksčiau, pasamdytas V. J., buvo užpuolęs nuteistąjį peiliu.

2.2. Nuteistasis taip pat nurodo, kad po teismo prie V. J. prieidavo prokurorai A. A., L. F. ir sakydavo V. J., kad ji persekiotų, filmuotų, įrašinėtų ir fotografuotų nuteistąjį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo gynėja taip pat prašė iš nuteistojo nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų, o tokių pažeidimų nenustačius – skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad prašoma jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 148¹ straipsnio 1 dalį

6. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) žmogaus terorizavimas sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką.

7. Sprendžiant, ar šio straipsnio prasme yra žmogaus terorizavimas, būtina nustatyti, jog nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti dėl šio asmens ketinimų, ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip žmogaus terorizavimą, pasireiškusį žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą, reikia nustatyti ir sistemingumo požymį. Teismų praktikoje sistemingumas BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtyje apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie veiksmai visada turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-121-677/2015). Sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677/2015, 2K-327-326/2016). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2019, 2K-278-489/2022), tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

8. Kaip minėta, A. Š. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, V. J. darbovietėje bei prie jos gyvenamosios vietos ne rečiau kaip kartą per savaitę grasino nukentėjusiajai, kad susidoros su ja, padarys taip, kad ji išprotėtų ar pasikartų, grasino padegti jos namus, kad neturėtų, kur gyventi, t. y. tokiais savo veiksmais terorizavo V. J. grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingai ją baugino.

9. Nuteistasis A. Š. kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamąją bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog su kaltinimais nesutinka. Tačiau susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę, kas leido teismui pagrįstai ir teisėtai pripažinti A. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nepažeidžiant nei BPK 20 straipsnio nuostatų, nei aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

10. Visų pirma, nukentėjusioji V. J. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio, t. y. nuo tada, kai A. Š. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nuteistasis buvo iškeldintas iš jos namų, prasidėjo jo kasdieniai atvykimai į nukentėjusiosios darbovietę ir pastovūs grasinimai: „tu matysi, kas tau bus“, „aš tavęs palauksiu už kampo“, „su sieros rūgštimi veidą subjaurosiu“, „aš taip elgsiuosi tol, kol tu arba pasikarsi, arba išprotėsi“. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad nuteistasis ne kartą jai yra sakęs, jog sudegins namus ir ji neturės kur gyventi taip kaip ir jis, be to, jų bendrai dukrai V. Š. nuteistasis yra sakęs pasakyti, kada nukentėjusioji darys remontus, nes tada jis padegs namus. Be to, nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu parodė, kad pagrindinį A. Š. tikslą taip elgtis ji supratusi kaip siekį „susidoroti“ su ja tiek fiziškai, tiek emociškai (1 t., b. l. 14-15, 18-31, 37-40, 43-46, 49-52; 2 t., b. l. 62-69; 3 t., b. l. 84-90). Nepilnametė liudytoja V. Š. (nuteistojo ir nukentėjusiosios dukra) parodė, kad po nuteistojo išsikraustymo iš namų nukentėjusioji jai pasakodavo, kad nuteistasis atvažiuoja kas dieną ar net kelis kartus per dieną į jos darbovietę ir visaip ją išvadina, grasina, kad kažką padarys, yra grasinęs, kad padegs namus, vieną kartą ir pati liudytoja tai yra mačiusi, kai buvo nukentėjusiosios darbovietėje. Dėl grasinimo sudeginti namus nuteistasis buvo sakęs ir liudytojai, ir nukentėjusiajai. Parodė, kad nukentėjusioji grįžta iš darbo visada išsigandusi, nes bijodavo nuteistojo, kad kažką jai padarys, kartais paskambina liudytojai, kad ši išeitų pasitikti, kadangi nukentėjusioji viena bijo pareiti, nes nuteistasis jai grasindavo darbe. Liudytoja tiki, kad nuteistasis gali kažką padaryti nukentėjusiajai, nes jis labai agresyvus ir piktas (2 t., b. l. 121-123). Baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju I. Č. parodė, kad bent tris kartus matė kaip nuteistasis įžeidinėjo nukentėjusiąją visokiais žodžiais jos darbo vietoje, po 2019 m. spalio mėnesio, t. y. po nuteistojo iškeldinimo, girdėjo, kaip nuteistasis grasino V. J., kad ją padegs, kad ji negyvens, kad išeis iš proto, kad į „durnyną“ uždarys. Taip pat nurodė, kad nuteistasis apie metus laiko aplink nukentėjusiosios butą slankiodavo, nes buvo apsigyvenęs šalia esančiame bute. Liudytojas nuteistojo grasinimus dėl padegimo ir nukentėjusiosios išprotėjimo girdėdavo laiptinėje, tą girdėjo ir kiti kaimynai, tačiau pastarieji bijo liudyti, nes nuteistasis yra neprognozuojamas, jis yra apmėtęs langus kiaušiniais, išpylęs išmatas. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai jis rūko lauke ir nukentėjusioji atidaro duris, ji visada krūpteli, nes kaip pati nurodo, galvoja, kad tai nuteistasis, dėl ko supranta, jog nukentėjusioji nuteistojo bijo (3 t., b. l. 28-35).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai davė išsamius, nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, kurie priešingai nei teigia nuteistasis, įrodo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Aukštesnysis teismas atmeta kaip deklaratyvius nuteistojo teiginius, jog jo nekaltumą įrodo liudytoja V. Š., kuri buvo įbauginta, o liudytojo I. Č. parodymai yra melagingi, nes liudytojas buvo papirktas nukentėjusiosios, be to, pasamdytas nukentėjusiosios, šis liudytojas anksčiau yra ir užpuolęs nuteistąjį peiliu. Tuo tarpu išsakydamas savo poziciją pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodė, kad liudytoja V. Š. tokius parodymus davė, nes jam keršija, o liudytojas I. Č. sakė netiesą, nes jie su nukentėjusiąja yra bendrininkai, meilužiai, sugėrovai (3 t., b. l. 28-35). Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo nurodomos liudytojų melagingų parodymų davimo priežastys yra nenuoseklios, nuteistajam kas kartą sugalvojus vis kitą tariamą priežastį, kas aukštesniojo teismo vertinama kaip deklaratyvūs teiginiai bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir baudžiamojoje byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina būtent nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes, o ne nuteistojo versiją.

12. Iš baudžiamojoje byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A. Š. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo nuteistas už nežymų V. J. sveikatos sutrikdymą, be to, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, patvirtinta nuteistojo ir nukentėjusiosios taikos sutartis, kurios pagrindu A. Š. įsipareigojo išsikelti iš jų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po visų šių įvykių prasidėjo neteisėti A. Š. veiksmai V. J. atžvilgiu ir jie tęsėsi net ir šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje esantys policijos įvykių paieškos sistemos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją 2019 m. spalio 13 d., 2020 m. gegužės 21-22 d., 2020 m. liepos 7 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. birželio 11 d., nurodydama, kad nuteistasis yra už jos būto durų, nors jam paskirta kardomoji priemonė tą draudžia, tranko į duris, atjungė elektrą, kad nuteistasis apmėtė jos buto langus ir darbovietės duris kiaušiniais, kad nuteistasis jos darbo vietoje jai grasino kitiems žmonėms girdint, sakydamas „matysi ką aš tau padarysiu, pamatys tave visa Lietuva, išgama“, kad nuteistasis jos darbo vietoje grasino, sakydamas, kad susidoros su ja, darys, taip, kad ji išprotėtų arba pasikartų, vadino „prostitute“, „kale“, „pajuodėle“, grasino padegti namus, kad nuteistasis ją persekioja, ateina į jos darbo vietą, grasina ir jos atžvilgiu naudoja psichinę prievartą, kad nuteistasis buvo privažiavęs prie jos darbo vietos ir grasino, sakydamas „matysi kas tau dabar bus, kale, nespės padėti tau niekas, neišgelbės nei policija“ (1 t., b. l. 139-143, 157-162, 165-179; 2 t., b. l. 108-110; 3 t., b. l. 37-38).

13. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – VVTAĮT) pateiktos informacijos matyti, jog pagal nepasitvirtinusius ir melagingus A. Š. pranešimus VVTAĮT bei bendruoju pagalbos telefonu, policijos pareigūnai ir VVTAĮT specialistai V. J. namuose lankėsi 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 8 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. spalio 27 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. sausio 24 d., tačiau nė vieną kartą V. J. nebuvo nustatytas neblaivumas ir nepasitvirtino A. Š. pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl galimos prostitucijos, smurto ar vaiko nepriežiūros. Priešingai, VVTAĮT surinktais duomenimis patvirtinami tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos V. Š. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jo bijo nuteistojo, kad nuteistasis nuolat persekioja nukentėjusiąją, ją įžeidinėja, grasina susidoroti, nes jis buvo iškeldintas iš buto ir dabar neturi kur gyventi, kad nuolat jaučia A. Š. persekiojimus, patiria grasinimus, nuolat jaučia baimę, jis ją nuolat terorizuoja, grasina padegti jų namus, gąsdina, kad nuolat rašys skundus, iki sugadins gyvenimus, nuolat šmeižia, iškeikia necenzūriniais žodžiais viešose vietose bei atėjęs į moters darbą (1 t., b. l. 18-19, 89-137). Be to, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. Š. sistemingą pavojingą tyčinį poveikį V. J. psichikai įrodo ir jo SMS žinučių, rašytų V. J., įžeidžiantis ir bauginantis turinys. 2022 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytos V. J. pateiktos 15 įžeidžiančio turinio SMS žinučių, laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. gautų iš nuteistojo: „ko taip namo skubi, namie laukia vyrai, kad uždirbsi daugiau negu (duomenys neskelbtini)“, „ko kale durų neatidarai, televizijai rodo, kaip tau geriau čiulpti“, „ką kale bijai veidą rodyti, nei durų neatidarai, dar ne viskas tau, ką padarei vaikų teisei ir policijai gyveni savo bute“ ir pan. (1 t., b. l. 22-34).

14. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks ilgalaikis ir sistemingas, praktiškai nepertraukiamas kito žmogaus terorizavimas, grasinant padegti jo namus, pakenkti jo psichinei sveikatai, susidoroti su asmeniu, privesti jį prie savižudybės, atliekant tam tikrus aktyvius veiksmus, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai, yra iš tikrųjų pavojingas ir juo daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams bei kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. terorizavo, sistemingai baugino nukentėjusiąją V. J., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Š. veiksmuose yra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

15. Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios. BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji – ją inkriminuojant būtina nustatyti ne tik veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

16. Objektyviai BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia žmogaus persekiojimu, kuriam būdinga aiškiai išreikšta žmogaus valia prieš tokius veiksmus, teisėto pagrindo atliekamiems veiksmams nebuvimas bei jų sistemingumas. Asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Pabrėžtina, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą. Tam, kad persekiojimas būtų laikomas veika, atitinkančia BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, ji turi atitikti tam tikras sąlygas, pirmiausia – neteisėti veiksmai atliekami prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Nesutikimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais; aiškumo požymis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas atskirai, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes ir kontekstą; nesutikimo išreiškimas turi būti akivaizdus kaltininkui, t. y. kaltininkas jį turi suvokti ne kaip dviprasmišką. Tokiems veiksmams taip pat neturi būti teisėto pagrindo. Persekiojimas taip pat turi būti nevienkartinis, t. y. turėti sistemingumo požymį. Sistemingumas – tai pasirinktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumas, keli to paties ar skirtingo persekiotojo pasirinkto būdo veiksmai, padaryti per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodantys kaltininko elgesio kryptingumą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas.

17. Siekiant inkriminuoti BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, privaloma nustatyti ir kilusius padarinius. Šie padariniai yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Svarbu pažymėti, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.

18. Subjektyviai neteisėtas asmens persekiojimas pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad persekioja kitą žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, numato, kad dėl šių veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia). Arba asmuo suvokia, kad persekioja žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, ir nors nenumato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininko motyvai ir tikslai nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau gali turėti reikšmę vertinant tyčios kryptingumą, veikos pavojingumą ir skiriant bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas nustatė, jog objektyviai A. Š. veika pasireiškė daugkartiniu skambinimu nukentėjusiajai telefonu, SMS žinučių siuntimu, persekiojimu nukentėjusiosios darbovietėje ir prie gyvenamosios vietos, ateinant prie buto durų, užgauliojimu necenzūriniais, įžeidžiančiais jos orumą žodžiais, tikrovės neatitinkančios informacijos apie nukentėjusiąją viešu skleidimu, melagingų skundu VVTAĮT ir policijai rašymu. Šie veiksmai atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2022 m. vasario 1 d., laiko atžvilgiu pernelyg vienam nuo kito nenutolus, taigi A. Š. veiksmams būdingas sistemingumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nukentėjusioji V. J. tiek žodžiu, tiek savo veiksmais nuteistajam ne kartą pareiškė nepritarimą jo veiksmams prieš ją – tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, nukentėjusiosios rašyti pareiškimai policijai dėl jos persekiojimo, be to, nuteistajam nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. kitoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje ir darbo vietose, 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios, taip pat nuo 2021 m. birželio 9 d. šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nesilankyti jos darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad to neneigė ir pats nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau teigė, kad V. J. jam keršija ir pavydi, todėl rašo tokio turinio pareiškimus. Be to, nuteistasis taip pat neigė savo veiksmų tikslą, nurodydamas, jog tai nebuvo susiję su nukentėjusiosios persekiojimu, jis taip elgėsi iš meilės nukentėjusiajai bei rūpindamasis ja ir jų nepilnamete dukra.

20. Nuteistojo A. Š. kaltę, padarius baudžiamąjį nusižengimą, visų pirma patvirtina nukentėjusiosios V. J. parodymai, kad nuteistasis jos darbo vietoje lankosi praktiškai kiekvieną dieną, nors jam paskirti įpareigojimai nesiartinti prie jos, ištisai ją žemina, kolioja įvairiais žodžiais, „atbaido“ pirkėjus, sakydamas, kad ji serga venerinėmis ligomis ir jos pardavinėjami rūbai yra užkrėsti, viešai išvadina necenzūriniais žodžiais. Pasak nukentėjusiosios, toks nuteistojo elgesys kenkia jos verslui, pirkėjai išsigąsta, jai dėl to yra gėda. Nuteistasis jai skambina iš skirtingų telefono numerių ir klausia „ar nori pačiulpti, kale?“, nukentėjusioji bijo atsiliepti, kai jai skambina nepažįstamas numeris. Nuteistasis ateina ir prie nukentėjusiosios buto durų, palieka krepšiuose maisto, kažkokių drabužių, pastoviai kviečia vaiko teisių specialistus, policiją, yra iškvietęs gaisrinę, tokie iškvietimai melagingi, tačiau pas nukentėjusiąją praktiškai kas savaitę atvyksta institucijos, pareigūnai, apklausinėja, tikrina, į ką neigiamai reaguoja ne tik nukentėjusioji, bet ir dukra. Ji neturi galimybės pasikeisti darbo ir gyvenamosios vietos, nes neturi tam pinigų, tačiau patiria nuolatinį stresą, baimę, jai gėda prieš pirkėjus ir jos bendradarbius, nes (duomenys neskelbtini) visi girdi kaip A. Š. ją vadina. Nukentėjusioji pas gydytojus nesilankė, nes nenori kalbų, geria tik raminančias arbatas ir lašus. Nukentėjusioji ne vieną kartą yra sakiusi nuteistajam, kad nenori su juo kalbėti, nenori iš viso bendrauti, tačiau jis nieko neklauso, nekreipia dėmesio. Nukentėjusioji mano, kad A. Š. turi tikslą tokiu elgesiu ją nervuoti ir bauginti, jis žino, kad ji nervuojasi dėl tokio jo elgesio, todėl tuo naudojasi ir stengiasi viską daryti, kad ji kuo daugiau kentėtų, galbūt patirtų finansinę žalą dėl neparduodamų (duomenys neskelbtini) prekių ir pan. Nukentėjusiosios teigimu, tokie nuteistojo veiksmai daro neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai, nes ją pastoviai žemina kitų žmonių akivaizdoje, ji ištisai gyvena baimėje, strese, bijo dėl savo ir dukros sveikatos, gyvybės, nenori sutikti nuteistojo (3 t., b. l. 84-90).

21. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nepilnametės liudytojos V. Š. parodymai, kad nuteistasis pastoviai persekioja nukentėjusiąją jos darbovietėje, ją išvadina necenzūriniais žodžiais, pati liudytoja taip pat vieną kartą (duomenys neskelbtini) yra tai mačiusi ir girdėjusi. Nukentėjusioji visada grįžta iš darbo išsigandusi, kartais paprašo pasitikti, nes viena bijo pareiti. Nuteistasis ateina ir prie jų buto durų, nors jam paskirtas įpareigojimas nesiartinti, palieka kažkokius maišus su maistu, drabužiais, pas liudytoją ir nukentėjusiąją namuose pastoviai lankosi policijos pareigūnai, vaiko teisių specialistai dėl nuteistojo melagingų pranešimų, nuteistasis pastoviai skambinėja nukentėjusiajai iš skirtingų telefonų, ją užgaulioja (2 t., b. l. 121-123). Aptartus nukentėjusiosios ir nepilnametės liudytojus parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas I. Č., kuris parodė, jog pastoviai mato besisukinėjantį A. Š. (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiosios prekybos vietos, o laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio bent tris kartus yra girdėjęs, kaip nuteistasis prie visų žmonių išvadino nukentėjusiąją visokiais žodžiais, keikė. Be to, liudytojas parodė, kad būdamas nukentėjusiosios kaimynas, puikiai žino, kad A. Š. pastoviai iškviečia policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos specialistus, o po liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. pareigūnus kviečia ir liudytojo šeimai (3 t., b. l. 28-35). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, be šių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, nuteistojo kaltę, padarius baudžiamąjį nusižengimą, taip pat patvirtina ir baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga, detaliau aptarta šios nutarties 12-13 punktuose, o būtent, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), policijos įvykių paieškos sistemos duomenys, VVTAĮT pateikta informacija (1 t., b. l. 18-19, 89-137, 139-143, 157-162, 165-179; 2 t., b. l. 108-110; 3 t., b. l. 37-38).

22. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nagrinėdami baudžiamąsias bylas teisiamuosiuose posėdžiuose tiria ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir sprendžia klausimą dėl šių, ikiteisminio tyrimo metu gautų, duomenų pripažinimo įrodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad po teismo prokurorai sakydavo nukentėjusiajai persekioti, filmuoti, fotografuoti ir įrašinėti nuteistąjį. Kokią įrodomąją reikšmę šios aplinkybės turi nagrinėjamu atveju, kaip jos susijusios su nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis bei kaip jos gali lemti skundžiamo nuosprendžio pakeitimą ar net panaikinimą, nuteistasis nenurodo, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai aukštesniojo teismo vertinti kaip nepagrįsti bei atmestini, juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamas A. Š. kaltės kausimas dėl įvykių, buvusių iki šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad aptartais nuteistojo veiksmais, t. y. sistemingu persekiojimu, buvo kėsinamasi į nukentėjusiosios laisvę gyventi pilnavertį gyvenimą be pastovaus institucijų tikrinimo, dirbti pasirinktą darbą, laisvai ir nevaržomai judėti, atsiliepti telefonu, dėl ko nukentėjusioji blogai jautėsi, bijojo eiti ir grįžti į darbą, bijojo atsiliepti telefonu skambinant nepažįstamam numeriui, jai buvo gėda nuo aplinkinių žmonių, kaimynų, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos specialistų, o nuteistasis, sistemingai persekiojęs nukentėjusiąją, veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai nerimą, baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. neteisėtai sistemingai persekiojo nukentėjusiąją V. J., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Š. veiksmuose yra BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl paskirtos bausmės

24. Kaip minėta, apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje – 45 paros arešto. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistajam A. Š. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių.

26. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

27. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

28. Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas A. Š. bausmę, įvertino tai, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamos veikos baigtos, dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo atsirado pasekmės nukentėjusiajai, sudėtis materiali, į tai, kad nuteistasis nusikalto dėl nepagarbaus požiūrio į kito žmogaus laisvę, siekdamas sukelti pavojų jo gyvybei ir sveikatai, dėl nesaikingo (duomenys neskelbtini) vartojimo, taip pat į tai, kad nuteistasis yra pilnametis, išsituokęs, praeityje teistas du kartus, paskirtas bausmes atlikęs, vieną kartą ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, paskutinį kartą teistas už smurtinį nusikaltimą prieš nukentėjusiąją (1 t., b. l. 151-164), nedirba (1 t., b. l. 145-150), administracine tvarka baustas eilę kartų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 165-179), nuteistasis neįrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, tačiau turi priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini) ir to sąlygotą (duomenys neskelbtini) sutrikimą (1 t., b. l. 180, 194-197). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir intensyvumą, A. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys, 145 straipsnio 2 dalis), o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, paskirdamas maksimalų jos dydį, t. y. 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis, 148¹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 41 straipsniu, 54 straipsniu bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir intensyvumą, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su nuteistajam paskirtų bausmių rūšimis ir dydžiais. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.

29. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, jos pavojingumo lygį, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu įstatymo nustatytam bausmės atidėjimo termino vidurkiui atitinkančiam terminui, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui aukščiau nurodyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys bei nusikalstamų veikų pavojingumas iš tiesų sudarė pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų bus galima pasiekti paskyrus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą bei areštą, atidedant subendrintos bausmės vykdymą ir paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir už BK 145 straipsnio 2 dalyje, 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas A. Š. paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Skiriant bausmę ir sprendžiant, ar bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. Š. paskirta bausmė, t. y. jos rūšis, dydis ir paskirti įpareigojimai, yra pagrįsta, teisinga ir proporcinga nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

31. Kauno apygardos teismui 2024 m. kovo 18 d. buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam A. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, todėl iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 112, 50 eurų suma.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374-2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

33. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. turtinė padėtis nėra gera, nuteistasis nedirba, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teismui, dirba (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 62-64). Be to, ir nuteistojo gynėja baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teismo prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti, nes nuteistasis turto neturi, gyvena iš socialinių pašalpų (3 t., b. l. 143-145). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimo, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. Š. valstybės naudai 112, 50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė