Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-739-1033/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-01
Bylos Nr.
1-739-1033/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42247-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
K. T.
Advokatai
Andrius Baranskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-739-1033/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42247-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam K. T., jo gynėjui advokatui Andriui Baranskiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. T. 2021 m. gruodžio 5 d. apie 10.50 val. Vilniuje, Drujos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. T. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį (džiną), buvo įkurtuvės, o įvykio dieną jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo. Automobilis BMW, kurį vairavo, yra registruotas jo vardu, tačiau prieš kelis metus buvo įsigytas ir naudojamas bendrai su sužadėtine E. B., su kuria veda bendrą ūkį. Vairuotojo teises turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, per tą laiką incidentų neturėjo. Automobilis šiuo metu yra saugomas pas juos (K. T. ir E. B.). Tą dieną jis vežė į parduotuvę „Ikea“ sunkiai vaikščiojančią kaimynę, jai nesakė, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau rimtų nusižengimų neturėjo. Jo sužadėtinė taip pat vairuoja automobilį, padeda jam nuvažiuoti pas močiutę, kuri dėl sveikatos problemų gyvena (duomenys neskelbtini). Abu jo tėvai yra mirę. Labai gailisi ir išgyvena dėl įvykio, nepateisina savo elgesio, po įvykio nebevartoja alkoholio, išklausė kursus apie alkoholio žalą. Prašo nekonfiskuoti automobilio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju K. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. vakare šventė įkurtuves, turėjo svečių. Keturiese išgėrė du butelius po 0,7 l džino (40 laipsnių stiprumo). Visi gėrė vienodai, džiną vartojo kaip kokteilį, negali pasakyti kiek tiksliai išgėrė, mano, kad išgėrė 300 g. 2021 m. gruodžio 5 d. tarp 08.00 - 09.00 val. vedžiojo šunį, o apie 10.30 val. buvo pažadėjęs kaimynei nuvežti į parduotuvę, nes ji turi sveikatos problemų, atsisakyti negalėjo. Kadangi nesijautė apsvaigęs, sėdo už automobilio vairo, o kaimynė sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Drujos gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, davė pūsti į alkotesterį. Kiek tiksliai įpūtė neatsimena, bet gali būti, kaip nurodyta įtarime - 1,64 promilės. Pareigūnams paleidus, iš karto nuvyko į priklausomybių ligų centrą priduoti kraujo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Išvadoje nurodyta, kad kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,33 promilės etilo alkoholio. Šią išvadą nori pridėti prie apklausos. Įvykio metu nesijautė apsvaigęs, todėl mano, kad į alkoholio matuoklį pripūtė, nes vartojo alkoholį ir nevalgė. Taip pat nevalgė kitos dienos rytą. Dėl jo veiksmų nekilo jokių neigiamų pasekmių, dėl įvykio gailisi, todėl prašo įvertinti visas aplinkybes ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 79-82).

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. kartu su vyriausiuoju patruliu A. T. Vilniuje, Drujos gatvėje pradėjo vykdyti specialią policinę priemonę (reidą), skirtą vairuotojų neblaivumui tikrinti. Apie 10.50 val. pamatė automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė patikrinimui. Vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, o keleivio pusėje sėdėjo moteris. Jis prisistatė ir su bekontakčiu alkoholio detektoriumi patikrino vairuotojo blaivumą. Prietaiso LED indikatorius degė raudonai, o ekrane buvo ženklas „X“, vairuotojo išpūstame ore buvo alkoholio koncentracija. Paprašius vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo K. T., kuris nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, taip pat iš ryto prieš išvažiuojant išgėrė alkoholio, tačiau nepasakė ką gėrė. Bendraujant su vairuotoju K. T., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo paaiškinta, kad blaivumas bus tikrinamas su alkotesteriu. 10.56 val. patikrinus blaivumą su alkotesteriu, K. T. nustatytas 1,71 promilių girtumas (vidutinis girtumo laipsnis), o antro įpūtimo metu 11.14 val. nustatytas 1,64 promilių girtumas (vidutinis girtumo laipsnis). Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, jam liepus išlipti ir atiduoti automobilio raktelius, nurodymus vykdė. Vairuotojas nurodė, kad su keleive važiavo į „Ikea“ nusipirkti mentelės. Automobilyje alkoholinių gėrimų butelių nebuvo. K. T. įteikė šaukimą atvykti į Vilniaus apskrities VPK 3 PK, o automobilį BMW priverstinai nugabeno į saugojimo aikštelę (b. l. 63-66).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 5 d. 10.50 val. Vilniuje, Drujos gatvėje, K. T., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8).

Vyriausiojo patrulio E. M. 2021 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis parodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9).

Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai patvirtina, kad K. T. 2021 m. gruodžio 5 d. 10.56 val. nustatytas 1,71 promilių, o 11.14 val. – 1,64 promilių neblaivumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 10-12).

Iš duomenų apie automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, jog šis automobilis 2021 m. gruodžio 5 d. buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21, o 2021 m. gruodžio 21 d. leista automobilį grąžinti savininkui K. T.. Automobilio saugojimo išlaidos – 311,80 Eur yra sumokėtos (b. l. 13, 30-51).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyti išoriniai transporto priemonės apgadinimai, padarytos automobilio fotonuotraukos (b. l. 14-19).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2021 m. gruodžio mėnesį automobilio BMW 328i 2015 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 11 970 Eur su PVM (b. l. 20, 22-23).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2015 metai, valdytojas-savininkas nuo 2019 m. sausio 29 d. yra K. T. (b. l. 21, 24-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. gruodžio 22 d. rašte teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio pateikta informacija dėl galimos etilo alkoholio koncentracijos K. T. kraujyje patvirtina, kad jo išgertas etilo alkoholis iki 2021 m. gruodžio 5 d. ryto buvo rezorbavęsis ir jo koncentracija kraujyje buvo pasiekusi maksimumą. Neblaivumo patikrinimų alkotesteriu ir kraujo paėmimo alkoholio nustatymui metu dėl etilo alkoholio eliminacijos iš organizmo, jo koncentracija kraujyje mažėjo. Remiantis teismo medicinos mokslo ir praktikos duomenimis, priimta, kad per vieną valandą iš organizmo įprastai eliminuojama (suskaldoma bei išskiriama) nuo 0,1 promilės iki 0,25 promilės etilo alkoholio. Tokiu būdu nuo 2021 m. gruodžio 5 d. 10.56 val. iki 13.05 val. (per 129 min.) etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti nuo 0,21 iki 0,54 promilių, t. y. alkoholio koncentracija kraujyje 10.56 val. galėjo būti tarp 1,33 + (0,21-0,51) = tarp 1,54 ir 1,87 promilės. Analogiškai 11.14 val. – tarp 1,51 ir 1,79 promilės, ir tai apima nurodytu laiku alkotesteriu nustatytas etilo alkoholio koncentracijas (1,71 ir 1,64 promilės) (b. l. 57).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2021 m. gruodžio 5 d. vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Iš įrašo matyti, kaip K. T. buvo tikrinamas neblaivumas, su pareigūnais jis bendravo ir elgėsi ramiai (b. l. 58-60).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 129 patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 5 d. 13.03 val. K. T. alkotesteriu nustatytas 1,22 promilių neblaivumas, o jo kraujyje (paimtame 13.05 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,33 promilės etilo alkoholio. Pateikiama išvada, kad medicininės apžiūros metu K. T. yra neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 83-84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. T-A 6416/2021(01) patvirtina, kad K. T. kraujyje (paimtame 2021 m. gruodžio 5 d. 13.05 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,33 promilės etilo alkoholio (b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo metu K. T. laikinai sulaikytas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog K. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. gruodžio 5 d. apie 10.50 val. Vilniuje, Drujos gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, specialistų išvados, įvykio registracijos duomenys, informacija apie vairuotą transporto priemonę ir jos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas. K. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

K. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja kaltinamojo sužadėtinę E. B. Rašytiniame prašyme gynėjas nurodė, jog egzistuoja visi įstatyme numatyti laidavimo pagrindai, leidžiantys atleisti K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailisi. Byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamojo poelgis nėra sistemingas, o nulemtas susiklosčiusių aplinkybių dėl savo sveikatos būklės pervertinimo. K. T. anksčiau neteistas, neskolingas valstybei. Nuo 2019 m. liepos 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, niekada nevengia padėti žmonėms – yra aukojęs kraujo, dalyvauja labdaros akcijose, neatlygintinai dalyvauja projektuose, padedančiose įtraukti tautinių mažumų atstovus. K. T. abu tėvai yra mirę, todėl jis vienintelis rūpinasi savo garbaus amžiaus močiute E. T., už kurios priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) moka kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) Eur. Be to K. T. turi didelių finansinių įsipareigojimų – yra pasiėmęs būsto paskolą ir iki (duomenys neskelbtini) paskolos įsipareigojimai siekia beveik (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Ikiteisminis tyrimas jau padarė K. T. labai didelę įtaką, sukrėtė jį. Jis suprato savo netinkamą elgesį ir padarė tinkamas išvadas, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Po šio įvykio K. T. visiškai nevartoja alkoholio, išklausė kursus apie alkoholio daromą nepataisomą žalą. K. T. sužadėtinė E. B. sutinka būti laiduotoja ir pateikė prašymą. Prašo nekonfiskuoti K. T. priklausančio automobilio, nes tai yra vienintelė šeimos transporto priemonė. K. T. turi eilę finansinių įsipareigojimų, todėl automobilio konfiskacija neproporcingai nubaustų ne tik K. T., bet ir E. B. Pateikia dokumentus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes (b. l. 129-143).

Laiduotoja E. B. savo prašyme dėl asmens perdavimo pagal laidavimą nurodė, kad yra įsitikinusi, jog K. T. neapgalvotą poelgį padarė neturėdamas jokių piktų tikslų, nenorėjo nusikalsti ar pažeisti įstatymą. Priešingai - K. T. dėl savo poelgio patyrė gėdą prieš draugus, kolegas, pažįstamus ir visą šeimą. Jis labai gailisi ir yra įsitikinusi, kad jau padarė atitinkamas išvadas. Baudžiamasis procesas K. T. turėjo labai didelį poveikį, todėl ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. T. yra jos sužadėtinis, kartu yra nuo (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį ir kuria ateities planus. Žino, kad K. T. nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti pripažintų elgesio taisyklių, yra geras žmogus, niekada nevengia padėti kitiems. (duomenys neskelbtini) ji baigė (duomenys neskelbtini) studijas ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), vadovauja dviem Lietuvoje veikiančioms parduotuvėms, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, nėra teista, todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą poveikį K. T. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir perduoti K. T. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 144-158).

Teismo posėdyje galima laiduotoja E. B. savo prašymą palaikė, nurodė, kad yra artima K. T., kartu jau (duomenys neskelbtini), planuoja kurti šeimą, veda bendrą ūkį, kartu priima sprendimus, pasitiki vienas kitu, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Pati vairuoja ir naudojasi jų šeimos automobiliu BMW, kuris yra būtina šeimos transporto priemonė. Nurodo, kad galėtų sumokėti užstatą.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl K. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

K. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas tris kartus už KET pažeidimus (sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje zonoje), paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų. Viso proceso metu K. T. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, dirba ir tiek darbdavio, tiek (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, žala nepadaryta. Po šios veikos padarymo jis savanoriškai ėmėsi priemonių dėl alkoholio atsisakymo ir 2022 m. sausio 6 d. buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad K. T. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

E. B. yra kaltinamojo sužadėtinė, jie kartu gyvena ir kuria bendros ateities planus, kasdien bendrauja, kartu aptaria problemas, ieško jų sprendimo būdų, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. E. B. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, nėra teista, 2019 metais 5 kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus (automobilio sustojimą ir stovėjimą draudžiamoje vietoje pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja. Todėl, įvertinus E. B. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus ryšius su kaltinamuoju, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. T. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam K. T. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams (BK 68 straipsnis) ir dalies turto (automobilio BMW ½ dalį vertės atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, nes automobilis pirktas bendromis su E. B. lėšomis, jų šeimai yra būtinas dėl gyvenimo aplinkybių, močiutės lankymo. Taikytina baudžiamojo poveikio priemonė ar jos dalies - automobilio vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į finansinę padėtį, yra neproporcingai didelė, todėl prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis K. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, važiavo mieste nedarbo dieną (sekmadienį), kai eismas nėra itin intensyvus, sustabdytas buvo ne dėl pavojingo vairavimo, o dėl vykdomo planinio vairuotojų blaivumo patikrinimo, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,61 promilės), kuris yra artimesnis ribai nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), žalos nepadarė, nuo (duomenys neskelbtini) metų naudojasi šia teise tinkamai, be šiurkščių KET pažeidimų, tačiau neblaivus vežė keleivę, kas didino jo veiksmų pavojingumą, rizikavo ne tik savo, bet ir kito žmogaus sveikata, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant šios poveikio priemonės terminą didesnį nei minimalus, jos pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. (b. l. 89-95).

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo K. T., nuosavybės teise registruotas jo vardu, tačiau, kaip nurodo kaltinamasis ir laiduotoja E. B., buvo įsigytas bendram naudojimui abiejų lėšomis. K. T. ir E. B. yra sužadėtiniai, siekia sukurti šeimą, todėl darytina išvada, kad automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ir trečiajam asmeniui – E. B. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiojo asmens teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo K. T. turi būti išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).

Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, EŽTT palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio BMW 328i vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. gruodžio mėnesį buvo 11 970 Eur su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, priklausomybės alkoholiui neturi, po įvykio visiškai atsisakė alkoholio vartojimo), jo materialinę ir šeiminę padėtį (dirba, turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų – būsto kreditą, už kurį reikia kas mėnesį mokėti apie (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat moka (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį VšĮ (duomenys neskelbtini) už močiutės išlaikymą (duomenys neskelbtini), nes jai reikalingos specialios socialinės globos paslaugos), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą ar pusę automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos ar pusės turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Dėl to teismas skiria K. T. 1/3 dalies turto (automobilio BMW 328i) vertės konfiskavimą – 3 990 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu laikinai nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. birželio 16 d. apribojo K. T. nuosavybės teises į automobilį BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, leidžiant tik saugoti ir turto saugotoju paskyrė K. T. (b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad K. T. vardu registruotas automobilis nėra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu K. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86-95), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio, esanti voke prie galinio bylos viršelio – paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. T. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/3 vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 990 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. T. vardu registruotą automobilį BMW 328i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti K. T., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. B., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas