Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ir atsakovės I. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovams R. J., A. M., I. J., I. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ageras“ dėl padarytos žalos atlyginimo, sustabdyta ir perduota Vilniaus apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gora“ Klaipėdos apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams R. J., A. M., I. J., I. V. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ageras“ dėl 437 614 Eur žalos atlyginimo. Rengiant bylą nagrinėjimui teisme, ieškovė BUAB „Gora“ pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Ageras“ yra iškelta bankroto byla.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. priėmė nutartį civilinę bylą sustabdyti ir perduoti ją Vilniaus apygardos teismui.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2017 atsakovui UAB „Ageras“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 20 d.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą civilinę bylą privalu sustabdyti, kai paaiškėja, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškelta bankroto byla. Šiuo pagrindu sustabdyta civilinė byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 166 str. 2 d., 34 str. 2 d. 5 p.). Teismas nutartį sustabdyti bylą ir perduoti ją bankroto bylą iškėlusiam teismui priėmė konstatavęs atsakovų privalomąjį procesinį bendrininkavimą (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).

Atskirųjų skundų argumentai

Ieškovė BUAB „Gora“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį bylos, susijusios su bankroto procesu, nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Ši ĮBĮ nuostata yra specialioji CPK 29 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bendrąjį teritorinį teismingumą, atžvilgiu, todėl, esant prieštaravimams, taikytinos ĮBĮ normos (CPK 1 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju administratoriaus reiškiamų reikalavimų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams teismingumui nustatyti turi būti taikomos ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, o šie reikalavimai reiškiami pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Atsižvelgiant į ieškinio sumą ieškinys pagrįstai pareikštas Klaipėdos apygardos teisme (CPK 27 str.), o atsakovei UAB "Ageras" iškėlus bankroto bylą, teismingumo taisyklės nesikeičia.Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - ĮBĮ. Visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį: ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje byloje jau įvertino, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinį pagrįstai priėmė.Atskirąjį skundą padavė atsakovė I. V.. Prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti. Skunde išdėsto tokius argumentus:Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, todėl teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai.Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutavusi UAB „Gora". Bylos susijusios su bankroto procesu nagrinėjamos pagal CPK nuostatas, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Ši įstatymo nuostata yra specialioji CPK 29 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bendrąjį teritorinį teismingumą, atžvilgiu, todėl byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Tai, kad vienam iš atsakovų – UAB „Ageras" yra iškelta bankroto byla, neturėtų būti pagrindu nagrinėjamą bylą stabdyti ir perduoti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Ageras" bankroto bylą.Atsakovams yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 437 614 Eur sumai. Atsakovė I. V. bei jos sutuoktinis negali disponuoti visu savo turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose. Bylos sustabdymas ir perdavimas UAB „Ageras" bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui užtęs teismo procesą, ko pasėkoje bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, dėl užsitęsusio proceso bus pažeisti ir BUAB „Gora" kreditorių interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 338 str.). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų.CPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis Kodeksas nustato [...] bankroto [...] bylų [...] nagrinėjimo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant prieštaravimams „tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms“. Tai reiškia, kad tik pačiame Civilinio proceso kodekse gali būti įrašytos nuostatos, įtvirtinančios kitų įstatymų viršenybę prieš CPK normas. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.Kaip ir nurodoma atskiruosiuose skunduose, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą“. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte įrašyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai [...] apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad „visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai [...] proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui“.Iš paminėtų teisės normų matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra konkurencijos tarp ĮBĮ nuostatų ir teismingumą reglamentuojančių CPK normų. Byloje kyla klausimas, ar byla turi būti nagrinėjama pagal ieškovės – bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (ĮBĮ 14 str. 3 d.), ar turi būti perduota teismui, nagrinėjančiam atsakovui iškeltą bankroto bylą (ĮBĮ 15 str. 2 d.). Nors abiejų aptariamų ĮBĮ normų pataisos pateiktos siekiant išlyginti teismų darbo krūvį (žiūr. 2011-05-27 XIP-3268 Seimas Aiškinamasis raštas), tačiau pagal šių normų reikšmę, prioritetine laikytina ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis, leidžianti viename teisme sukoncentruoti visus reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir taip tiksliau įvertinti bei kiek galima teisingiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Tuo tarpu galimybė nagrinėti bylą pagal bankrutuojančios ieškovės buveinės vietą (ĮBĮ 14 str. 3 d.) tik palengvina procesinę naštą vienai bankrutuojančiai įmonei – ieškovei. Svarbu yra tai, kad ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog visos bylos bankroto bylą iškėlusiam teismui perduodamos proceso įstatymo nustatytais atvejais. Tai reiškia, jog civilinės bylos (ne)perdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK normas. CPK 163 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, o CPK 166 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokia byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis perduoti civilinę bylą Vilniaus apygardos teismui priimta parengiamajame teismo posėdyje t. y. dar nepriėmus nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Kadangi teismo procesinis sprendimas atitinka CPK nuostatas, o prieštaravimas tarp ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies spręstinas pastarosios normos naudai, skundžiama nutartis pripažįstama teisėta, pagrįsta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsakovės I. V. atskirajame skunde išdėstyti kiti argumentai dėl formalaus civilinės bylos sustabdymo pagrindų taikymo, dėl bylos nagrinėjimo užsitęsimo ir dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindas pripažinti neteisėta skundžiamą nutartį, nes nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas, kaip jos perdavimo kitam teismui procesinis instrumentas, bylos nagrinėjimo neužvilkins, nes byla ją privalančiame nagrinėti teisme turi būti nedelsiant atnaujinta (CPK 163 str. 5 p., 166 str. 2 d.).Nenustačius įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.