Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovei advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui J. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2014-07-21 gautas kreditorės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau - DNSB (duomenys neskelbtini)) pareiškimas dėl 10745,61 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. G.. 2014-07-22 išduotas Šiaulių apylinkės teismo įsakymas. 2014-10-07 gauti skolininko A. G. prieštaravimai dėl įsakymo, kurie atnaujinus terminą prieštaravimams pateikti buvo priimti 2014-10-09 nutartimi, pasiūlyta kreditorei pateikti ieškinį byloje. Vykdydama nutartį, kreditorė (ieškovė) DNSB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini) 10181,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1999-03-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. G. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (44-46, 181 b.l.). Pateikta ištuokos liudijimo kopija įrodo, jog A. G. ir J. G. santuoka nutraukta 2001-11-19, santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). Iš nekilnojamo turto registro išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. P., įregistravimo pagrindas - 2001-11-05 teismo sprendimas Nr. 2-3376-13/2001 (17 b. l.). Gyventojų registro tarnybos duomenimis J. P. deklaravo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o skolininkas A. G. 2014-01-08 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) (19, 20 b. l.). Trečiasis asmuo J. P. (buvusi G.) nuo 2014-02-25 išrinkta DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke (21-23 b.l.).

Ieškovas DNSB nurodo, kad iš Šiaulių elektros tinklų pirko elektros energiją (60-64 b.l.), šilumos energiją (65-70 b.l.), vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (71-73 b.l.), dujų tiekimo, aptarnavimo ir remonto (74-76 b.l.), buitinių atliekų išvežimo (77-80 b.l.) paslaugas. Pateikė karšto ir šalto vandens suvartoto kiekio skaičiuotes namo antrojo aukšto gyventojams (naudotojams) už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio mėnesio iki 2002 m. vasario mėnesio (84-118 b.l.). Ieškovas nurodo, kad jo administruojamo namo – (duomenys neskelbtini) butui laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 suteiktas paslaugas yra susidariusi 10181,06 Lt (2948,64 Eur) skola (35, 36 b. l.). Pagal pateiktą DNSB (duomenys neskelbtini) skolų suvestinę 1998 m. iki 2000 m. kambario (duomenys neskelbtini) skola yra 10181,06 Lt (80-83 b. l.). Nurodo, kad yra įrodyta, kad atsakovas gyveno nagrinėjamu laikotarpiu bute ir privalo sumokėti priskaičiuotą įsiskolinimą už komunalines paslaugas.

Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad minėtu laikotarpiu toks įsiskolinimas susidaryti negalėjo, nes nuo 2001-11-05 nutraukė santuoką su J. P., apie jokias skolas DNSB (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu atsakovui nebuvo žinoma. Po santuokos nutraukimo 2001-11-05 butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko J. P. (G.) asmeninės nuosavybės teise, o jis pats su ieškovu nesudarė jokių sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo ir jokių paslaugų negavo, bute po santuokos nutraukimo negyveno. Teigia, kad nėra tinkamas atsakovas byloje.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas numato, jog bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. Butų savininkai privalo laiku mokėti visus mokesčius, įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydis ir mokėjimo tvarka nustatyti bendrijos narių susirinkimo nutarimų. Pažymėtina, kad tai atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, kuriame nustatyta, jog butų ir kitą patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pasak ieškovo, minėto buto savininko prievolė mokėti mokesčius (tiek už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, tiek komunalines paslaugas ir pan.) nėra tinkamai įvykdyta, už laikotarpį nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 liko nepadengtas 10181,06 Lt (2948,64 Eur) įsiskolinimas ieškovui (35-36, 80-82 b.l.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-03-10 sutartimi buvo parduotas A. G. (181 b.l.). Šis butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo 2001-11-05 teismo sprendimu šis butas asmeninės nuosavybės teise atiteko trečiajam asmeniui J. G. (P.) (16-18 b.l.). Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009).

CK 3.109 str. 1-3 d. numato, kad bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Kaip minėta, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo A. G. santuoka su J. G. buvo nutraukta 2001-11-19 įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuoką. Iki santuokos nutraukimo butas, dėl kurio mokesčių mokėjimo byloje kilo ginčas, priklausė atsakovui A. G. ir trečiajam asmeniui J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi atsakovui priklausanti nuosavybės dalis ginčo laikotarpiu iki 2001-11-19 nebuvo atidalinta CK 4.80 straipsnio tvarka, butas buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovui A. G. ir trečiajam asmeniui J. P., kaip buto bendrasavininkams tenka visos teisės ir pareigos, susijusios su buto išlaikymu, taip pat kylančios iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, tame tarpe ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ar kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir tam yra steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju yra įsteigta daugiabučio namo butų savininkų bendrija (58, 59 b. l.), turinti teisę reikalauti išlaidų iš butų savininkų atlyginimo. Pagal 1995 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 16 straipsnio 1 dalį bendrijos nariai yra namų patalpų savininkai. Būtent bendrijos nariai pagal prievolės atsiradimo metu galiojusią minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakciją turėjo pareigą mokėti įmokas ir rinkliavas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nuo 1999-03-10 iki 2001-11-19 atsakovas A. G. turėjo solidarią prievolę kartu su J. G. išlaikyti jiems nuosavybės teise priklausantį butą, mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas (CK 3.109 str. 1 d., 6.6 str. 3 d.).

Taigi ieškovas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo iš atsakovo A. G. kaip iš buto savininko už laikotarpį nuo 1999-03-10 iki 2001-11-19, jeigu būtų nustatyta, kad yra susidariusi mokesčių už ieškovo teikiamas paslaugas skola, kuri nėra sumokėta. Tačiau šioje byloje prašoma priteisti įsiskolinimą ne tik už minėtą laikotarpį iki 2001-11-19, bet ir už laikotarpį nuo 2001-11-20 iki 2002-02-01, kai atsakovas A. G. nebebuvo minėto buto savininku. Ieškovė reikalaudama priteisti skolą iš atsakovo už suteiktas komunalines paslaugas nurodytu laikotarpiu, teigia, kad atsakovas tuo metu gyveno bute ir naudojosi teikiamomis paslaugomis net ir po santuokos su J. G. nutraukimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą laikytina, kad už susidariusį įsiskolinimą už komunalines paslaugas atsako buto savininkai – iki santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai A. G. ir J. G., o nuo 2001-11-20 – J. G. (P.). Ieškovo DNSB (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens J. P. nurodytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu (po santuokos nutraukimo) bute gyveno ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi ir atsakovas A. G., nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti skolos už butui suteiktas komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovo A. G..

Jau buvo minėta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo šioje byloje turėjo solidariąją prievolę ieškovui mokėti mokesčius laikotarpiu nuo 1999-03-10 iki 2001-11-19. Tokiu atveju kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius gali atsisakyti reikalavimo teisės vieno iš bendraskolių naudai, išsaugodamas teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš likusių bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 8 dalis, 6.8 straipsnio 3 dalis, 6.23 straipsnis, 6.129 straipsnio 6 dalis). Jeigu yra tik du bendraskoliai, atsisakius reikalavimo teisės vieno iš jų atžvilgiu, solidariosios prievolės nelieka, ją turi įvykdyti vienas skolininkas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kreditorius (ieškovas) jau yra kreipęsis į teismą dėl skolos už tą patį laikotarpį kaip ir nagrinėjamoje byloje priteisimo iš skolininkės (trečiojo asmens J. P.). Iš civilinės bylos Nr. L2-1823-207/2006 medžiagos akivaizdu, jog ieškovas kreipdamasis į teismą atsakove pasirinko tik J. G. (P.), kuri tuo metu ir buvo buto savininkė, todėl 2006-04-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-1823-207/2006 ieškovo DNSB naudai iš trečiojo asmens J. G. (šiuo metu P.) buvo priteista 10866,03 Lt (3147,02 Eur) skola už laikotarpį nuo 1999-07 iki 2006-02, 760,79 Lt (220,34 Eur) delspinigių už laikotarpį nuo 2005-10 iki 2006-02 ir 89,20 Lt (25,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Trečiasis asmuo J. P., kuri šiuo metu yra ir DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė, teismo posėdžio metu teigė, kad iš jos priteistą sumą ieškovui yra sumokėjusi, tokiu būdu patvirtindama, kad prievolę ieškovui yra įvykdžiusi. J. P. įvykužius prievolę sumokėti priteistą skolą, ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti jau sumokėtą skolą iš atsakovo A. G..

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo, jog iš J. P. buvo priteista tik jai tenkanti skolos dalis, o atsakovui tenkanti mokesčių dalis yra nesumokėta ir nepriteista, būtina vertinti koks nagrinėjamu laikotarpiu buvo skolos dydis.

Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ieškinyje ieškovė privalo nurodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bet ir įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, bei pateikti juos kaip ieškinio priedus, nagrinėjamu atveju ne tik konstatuoti skolą, bet pateikti ir jos skaičiuotę, nurodyti skolos apskaičiavimo mechanizmą, pagrįstumą. Šiuos duomenis ieškovo buhalteris turi pateikti atsakovui ir teismui, kuris privalo juos ištirti ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Ieškovas, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti, kokia yra bendra išlaidų suma pagal kiekvieną jų rūšį už kiekvieną mėnesį, kuri po to dalintina proporcingai butų savininkų turimo buto plotui (arba gyventojų skaičiui).

2014-07-10 ieškovas kreipdamasis į teismą iš atsakovo A. G. prašė priteisti 10745,61 Lt (3112,41 Eur) įsiskolinimą už suteiktas paslaugas pagal 2014-07-01 pažymą bei 131 Lt (37,94 Eur) bylinėjimosi išlaidas (1 b.l.); tuo tarpu 2014-11-18 teikdamas teismui ieškinį pateikė 2014-10-14 ir 2014-11-14 pažymas, kuriose nurodė, jog atsakovas skolingas jau 10181,06 Lt (2948,64 Eur) už suteiktas komunalines paslaugas (32-36, 80-82 b.l.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į prašomą priteisti sumą neįeina trečiojo asmens J. P. sumokėta suma ieškovui.

Teismui pateiktoje 2014-10-14 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 1999-12-31 susidarė 3003,69 Lt (869,93 Eur) įsiskolinimas, nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 – 3476,74 Lt (1006,93 Eur), 2001-01-01 iki 2002-02-01 – 3364,92 Lt (974,55 Eur), nuo 2002-01-01 iki 2002-02-01 -335,71 Lt (97,23 Eur). 2014-11-14 pažymoje už komunalinių patarnavimų paskaičiavimus nurodyta, kad 10181,06 Lt (2948,64 Eur) įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 (35-36 b.l.), o dar vienoje ieškovo DNSB (duomenys neskelbtini) pateiktoje skolų suvestinėje nurodyta, kad įsiskolinimą laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2000 m. sudaro ta pati 10181,06 Lt (2948,64 Eur) suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės į bylą pateiktos skolų suvestinės už 1998 - 2000 m. nepasirašytos nurodytų jas sudariusių asmenų pirmininkės R. Š. ir buhalterio R. K., patvirtintos tik ieškovo antspaudu, į suvestines iki 2000 metų įtrauktos ir 2001 bei 2002 metų sumos (80-82 b.l.). Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pateiktų pažymų ir juose nurodytų skaičiavimų pagrįstumu, neaišku kada šios suvestinės buvo parengtos ir kas jas parengė.

Prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006 pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad teismui pateiktos minėto buto įsiskolinimų skaičiuotės neatitinka prie ieškinio šioje civilinėje byloje pridėtų skolos apskaičiavimo duomenų (35, 36, 80-82, 83 b.l.). Civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006 Šiaulių miesto apylinkės teismui teiktoje skaičiuotėje nurodoma, kad už suteiktas paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1999-07-01 iki 2006-03-01 susidarė 10866,03 Lt skola bendrijai (iš jų 4711,54 Lt susidarė už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 2002-02-01), už šešis mėnesius nuo 2005-09 iki 2006-02 buvo priskaičiuota 760,79 Lt delspinigių, iš viso 11626,82 Lt įsiskolinimas (civ. b. Nr. L2-1823-207/2006 4-5 b.l.). Šios sumos ir buvo priteistos iš atsakovės J. G. teismo įsakymu dar 2006 metais. Palyginus 2006 ir 2014 metų skolos skaičiuotes už komunalinius patarnavimus matyti, kad už tuos pačius mėnesius paskaičiuota skolos suma ženkliai skiriasi, pavyzdžiui: 1999 m. liepos mėnesio įsiskolinimas pagal 2006 metų lentelę sudaro 135,42 Lt, o pagal 2014 m. - 312,36 Lt, 1999 m. rugpjūčio mėnesio atitinkamai - 215,79 Lt ir 324,82 Lt, 1999 m. spalio mėnesio - 264,83 Lt ir 340,90 Lt, ir t.t. Nesant duomenų apie ginčo laikotarpiu komunalines paslaugas teikusių įmonių (Šilumos tinklų, Elektros tinklų, Lietuvos dujų ir kt.) nurodytu laikotarpiu reikalautas sumokėti ir sumokėtas sumas ir visų bendrijos narių susirinkimų nutarimų, priimtų dėl įvairių įmokų paskirstymo principų gyvenamųjų patalpų savininkams, 2006 ir 2014 metais pateiktose lentelėse nurodytų duomenų patikrinimas ir sugretinimas nėra įmanomas. Ieškovė teismo įpareigojimo pagrįsti teismui pateiktose pažymose nurodytas sumas ieškovės pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais neįvykdė, pateikė tik sutartis, sudarytas su paslaugų teikėjais, kurios nepatvirtina pažymose pateiktų duomenų teisingumo. Tiek ieškovo atstovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimas buvo paskaičiuotas proporcingai pagal nagrinėjamu laikotarpiu bute gyvenusių asmenų skaičių ir iš atsakovo prašoma priteisti tik jam tenkančią mokėti mokesčių dalį, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio - įrodymų apie įsiskolinimo dydžio paskaičiavimą, šio mokesčio išskaidymo pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgiant į komunalinių paslaugų pobūdį (pagal suvartotą kiekį ar žmonių skaičių), ieškovė nepateikė. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad byloje nėra duomenų apie bendrijos narių ir gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimų nutarimų mokesčių paskirstymo klausimu ar detalios skaičiuotės, pagrindžiančios mokesčių paskirstymo proporcingumą pagal buto gyventojų skaičių. Ieškovas nenurodė, kokia buvo visa nagrinėjamu laikotarpiu už butui suteiktas paslaugas mokėtina mokesčių suma ir kokia jų dalis buvo priteista iš J. G., bei kokią konkrečią jų dalį prašoma priteisti iš atsakovo A. G. nagrinėjamoje byloje.

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006 iš J. G. buvo priteista ne visa už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 2002-02-01 susidariusi skola, o tik jos dalis ir, kad laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktus komunalinius patarnavimus yra papildomai susidariusi 10181,06 Lt skola. Pažymėtina ir tai, kad pagal pažymą, pateiktą civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006, iš J. P. buvo priteista praktiškai tokio paties dydžio suma kaip ir prašoma iš atsakovo nagrinėjamoje byloje, tačiau laikotarpis, per kurį galėjo susidaryti tokio dydžio skola, nagrinėjamoje byloje yra net keturiais metais trumpesnis. Šie duomenys patvirtina, kad iš atsakovo reikalaujama priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Be to, iš prijungtos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pažymoje nurodyta, jog 1999 metų liepos mėnesį buvo tik įsiskolinimas už šaltą vandenį, įsiskolinimo už kitas paslaugas nebuvo. Duomenų, kad iki 1999 metų liepos mėnesio buvo susidaręs įsiskolinimas už butui suteiktas komunalines paslaugas prijungtoje byloje nebuvo pateikta. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar iki minėto laikotarpio buvo išvis susidaręs įsiskolinimas už ieškovo suteiktas paslaugas. Taip pat ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis neprašė priteisti iš atsakovo jam tenkančios mokesčių dalies ir buvo pareiškęs reikalavimus teisme tik trečiajam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad DNSB (duomenys neskelbtini), teikdama ieškinį, pateikė prieštaringus įsiskolinimo dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie prieštarauja dar 2006 metais išnagrinėtoje byloje pateiktiems įrodymams, pateiktų pažymų nepagrindė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, ieškinį atsakovui pareiškė tik tada, kai bendrijos pirmininke tapo buvusi atsakovo sutuoktinė, todėl jie vertintini kritiškai. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 yra susidariusi ir nesumokėta 10181,06 Lt skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010). Ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 1-2 d.). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Tai reiškia, kad kreditoriui pareiškus ieškinį vienam iš bendraskolių, ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Be to, jeigu vienas iš skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimą liudijančių veiksmų (CK 1.130 str. 2 d., 6.12 str.1 d.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64-553/2015).

Nagrinėjamu atveju iš prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. L2-1823-207/2006 medžiagos matyti, kad 2006-04-14 kreditorius (ieškovas šioje byloje – DNSB (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2006-04-14 priėmė teismo įsakymą ir priteisė iš J. G. 10866,03 Lt skolą už suteiktus komunalinius patarnavimus (civilinė byla Nr. L2-1823-207/2006, 1, 4-5 b. l.) Teismo įsakymas, priimtas J. G. atžvilgiu, yra įsiteisėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, jog tokiu būdu bendraskolis (trečiasis asmuo J. G. (P.)) pripažino prievolę ir nutraukė ieškinio senaties terminą, tokiais veiksmais sukurdama analogiškas teisines pasekmes solidariam skolininkui A. G.. Nutraukus ieškinio senatį, terminas skaičiuojamas iš naujo. Ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti skolą iš atsakovo 2014 m. liepos 21 d., t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistina 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (185-189 b.l.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ši išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

Ieškovas pateikė duomenis, kad yra sumokėjęs 81,00 Lt žyminį mokestį (2, 3 b. l.). Remiantis DNSBĮ 23 str. 3 d., ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.), todėl likusi žyminio mokesčio dalis valstybės naudai iš ieškovo nepriteistina.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Dėl galimo dokumentų klastojimo. Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu prašė informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo. Nurodo, kad trečiasis asmuo J. P. teismo procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė kaip „žmona J. G.“, nors jie išsiskyrė dar 2001-11-05. Mano, kad pažymos apie A. G. skolas yra suklastotos, nes pareiškime dėl teismo įsakymo prašomos priteisti skolos dydis skiriasi nuo ieškinyje nurodomo skolos dydžio (42 b.l.).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis CPK 300 straipsniu, pranešti prokurorui dėl galimo dokumentų klastojimo ar kitos nusikalstamos veikos požymių buvimo, nes atsakovo nurodytos aplinkybės nesukliudė teismui išnagrinėti bylą ir priimti galutinį sprendimą byloje, įvertinti pateiktus dokumentus. Tuo atveju, jei atsakovas mano, kad ieškovo ar trečiojo asmens J. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, atsakovas pats turi teisę pats kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 271 str. 1 d. str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė