Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. R., S. B., tretiesiems asmenims R. B., antstolei Terezai Gerasimovič dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdydama vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. R. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko tėvas J. B.. Skolininkui, kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, priklausė turtinė teisė į turtą po tėvo mirties, t. y. 3/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. balandžio 17 d. G. R. pateikė Vilniaus miesto 30-o notaro biuro notarei Romutei Sipavičienei pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Antstolė 2021 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-21-45-6898 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko G. R. atsisakymo nuo palikimo po tėvo J. B. mirties priėmimo pripažinimo negaliojančiu bei įpareigoti skolininką paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu. Iš teismui pateiktų Antstolių informacinės sistemos (AIS) 2021 m. balandžio 6 d. duomenų matyti, kad skolininko G. R. atžvilgiu vykdoma 19 bylų. Išieškotoja nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) (paskutinė diena, iki kurios G. R. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola išieškotojai yra 3422,82 Eur. Iš Testamentų registro 2021 m. rugsėjo 29 d. duomenų matyti, kad skolininkas G. R. 2019 m. balandžio 16 d. pareiškimu palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, atsisakė. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 23 d. duomenų bazės matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po J. B. mirties paveldėjo R. B. ir S. B.. R. B. 2019 m. birželio 13 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo priimtą palikimą padovanojo motinai S. B.. 2019 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 30-o notaro biuro notarė Romutė Sipavičienė išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Dėl neabejotinos reikalavimo teisės kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad G. R., iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2019 m. balandžio 16 d., išieškotojai buvo skolingas 3422,82 Eur. Byloje duomenų, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko išieškotojai būtų nuginčyti, nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdytini. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje įrodyta pirmoji actio Pauliana sąlyga, t. y. išieškotoja įrodė savo neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę bei savo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo pažeista išieškotojos teisė patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Nors atsakovės S. B. atsiliepime nurodoma, kad atsakovas G. R. yra mokus, turi pastovų darbą ir gali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs dengti įsiskolinimą, pateikęs prašymą mokėti dalimis, informuotų antstolį apie savo darbovietę, apie turimą turtą ir pan. Svarbi aplinkybė, kad skolininko skolos nesumokėtos net nuo 2003 metų (seniausia vykdomoji byla). Be to, nėra jokio pagrindo abejoti 2021 m. kovo 12 d. antstolio patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis, jog atsisakius palikimo - sumažėjo turto, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimą. Papildomai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. ES1-78-935/2021), nustatyta, jog atsakovas G. R. buvo sulaikytas užsienyje dėl įvykdytų nusikalstamų veiksmų, kas paneigia atsakovės atstovo deklaratyvius argumentus dėl G. R. mokumo, paaiškinimus apie jo darbą. Darytina išvada, kad atsakovas G. R. tikslingai siekė sudaryti sandorį nuo palikimo atsisakymo po jo tėvo mirties, kad apsunkintų išieškotojos kaip kreditorės teises išsiieškoti skolą iš paveldėto turto.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo.

Nagrinėjamo bylos atveju nustatyta, kad atsisakydamas palikimo po tėvo mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą išieškotojai. Byloje nėra įrodymų, kad tokie atsakovo G. R. veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas nepriimti palikimo, vertintinas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo skolininkui nepriimti atsiradusio palikimo po tėvo mirties.

Nagrinėjamoje byloje aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas G. R. yra atsakovės S. B. sūnus. Prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas G. R. buvo nesąžiningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, antstolis negalės išsiieškoti iš jo skolą, dėl ko, nukentės išieškotojos interesai.

Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties vienų metų termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė S. B. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodo, kad apie ginčo sandorį sužinojo gavusi 2021 m. kovo 12 d. antstolės patvarkymą su siūlymu kreiptis į teismą dėl atsisakymo nuo palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu Nr. S-21-45-6898. Atsakovai šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovė S. B. ir jos atstovas tik deklaratyviai, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau tiksliai nenurodo, nuo kada ir dėl kokių priežasčių turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Duomenų, kad ieškovei šios aplinkybės dėl atsisakymo nuo palikimo buvo žinomos anksčiau, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad ieškovės ieškinys teismui buvo paduotas 2021 m. balandžio 7 d. Darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad atsakovo vienašalis sandoris, kuriuo jis atsisakė priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies po tėvo mirties, pažeidė išieškotojos teises, nes antstolis negalės nukreipti išieškojimo į šį turtą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles išieškotojai reikšmingai pasunkėjo. Byloje įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nėra (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje neįrodyta, kad atsakovas privalėjo nepriimti palikimo. Atsakovo atsisakymas nuo palikimo pažeidė išieškotojos teises ir skolininkas apie tai žinojo. Atsakovui G. R. nepriėmus palikimo, turtą paveldėjo kitas atsakovas, t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai – motinai atsakovei S. B. (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo G. R. 2019 m. balandžio 16 d. vienašalis sandoris (atsisakymas priimti palikimą) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - ieškovės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo G. R. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti atsakovo G. R. skolų valstybei išieškojimą į tą atsakovo G. R. paveldimo turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovei S. B., t. y. 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 30-o notaro biuro notarės Romutės Sipavičienės 2019 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 30RS-3407, dalyje dėl 3/16 dalies buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri po atsakovo G. R. atsisakymo perėjo įpėdinei (atsakovei) S. B..

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi akivaizdu, jog atsakovui nesant ginčo turto savininku, antstolis negalės nukreikti skolos išieškojimą į šį atsakovo turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigoją atsakovą G. R. atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, o neįvykdžius įpareigojimo - leisti išieškotojai atlikti visus būtinus veiksmus - kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota G. R. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.

Ieškinį patenkinus, atsakovės S. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinas už ieškinį mokėtinas 83 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,98 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 22,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 16 d. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 30-o notaro biuro notarės Romutės Sipavičienės 2019 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 30RS-3407, dalį, kuria įpėdinei S. B., išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukreipti atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolų valstybės biudžetui – atstovaujamam Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 – išieškojimą vykdomosiose bylose, į nekilnojamąjį turtą, paveldėtą po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, valdomą atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą. Neįvykdžius įpareigojimo - leisti išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atlikti visus būtinus veiksmus - kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota G. R. nuosavybės teisė į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko lėšomis.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,98 Eur (dvidešimt du eurai 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.