Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. F., vykdydamas individualią veiklą ir būdamas PVM mokesčio mokėtojas žinodamas apie savo finansinę padėtį, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2023 m. sausio 25 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2024 m. birželio 10 d. sudarė 21 053,52 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais paskesnės (ketvirtos ar penktos) eilės kreditoriais, mokėdamas:

ir tuo pažeidė ankstesnės trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus, ir prašoma jam skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, būdamas tinkamai el. pranešimu informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama nedalyvaujant kreditoriaus VMI atstovui.

E. F. teismo posėdyje pripažino padaręs pareiškime nurodytą nusižengimą, t.y. kad pirma atliko einamuosius mokėjimus kitiems kreditoriams, o ne VMI. Dėl jo padarymo aplinkybių paaiškino, kad 2024 m. metų pradžioje jis pateikė VMI PVM mokesčio deklaraciją. PMV deklaraciją turėjo pateikti iki 2024 m. sausio 25 d., pateikė kovo mėnesį, dėl neapdairumo praleido terminą. Jis turėjo klientų, greitu laiku jam turėjo būti apmokėtos sąskaitos. Klientai jam nesumokėjo, ir jis gavo iš VMI raginimą apsimokėti. Matė, kad negali sumokėti VMI visos deklaruotos mokesčio sumos, todėl kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo 5 metams. Paskambino iš VMI darbuotoja, paklausė žodžiu, ar jam būtų tinkama išdėlioti nepriemokos mokėjimą dviem metams ir sumažinti sumą iki 20 000 eurų. Jis nepagalvojo atsakyti raštu, paliko tą prašymą tokį, koks buvo. Gavo atsakymą VMI, kad negalima išdėlioti nepriemokos mokėjimo ir jo prašymas netenkinamas. Tada jis pateikė pakartotinį prašymą, VMI sakė, kad nagrinės jo prašymą, bet tuo pačiu pradėjo išieškojimą, uždėjo areštą sąskaitoms. Po VMI atsisakymo tenkinti jo prašymą dėl mokestinės paskolos, jis pilnai per 20 dienų sumokėjo visą PVM mokestinės nepriemokos sumą ir netesybas. Dėl gyventojų pajamų mokesčio jis yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį, kurią vykdo tinkamai, iš šitos situacijos niekas nenukentėjo. Pagal šituos reikalavimus, šiuo metu jis nėra skolingas VMI. 20 000 eurų yra pilnai sumokėta, o 9 000 eurų yra išdėliota kaip mokestinė paskola. Jis jokiu būdu nevengė mokesčių mokėjimo, tiesiog neturėjo visos sumos, kurią galėtų sumokėti VMI. Jis prašė jam išdėstyti nepriemokos mokėjimą. Jam neleido ir tada jis pakartotinai paprašė trumpesnio termino sumokėti. Jam trumpesnio termino sumokėti nedavė, jis nenorėjo veltis į ginčus su VMI, todėl sprendimo neskundė. Dalį pareiškime nurodytų mokėjimų jis atliko savo vaikui, dalį kitiems asmenims. Net jei jis būtų tas sumas mokėjęs VMI, visa skola nebūtų buvusi padengta. Šiuo metu su VMI yra pilnai atsiskaityta tiek pagrindinės prievolės, tiek netesybos (b.l. 48-49).

Pareiškime nurodoma, kad pagal pateiktus sąskaitų išrašus Mokesčių mokėtojo per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. įplaukos sudarė 66 553,27 Eur, išlaidos sudarė 58 554,98 Eur. 2024 m. balandžio 5 d. lėšų likutis banko sąskaitose buvo 5 878,85 Eur, į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervesta/įskaityta 112,59 Eur, kas sudarė 0,23 % per banko sąskaitas gautų pajamų, nors mokesčių mokėtojas jau turėjo žinoti apie mokėtiną PVM prievolę. Darytina išvada, kad Mokesčių mokėtojas, jau žinodamas apie būsimą mokestinę prievolę ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu E. F. nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs būsimai nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė.

2024 m. balandžio 5 d. Mokesčių mokėtojas pateikė prašymą Nr. GNA-22959 išdėstyti 20 666,97 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2024 m. gegužės 17 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-47561 neišdėstyti mokestinės nepriemokos. Pažymima, jog E. F., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis.

Pažymima, kad E. F. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių E. F. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi E. F. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b.l. 3-5).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai atitinka CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirmesnės eilės reikalavimų sampratą, vertinama, ar tuo metu buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat ar buvo kreditorių pareikšti reikalavimai ieškovei dėl kitokių atliktų mokėjimų ir ar buvo laikomasi jų kalendorinio eiliškumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-351-611/2017).

Pažymėtina ir tai, kad pati VMI nurodė, jog Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (14 straipsnio 1 dalis). Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos (PVMĮ 85 straipsnio 2 dalis). PVMĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Taigi VMI traktuoja, kad prievolė sumokėti apskaičiuotą už 2023 m. liepos 28 d. -2023 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį PVM E. F. suėjo tik 2024 m. sausio 25 d. (b.l. 7). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, VMI pateiktus duomenis apie E. F. prievoles, jų mokėjimo terminus, jo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams iki 2024 m. sausio 25 d. taip pat nelaikytini pažeidžiančiais mokėjimo eiliškumą, nes tuo metu dar nebuvo suėjęs terminas sumokėti PVM, ir VMI pareiškime nurodyta 20 054,00 Eur mokestinė PVM nepriemoka dar nebuvo atsiradusi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. F. neneigė, kad po to, kai jis pateikė PVM deklaraciją VMI prie FM, jis neturėjo lėšų sumokėti paskaičiuotą PVM, todėl 2024 m. balandžio 5 d. kreipėsi į VMI dėl 20 666,97 Eur PVM mokėjimo išdėstymo nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2029 m. balandžio 5 d. Prašymą išdėstyti PVM mokėjimą jis argumentavo tuo, kad turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, pradėjęs gyventi atskirai nuo žmonos, turi nuomotis atskirą gyvenamąjį būstą, patyrė papildomų išlaidų, susijusių su vaikų išlaikymu, jų mokslais. Dėl to jis neturi galimybės iš karto sumokėti susidariusio įsiskolinimo. Prašyme nurodė kitus kreditorius: AB Swedbank (300 950 Eur būsto paskola, mėnesio įmoka 1 793 Eur), T. K., kuriam skolingas 30 000 Eur, Swedbank lizingas 54 595 Eur skola, mėnesio įmoka 826,76 Eur (b.l. 56-57). Jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. F. 2024 m. sausio 25 d. – balandžio 5 d. neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti. VMI spręsdama skolininko prašymą dėl nepriemokos mokėjimo išdėstymo atliko jo pajamų ir išlaidų analizę per paskutinius tris mėnesius, ir davė išvadą, kad nors E. F. pagal banko sąskaitų įrašus turėjo 48 045,17 įplaukų, tačiau 2024 m. balandžio 5 d. jo sąskaitų likutis buvo tik 5 878,85 Eur, t.y, jo turimas piniginių lėšų likutis banko sąskaitose ir santaupos grynais pinigais nebuvo pakankamos sumokėti susidariusį įsiskolinimą biudžetui nedelsiant, o kreditorinis įsiskolinimas 2024 m. balandžio 5 d. sudarė iš viso 244 187 Eur. (b.l. 58-59). Akivaizdu, kad E. F. neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdamas mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo.

VMI pareiškime pateikti duomenys, jog E. F. atliko mokėjimus, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl mokėjimo eiliškumų laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. balandžio 5 d., tarp jų: 1) 2024 m. sausio 26 d. 154 Eur UAB „Paysera LT“, 2) 2024 m. sausio 26 d. 426 Eur APB „Apranga“, 3) 2024 m. sausio 31 d. 300 Eur M. Č., 4) 2024 m. sausio 31 d. 500 Eur daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 5) 2024 m. vasario 4 d. 513 Eur parduotuvei „Dolita“, 6) 2024 m. vasario 5 d. 500 Eur M. F., 7) 2024 m. vasario 5 d. 162 Eur UAB „Sampane“, 8) 2024 m. vasario 6 d. 240 Eur sporto klubui, 9) 2024 m. vasario 6 d. 263,98 „Boardports“ parduotuvei, 10) 2024 m. vasario 13 d. 1090,00 Eur „Skipass selva gardena“, 11) 2024 m. vasario 15 d. 831,94 Eur Swedbank Lizingui, 12) 2024 m. vasario 17 d. 336,40 Eur „Hotel Stella“, 13) 2024 m. kovo 3 d. 150 Eur TOPS-VT9, 14) 2024 m. kovo 11 d. 745,16 Eur A. P., 15) 2024 m. kovo 11 d. 788 Eur A. P., 16) 2024 m. kovo 12 d. 358 Eur Suit Supply, 17) 2024 m. kovo 15 d. 829,25 Eur Swedbank Lizingui, 18) 2024 m. kovo 27 d. 149 Eur Suit Supply, 19) 2024 m. kovo 30 d. 372,98 Eur „AirBaltic“, 20) 2024 m. balandžio 1 d. 223,99 Eur TOPS-VT9, nors nei vienas iš šių mokėjimų nėra CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti pirmos ar antros eilės mokėjimai kreditoriams, kurie turėtų pirmenybę prieš įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tai yra penktos eilės mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (2020 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis Nr. 2AT-57-976/2020). E. F. kaip vykdantis teisininko individualią veiklą atsakingas už šios veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą, turėjo žinoti, kad neturint lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimų eiliškumo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog E. F., žinodamas, jog jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2023 m. sausio 25 d. susidariusią 21 053,52 Eur mokestinę nepriemoką, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais paskesnės (ketvirtos ar penktos) eilės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su kreditoriumi VMI pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, E. F. privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu), į tai, kad E. F. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, padėjo jį išaiškinti ir dėl jo gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta E. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, neteistas, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, byloje pateikta nėra. Įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kad nusižengimas truko labai trumpai -tris mėnesius, jau 2024 m. rugpjūčio mėnesį E. F. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl GPM nepriemokos mokėjimo išdėstymo, o 2024-birželio -rugpjūčio mėnesiais visiškai atsiskaitė su kreditoriumi VMI sumokėdamas PVM nepriemoką (b.l. 63-68), taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pašalino žalą kreditoriaus VMI prie FM interesams operatyviai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė nei numatyta sankcijoje nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.