Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditoriaus E. L. pareiškimu iškelti administracinio nusižengimo bylas UAB (duomenys neskelbtini) vadovams R. T. ir I. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. gegužės 22 d. gautas E. L. pareiškimas iškelti administracinio nusižengimo bylas UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovams: įmonės vadovei R. T. ir įgaliotam atstovui I. M. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorė R. T. ir jos įgaliotas atstovas I. M. atitinkamais laikotarpiais kreditoriui E. L. nepateikė prašomos informacijos, ignoravo kreditoriaus prašymus ir taip užkirto kelią kaip akcininkui įgyvendinti Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tuo pažeisdami Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį. Be to, prašo nubausti R. T. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nors ir prašoma, nesušaukė kreditorių susirinkimo, tuo pažeisdama ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinio teisės nusižengimo protokolas nesurašomas padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 119 ar 120 straipsniuose. Administracinio teisės nusižengimo byla dėl šių nusižengimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardinti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-350-555/2018 iškėlė UAB „Laugina“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovė nuo 2002 m. kovo 15 d. yra R. T. (b.l. 17), o 2018 m. balandžio 27 d. įgaliojimu Nr. 102 UAB „Laugina“ interesams ginti paskirtas I. M. (b.l. 20). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos - Liteko duomenys). Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-555/2017 patvirtino bankrutuojančios UAB „Laugina“ E. L. trečios eilės 9498,52 Eur kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas (kreditorius) prašo teismo skirti baudą įmonės vadovei R. T. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė R. T. ignoravo E. L. 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. vasario 18 d. prašymus, nepateikė prašomos informacijos ir taip užkirto kelią kaip akcininkui įgyvendinti ĮBĮ 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tuo pažeisdamas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį. Prašo skirti baudą UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam atstovui I. M. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad I. M. ignoravo E. L. 2018 m. gegužės 8 d. prašymą ir nepateikė prašomos informacijos, taip užkirsdamas kelią kaip akcininkui įgyvendinti ĮBĮ 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tuo pažeisdamas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį. Be to, prašo nubausti R. T. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, nors ir prašoma, nesušaukė kreditorių susirinkimo, tuo pažeisdama ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį.

ANK 119 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Toks nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje. Toks asmuo ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuoja. Jis privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja ūkinei-komercinei veiklai, turi pareigą ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuoti ir vykdyti visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012), todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnio 1, 4 dalys).

Kadangi E. L. pareiškimas atsisakytinas priimti dėl keleto motyvų, teismas apie juos pasisako atskiromis dalimis.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kreditorių teisės yra nustatytos ĮBĮ 21 straipsnyje, pagal kurį teisme iškėlus bankroto bylą ir teismui patvirtinus jų reikalavimus, kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo, kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jei administratoriui vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus ir organizuojant bankroto procedūras yra pažeidžiamos įstatymo ar šių nutarimų nuostatos, gali būti teikiamas skundas kreditorių susirinkimui dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pagal ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1873/2013). Kreditoriai turi teisę pagal ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas inicijuoti aktualių klausimų svarstymą kreditorių susirinkime ir skųsti teismui susirinkimo sprendimą, jeigu jis kreditorių nepatenkintų (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi kaip BUAB „Laugina“ kreditorius, kuriam ĮBĮ nenumatyta teisė kreiptis į teismą dėl tokių santykių bankroto byloje, kurie yra priskirti administratoriaus funkcijoms. Kartu su pareiškimu pateikiami tik pareiškėjo raštai bankroto administratoriui, kuriuose dėstomas pareiškėjo siekis susipažinti su bendrovės dokumentais ir gauti informaciją, prašymas sudaryti taikos sutartį, sušaukti susirinkimą, tačiau susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarka yra nustatyta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte, pagal kurią administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taikos sutarties sudarymą bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 28-29 straipsniai, o kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka reglamentuota ĮBĮ 22 straipsnyje.

Atsižvelgdamas į minėtą kreditorių teisių reglamentavimą, daryta išvada, jog pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi kaip BUAB „Laugina“ kreditorius, kuriam ĮBĮ nenumatyta teisė kreiptis į teismą dėl tokių santykių bankroto byloje, kurie yra priskirti administratoriaus funkcijoms

Dėl netinkamų administracinių nusižengimų subjektų

Taip pat, teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, jog R. T. ir I. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė ir įgaliotas asmuo, kuris yra paskirtas bankrutuojančios UAB „Laugina“ administratoriumi, negali būti ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir 120 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų subjektais, kadangi įmonei iškėlus bankroto bylą, pasikeitė įmonės teisinė padėtis, todėl bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratoriui taikomi kiti specialūs teisės aktai, tai yra ne Akcinių bendrovių įstatymas, o Įmonių bankroto įstatymas, kuriame be kita ko yra numatytos tam tikros kreditorių teisės. Nors E. L. yra įrašytas kaip akcininkas 2011 m. gegužės 20 d. UAB „Laugina“, tačiau UAB „Laugina“ iškėlus bankroto bylą, E. L. į bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipiasi būtent kaip kreditorius. Be to, teismas pažymi, kad visus bankrutuojančios įmonės klausimus, susijusius su kreditorių ar skolininkų santykiais, sprendžia ir apygardos teismas. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kreditorius apibrėžia bankroto tikslus, iš jų vieną- sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 27 straipsnis), tuo tarpu dėl akcininkų teisių, t. y. teisės gauti informaciją nurodo ABĮ 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, o dėl reikalavimo sušaukti kreditorių susirinkimą nurodo ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį. Teismui akivaizdu, kad kreditorius savo reikalavimus grindžia sau patogiu teisiniu reglamentavimu, kai kuriuos grindžia Akcinių bendrovių įstatymų, kitus –Įmonių bankroto įstatymu, kas dar kartą parodo, kad pareiškime atsispindintis ginčas tarp kreditoriaus ir bankroto administratoriaus kilęs iš bankroto teisinių santykių, kurie privalo būti sprendžiami UAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Dėl netinkamos teisenos

Kaip išdėstyta aukščiau, pareiškėjas (kreditorius) pareiškime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai nepateikė prašomos informacijos, tačiau, siekiant spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti, ar duomenų nepateikimas ar atsisakymas ją pateikti yra teisėtas ir pagrįstas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją teisinio reglamentavimo, yra pažymėjęs, kad ABĮ apibrėžia galimybę riboti akcininkui gauti informaciją ir t.t., o pareiškėjo cituojamame ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo ar jos nepateikimo pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-415-248/2017; Nr. 3K-7-801/2002). Taip pat, aptariant ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytą bankroto administratoriaus pareigą sušaukti susirinkimą, teismas negali skirti baudos asmeniui, kai nėra nustatytos tikrosios susirinkimo nesušaukimo ar susirinkimo atidėjimo priežastys. Teismas skiria administracines nuobaudas tik pagal nustatytas nusižengimų aplinkybes ir konstatuotus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, ginčas kyla dėl ABĮ ir ĮBĮ normų pažeidimų ir tik išsprendus šiuos ginčus civilinio proceso tvarka ir nustačius, kodėl informacija buvo nepateikta, kokiose ribose, kokia tvarka bankroto administratorius turi teisę pateikti informaciją akcininkams ir kreditoriams, taip pat kokia tvarka sušaukti ar atidėti kreditorių susirinkimus, būtų galima konstatuoti, kad bankroto administratorius turi pareigą pateikti tokio turinio bendrovės informaciją akcininkui ir tokia tvarka sušaukti kreditorių susirinkimą, ir kad nevykdydamas šių pareigų jis galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir 120 straipsnio dalyje.

Dėl teismingumo

Kaip minėta aukščiau, įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas. Visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį: ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1056-186/2017).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 628 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teritorinis teismingumas. Kitoje šio straipsnio dalyje numatytos specialios taisyklės, taikomos kai kurių nusižengimų atžvilgiu. ANK 119 ir 120 straipsniuose numatyti nusižengimai į specialių taisyklių taikymo sritį nepatenka, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, kad administracinio teisės nusižengimo byla dėl šių nusižengimų nagrinėjama pagal administracinių nusižengimų padarymo vietą. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai R. T. ir I. M. kaltinami padarę pažeidimus, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje bei Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonė registruota ir veiklą vykdo J. Basanavičiaus g. 41, Vilniuje. R. T. gyvenamoji vieta yra Taikos g. 117-27, Vilniuje, o I. M.- A. T. g. 4-701, Vilniuje. Taigi ir tokiu atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai negali nagrinėti E. L. pareiškimo.

Dėl cituojamos teismų praktikos

Pareiškėjas (kreditorius) savo pareiškime akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tačiau civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005 buvo sprendžiami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tikslinimo, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo termino klausimai, civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007 kasatorius kėlė teisės taikymo ir aiškinimo klausimą, kurio esmė - įvertinti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, reikšmingą sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, kai jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą ir po teismo nutarties įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos, kasacinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 buvo keliami klausimai dėl proceso atnaujinimo bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o byloje Nr. 3K-3-16/2014 ginčas vyko dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygų. Kasacinėje byloje Nr. 2AT-10-697/2016 nagrinėjami Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimai, bylos šalimi bankrutuojančios įmonės ir jos administratoriaus nėra, o byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonių bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą bei šiam veiksmui taikytiną ĮBĮ redakciją, galimybę naujai įstojusiam į bankroto bylą kreditoriui apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus iki jo įtraukimo į kreditorių sąrašą (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis), aiškinimo ir taikymo. Teismas, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja pareiškėjo nurodyta kasacinio teismo praktika.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena negalima, todėl administracines bylas R. T. ir I. M. atsisakytina iškelti ir skirti jiems nuobaudas, ir E. L. pareiškimą atsisakytina priimti, nes nėra pagrindo jo nagrinėjimui Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 627, 667 straipsniais, teismas,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo E. L. pareiškimą dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų ir už tai atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn ir grąžinti jį pareiškėjui, bei, esant administracinei teisenai negalimai, atsisakyti iškelti administracines nusižengimų bylas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.