Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. eB2-3693-619/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
eB2-3693-619/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01190-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.eB2-3693-619/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01190-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi LUAB „Esvus“ bankroto administratorės J. Ž. prašymą dėl LUAB „Esvus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo S. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. LUAB „Esvus“ bankroto administratorė J. Ž. prašo pripažinti LUAB „Esvus“ bankrotą tyčiniu; už LUAB „Esvus“ tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį S. V..

2. Nurodė, kad LUAB „Esvus“ juridinių asmenų registre įregistruota 2016-09-13. Laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2019-10-22 įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo S. V..

3. Nemokumo administratorė, įvertinusi LUAB „Esvus“ buvusio vadovo parduotus dokumentus nustatė, kad Įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai (aplaidžiai ar apgaulingai) (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.). Iš Įmonės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti Įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, vykdytų grynųjų pinigų operacijų ir pan., Įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.).

4. Remdamasi perduotais įmonės dokumentais administratorė nustatė, kad įmonė 2016-2017 metais įsigijo 3 automobilius ir motociklą, tačiau šis turtas įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra apskaitytas pagal teisės aktų reikalavimus. Iš paskutinio įmonės balanso matyti, kad automobilių Įmonė nebeturi, nes balanse nurodoma, kad ilgalaikio turto nėra. Administratorės gautais VĮ Regitra duomenimis du automobiliai yra parduodi, tačiau įmonės dokumentuose, duomenų apie pinigų gavimą už parduotus automobilius, nėra. Kur šiuo metu yra motociklas ir vienas automobilis ar jis apskritai yra, administratorei nežinoma.

5. Administratorė pažymėjo, jog 2017 m. kasos knyga ir didžioji dalis 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų administratorei neperduoti. Iš Įmonės kasos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokios ūkinės operacijos vyko/nevyko įmonėje su grynaisiais pinigais. Nesant kasos knygos, nėra jokių galimybių atlikti įmonės sudarytų sandorių analizės. Įmonės vadovas paaiškino, kad perdavė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Kasos knyga už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-03-31 atspausdinta kompiuteriu, joje nėra nei buhalterės, nei vadovo parašų. Taigi, laikytina neturinti juridinės galios ir ja negalima vadovautis. Faktiškai Įmonės kasos dokumentai perduoti tik už labai trumpą – 18 dienų laikotarpį, nors įmonė nuo įregistravimo JAR iki bankroto bylos iškėlimo veiklą vykdė daugiau kaip 3 metus. Net ir tuo atveju, jei kasos knyga už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-03-31 būtų patvirtinta atsakingų asmenų parašais, kasos knyga buvo vedama netinkamai. Kasos knygoje pateikta informacija netinkama, neobjektyvi. Kasos knyga už laikotarpį 2018-01-01 iki 2019-03-31 atspausdinta ne kas mėnesį, o už visą minėtą laikotarpį, atspausdinimo data - 2019-11-27, t. y. po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Didžioji dalis kasos pajamų ir išlaidų orderių net neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, neregistruoti kasos knygoje. Atlyginimas darbuotojams dažniausiai buvo mokamas grynaisiais pinigais, tačiau didžioji dalis atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, išlaidų orderių kvitai be darbuotojų parašų. Kasos knyga už 2017 metus neperduota, todėl nėra galimybės net patikrinti, ar faktiškai pinigai buvo išmokėti, ar darbuotojai atlyginimą gavo. Iš turimų duomenų tikėtina, kad Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė ir kasos išlaidų orderius pasirašinėjo bei pinigus išmokėdavo tam teisės neturintys asmenys. Iš dokumentų visumos matyti, kad įmonė disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, tačiau nėra jokių galimybių nustatyti visų įmonėje faktiškai vykusių grynųjų pinigų operacijų, ūkinės operacijos kasos knygoje registruotos nenurodant dokumento, t.y. išlaidų ar pajamų orderio numerio, neaiškus ūkinės operacijos pagrindas. Tarp įmonės dokumentų yra UAB „Esvus“ direktoriaus S. V. 2016-09-27 įsakymas Nr. 3 „Dėl kasos dokumentų numeracijos“, tačiau įsakymas direktoriaus nepasirašytas ir neturi juridinės galios. Taigi, Įmonėje nebuvo patvirtinta kasos dokumentų numeravimo tvarka, nėra galimybės nustatyti, kokią numeraciją įmonė buvo nusistačiusi. Didžioji dalis pirminių kasos dokumentų neturi teisės aktuose nustatytų būtinųjų rekvizitų, tačiau į kasos knygą tokios ūkinės operacijos įtrauktos. Įmonės avanso apyskaitos spausdintos ne kas mėnesį. Tvarkant kasos knygą, sudarant/išrašant pirminius ūkines finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, neišsaugojus 2017 m. kasos knygos, nesilaikyta 2000-02-17 LRV nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p., 17 p., 19 p., LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 10 str. 1 d., 12 str. 1 d., 16 str. 3 d., LR Dokumentų ir archyvo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. ir kitų teisės aktų reikalavimų, kurių visų net neįmanoma aprašyti dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų didelio masto, faktiškai įmonėje buhalterinės apskaitos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, nėra. Administratorės nuomone, įmonė taip pat netinkamai tvarkė banko dokumentus, nes banko sąskaitos išrašai yra ne visi, spausdinti ne kas mėnesį, o ilgesniais laikotarpiais. LUAB „Esvus“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir tuo pagrindu, jog Juridinio asmenų registro tvarkytojui už 2017 metų ataskaitinį laikotarpį Įmonė pateikė neteisingą finansinių ataskaitų rinkinį, t. y. balansą (JANĮ 70 str. 2 str. 4 p.). Juridinių asmenų registrui pateikto balanso 11 eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ deklaruota, kad 2017-12-31 datai Įmonė turi 1 389 EUR, kas neatitinka Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes 2018-01-01 datai Įmonės kasos likutis buvo 19 411,09 EUR.

6. Pažymėjo, jog kaip pastatų statybos veiklą vykdžiusiai įmonei apskaitos vedimui taikytinos 25-ojo verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaike?s sutartys“ nuostatos. Tačiau iš LUAB “Esvus” administratorei perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonėje nebuvo vedama statybos sutarčių vykdymo išlaidų apskaita, tuo pažeidžiant buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos ir neregistruotos statybinių medžiagų sąnaudos. Šiuos buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimus 2018 metais nustatė ir Valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi Įmonės mokestinį tyrimą. Nors VMI mokestinį tyrimą atliko PVM apskaičiavimo/mokėjimo tikslu, tačiau tyrimo išvados apie įsigytų statybinių medžiagų, spec. rūbų neįtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą, patvirtina administratorės išdėstytas aplinkybes apie tai, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo registruojama ir vedama patirtų sąnaudų, atsargų apskaita, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos sunaudotos statybinės medžiagos, nėra statybinių medžiagų nurašymo aktų, taip pat kitų, su sutarčių vykdymu susijusių išlaidų apskaitos, todėl nėra galimybės patikrinti Įmonės sudarytų sandorių pelningumo, t.y. ar įmonės sudaryti sandoriai nėra nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi Įmonei. Nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių, kuriuos administratorius privalo patikrinti (JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.).

7. Iš LUAB „Esvus“ dokumentų galima daryti išvadą, kad Įmonės vardu buvo sudaryta nuostolingų, nenaudingų, net nereikalingų sandorių, sukėlusių didelių materialinių nuostolių įmonei (JANĮ 70 str. 2 str. 1 p.). Remiantis pateiktais dokumentais kas mėnesį įmonė iš UAB „Airidas“ nuomojosi net po 20 automobilių, kas mėnesį buvo mokamas 7 260 EUR nuomos mokestis. Įvertinus tai, kad automobilių nuomos laikotarpiu, SoDros duomenimis, įmonėje buvo įdarbinti tik 4 darbuotojai, o nuomojamų automobilių buvo 20 ir tokio kiekio automobilių net nebūtų kam vairuoti, todėl sandoris dėl automobilių nuomos akivaizdžiai nuostolingas ir sudarytas net nesant tokio poreikio. Įvertinus tai, kad visgi UAB „Airidas“ buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei pinigų priėmimo kvitai (apskaitos dokumentai be būtinų rekvizitų, tačiau didžioji dalis Įmonės dokumentų būtent tokie ir yra), tikėtina, kad už automobilių nuomą buvo sumokėta. Sumokėta suma – 50 820 EUR, beveik du kartus viršija LUAB „Esvus“ bankroto byloje 2020-01-07 teismo nutartimi patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų dydį – 28 042 EUR. Taigi, jei nebūtų buvę minėto sandorio dėl automobilių nuomos, įmonė būtų buvusi ne tik moki, bet net ir pelningai vykdanti veiklą. Sandorių dėl statybinių medžiagų, spec. rūbų įsigijimo, įmonė patyrė 167 494,08 EUR nuostolių, kuriuos sudaro: įsigytų statybinių medžiagų iš Įmonės lėšų sumokėta kaina – 151 825,08 EUR, kurios Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytos ir Bendrovė minėtų statybinių medžiagų nepanaudojo PVM apmokestinamoje veikloje, taip pat iš įmonės lėšų įsigytų spec. rūbų sumokėta kaina – 15 669 EUR, kurios registruose neapskaitytos kaip trumpalaikis turtas (atsargos) ar/ir prekės nenurašytos ir neparduotos. Taigi, Įmonė už minėtas prekes iš savo lėšų iš viso sumokėjo 167 494,08 EUR, kurių savo veikloje nepanaudojo, tai reiškia, kad Įmonė apmokėjo už prekes, kurios nepanaudotas Įmonės naudai/pelno gavimui ir tokiu būdu Įmonė patyrė didžiulius nuostolius, daugiau kaip 5 kartus viršijančius teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų dydį. Kas pasinaudojo statybinėmis medžiagomis ir spec. rūbais, kam jie atiteko, administratorei nėra žinoma.

8. Administratorės vertinimu, LUAB „Esvus“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, atitinka JANĮ 70 str. 2 d. 1 p., 4 p. įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, jų egzistavimą patvirtina išdėstytos aplinkybės ir pridedami įrodymai.

9. Pranešimas dėl atsiliepimo į administratorės pareiškimą pripažinti LUAB „Esvus“ siųstas Juridinių asmenų registre nurodytu buvusio įmonės vadovo S. V. adresu (duomenys neskelbtini). Procesinius dokumentus atsiėmė S. V. sesuo A. V. Buvęs įmonės vadovas S. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

LUAB „Esvus“ bankrotas pripažintinas tyčiniu

Žemesnės instancijos teismas

10. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Esvus“ bankroto bylą. Įmonės administratoriumi paskirta J. Ž.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintas LUAB „Esvus“ kreditorinių reikalavimų sąrašas 28042 EUR sumai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Nemokumo administratorė prašo pripažinti LUAB „Esvus“ bankrotą tyčiniu.

11. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepatenka į paminėtoje normoje nustatytą išimčių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. Nr. e2-1438-553/2020).

12. LUAB „Esvus“ bankroto procedūros pradėtos iki JANĮ įstatymo įsigaliojimo, tačiau pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2020 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši byla nagrinėtina vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis.

13. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti, tarp jų – buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

14. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, jog sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Tuo tarpu JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis c.b. Nr. e2-1461-241/2020). Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad LUAB „Esvus“ įregistruota 2016 m. rugsėjo 13 d. Įmonės įstatinis kapitalas 15 000 EUR. Nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo S. V..

Žemesnės instancijos teismas

16. Nemokumo administratorė LUAB „Esvus“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu motyvuodama tuo, kad įmonės vardu buvo sudaryta nuostolingų, nenaudingų, sandorių, taip pat įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

17. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

18. Iš byloje esančios UAB „Airidas“ 2017-12-29 PVM sąskaitos-faktūros Nr. AN0000000021 matyti, kad pirkėjui (mokėtojui) UAB „Esvus“ už automobilių nuomą laikotarpiu 2017 m. birželio-gruodžio mėn. mokėtina suma su PVM 50 820 EUR. Kas mėnesį įmonė nuomojosi po 20 automobilių už 7 260 EUR nuomos mokestį. Iš UAB „Airidas“ išrašytų kasos pajamų orderių matyti, kad iš UAB „Esvus“ priimta 50 820 EUR suma, kuri sutampa su PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma. Administratorės vertinimu, toks sandoris įmonėje dirbant 4 darbuotojams laikytinas nuostolingu ir nesant tam jokio poreikio. Teismas iš dalies sutinka su administratorės vertinimu, jog tokio pobūdžio sandoris kelia pagrįstų abejonių dėl jo naudingumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti ar faktiškai automobiliai buvo naudojami ir kokiai veiklai. Taip pat nesant dalies įmonės buhalterinių duomenų nėra galimybės patikrinti ar pinigai pagal minėtas sąskaitas faktūras iš tiesų išmokėti iš įmonės kasos. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Airidas“ išrašytų kasos pajamų orderiai yra be jokių parašų.

19. Administratorė prašydama pripažinti LUAB „Esvus“ bankrotą tyčiniu pateikė į bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 31 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą. Atlikusi minėtą tyrimą Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad LUAB „Esvus“ 2017-2018 m. iš kitų įmonių įsigijo specialiosios aprangos ir darbo apsaugos priemonių bei įvairių statybinių medžiagų iš viso už 167 494,08 EUR tačiau šios priemonės bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytos ir Bendrovė minėtų statybinių medžiagų nepanaudojo PVM apmokestinamoje veikloje. Administratorės vertinimu šie sandoriai taip pat laikytini ekonomiškai nenaudingais ir nuostolingais. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos duomenų nėra galimybės nustatyti kokiu būdu už minėtas prekes buvo atsiskaityta, ar šios statybinės medžiagos gautos, kur jos panaudotos.

20. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą praktiką, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, jog buvusiam įmonės vadovui neperdavus dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės spręsti apie aptartų sandorių ekonominį naudingumą/nenaudingumą įmonei. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina administratorės argumentus, dėl itin aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos vedimo.

Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo

23. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės pateikti įrodymai patvirtina, jog LUAB „Esvus“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai.

25. Remiantis bylos duomenimis nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. LUAB „Esvus“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Finansinių paslaugų grupė“ pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. FPG 2016/33. 2018 m. sausio 24 d. minėta buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis nutraukta. Iš 2018 m. sausio 24 d. buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo – perdavimo akto, kuris nėra pasirašytas S. V., matyti, kad UAB „Finansinių paslaugų grupė“ perduoda UAB „Esvus“ 7 segtuvus įmonės buhalterinių dokumentų už 2016-2017 metus, kuriuos sudaro pirkimų, pardavimų duomenys, PVM sąskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentai, kasos knygos, sutartys ir kt. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Fincity“. Remiantis 2019 m. balandžio 14 d. buhalterinės apskaitos priėmimo – perdavimo aktu UAB „Fincity“ perdavė UAB „Esvus“ įmonės finansinius dokumentus už 2018 metus. Tuo tarpu administratorė pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad atsakovės vadovas S. V. administratorei perdavė tik dalį įmonės buhalterinių dokumentų, nėra perduotos kasos knygos, sandorius ir ūkines operacijas patvirtinantys pirminiai dokumentai.

26. Pažymėtina, jog aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje, kuri teismo vertinimu, išlieka aktuali ir taikant naująjį JANĮ reglamentuojamą tyčinio bankroto institutą, pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

27. Nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių administratorei nėra perduota didelė dalis įmonės dokumentų byloje nėra.

28. Buhalterės pasirašyti įmonės kasos dokumentai administratorei perduoti tik už 18 dienų laikotarpį, t.y. nuo 2016-09-13 iki 2016-09-30, nors įmonė veiklą vykdė daugiau kaip 3 metus. 2017 m. kasos knyga ir didžioji dalis 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų administratorei viso neperduoti. Administratorei perduota kasos knyga už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-03-31, tačiau ji nepatvirtinta atsakingų asmenų parašais. Net ir tuo atveju jei minėta kasos knyga būtų patvirtinta pagal teisės aktų reikalavimus, jos turinys kelia pagrįstų abejonių. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį įmonės bankroto administratorė remiantis kasos duomenimis laikotarpiu nuo 2019-02-20 iki 2019 m. kovo 31 d. iš kasos, kurios likutis buvo 14,86 EUR, išmokėta 605,14 EUR. Be to didžioji dalis kasos išlaidų ir pajamų orderių nėra patvirtinti atsakingų asmenų parašais, taip pat neregistruoti 2016-09-13 iki 2016-09-30 ir 2018-01-01 – 2019-03-31 kasos knygoje, neatitinka kitų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų bei 2000-02-17 LRV nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ nuostatų. Tarp įmonės dokumentų yra UAB „Lesnera“ 2016-12-27 kasos pajamų orderis, serija Les (orderis be numerio), iš kurio matyti, kad iš UAB „Esvus“ priimta 20 000 EUR grynaisiais pinigais pagal sutartį, tačiau nėra galimybės šio mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinti, nes už šį laikotarpį įmonės kasos knyga neperduota, kasos išlaidų orderio minėtai sumai tarp įmonės dokumentų nėra, sutarties, kurios pagrindu buvo mokami pinigai, tarp perduotų įmonės dokumentų taip pat nėra.

29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal LUAB „Esvus“ Registrų centrui pateiktą balansą už 2017 m., deklaruota, kad pinigų ir pinigų ekvivalentų 2017-12-31 datai įmonė turi 1 389 EUR, tačiau remiantis minėta kasos knyga 2018-01-01 datai įmonės kasos likutis buvo 19 411,09 EUR. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas tikėtinai išvadai, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai.

30. Remiantis byloje administratorės pateiktais duomenimis, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtrauktas ilgalaikis turtas automobilis Honda Civic Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įmonė įsigijo 2017-07-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Po bankroto bylos iškėlimo šis turtas administratorei perduotas nebuvo. Remiantis transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartimis įmonė 2016-09-30 įsigijo automobilį SAAB, 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-26 – motociklą YAMAHA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-05-10 – automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors dėl šio turto buvo surašyti turto įvedimo į eksploataciją aktai, tačiau jie taip pat nepatvirtinti vadovo. Be to iš įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai, t. y. 2019-10-15, matyti, kad automobilių įmonė nebeturi, tačiau įmonės Didžiojoje knygoje 2018-2019 m. duomenų apie perleistą (parduotą, dovanotą ar pan.) ir nurašytą turtą nėra. Administratorės gautais duomenimis iš VĮ Regitra, 2018-01-18 automobiliai SAAB, 9-5 ir FORD GALAXY buvo parduoti S. S., atitinkamai už 700 EUR ir 500 EUR, tačiau apie pinigų gavimą už parduotus automobilius, duomenų nėra. Motociklas YAMAHA 2017-11-11 automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie draudimą ir techninę apžiūrą. Duomenų apie šio turto buvimo vietą administratorė neturi.

31. VMI atlikusi minėtą mokestinį patikrinimą nustatė, kad UAB „Esvus“ vykdyta veikla – pastatų statyba. Tačiau iš administratorei perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonėje nebuvo vedama statybos sutarčių vykdymo išlaidų apskaita kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. 2 d. bei 25-ojo verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaike?s sutartys“ nuostatos. Remiantis VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis pagal UAB „Airidas“ 2018 m. birželio mėn. PVM sąskaitas-faktūras STA Nr. 001, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įformintas statybinių medžiagų (tinko, glaisto) pardavimas LUAB „Esvus“ už 74 857,25 EUR; pagal UAB „Vilniaus medienos prekyba“ 2018 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitas-faktūras: VMP Nr. 00248, VMP Nr. 00220, VPM Nr. 00225, VPM Nr. 00229, VPM Nr. 00241, VPM Nr. 00237, VPM Nr. 00245 buvo įformintas statybinių medžiagų (grunto, statybinio glaisto) pardavimas LUAB „Esvus“ už 56 927,62 EUR; pagal UAB „Vilniaus medienos prekyba“ 2018 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitas-faktūras: VMP Nr. 00249, VMP Nr. 00257 buvo įformintas statybinių medžiagų (sienų dažų, statybinio grunto) pardavimas Bendrovei už 20 038,79 EUR. VMI minėto patikrinimo metu konstatavo, jog pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras įformintos medžiagos už 151 825,08 EUR bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytos ir bendrovė minėtų statybinių medžiagų nepanaudojo PVM apmokestinamoje veikloje. VMI taip pat nustatė, kad pagal UAB „Nereali pagalba“ 2017-06-12 PVM sąskaitą-faktūrą RP Nr. 00508 buvo įformintas specialios aprangos ir darbo apsaugos priemonių (respiratorių, apsauginių šalmų, pirštinių, batų, spec. rūbų, apsauginių akinių) pardavimas LUAB „Esvus“ už 15 669 EUR. Tačiau įformintos prekės registruose neapskaitytos kaip trumpalaikis turtas (atsargos) ar/ir prekės nenurašytos ir neparduotos. Atsižvelgdama į tai, VMI konstatavo, jog šios prekės nebuvo panaudotos PVM mokėtojo veiklai vykdyti (pajamoms uždirbti). Pažymėtina, jog minėtų PVM sąskaitų faktūrų gavimas atspindėtas įmonės gaunamų PVM sąskaitų - faktūrų registre, tačiau kaip pagrįstai atkreipė dėmesį administratorė įmonėje nebuvo registruojama ir vedama patirtų sąnaudų, atsargų apskaita, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos sunaudotos statybinės medžiagos, nėra statybinių medžiagų nurašymo aktų, taip pat kitų, su sutarčių vykdymu susijusių išlaidų apskaitos, todėl nėra galimybės patikrinti įmonės sudarytų sandorių pelningumo.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, yra nurodęs, kad šio tyčinio bankroto požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

33. Teismo vertinimu, aptarta teismų praktika iš esmės aktuali ir galiojant JANĮ nustatytam tyčinio bankroto reglamentavimui. Esant nustatytų aplinkybių visumai teismas, sutinka su administratorės argumentais, jog įmonėje buvo netinkamai, aplaidžiai ir apgaulingai vedama buhalterinė apskaita. Neturint įstatymų reikalavimus atitinkančių pirminių ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų bei kasos knygų, taip pat įmonės vadovui neperdavus ir didelės dalies ūkines operacijas patvirtinančių pirminių dokumentų iš esmės nėra galimybės nustatyti įmonės vykdytą veiklą, tikslų jos turto ir įsipareigojimų santykį, įvardyti tikslias įmonės nemokumo priežastis. Taigi, nors siekiant bankrotą kvalifikuoti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs ne tik su sąmoningais atsakingo asmens veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bet ir su įmonės nemokumu. Tačiau akivaizdu, kad pagal byloje esančius dėl administratorei neperduotų dalies dokumentų trūkumo bei apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, įrodyti šių aplinkybių priežastinį ryšį su juridinio asmens privedimu prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog priežastinis ryšys tarp apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedinimo, siekiant blogai valdyti juridinį asmenį ar sudaryti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios padėties esminio pabloginimo, neprivalo būti nustatinėjamas taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą kaip tyčinį juridinio asmens bankrotą kvalifikuojantį požymį.

34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dalies dokumentų ir turto neperdavimo priežastys nežinomos, taip pat įvertinus jau perduotus dokumentus kaip netikslius ir neatitinkančius teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Teismo vertinimu, tokie byloje surinkti duomenys sudaro pakankama pagrindą konstatuoti tyčinį blogą UAB „Esvus“ valdymą, ydingą įmonės veiklą (JANĮ 70 str. 1 d.).

35. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

36. Minėta, jog VĮ Registrų centro duomenimis įmonė įregistruota 2016-09-14. Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku iš esmės nuo pat jos įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. nuo 2016-09-16 iki 2019-10-22 buvo S. V..

37. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo, siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, atsakingu už šiuos veiksmus pripažintinas buvęs įmonės vadovas S. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti LUAB „Esvus“ (į.k. 304398921) bankrotą tyčiniu.

Dėl LUAB „Esvus“ (į.k. 304398921) tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintinas S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti nutarties kopiją prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė